Informacinių technologijų panaudojimas kuriant mokomąją svetainę
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų panaudojimas kuriant mokomąją svetainę

Informacinių technologijų panaudojimas kuriant mokomąją svetainę

KURSINIS DARBAS



TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….3

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS KURIANT ELEKTRONINĘ FIZIKOS MOKOMĄJĄ SISTEMĄ:………………………………………………………………………………………………….5

HTML (HyperText Markup Language)………………………………………………………………………………….5

MICROSOFT FrontPage 2003…………………………………………………………………………………………….13

JavaScript………………………………………………………………………………………………………………………….19

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………21

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………………………22

ĮVADAS

Kompiuteris ir kitos naujos informacinės technologijos jau seniai randa savo vietą ne tik mokyklos informatikos, bet ir kitų mokomųjų dalykų pamokose. Kompiuterinės programos labai paįvairina fizikos pamokas. Informacinės technologijos neišvengiamai įsiliejo ir į ugdomąjį procesą, integravosi į kitus mokomuosius dalykus: aiškinti teorinę medžiagą, testuoti mokinius, individualizuoti mokymo procesą, demonstruoti bandymus ir pan.

Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moderniosios ugdymo priemonės gali pagerinti mokymą ir mokymąsi: informacijos ir komunikacijos technologijos priemonių taikymas ugdymo procese gali turėti reikšmingos teigiamos įtakos moksleivių rezultatams, nuostatoms bei jų bendravimui su mokytojais bei bendraamžiais. Modernių mokymo priemonių diegimas glaudžiai siejasi su naujais bendraisiais ugdymo tikslais, o nauji ugdymo tikslai – su informacijos ir komunikacijos technologijos taikymu. Su vis spartėjančia kompiuterių ir komunikacijos technologijos kaita, nuolatos atsiveria vis naujos, šių priemonių taikymo ugdymui galimybės. Prieš keletą dešimtmečių atsiradus kompiuteriui nebuvo manoma, kad kompiuteris padės fizikos besimokantiems mokiniams ir šio dalyko mokytojams. Pasirodo ir čia galima atrasti vietos kompiuteriui. Kompiuterių panaudojimas klasėse – ar su jais dirbtų mokytojo vadovaujama mokinių grupė, ar mokinys individualiai – atveria naujas mokymo galimybes.

Fizikos mokymo kompiuterizavimas turėtų pagerinti mokymo darbą, padidinti jo efektyvumą ir kartu sumažinti skirtumą tarp tų mokėjimo ir įgūdžių, kuriuos šiandien gauna mokiniai, ir tų kurių reikalauja dabartinė visuomenė.

Kompiuterizuojantis mokykloms bei visuomenei tikslinga mokomąją medžiagą pateikti elektroniniu pavidalu.

Tikslas. Elektronionės fizikos mokomosios sistemos „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas“ IX klasei sudarymas.

Uždaviniai:

1. Elektronionės fizikos mokomosios sistemos „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas“ IX klasei sudarymas:

1.1. Teorinės medžiagos susisteminimas;

1.2. Uždavinių su sprendimais susisteminimas;

2. Elektronionės fizikos mokomosios sistemos „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas“ IX klasei sukūrimas;

3. Pateikti elektroninę mokamąją priemonę mokytojams ir IX klasės mokiniams besimokantiems fizikos.

Darbo struktūra:

 Įvado, kuriame atskleidžiau temos aktualumą, tikslus, uždavinius;

 Teorinės dalies, kurią sudaro du skyriai;

 Praktinės dalies (uždaviniai);

 Išvados;

 Literatūros sąrašo;

 Priedo.1. Informacinių technologijų panaudojimas kuriant elektroninę fizikos mokomąją sistemą

Kasmet pasaulinis interneto tinklas vis tobulėja. Tobulėja ne tik savo galimybėmis, talpinamos informacijos kiekiais, bet ir tuo, kad jo tinklapių formatas (HTML) taip suprastina darbą, kad savo tinklapius gali skelbti kiekvienas kompiuterine prasme raštingas žmogus. Skirtingai nei spausdintiniai dokumentai, Web puslapiai gali būti dinamiškai atnaujinami ir tobulinami, todėl pridėti, pakeisti ar pašalinti jau egzistuojantį tekstą ar kito pobūdžio informaciją galima bet kuriuo metu.

Tinklapiai yra elektroniniai dokumentai, kuriuos galima perskaityti internete, naudojantis tam skirta naršykle, kaip kad Internet Explorer, Netscape ar Opera. Tinklapius sudaro skirtingo pobūdžio dokumentai:

• tekstiniai failai, turintys plėtinį *.htm arba *.html

• dokumentai, sukurti specializuotomis internetinių puslapių kūrimo programomis, kaip kad Microsoft FrontPage, Namo WebEditor, QuickSite, HomeSite ir kt.

• daugialypės terpės dokumentai, kuriuose yra grafikos ir garso komponentų

• dokumentai, turintys nuorodų į kitus interneto puslapiui

Tokie dokumentai laikomi pasauliniame tinkle, tiksliau interneto serveriuose. Kad būtų patogiau juos rasti, jie sugrupuojami į taip vadinamas interneto svetaines.

1.1. HTML (HyperText Markup Language)

HTML (Hyper Markup Language) – tai kalba, kuria ,,kalba “ pasaulinio tinklo WWW serveriai ir kurią ,,supranta” tinklo naršyklės. Išvertus į lietuvių kalbą, tai reikštų hiperteksto žymėjimo (arba formatavimo) kalba.

HTML aprašo loginę WWW puslapių struktūrą (dokumentų bei
– keturkampis;

Round – tuščiaviduris apskritimas;

Disc – skritulys.

Sąrašo numeravimas:
……

Numeruojama arabiškais skaitmenimis 1, 2, 3 ir t.t.

Pvz.: Rezultatas:

tu

jis, ji Sąrašų atributai:

START=“numeris“ – numeruojama nurodytu numeriu;

Galimi keletas numeracijos tipų: TYPE=“kodas”> – numeruojama nurodytu tipu.

numeracija bus pakeista nuo to elemento, kurio komandą
pakeitėme ir toliau tęsiama nuo šio elemento numerio.

reiškia sąrašo antraštę.

Spalvų kodai ir vardai. Spalva – dažniausiai naudojamų atributų HTML komandose ir viena iš pagrindinių priemonių formuojant HTML dokumentą. HTML kalboje naudojamas trijų bazinių spalvų – raudonos, žalios ir mėlynos (RGB – red-green-blue) kodas. Kodas yra šešių pozicijų šešioliktainis skaičius, kurio pirmi du skaitmenys atitinka raudonos, antri – žalios, treti – mėlynos spalvos intensyvumą. Kodas „#000000“ atitinka juodą spalvą, o kodas „#FFFFFF“ – baltą. Visų kitų spalvų kodai yra tarp šių dviejų kodų. Dauguma spalvų turi ne tik kodus bet ir savo pavadinimus. Jie gali būti naudojami vietoje tų spalvų kodų, jei taip yra patogiau.

1.2. MICROSOFT FrontPage 2003

Pagrindinės sąvokos ir programos valdymo elementai. Pagrindinį Microsoft Frontpage programos langą sudaro šios svarbiausios dalys:

• pagrindinis meniu;

• priemonių juostos;

• redaguojamos svetainės peržiūros režimai;

• būvio eilutė.

Vartotojas gali susitvarkyti savo darbo erdvę taip, kaip jam atrodo patogiausia, pasikeisdamas, pridėdamas ar pašalindamas priemonių juostas arba atskirus mygtukus jose. Tai atliekama meniu komanda View » Toolbars, taip pasirenkant norimas priemonių juostas. Norint pertvarkyti mygtukus, reikės dar paspausti Customize.

Būsenos eilutėje yra pateikiama įvairi einamojo momento informacija. Viena iš naudingiausių jos savybių: joje galite matyti per kiek laiko yra užkraunama svetainė, naudojant 56.6kb ryšio liniją.

Mygtukai, esantys meniu View juostoje, leidžia lanksčiau valdyti Microsoft FrontPage:

Tik pradėjus darbą su Microsoft Frontpage automatiškai bus parinktas Page vaizdo režimas. Šiame režime bus įvedamas tekstas, talpinami paveikslėliai, įterpinėjami dokumentai, kuriamos lentelės, sudarinėjami sąrašai. Visas HTML kodas yra automatiškai sukuriamas ir puslapio autoriui nėra reikalo jį tvarkyti rankiniu būdu.

Paspaudę View » – Folders List mygtuką programos lange bus matyti svetainės aplankų sąrašas.

Nuo svetainės peržiūros režimo priklauso likusios lango dalies išvaizda. Kai režimas yra Page, tada mes matome Folder List langą bei atidarytą redagavimui dokumentą. Folder List yra skirtas visos svetainės bylų ir aplankų administravimui.

Redaguojamas dokumentas turi keturis peržiūros režimus:

Design – vizualiam dokumento redagavimui;

Split – vizualiam ir HTML žymėmis dokumento redagavimui;

Code – parodo dokumentą HTML žymėmis;

Preview – peržiūros režimas, kuris parodo dokumentą, kaip jis atrodys naršyklėje.

Naujo puslapio sukūrimas. Pasirinkę meniu File » New » Page, atsidaro dialogo langas (1.2 pav.). Nežiūrint to, kad pati programa siūlo daugelį turinio ir jo apipavidalinimo šablonų, vis dėlto pasirenkame „tuščio lapo“ (Blank Page) strategiją.

Įvedus kokį nors nesudėtingą tekstą ir jį šiek tiek suformatavus jau iš Microsoft Word gerai žinomomis teksto tvarkymo priemonėmis, rezultatą galima peržiūrėti lapo apačioje paspaudus Preview mygtuką. Jeigu labai skubame, galime publikuoti tokį dokumentą Internete ir jį bus galima laikyti internetiniu puslapiu. Tačiau šis puslapis atrodys kur kas geriau, jeigu jį dar patobulinsime.

Teksto įvedimas ir formatavimas. Pastraipa (paragrafas) pradedama paspaudus klavišą [Enter] ir baigiama kitu [Enter] paspaudimu.

Eilučių perkėlimus pastraipos viduje tvarko vartotojo naudojama peržiūros programa. Perkėlimo vietos priklausys nuo vartotojo naudojamo ekrano skiriamosios gebos, lango bei simbolių dydžių. Jei norite, kad eilutė būtų perkeliama tam tikroje vietoje, spaudžiamas klavišas [Enter] kartu su klavišu [Shift] arba pasinaudojama meniu punktu Insert » Line Break. Nauja pastraipa pradedama truputį žemiau negu sakinys iš naujos eilutės.

Font kortelėje galima nustatyti tokias teksto savybes, kurios iš esmės kartoja Microsoft Word galimybes:

• Font – šrifto parinkimas;

• Font style – šrifto stiliaus parinkimas;

• Size – šrifto dydžio parinkimas;

• Color – teksto spalvos parinkimas;

• Effects – specialių efektų pritaikymas formatuojamam tekstui.

Preview dalyje galima matyti kaip atrodys tekstas po įvairių savybių parinkimo. Tekstą formatuoti galima pasinaudojus ir Formatting įrankių juosta.

Norėdami bet kurioje vietoje įterpti įspūdingesnį užrašą, mes galite panaudoti programos WordArt galimybes.:

• spragtelėję mygtuką, ekrane pasirodo programos WordArt langas, kuriame galime parinkti teksto rašymo tipą (stilių);

• išsirinkę norimą pavyzdį paspaudžiame OK;

• atsivėrusiame lange įrašome norimą tekstą;

• jei reikia, galime pakeisti šriftą, jo didumą;

• uždarant WordArt langą, spragtelime OK.

Puslapio savybių nustatymas. Redaguojamo svetainės dokumento lange paspauskite dešinį pelės
klavišą ir iš meniu pasirinkite Page Properties (1.5 pav.).

Atsidarys dialogo langas (1.6 pav.), kuriame bus galima pasirinkti daugelį svarbių nustatymų.

General kortelėje galima nustatyti tokias savybes:

Title lauke nurodome dokumento pavadinimą;

Background sound dalies Location lauke nurodome garso bylos, kuri gros užkrovus dokumentą naršyklėje, adresą. Loop laukelyje galima aprašyti, kiek kartų gros nurodyta garso byla. Jei pažymėsime varnelę prie Forever, tai gros visą laiką, kol dokumentas bus atverstas.

Formating kortelėje, Colors dalyje galima nurodyti spalvą:

• fono (Background);

• teksto (Text);

• nuorodos (Hyperlink);

• aplankytos nuorodos (Visited hyper-link);

• aktyvios nuorodos (Active hyperlink).

Kur kas patikimesnis metodas padaryti puslapį savitą yra fono paveikslėlio pasirinkimas. Jei fonui norime panaudoti paveikslėlį, reikia uždėti varnelę Background picture ir nurodyti norimą grafinį failą.

Lietuviškiems puslapiams Language kortelėje rekomenduojama parinkti šias reikšmes:

• Page Language – Lithuanian;

• HTML encoding – Baltic (jei puslapis lietuvių kalba).

Paveikslėlių įterpimas. Nuotrauka ar pieštinis paveikslas į dokumentą įterpiami:

• meniu komanda – Insert » Picture » From File;

• priemonių juostos mygtuku Insert Picture .

Atsidariusiame lange reikalinga nurodyti grafinio failo buvimo vietą. Sekantį kartą programa prisimena, kuriame aplanke jūs dirbote prieš tai ir jį atidaro.

Įterpus nuotrauką ar vaizdo bylą, galima nustatyti jų parametrus. Parametrų dialogo langas iškviečiamas pažymėjus nuotrauką ir vietiniame meniu, kuris atsiranda paspaudus dešinį pelės klavišą, pasirinkti Picture properties .

Kortelėje General galima nustatyti tokius parametrus kaip:

• Picture Source – nuotraukos adresas;

• Type – galima konvertuoti nuotraukos formatą į JPEG, GIF ar PNG;

• Alternative representation: Low-Res – mažos rezoliucijos nuotraukos adresas. Ši nuotrauka atsidarys pirmiausiai;

• Text – galima nurodyti tekstą, aprašantį nuotrauką. Šie būdai naudojami pranešti naršytojams, kurie negali pamatyti nuotraukos, apie ką ta nuotrauka;

• Nuotrauką galima panaudoti kaip nuorodą į kitą dokumentą. Tam tik reikia laukelyje Default Hyperlink Location nurodyti dokumento adresą.

Appearance kortelėje galima nustatyti:

• Layout » Alignment – grafinio elemento pozicija teksto atžvilgiu;

• Border thickness – grafinio elemento rėmeliai, 0 – rėmelių nėra;

• Horizontal spacing, vertical spacing – tuščia vieta aplink grafinį elementą;

• Specify size – grafinio elemento dydis. Pažymėjus dydį, išvedant puslapį, grafiniam elementui iš pradžių rezerevuojama tik vieta, išvedamas po elemento einantis tekstas, o elementas į ekraną bus išvedamas vėliausiai;

• Keep aspect ratio – išlaikyti grafinio elemento proporcijas.

Paveikslėlių redagavimas. Norint pakeisti paveikslėlio dydį, jį reikia pažymėti ir pele tempti už atsiradusio rėmelio kampuose ar kraštinėse esančių mazgų iki reikiamo dydžio.

Įterpus ir apdorojus paveikslėlį, tikslinga išsaugoti atliktą darbą. Tam naudojami įprastinė Save komanda, tačiau šį kartą susidursime su nauju dialogo langu, kur bus galima pasirinkti, kokiame aplanke bus saugojamas puslapyje įterptas paveikslėlis (1.7 pav.). Su šiuo pasirinkimu susidursime kiekvieną kartą, kai išsaugosime puslapį prieš tai jį papildę naujais paveikslėliais.

Lentelės. Jas į dokumentą galima įterpti, pasirinkus meniu: Table » Insert » Table. Įvykdžius šią komandą atsidaro dialogo langas: Size dalyje lentelės eilučių skaičius – Rows; lentelės stulpelių skaičius – Columns.

Šiame dialogo lange galima nustatyti papildomus lentelės parametrus:

Layout dalyje galima nustatyti lentelės lygiavimo būdą dokumente:

• Alignment lauke galima nurodyti tokias reikšmes: Default – pagal nutylėjimą, Left – kairėje, Right – dešinėje, Center – centruota, Justify – išlyginta pagal abu dokumento kraštus;

• lentelės rėmelio storį – Border size lauke;

• teksto atitraukimą nuo celės kraštų – Cell padding lauke;

• tarpą tarp celių – Cell spacing lauke;

• galima nurodyti lentelės plotį taškais arba procentais, uždėjus varnelę prie Specify width.

Daugiau lentelės parametrų, tokių kaip lentelės rėmelio spalvos, fono spalvą, galima nustatyti tokiu būdu:

• pelės žymeklį pastatome kurioje nors lentelės vietoje;

• vykdome komandą Table » Properties » Table;

• arba, dešiniu pelės klavišu pasirenkame Table » Properties;

• atsidariusiame dialogo lange nustatome parametrus.

Panašus dialogo langas atsidaro nustatinėjant celės parametrus – savybes. Juos galima nustatyti vykdant komandą: Table » Properties » Cell.

Nuorodos. Nuorodai puslapyje sukurti pažymime tekstą arba paveikslėlį, kurį ruošiamės paversti nuoroda, ir paspauždiame dešinį pelės klavišą. Kontekstiniame meniu pasirenkame Hyperlink. Tam pat naudotinas priemonių juostos Hyperlink mygtukas arba meniu komanda Insert » Hyperlink.

Kortelės Insert Hyperlink laukelyje Address nurodome nuorodos šaltinį. Nuoroda gali būti į tos pačios svetainės dokumentą, į kitos svetainės dokumentą, kompiuteryje saugomą bylą, elekroninio pašto adresą ar naują puslapį.

Norint pakeisti jau esančias nuorodas spragteleme ant nuorodos ir dešinio pelės klavišo meniu sužadinkite komandą Hyperlink Properties. Kortelėje Edit Hyperlink, pakeičiame nuorodų adresus ir paspaudžiame mygtuką OK.

Teksto žymeklių (Bookmarks) panaudojimas. Jei norime sukurti nuorodas į atskiras puslapio vietas, tai pirmiausiai sukuriame žymes toms vietom pažymėti. Meniu komanda Insert » Bookmark. Laukelyje Bookmark name: įrašome žymės pavadinimą. Vėliau ja bus galima pasinaudoti, pvz. norint greitai grįžti į puslapio pradžią.

Puslapio peržiūros režime atsiranda ženklas. Nuorodą į pažymėtą puslapio vietą sukursite iškvietę kortelę Create Hyperlink: Paspaudę Bookmark… nurodę puslapio adresą ir vardą (gali būti tas pats arba kitas puslapis), sąraše parinkę žymę ir paspaudę mygtuką OK.

1.3. JavaScript

Programavimo kalba JavaScript naudoja įvairius tekstinės ir grafinės informacijos vaizdavimo būdus, leidžia į tinklapį įterpti įvairius objektus.

Ši kalba skirta interaktyviems tinklapiams kurti ir turi priemonių naršyklei valdyti. JavaScript kalba turi palyginti mažai galimybių darbui su failais ar grafikai valdyti. Programos, sukurtos skripto kalba, negali veikti savarankiškai, jos vykdomos tik naršyklės, suprantančios šią kalbą, kontekste. Tai – Internet Explorer ir Netscape Navigator. Programos sukurtos JavaScript kalba, dar vadinamos skriptais, arba scenarijais, ir įtraukiamos į Web tinklapį, kuriame atpažįstamos ir vykdomos kartu su likusiu HTML kodu.

Naudodami skripto programas galima išgauti įvairius efektus, kuriuos riboja tik programavimo kalbos galimybės ir naršyklės elementai. Dažniausiai skripto kalbos vartojamos:

• įvairiems dialogo langams bei pranešimams naršyklės informacinėje eilutėje vaizduoti;

• dinamiškam tinklapio turiniui kurti, kai tinklapis skaitomas ar jau perskaitytas;

• tinklapio turiniui keisti, kai įvyksta koks nors įvykis (paspaudžiamas pelės klavišas ir pan.);

• navigacijai po kitus puslapius.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. V. Valentinavičius (1997). Fizika (Vadovėlis IX klasei). Kaunas.

2. S. Jakutis, L. Ragulienė, J. Sitonytė, V. Šlekienė (2003). Fizikos uždavinynas VII-X klasei. Kaunas.

3. L. Kaklauskas (2001). Tinklapiai ir jų kūrimas. Šiauliai.

4. B. Starkus, A. Kitkauskaitė (1999). Microsoft OFFICE 2000. Kaunas.

5. R. Maran (2002). HTML vaizdžiai. Kaunas.

http://daugenis.mch.mii.lt/vpumedziaga/html/index.html

http://www.pagalba.ktu.lt/index.htm

http://www.itmc.lt/leidyba/cddemo/8frontpage/8tekstas/tekstas8_01.htm

http://www.waterscape.org/pubs/tutorial_frontpage/FrontPagetutorial_LT.