Informacinių technologijų panaudojimas kuriant mokomąją svetainę
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų panaudojimas kuriant mokomąją svetainę

Informacinių technologijų panaudojimas kuriant mokomąją svetainę

KURSINIS DARBAS



TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….3

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS KURIANT ELEKTRONINĘ FIZIKOS MOKOMĄJĄ SISTEMĄ:………………………………………………………………………………………………….5

HTML (HyperText Markup Language)………………………………………………………………………………….5

MICROSOFT FrontPage 2003…………………………………………………………………………………………….13

JavaScript………………………………………………………………………………………………………………………….19

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………21

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………………………22

ĮVADAS

Kompiuteris ir kitos naujos informacinės technologijos jau seniai randa savo vietą ne tik mokyklos informatikos, bet ir kitų mokomųjų dalykų pamokose. Kompiuterinės programos labai paįvairina fizikos pamokas. Informacinės technologijos neišvengiamai įsiliejo ir į ugdomąjį procesą, integravosi į kitus mokomuosius dalykus: aiškinti teorinę medžiagą, testuoti mokinius, individualizuoti mokymo procesą, demonstruoti bandymus ir pan.

Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moderniosios ugdymo priemonės gali pagerinti mokymą ir mokymąsi: informacijos ir komunikacijos technologijos priemonių taikymas ugdymo procese gali turėti reikšmingos teigiamos įtakos moksleivių rezultatams, nuostatoms bei jų bendravimui su mokytojais bei bendraamžiais. Modernių mokymo priemonių diegimas glaudžiai siejasi su naujais bendraisiais ugdymo tikslais, o nauji ugdymo tikslai – su informacijos ir komunikacijos technologijos taikymu. Su vis spartėjančia kompiuterių ir komunikacijos technologijos kaita, nuolatos atsiveria vis naujos, šių priemonių taikymo ugdymui galimybės. Prieš keletą dešimtmečių atsiradus kompiuteriui nebuvo manoma, kad kompiuteris padės fizikos besimokantiems mokiniams ir šio dalyko mokytojams. Pasirodo ir čia galima atrasti vietos kompiuteriui. Kompiuterių panaudojimas klasėse – ar su jais dirbtų mokytojo vadovaujama mokinių grupė, ar mokinys individualiai – atveria naujas mokymo galimybes.

Fizikos mokymo kompiuterizavimas turėtų pagerinti mokymo darbą, padidinti jo efektyvumą ir kartu sumažinti skirtumą tarp tų mokėjimo ir įgūdžių, kuriuos šiandien gauna mokiniai, ir tų kurių reikalauja dabartinė visuomenė.

Kompiuterizuojantis mokykloms bei visuomenei tikslinga mokomąją medžiagą pateikti elektroniniu pavidalu.

Tikslas. Elektronionės fizikos mokomosios sistemos „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas“ IX klasei sudarymas.

Uždaviniai:

1. Elektronionės fizikos mokomosios sistemos „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas“ IX klasei sudarymas:

1.1. Teorinės medžiagos susisteminimas;

1.2. Uždavinių su sprendimais susisteminimas;

2. Elektronionės fizikos mokomosios sistemos „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas“ IX klasei sukūrimas;

3. Pateikti elektroninę mokamąją priemonę mokytojams ir IX klasės mokiniams besimokantiems fizikos.

Darbo struktūra:

 Įvado, kuriame atskleidžiau temos aktualumą, tikslus, uždavinius;

 Teorinės dalies, kurią sudaro du skyriai;

 Praktinės dalies (uždaviniai);

 Išvados;

 Literatūros sąrašo;

 Priedo.1. Informacinių technologijų panaudojimas kuriant elektroninę fizikos mokomąją sistemą

Kasmet pasaulinis interneto tinklas vis tobulėja. Tobulėja ne tik savo galimybėmis, talpinamos informacijos kiekiais, bet ir tuo, kad jo tinklapių formatas (HTML) taip suprastina darbą, kad savo tinklapius gali skelbti kiekvienas kompiuterine prasme raštingas žmogus. Skirtingai nei spausdintiniai dokumentai, Web puslapiai gali būti dinamiškai atnaujinami ir tobulinami, todėl pridėti, pakeisti ar pašalinti jau egzistuojantį tekstą ar kito pobūdžio informaciją galima bet kuriuo metu.

Tinklapiai yra elektroniniai dokumentai, kuriuos galima perskaityti internete, naudojantis tam skirta naršykle, kaip kad Internet Explorer, Netscape ar Opera. Tinklapius sudaro skirtingo pobūdžio dokumentai:

• tekstiniai failai, turintys plėtinį *.htm arba *.html

• dokumentai, sukurti specializuotomis internetinių puslapių kūrimo programomis, kaip kad Microsoft FrontPage, Namo WebEditor, QuickSite, HomeSite ir kt.

• daugialypės terpės dokumentai, kuriuose yra grafikos ir garso komponentų

• dokumentai, turintys nuorodų į kitus interneto puslapiui

Tokie dokumentai laikomi pasauliniame tinkle, tiksliau interneto serveriuose. Kad būtų patogiau juos rasti, jie sugrupuojami į taip vadinamas interneto svetaines.

1.1. HTML (HyperText Markup Language)

HTML (Hyper Markup Language) – tai kalba, kuria ,,kalba “ pasaulinio tinklo WWW serveriai ir kurią ,,supranta” tinklo naršyklės. Išvertus į lietuvių kalbą, tai reikštų hiperteksto žymėjimo (arba formatavimo) kalba.

HTML aprašo loginę WWW puslapių struktūrą (dokumentų bei
– keturkampis;

Round – tuščiaviduris apskritimas;

Disc – skritulys.

Sąrašo numeravimas:
……

Numeruojama arabiškais skaitmenimis 1, 2, 3 ir t.t.

Pvz.: Rezultatas:

tu

jis, ji Sąrašų atributai:

START=“numeris“ – numeruojama nurodytu numeriu;

Galimi keletas numeracijos tipų: TYPE=“kodas”> – numeruojama nurodytu tipu.

numeracija bus pakeista nuo to elemento, kurio komandą
pakeitėme ir toliau tęsiama nuo šio elemento numerio.

reiškia sąrašo antraštę.

Spalvų kodai ir vardai. Spalva – dažniausiai naudojamų atributų HTML komandose ir viena iš pagrindinių priemonių formuojant HTML dokumentą. HTML kalboje naudojamas trijų bazinių spalvų – raudonos, žalios ir mėlynos (RGB – red-green-blue) kodas. Kodas yra šešių pozicijų šešioliktainis skaičius, kurio pirmi du skaitmenys atitinka raudonos, antri – žalios, treti – mėlynos spalvos intensyvumą. Kodas „#000000“ atitinka juodą spalvą, o kodas „#FFFFFF“ – baltą. Visų kitų spalvų kodai yra tarp šių dviejų kodų. Dauguma spalvų turi ne tik kodus bet ir savo pavadinimus. Jie gali būti naudojami vietoje tų spalvų kodų, jei taip yra patogiau.

1.2. MICROSOFT FrontPage 2003

Pagrindinės sąvokos ir programos valdymo elementai. Pagrindinį Microsoft Frontpage programos langą sudaro šios svarbiausios dalys:

• pagrindinis meniu;

• priemonių juostos;

• redaguojamos svetainės peržiūros režimai;

• būvio eilutė.

Vartotojas gali susitvarkyti savo darbo erdvę taip, kaip jam atrodo patogiausia, pasikeisdamas, pridėdamas ar pašalindamas priemonių juostas arba atskirus mygtukus jose. Tai atliekama meniu komanda View » Toolbars, taip pasirenkant norimas priemonių juostas. Norint pertvarkyti mygtukus, reikės dar paspausti Customize.

Būsenos eilutėje yra pateikiama įvairi einamojo momento informacija. Viena iš naudingiausių jos savybių: joje galite matyti per kiek laiko yra užkraunama svetainė, naudojant 56.6kb ryšio liniją.

Mygtukai, esantys meniu View juostoje, leidžia lanksčiau valdyti Microsoft FrontPage:

Tik pradėjus darbą su Microsoft Frontpage automatiškai bus parinktas Page vaizdo režimas. Šiame režime bus įvedamas tekstas, talpinami paveikslėliai, įterpinėjami dokumentai, kuriamos lentelės, sudarinėjami sąrašai. Visas HTML kodas yra automatiškai sukuriamas ir puslapio autoriui nėra reikalo jį tvarkyti rankiniu būdu.

Paspaudę View » – Folders List mygtuką programos lange bus matyti svetainės aplankų sąrašas.

Nuo svetainės peržiūros režimo priklauso likusios lango dalies išvaizda. Kai režimas yra Page, tada mes matome Folder List langą bei atidarytą redagavimui dokumentą. Folder List yra skirtas visos svetainės bylų ir aplankų administravimui.

Redaguojamas dokumentas turi keturis peržiūros režimus:

Design – vizualiam dokumento redagavimui;

Split – vizualiam ir HTML žymėmis dokumento redagavimui;

Code – parodo dokumentą HTML žymėmis;

Preview – peržiūros režimas, kuris parodo dokumentą, kaip jis atrodys naršyklėje.

Naujo puslapio sukūrimas. Pasirinkę meniu File » New » Page, atsidaro dialogo langas (1.2 pav.). Nežiūrint to, kad pati programa siūlo daugelį turinio ir jo apipavidalinimo šablonų, vis dėlto pasirenkame „tuščio lapo“ (Blank Page) strategiją.

Įvedus kokį nors nesudėtingą tekstą ir jį šiek tiek suformatavus jau iš Microsoft Word gerai žinomomis teksto tvarkymo priemonėmis, rezultatą galima peržiūrėti lapo apačioje paspaudus Preview mygtuką. Jeigu labai skubame, galime publikuoti tokį dokumentą Internete ir jį bus galima laikyti internetiniu puslapiu. Tačiau šis puslapis atrodys kur kas geriau, jeigu jį dar patobulinsime.

Teksto įvedimas ir formatavimas. Pastraipa (paragrafas) pradedama paspaudus klavišą [Enter] ir baigiama kitu [Enter] paspaudimu.

Eilučių perkėlimus pastraipos viduje tvarko vartotojo naudojama peržiūros programa. Perkėlimo vietos priklausys nuo vartotojo naudojamo ekrano skiriamosios gebos, lango bei simbolių dydžių. Jei norite, kad eilutė būtų perkeliama tam tikroje vietoje, spaudžiamas klavišas [Enter] kartu su klavišu [Shift] arba pasinaudojama meniu punktu Insert » Line Break. Nauja pastraipa pradedama truputį žemiau negu sakinys iš naujos eilutės.

Font kortelėje galima nustatyti tokias teksto savybes, kurios iš esmės kartoja Microsoft Word galimybes:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1216 žodžiai iš 2422 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.