Integruota mokomoji praktika
5 (100%) 1 vote

Integruota mokomoji praktika

Įvadas

Integruotą – mokomąją praktiką atlikau Panevėžio „Aušros“ vidurinėje mokykloje, kuri įsikūrusi Vienybės a. 40. tel. 462335, elektroninis paštas rastine@ketvirtoji.panevezys.mit.lt.

Pasirinkau ir patekau į 3c klasę, kurioje yra 22 vaikai, jai vadovauja mokytoja D. Jankauskienė. Ši klasė mokosi rytinėje pamainoje, pamokos prasideda 8 valandą.

Šioje integruotoje – mokomojoje praktikoje aš turėjau puikią galimybę ne tik stebėti vaikus, mokytojos darbą bei draugių vedamas pamokas, bet taip pat ir pati pabandyti vesti pamokas, ir išbandyti save kaip busimąją mokytoją.

Analitinė dalis

Mokinių pažinimas

Visos šios praktikos metu domėjausi visa 3c klasės mokiniais. Pirmiausia aš tik stebėjau mokinius, jų elgesį per pamokas, pertraukų metu, santykius tarp klasės draugų. Taip pat buvo labai įdomu sužinoti ir iš mokytojos lūpų apie šiuos vaikus. Kokiose šeimose gyvena, kaip jie patobulėjo per šiuos 4 metus. Per visą laiką praleistą praktikoje stengiausi kuo daugiau bendrauti su visais vaikais pažinti juos, bei padėti jiems. Labai buvau nustebinta, kai vaikai taip šiltai ir maloniai priėmė. Atėjus kiekvieną ketvirtadienį vaikai labai nudžiugdavo pamatę ir iškart klausdavo kokią šiandien pamoką jiems vesiu. Žinoma kaip ir kiekvienoje klasėje pasitaiko ir ne tokių drąsių vaikų, šioje klasėje pastebėjau vieną mergaitę tai Ema. Ji gerai mokindavosi, bet visada per daug nebendraudavo buvo tylesnė už kitus vaikus.

Šioje 3c klasėje pastebėjau, kad yra labai daug talentingų vaikų, beveik visa klasė vieningai bei noriai dirba, su susidomėjimu priima naują pateiktą informaciją.

Vesdama pamokas stengiausi ne tik gerai išdėstyti mokomąją medžiagą, bet taip pat ir tobulinti vaikų įgūdžius. Stengiausi gerai besimokantiems mokiniams užduoti tokias užduotis bei klausymus, kad jiems tektų pamastyti ir taip tobulėtu. O vaikams, kuriems ne taip gerai sekdavosi mokintis stengdavausi užduoti paprastesnius klausymus bei užduotis, kad nebūtų persunku, bet taip pat ir nebūtų perlengva. Stengdavausi i klasės darbą įtraukti visus vaikus, kad visi dalyvautų veikloje ir nebuvo svarbu ar vaikas silpnesnis ar stipresnis. Pastebėjau kelis vaikus kurie per pamokas sėdėdavo tyliai ir net nekeldavo rankos, galbūt jie taip yra pripratę. Tačiau aš visada paklausdavau tų mokinių kurie net nesitikėdavo, bet į klausimus atsakydavo ne kuo prasčiau nei atsako patys aktyviausi vaikai.

Kiekvieną praktikos dieną, vedant pamokas dažnai atkreipdavau dėmesį i Grantą. Iš visų vaikų jis buvo pats lėčiausias ir nerodė jokio noro dirbti. Per pamoką tik priėjus prie jo ir paklausus kodėl jis nieko nedaro visada išgirzdavau tuos pačius žodžius „ nenoriu“, „nesuprantu“, „nemoku“. Taip per kiekvieną pamoką jis sėdėdavo ir nieko neveikdavo, nors aš jį labai ragindavau atlikti užduotis ir vis dažniau prieidavau prie jo, paaiškindavau užduotį jam individualiai iš naujo, iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, kad jis suprato ir jau pradės atlikinėti užduotį, tačiau man tik nusisukus jis vėl sėdėdavo ir nieko neveikdavo. Mokytojos klausdavau, kodėl Grantas neturi jokio noro darbui. Mokytoja pasakydavo, kad šis vaikas turintis labai daug „ožiukų“. Tada nusprendžiau nebekreipti tiek į jį dėmesį. Po tokio mano poelgio pati pastebėjau kaip jis pats vis karts nuo karto pakeldavo ranką ir paprašydavo, kad jam paaiškinčiau.

Dar vienas mokinys, kuris dažnai keldavo rūpesčių per pamokas tai Eimantas. Nors jis tarp gerai besimokančiųjų, tačiau per pamokas bei pertraukas elgdavosi labai blogai, per pertraukas visada neišsedėdavo nepastūmęs mergaitės ar kokio berniuko, o per pamokas visada garsiai šaukdavo per visą klasę, rėkaudavo. Su studentėmis bandėme jį raminti, kad taip nebesielgtų, bet matėme, kad jis perauklėjimams sunkiai pasiduoda. Mokytoja vienintelė kuri nuramindavo jį, galbūt jis jau pripratęs, o į mūsų pastabas per daug nereguoja.

Dar tokias ryškesnes asmenybes galėčiau paminėti Ernestą bei Miglę. Šios dvi mergaitės labai aktyvios, tiek per pamokas tiek per pertraukas, tačiau jos visada reguodavo į pastabas jei elgdavosi netinkamai. Jos visada mūsų paklausydavo ir stengdavosi pasitaisyti.

Ugdymo veiklos analizė

Tai buvo pirmoji tokia praktika, kurios metu galėjome rimtai vesti pamokas. Nors prieš tai jau esu stovėjusi prieš klasę ir bandžiusi vesti pamoka, tačiau ši man buvo įdomesnė, nes galėjau pati savu kailiu patirti visą jaudulį kai stovi prieš klasę ir vedi pasiruoštą pamoką.

Sunkiausia buvo vesti dailės ir technologijų pamoką. Pradžioje pradėjusi labai gerai pamoką bet antrąją pamoką pradėjau dirbti su kiekvienu vaiku individualiai ir taip nebespėjau prieiti prie kiekvieno vaiko, nors gale pamokos susiėmiau ir pamoką pabaigiau labai gražiai. Tokias pat pastabas mokytoja man ir pasakė parašydama pažymį.

Labiausiai jaudinausi prieš vedant kūno kultūros pamokas, tačiau tik nuskambėjus skambučiui ir pradėjus vesti pamoką visas jaudulys dingo ir ji pasirodė lengvesnė nei aš maniau.

Kiti mokomieji dalykai man nesukėlė tiek daug jaudulio. Tačiau po kiekvienos pamokos mokytoja pasakydavo kas joje buvo gerai, o ką dar reiktu patobulinti.

Kiekvienai pamokai stengdavausi pasiruošti kuo
geriau, įdėti kuo kūrybiškesnių užduočių, kad būtų ne tik mokiniams įdomu jas atlikti, bet kad ir man būtų įdomu stebėti, kaip jie šias mano pateiktas užduotis atlieka. Apgalvodavau kiekvieną situaciją kaip galėtu vaikai atsakyti, kad bet kada prireikus aš būčiau pasirengusi. Kuo geriau buvau pasiruošusi pamokai tuo tvirčiau jausdavausi stovint prieš vaikus. Tik gavus pamokos temą iš mokytojos iškart tardavausi tiek su pačia mokytoja tiek su konsultuojančiais dalyko dėstytojais, aptardavome kokie pamokos tikslai uždaviniai, kokius mokymo metodus ir kokias priemones geriau panaudoti, kad pamoka būtų įdomesnė tiek mokiniams tiek man pačiai.

Pamokoms taip pat padėdavo pasiruošti ir klasės draugės, mes visada labai draugiškai palaikydavome viena kitą ir pagelbėdavome viena kitai kai tik prireikdavo. Visada padėdavo prireikus ar išdalinti vaikams užduotis ar darbo priemones.

Mokytojo pastabos dažnai sutapdavo tiek su draugių išsakyta nuomone tiek su mano pačios matytomis klaidomis, kurias darydavau vesdama pamokas. Bet dažniausiai pastabų mokytoja nesakydavo daug. Pasakytus mokytojos pastebėjimus visada priimdavau ramiai, dar net apmąstydavau, kad daugiau tokių klaidų nepasitaikytu vedant pamokas.

Vedant pasaulio pažinimo pamoką vaikams labai patiko mano parengtos užduotys kurias atlikinėjo vaikai grupelėse, taip pat pastebėjau kad vaikams labai patinka dirbti grupėje, jie visi tariasi diskutuoja, ir po šių diskusijų matydavosi labai geri rezultatai. Pasaulio pažinimo pamoka buvo viena iš pirmųjų, kurią vedžiau ir manau kad ji buvo pati sėkmingiausia. Todėl aš ir pridėjau prie šios ataskaitos šios vestos pamokos konspektą.

Lietuvių kalbos pamokose tiek ir kitose buvo sunkiausi taisyklingai tarti žodžius, bei juos tinkamai sukirčiuoti. Bet aš stengsiuosi kuo taisyklingiau kalbėti, kad tai būtų geras pavyzdys mokiniams.

Matematika vaikams labai patiko, nors buvo ir keli netikslumai tačiau pati pamoka pavyko puikiai. Mokiniams labai patiko mano parinktos užduotys, vaizdinės priemonės taip jiems buvo lengviau suprasti užduotis ir atlikti jas be klaidų.

Iš draugų stebėtų pamokų galėčiau išskirti Astos Pečiulytės pasaulio pažinimo pamoką tema „Mokausi džiaugtis ir liūdėti“. Ši pamoka man pasirodė labai įdomi, nes Asta buvo labai tinkamai parinkusi užduotis, viena iš užduočių buvo žaidimas „Pradžiugink draugą“. Vaikai ant lapelių turėjo prašyti draugo vardą kurį norėtu pradžiuginti. Po šio žaidimo tiek mums – studentėms, tiek mokytojai buvo įdomu stebėti, kokį vardą parašė ir kurį klasės draugą kiekvienas norėtų pradžiuginti. Po to kai aptarinėjome Astos pamoką mokytoja pasakė, kad buvo labai nustebinta vaikų sprendimais ir pasirinkimu. Ši pamoka patiko visiems tiek mokytojai, studentėms bei vaikams. Astai taip pat labai puikiai pasisekdavo sutilpti į pamokos laiką, atlikti suplanuotas užduotis ir įvertinti. Štai man tai kartais sekdavosi sunkiai, nespėdavau atlikti visų suplanuotų užduočių, ar nespėdavau įvertinti ir apibendrinti visą pamoką. Tai pastebėjau kaip savo silpnąsias vietas per šia praktiką.

Per šią praktiką mums teko pirmą kartą suorganizuoti ir vesti renginį. Aš jį vedžiau kartu su Vilma Strikulyte. Organizavome beždžioniukų diskoteką „Jaunieji bangiečiai“. Šį renginį pasirinkti mums įkvėpė patys vaikai, nes važiuojant su vaikais į ekskursiją visą laiką autobuse netilo mokinių dainos, tad nusprendėme renginį savo pasirinkti taip pat muzikine tematika. Abi stengėmės darbus pasidalyti po lygiai. Aš užsirašinėjau vaikus kurie norėjo dalyvauti šiame renginyje, juos konsultavome abi. Kaip ir tikėjomės mūsų renginys susilaukė labai didelį pasisekimą mokinių tarpe, bei mokytojos. Klasę labai gražiai papuošėme su daug žvakių, sceną apšvietėme lemputėmis. Vaikai atėję į renginį buvo labai nustebinti ir sakė, kad jų klasė labai graži. Po renginio sulaukėme labai daug pagyrimų iš mokytojos ir iš pačių vaikų, nes kaip pati mokytoja pasakė tai buvo pats gražiausias ir labiausiai vykęs renginys kokį tik vedė studentės.

Kiti pastebėjimai

Manau, kad per šią praktiką bendraudama su 3c klasės mokiniais labai didelių sunkumų nepatyriau. Puikiai susibendravau su mokiniais, jie pamilo mane, o aš pamilau juos. Supratome vieni kitus ir tai buvo svarbiausia, o neiškilusius sunkumus sprendėme taip pat visi kartu. Labai buvo malonu, kad atėjus pas juos paskutiniąją dieną praktikos jie mus pasitiko ir išlydėjo plojimais. Iš jų akelių matėme, kad jie išlydint šiek tiek liūdi,bet nevisi tai parodė akivaizdžiai. Labai buvo malonu kai prie mūsų priėjo Ruginė ir paprašė mūsų adresų, nes žadėjo mums parašyti po laiškutį.

Išvados

Manau,kad mano stiprioji pusė buvo geras ir kruopštus pasiruošimas pamokoms, bei taip buvo labai mano stiprioji pusė geras ir nuoširdus bendravimas su vaikais. Aš puikiai mokėjau valdyti klasė bei susitvarkyti su ja tiek pamokų metu tiek popamokiniam renginyje bei ekskursijoje.

Praktikos dienoraštis mums taip pat labai pagelbėdavo,o gal dar ir pagelbės daugiau tolimesnėse mūsų praktikose. Ten puikiai išdėstėme visas pasakytas mokytojo bei draugių pastabas į kurias ateityje reiktu atsižvelgti ir atkreipti
dėmesį, kad nebedarytume tas pačias klaidas ateityje.

Po kiekvienos praktikos vis labiau įsitikinu, kad šia specialybe tikrai galėčiau dirbti pabaigusi studijas, tai man pakankamai maloni ir miela profesija, nors kaip ir kiekviena turi savų sunkumų.

Įvadas

Integruotą – mokomąją praktiką atlikau Panevėžio „Aušros“ vidurinėje mokykloje, kuri įsikūrusi Vienybės a. 40. tel. 462335, elektroninis paštas rastine@ketvirtoji.panevezys.mit.lt.

Pasirinkau ir patekau į 3c klasę, kurioje yra 22 vaikai, jai vadovauja mokytoja D. Jankauskienė. Ši klasė mokosi rytinėje pamainoje, pamokos prasideda 8 valandą.

Šioje integruotoje – mokomojoje praktikoje aš turėjau puikią galimybę ne tik stebėti vaikus, mokytojos darbą bei draugių vedamas pamokas, bet taip pat ir pati pabandyti vesti pamokas, ir išbandyti save kaip busimąją mokytoją.

Analitinė dalis

Mokinių pažinimas

Visos šios praktikos metu domėjausi visa 3c klasės mokiniais. Pirmiausia aš tik stebėjau mokinius, jų elgesį per pamokas, pertraukų metu, santykius tarp klasės draugų. Taip pat buvo labai įdomu sužinoti ir iš mokytojos lūpų apie šiuos vaikus. Kokiose šeimose gyvena, kaip jie patobulėjo per šiuos 4 metus. Per visą laiką praleistą praktikoje stengiausi kuo daugiau bendrauti su visais vaikais pažinti juos, bei padėti jiems. Labai buvau nustebinta, kai vaikai taip šiltai ir maloniai priėmė. Atėjus kiekvieną ketvirtadienį vaikai labai nudžiugdavo pamatę ir iškart klausdavo kokią šiandien pamoką jiems vesiu. Žinoma kaip ir kiekvienoje klasėje pasitaiko ir ne tokių drąsių vaikų, šioje klasėje pastebėjau vieną mergaitę tai Ema. Ji gerai mokindavosi, bet visada per daug nebendraudavo buvo tylesnė už kitus vaikus.

Šioje 3c klasėje pastebėjau, kad yra labai daug talentingų vaikų, beveik visa klasė vieningai bei noriai dirba, su susidomėjimu priima naują pateiktą informaciją.

Vesdama pamokas stengiausi ne tik gerai išdėstyti mokomąją medžiagą, bet taip pat ir tobulinti vaikų įgūdžius. Stengiausi gerai besimokantiems mokiniams užduoti tokias užduotis bei klausymus, kad jiems tektų pamastyti ir taip tobulėtu. O vaikams, kuriems ne taip gerai sekdavosi mokintis stengdavausi užduoti paprastesnius klausymus bei užduotis, kad nebūtų persunku, bet taip pat ir nebūtų perlengva. Stengdavausi i klasės darbą įtraukti visus vaikus, kad visi dalyvautų veikloje ir nebuvo svarbu ar vaikas silpnesnis ar stipresnis. Pastebėjau kelis vaikus kurie per pamokas sėdėdavo tyliai ir net nekeldavo rankos, galbūt jie taip yra pripratę. Tačiau aš visada paklausdavau tų mokinių kurie net nesitikėdavo, bet į klausimus atsakydavo ne kuo prasčiau nei atsako patys aktyviausi vaikai.

Kiekvieną praktikos dieną, vedant pamokas dažnai atkreipdavau dėmesį i Grantą. Iš visų vaikų jis buvo pats lėčiausias ir nerodė jokio noro dirbti. Per pamoką tik priėjus prie jo ir paklausus kodėl jis nieko nedaro visada išgirzdavau tuos pačius žodžius „ nenoriu“, „nesuprantu“, „nemoku“. Taip per kiekvieną pamoką jis sėdėdavo ir nieko neveikdavo, nors aš jį labai ragindavau atlikti užduotis ir vis dažniau prieidavau prie jo, paaiškindavau užduotį jam individualiai iš naujo, iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, kad jis suprato ir jau pradės atlikinėti užduotį, tačiau man tik nusisukus jis vėl sėdėdavo ir nieko neveikdavo. Mokytojos klausdavau, kodėl Grantas neturi jokio noro darbui. Mokytoja pasakydavo, kad šis vaikas turintis labai daug „ožiukų“. Tada nusprendžiau nebekreipti tiek į jį dėmesį. Po tokio mano poelgio pati pastebėjau kaip jis pats vis karts nuo karto pakeldavo ranką ir paprašydavo, kad jam paaiškinčiau.

Dar vienas mokinys, kuris dažnai keldavo rūpesčių per pamokas tai Eimantas. Nors jis tarp gerai besimokančiųjų, tačiau per pamokas bei pertraukas elgdavosi labai blogai, per pertraukas visada neišsedėdavo nepastūmęs mergaitės ar kokio berniuko, o per pamokas visada garsiai šaukdavo per visą klasę, rėkaudavo. Su studentėmis bandėme jį raminti, kad taip nebesielgtų, bet matėme, kad jis perauklėjimams sunkiai pasiduoda. Mokytoja vienintelė kuri nuramindavo jį, galbūt jis jau pripratęs, o į mūsų pastabas per daug nereguoja.

Dar tokias ryškesnes asmenybes galėčiau paminėti Ernestą bei Miglę. Šios dvi mergaitės labai aktyvios, tiek per pamokas tiek per pertraukas, tačiau jos visada reguodavo į pastabas jei elgdavosi netinkamai. Jos visada mūsų paklausydavo ir stengdavosi pasitaisyti.

Ugdymo veiklos analizė

Tai buvo pirmoji tokia praktika, kurios metu galėjome rimtai vesti pamokas. Nors prieš tai jau esu stovėjusi prieš klasę ir bandžiusi vesti pamoka, tačiau ši man buvo įdomesnė, nes galėjau pati savu kailiu patirti visą jaudulį kai stovi prieš klasę ir vedi pasiruoštą pamoką.

Sunkiausia buvo vesti dailės ir technologijų pamoką. Pradžioje pradėjusi labai gerai pamoką bet antrąją pamoką pradėjau dirbti su kiekvienu vaiku individualiai ir taip nebespėjau prieiti prie kiekvieno vaiko, nors gale pamokos susiėmiau ir pamoką pabaigiau labai gražiai. Tokias pat pastabas mokytoja man ir pasakė parašydama pažymį.

Labiausiai jaudinausi prieš vedant kūno kultūros pamokas, tačiau tik nuskambėjus skambučiui ir pradėjus vesti pamoką
jaudulys dingo ir ji pasirodė lengvesnė nei aš maniau.

Kiti mokomieji dalykai man nesukėlė tiek daug jaudulio. Tačiau po kiekvienos pamokos mokytoja pasakydavo kas joje buvo gerai, o ką dar reiktu patobulinti.

Kiekvienai pamokai stengdavausi pasiruošti kuo geriau, įdėti kuo kūrybiškesnių užduočių, kad būtų ne tik mokiniams įdomu jas atlikti, bet kad ir man būtų įdomu stebėti, kaip jie šias mano pateiktas užduotis atlieka. Apgalvodavau kiekvieną situaciją kaip galėtu vaikai atsakyti, kad bet kada prireikus aš būčiau pasirengusi. Kuo geriau buvau pasiruošusi pamokai tuo tvirčiau jausdavausi stovint prieš vaikus. Tik gavus pamokos temą iš mokytojos iškart tardavausi tiek su pačia mokytoja tiek su konsultuojančiais dalyko dėstytojais, aptardavome kokie pamokos tikslai uždaviniai, kokius mokymo metodus ir kokias priemones geriau panaudoti, kad pamoka būtų įdomesnė tiek mokiniams tiek man pačiai.

Pamokoms taip pat padėdavo pasiruošti ir klasės draugės, mes visada labai draugiškai palaikydavome viena kitą ir pagelbėdavome viena kitai kai tik prireikdavo. Visada padėdavo prireikus ar išdalinti vaikams užduotis ar darbo priemones.

Mokytojo pastabos dažnai sutapdavo tiek su draugių išsakyta nuomone tiek su mano pačios matytomis klaidomis, kurias darydavau vesdama pamokas. Bet dažniausiai pastabų mokytoja nesakydavo daug. Pasakytus mokytojos pastebėjimus visada priimdavau ramiai, dar net apmąstydavau, kad daugiau tokių klaidų nepasitaikytu vedant pamokas.

Vedant pasaulio pažinimo pamoką vaikams labai patiko mano parengtos užduotys kurias atlikinėjo vaikai grupelėse, taip pat pastebėjau kad vaikams labai patinka dirbti grupėje, jie visi tariasi diskutuoja, ir po šių diskusijų matydavosi labai geri rezultatai. Pasaulio pažinimo pamoka buvo viena iš pirmųjų, kurią vedžiau ir manau kad ji buvo pati sėkmingiausia. Todėl aš ir pridėjau prie šios ataskaitos šios vestos pamokos konspektą.

Lietuvių kalbos pamokose tiek ir kitose buvo sunkiausi taisyklingai tarti žodžius, bei juos tinkamai sukirčiuoti. Bet aš stengsiuosi kuo taisyklingiau kalbėti, kad tai būtų geras pavyzdys mokiniams.

Matematika vaikams labai patiko, nors buvo ir keli netikslumai tačiau pati pamoka pavyko puikiai. Mokiniams labai patiko mano parinktos užduotys, vaizdinės priemonės taip jiems buvo lengviau suprasti užduotis ir atlikti jas be klaidų.

Iš draugų stebėtų pamokų galėčiau išskirti Astos Pečiulytės pasaulio pažinimo pamoką tema „Mokausi džiaugtis ir liūdėti“. Ši pamoka man pasirodė labai įdomi, nes Asta buvo labai tinkamai parinkusi užduotis, viena iš užduočių buvo žaidimas „Pradžiugink draugą“. Vaikai ant lapelių turėjo prašyti draugo vardą kurį norėtu pradžiuginti. Po šio žaidimo tiek mums – studentėms, tiek mokytojai buvo įdomu stebėti, kokį vardą parašė ir kurį klasės draugą kiekvienas norėtų pradžiuginti. Po to kai aptarinėjome Astos pamoką mokytoja pasakė, kad buvo labai nustebinta vaikų sprendimais ir pasirinkimu. Ši pamoka patiko visiems tiek mokytojai, studentėms bei vaikams. Astai taip pat labai puikiai pasisekdavo sutilpti į pamokos laiką, atlikti suplanuotas užduotis ir įvertinti. Štai man tai kartais sekdavosi sunkiai, nespėdavau atlikti visų suplanuotų užduočių, ar nespėdavau įvertinti ir apibendrinti visą pamoką. Tai pastebėjau kaip savo silpnąsias vietas per šia praktiką.

Per šią praktiką mums teko pirmą kartą suorganizuoti ir vesti renginį. Aš jį vedžiau kartu su Vilma Strikulyte. Organizavome beždžioniukų diskoteką „Jaunieji bangiečiai“. Šį renginį pasirinkti mums įkvėpė patys vaikai, nes važiuojant su vaikais į ekskursiją visą laiką autobuse netilo mokinių dainos, tad nusprendėme renginį savo pasirinkti taip pat muzikine tematika. Abi stengėmės darbus pasidalyti po lygiai. Aš užsirašinėjau vaikus kurie norėjo dalyvauti šiame renginyje, juos konsultavome abi. Kaip ir tikėjomės mūsų renginys susilaukė labai didelį pasisekimą mokinių tarpe, bei mokytojos. Klasę labai gražiai papuošėme su daug žvakių, sceną apšvietėme lemputėmis. Vaikai atėję į renginį buvo labai nustebinti ir sakė, kad jų klasė labai graži. Po renginio sulaukėme labai daug pagyrimų iš mokytojos ir iš pačių vaikų, nes kaip pati mokytoja pasakė tai buvo pats gražiausias ir labiausiai vykęs renginys kokį tik vedė studentės.

Kiti pastebėjimai

Manau, kad per šią praktiką bendraudama su 3c klasės mokiniais labai didelių sunkumų nepatyriau. Puikiai susibendravau su mokiniais, jie pamilo mane, o aš pamilau juos. Supratome vieni kitus ir tai buvo svarbiausia, o neiškilusius sunkumus sprendėme taip pat visi kartu. Labai buvo malonu, kad atėjus pas juos paskutiniąją dieną praktikos jie mus pasitiko ir išlydėjo plojimais. Iš jų akelių matėme, kad jie išlydint šiek tiek liūdi,bet nevisi tai parodė akivaizdžiai. Labai buvo malonu kai prie mūsų priėjo Ruginė ir paprašė mūsų adresų, nes žadėjo mums parašyti po laiškutį.

Išvados

Manau,kad mano stiprioji pusė buvo geras ir kruopštus pasiruošimas pamokoms, bei taip buvo labai mano stiprioji pusė geras ir nuoširdus bendravimas su vaikais. Aš puikiai mokėjau valdyti klasė bei susitvarkyti su ja tiek pamokų metu tiek popamokiniam renginyje bei
ekskursijoje.

Praktikos dienoraštis mums taip pat labai pagelbėdavo,o gal dar ir pagelbės daugiau tolimesnėse mūsų praktikose. Ten puikiai išdėstėme visas pasakytas mokytojo bei draugių pastabas į kurias ateityje reiktu atsižvelgti ir atkreipti dėmesį, kad nebedarytume tas pačias klaidas ateityje.

Po kiekvienos praktikos vis labiau įsitikinu, kad šia specialybe tikrai galėčiau dirbti pabaigusi studijas, tai man pakankamai maloni ir miela profesija, nors kaip ir kiekviena turi savų sunkumų.

Įvadas

Integruotą – mokomąją praktiką atlikau Panevėžio „Aušros“ vidurinėje mokykloje, kuri įsikūrusi Vienybės a. 40. tel. 462335, elektroninis paštas rastine@ketvirtoji.panevezys.mit.lt.

Pasirinkau ir patekau į 3c klasę, kurioje yra 22 vaikai, jai vadovauja mokytoja D. Jankauskienė. Ši klasė mokosi rytinėje pamainoje, pamokos prasideda 8 valandą.

Šioje integruotoje – mokomojoje praktikoje aš turėjau puikią galimybę ne tik stebėti vaikus, mokytojos darbą bei draugių vedamas pamokas, bet taip pat ir pati pabandyti vesti pamokas, ir išbandyti save kaip busimąją mokytoją.

Analitinė dalis

Mokinių pažinimas

Visos šios praktikos metu domėjausi visa 3c klasės mokiniais. Pirmiausia aš tik stebėjau mokinius, jų elgesį per pamokas, pertraukų metu, santykius tarp klasės draugų. Taip pat buvo labai įdomu sužinoti ir iš mokytojos lūpų apie šiuos vaikus. Kokiose šeimose gyvena, kaip jie patobulėjo per šiuos 4 metus. Per visą laiką praleistą praktikoje stengiausi kuo daugiau bendrauti su visais vaikais pažinti juos, bei padėti jiems. Labai buvau nustebinta, kai vaikai taip šiltai ir maloniai priėmė. Atėjus kiekvieną ketvirtadienį vaikai labai nudžiugdavo pamatę ir iškart klausdavo kokią šiandien pamoką jiems vesiu. Žinoma kaip ir kiekvienoje klasėje pasitaiko ir ne tokių drąsių vaikų, šioje klasėje pastebėjau vieną mergaitę tai Ema. Ji gerai mokindavosi, bet visada per daug nebendraudavo buvo tylesnė už kitus vaikus.

Šioje 3c klasėje pastebėjau, kad yra labai daug talentingų vaikų, beveik visa klasė vieningai bei noriai dirba, su susidomėjimu priima naują pateiktą informaciją.

Vesdama pamokas stengiausi ne tik gerai išdėstyti mokomąją medžiagą, bet taip pat ir tobulinti vaikų įgūdžius. Stengiausi gerai besimokantiems mokiniams užduoti tokias užduotis bei klausymus, kad jiems tektų pamastyti ir taip tobulėtu. O vaikams, kuriems ne taip gerai sekdavosi mokintis stengdavausi užduoti paprastesnius klausymus bei užduotis, kad nebūtų persunku, bet taip pat ir nebūtų perlengva. Stengdavausi i klasės darbą įtraukti visus vaikus, kad visi dalyvautų veikloje ir nebuvo svarbu ar vaikas silpnesnis ar stipresnis. Pastebėjau kelis vaikus kurie per pamokas sėdėdavo tyliai ir net nekeldavo rankos, galbūt jie taip yra pripratę. Tačiau aš visada paklausdavau tų mokinių kurie net nesitikėdavo, bet į klausimus atsakydavo ne kuo prasčiau nei atsako patys aktyviausi vaikai.

Kiekvieną praktikos dieną, vedant pamokas dažnai atkreipdavau dėmesį i Grantą. Iš visų vaikų jis buvo pats lėčiausias ir nerodė jokio noro dirbti. Per pamoką tik priėjus prie jo ir paklausus kodėl jis nieko nedaro visada išgirzdavau tuos pačius žodžius „ nenoriu“, „nesuprantu“, „nemoku“. Taip per kiekvieną pamoką jis sėdėdavo ir nieko neveikdavo, nors aš jį labai ragindavau atlikti užduotis ir vis dažniau prieidavau prie jo, paaiškindavau užduotį jam individualiai iš naujo, iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, kad jis suprato ir jau pradės atlikinėti užduotį, tačiau man tik nusisukus jis vėl sėdėdavo ir nieko neveikdavo. Mokytojos klausdavau, kodėl Grantas neturi jokio noro darbui. Mokytoja pasakydavo, kad šis vaikas turintis labai daug „ožiukų“. Tada nusprendžiau nebekreipti tiek į jį dėmesį. Po tokio mano poelgio pati pastebėjau kaip jis pats vis karts nuo karto pakeldavo ranką ir paprašydavo, kad jam paaiškinčiau.

Dar vienas mokinys, kuris dažnai keldavo rūpesčių per pamokas tai Eimantas. Nors jis tarp gerai besimokančiųjų, tačiau per pamokas bei pertraukas elgdavosi labai blogai, per pertraukas visada neišsedėdavo nepastūmęs mergaitės ar kokio berniuko, o per pamokas visada garsiai šaukdavo per visą klasę, rėkaudavo. Su studentėmis bandėme jį raminti, kad taip nebesielgtų, bet matėme, kad jis perauklėjimams sunkiai pasiduoda. Mokytoja vienintelė kuri nuramindavo jį, galbūt jis jau pripratęs, o į mūsų pastabas per daug nereguoja.

Dar tokias ryškesnes asmenybes galėčiau paminėti Ernestą bei Miglę. Šios dvi mergaitės labai aktyvios, tiek per pamokas tiek per pertraukas, tačiau jos visada reguodavo į pastabas jei elgdavosi netinkamai. Jos visada mūsų paklausydavo ir stengdavosi pasitaisyti.

Ugdymo veiklos analizė

Tai buvo pirmoji tokia praktika, kurios metu galėjome rimtai vesti pamokas. Nors prieš tai jau esu stovėjusi prieš klasę ir bandžiusi vesti pamoka, tačiau ši man buvo įdomesnė, nes galėjau pati savu kailiu patirti visą jaudulį kai stovi prieš klasę ir vedi pasiruoštą pamoką.

Sunkiausia buvo vesti dailės ir technologijų pamoką. Pradžioje pradėjusi labai gerai pamoką bet antrąją pamoką pradėjau dirbti su kiekvienu vaiku individualiai ir taip nebespėjau prieiti prie
vaiko, nors gale pamokos susiėmiau ir pamoką pabaigiau labai gražiai. Tokias pat pastabas mokytoja man ir pasakė parašydama pažymį.

Labiausiai jaudinausi prieš vedant kūno kultūros pamokas, tačiau tik nuskambėjus skambučiui ir pradėjus vesti pamoką visas jaudulys dingo ir ji pasirodė lengvesnė nei aš maniau.

Kiti mokomieji dalykai man nesukėlė tiek daug jaudulio. Tačiau po kiekvienos pamokos mokytoja pasakydavo kas joje buvo gerai, o ką dar reiktu patobulinti.

Kiekvienai pamokai stengdavausi pasiruošti kuo geriau, įdėti kuo kūrybiškesnių užduočių, kad būtų ne tik mokiniams įdomu jas atlikti, bet kad ir man būtų įdomu stebėti, kaip jie šias mano pateiktas užduotis atlieka. Apgalvodavau kiekvieną situaciją kaip galėtu vaikai atsakyti, kad bet kada prireikus aš būčiau pasirengusi. Kuo geriau buvau pasiruošusi pamokai tuo tvirčiau jausdavausi stovint prieš vaikus. Tik gavus pamokos temą iš mokytojos iškart tardavausi tiek su pačia mokytoja tiek su konsultuojančiais dalyko dėstytojais, aptardavome kokie pamokos tikslai uždaviniai, kokius mokymo metodus ir kokias priemones geriau panaudoti, kad pamoka būtų įdomesnė tiek mokiniams tiek man pačiai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4464 žodžiai iš 8748 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.