TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………. 3 psl.
1. INTERNETO TINKLALAPIAI IR NARŠYKLĖS………………………………….. 4 psl.
2. INFORMACIJOS PAIEŠKA………………………………………………………………….. 5 psl.
3. TINKLALAPIO KŪRIMAS……………………………………………………………………. 7 psl.
4. ELEKTRONINIS PAŠTAS (QUTLOOK EXPRESS)………………………………. 9 psl.
5. PAŠTO PROGRAMOS PARINKTYS IR ADRESŲ KNYGELĖ………………. 12 psl.
6. KITOS INTERNETO PASLAUGOS………………………………………………………. 13 psl.
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………… 15 psl.
ĮVADAS
Naujoji visuomenė, kuri dabar pakeičia buvusią industrinę visuomenę išsivysčiusiose šalyse ir kuri dažnai vadinama informacine arba vėlyvąja moderniąja visuomene, yra labai dinamiška, nuolat kintanti. Norint joje gyventi saugiai ir patogiai, būtina mokėti naudotis tokiomis naujausiomis informacijos kaupimo ir perdavimo technologijomis kaip Internetas.
Internetas – pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigos, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus.
Internetas – neišsenkantis informacijos šaltinis, kuris patenkins plačiausios auditorijos poreikius – mokslininko, politiko ar namų šeimininkės. Čia galima rasti politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galima pereiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, prekes, susirasti oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.
Internetas – tai bendravimo priemonė. Per internetą galima keistis informacija su kitais žmonėmis.
Didžioji dalis Interneto paslaugų ir teikiamos informacijos yra nemokamos.
Lietuvos Interneto pradžia siejama su LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterinis tinklas) veiklos pradžia, kai 1991 metais buvo įrengtas X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto Vilniuje. 1995 metais LITNET Valdymo centre (Kauno technologijos universitetas, skaičiavimo centras) įrengtas tarptautinis duomenų perdavimo kanalas Kaunas – Stokholmas.
LITNET jungia didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, taip pat įrengti mazgai Kėdainiuose ir Alytuje. LITNET vartotojai yra visos aukštosios mokyklos, aukštesniosios mokyklos, kolegijos, mokyklos, gimnazijos, mokslo tyrimo institutai, Lietuvos Respublikos Seimas, nacionalinė R. Mažvydo biblioteka, pelno nesiekiančios organizacijos, bibliotekos, muziejai, sveikatos apsaugos organizacijos.
Interneto veiklą koordinuoja Interneto bendrija (Internet Society). Ji leidžia Interneto draugijos naujienas (Internet Society News), informaciją apie Internetą, svarsto techninius ir organizacinius klausimus, nustato Interneto standartus, skirsto IP adresus.
1. INTERNETO TINKLALAPIAI IR NARŠYKLĖS
Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Kompiuterių tinklas – tai grupė (du ar daugiau) kompiuterių, sujungtų ryšio linijomis ir galinčių vienas kitam siųsti duomenis, pranešimus, komandos bei naudotis vienas kito resursais.
Interneto informacinis tinklas vadinamas WWW (World Wide Web). Išvertus pažodžiui iš anglų kalbos „World Wide Web reiškia „pasaulinį voratinklį“. Iš tikrųjų, WWW informacija talpinama dešimtyse tūkstančių prie interneto prijungtų kompiuterių ir sudaro savotišką informacijos tinklą. WWW sandara pagrįsta hiperteksto organizavimo principais. Hipertekstu vadinamas kompiuterinis dokumentas, kuriame yra nuorodos į kitus dokumentus arba kitas to paties dokumento dalis. Tokio dokumentų rinkinio struktūra iš tiesų primena voratinklį. Pradėjus skaityti vieną dokumentą, per nuorodą galima patekti į kitą dokumentą visai kitame kompiuteryje (gal net kitoje šalyje), po to dar į kitą kompiuterį ir t.t..
Interneto (WWW) dokumentai kuriami specialia hiperteksto kalba HTML (HyperText Markup Language), kuri leidžia aprašyti hiperteksto struktūrą, įterpti paveikslėlius, audio bei video klipus. Taip sukuriama patraukli informacijos peržiūros aplinka, o patys hiperteksto dokumentai vadinami WWW arba interneto tinklalapiais (svetainėmis). Įmonės tokiose svetainėse pateikia savo reklaminius leidinius ir platina juos internete.
Interneto tinklalapiai surandami pagal jų adresus (vardus). Istorikai šie vardai vadinami universaliomis išteklių žymėmis (Universal Resource Locators – URL). URL žymės identifikuoja interneto kompiuterį, kuriame yra dokumentas bei kelią iki dokumento kompiuterio duomenų kaupiklyje. Simboliai http URL žymėje nurodo duomenų perdavimo internete protokolą, pabrėžia, kad turi būti naudojamas HTTP taisyklių rinkinys.
Dabar internetas yra didžiulė įvairių duomenų saugykla. Jo naudotojai gali matyti ir atsisiųsti milijonuose tinklo kompiuterių saugomus duomenis rasti įvairių šalių laikraščių ir žurnalų, straipsnių, katalogų, knygų ir
net laisvai platinamų taikomųjų programų. Leisdamas pasinaudoti šiais duomenimis, internetas teikia informacijos paslaugas.
WWW tinklalapius padeda pasiekti ir skaityti interneto naršyklėmis vadinamos programos. Populiariausios naršyklės yra Netscape Navigator ir MS Internet Explorer. Pastaroji naršyklė yra integruoja į Windows šeimos operacines sistemas. Todėl, įdiegus kompiuteryje bet kurią šios šeimos operacinę sistemą, galima iš karto naudotis šios naršyklės paslaugomis. Ji paleidžiama rodomu darbastalio mygtuku arba pasirenkant jos vardą startiniame meniu. Naršyklė atveria kompiuteriui parinktą pradinį tinklalapį, kurio adresą galima pakeisti naršyklės pagrindinio meniu komandos Tools-Internet Options-General lango lankelyje Home Page. Dažniausiai naudojamų naršyklės komandų valdymo mygtukai sutelkti įrankių juostoje.
Įrankių juostoje rodomus mygtukus galima papildyti arba dalį jų paslėpti komandos View-Tollbars-Customize lange. Rodomų mygtukų skaičius taip pat priklauso nuo naršyklės programos versijos ir įdiegtų jos savybių.
2. INFORMACIJOS PAIEŠKA
Internetas yra daugelio iš mūsų pagalbininkas ieškant informacijos. Internetą galima laikyti viena didžiausių pasaulyje informacijos saugyklų. Kompiuterių atmintyje, prijungtų prie interneto, saugoma įvairios kilmės informacija: neakivaizdinių konferencijų, naudingos informacijos, hipertekstas. Tačiau internetas iš prigimties nėra valdomas ir tvarkomas centralizuotai. Todėl kuriasi daug kompanijų, kurios teikia informacijos paieškos paslaugas.
Dauguma tinklalapių yra hierarchinis hiperteksto dokumentų rinkinys. Atskiri šio rinkinio dokumentai gali būti pasiekiami ir peržiūrimi tiek naršyklės, tiek pačio tinklalapio pateikiamomis priemonėmis. Dažniausiai rodomo tinklalapio kairėje pusėje yra surašyti tinklalapyje pateikiamos informacijos skyrių (temų) pavadinimai. Spragtelėjus tokį pavadinimą, atveriamas jo valdomas skyrius. Perskaičius skyriaus tekstą, į naują skyrių galima pereiti spragtelėdami kitą pavadinimą arba paspausdami įrankių juostos mygtukus Next bei Back (jei skyriai jau buvo atverti).
Nuorodos (saitai) į kitus skyrius arba tinklalapius ne visuomet būna išskirtos atskiroje tinklalapio srityje. Jos taip pat gali būti ir pagrindiniame tinklalapio tekste. Tada jos pabraukiamos, rašomos kita spalva, žymimos tipiniais paveikslėliais arba išskiriamos kokiu nors kitu būdu.
Pamatyti, kur yra nuorodos, galima užvedus pelės žymeklį ant paveikslėlio ar kitaip išskirto teksto – žymeklis turi pasikeisti į „rankutės“ pavidalo ženklelį. Tada naršyklės lango apačioje, būsenos juostoje, parodomas nuorodos valdomo tinklalapio adresas. Spragtelėjus pele nuorodą, jos valdomas dokumentas atsiunčiamas į kompiuterį. Kol jis yra siunčiamas, šalia žymeklio rodomas smėlio laikrodis, o naršyklės lango dešiniajame viršutiniame kampe rodomas paveikslėlis juda.
Dažnai tinklalapiuose būna įdiegta speciali paieškos sistema. Lankytojas raktinių žodžių (key words) laukelyje įrašo paiešką valdantį žodį arba žodžius, pasirenka sistemos pateikiamame sąraše paieškos katalogą ir paspaudžia paieškos pradžios mygtuką. Atlikus paiešką, rezultatų srityje pateikiamos nuorodos į tinklalapius, kuriuose yra bent vienas raktinis žodis, ir trumpa informacija apie šiuos tinklalapius. Spragtelėjus pele išrinktas nuorodas, į kompiuterį atsiunčiami jų valdomų tinklalapių duomenys. Tokios paieškos sistemos siūlomos lietuviškuose tinklalapiuose www.omnitel.net, www.delfi.lt, www.seklys.lt, www.online.lt, www.search.lt ir daugelyje kitų.
Tinklalapiuose siūlomos paieškos sistemos gali nukreipti į tinklalapio savininko sudarytus arba kitus paieškos internete katalogus. Informacijos įvairiomis kalbomis paieškai pasaulio mastu galima naudotis šių populiarių universalių paieškos katalogų paslaugomis: www.altavista.com, www.yahoo.com, www.excite.com, www.infoseek.com. Šių katalogų tinklalapiuose galima naudoti įvairias paieškos sąlygų aprašymo priemones: nurodyti nacionalinę kalbą, vartoti apibendrinančius meta simbolius (* – bet kuri simbolių grupė, ? – bet kuris vienas simbolis), logines išraiškas ir pan. Išsami informacija, kaip naudotis paieškos katalogų paslaugomis, pateikiama jų tinklalapiuose.
Taip pat yra gausybė specializuotų katalogų, kuriuose kaupiama išsami informacija apie siaurai specializuotas dalykines sritis. Pavyzdžiui, informaciją apie Lietuvos turizmo agentūrų organizuojamas keliones ir kitas paslaugas galite rasti tinklalapyje www.keliones.com. Dažniausiai paieška pradedama universaliame kataloge, kuriame bandoma surasti specializuotų katalogų adresus. Po to išsamios informacijos konkrečiais klausimais ieškoma surastuose specializuotuose kataloguose.
Paspaudus įrankių juostos mygtuką Search, naršyklė savo lango kairiajame krašte atveria sąsajos su jai parinktu tipiniu universaliu paieškos katalogu sritį, kurioje pateikiamos tipinės paieškos valdymo priemonės.
Paieškai naudojamus katalogus galima pasirinkti sąsajos srities mygtuko Customize atveriamame lange. Lango viršuje pasirinkimo žyme nurodomas paieškos būdas: Use the Search Assistent for smart search (naudoti paieškos asistentą protingai paieškai) arba Use one search service for all searches (taikyti vienodą
paieškos būdą visiems paieškos tipams).
Pasirinkus paieškos su asistentu (Use the search Assistent…) būdą, įvairiems paieškos tipams, kurie pasirenkami mygtuko New atveriamoje naujos paieškos sąlygų užklausoje, galima nurodyti įvairius paieškos katalogų rinkinius.