Interneto paslaugos
5 (100%) 1 vote

Interneto paslaugos

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………. 3 psl.

1. INTERNETO TINKLALAPIAI IR NARŠYKLĖS………………………………….. 4 psl.

2. INFORMACIJOS PAIEŠKA………………………………………………………………….. 5 psl.

3. TINKLALAPIO KŪRIMAS……………………………………………………………………. 7 psl.

4. ELEKTRONINIS PAŠTAS (QUTLOOK EXPRESS)………………………………. 9 psl.

5. PAŠTO PROGRAMOS PARINKTYS IR ADRESŲ KNYGELĖ………………. 12 psl.

6. KITOS INTERNETO PASLAUGOS………………………………………………………. 13 psl.

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………… 15 psl.

ĮVADAS

Naujoji visuomenė, kuri dabar pakeičia buvusią industrinę visuomenę išsivysčiusiose šalyse ir kuri dažnai vadinama informacine arba vėlyvąja moderniąja visuomene, yra labai dinamiška, nuolat kintanti. Norint joje gyventi saugiai ir patogiai, būtina mokėti naudotis tokiomis naujausiomis informacijos kaupimo ir perdavimo technologijomis kaip Internetas.

Internetas – pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigos, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus.

Internetas – neišsenkantis informacijos šaltinis, kuris patenkins plačiausios auditorijos poreikius – mokslininko, politiko ar namų šeimininkės. Čia galima rasti politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galima pereiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, prekes, susirasti oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.

Internetas – tai bendravimo priemonė. Per internetą galima keistis informacija su kitais žmonėmis.

Didžioji dalis Interneto paslaugų ir teikiamos informacijos yra nemokamos.

Lietuvos Interneto pradžia siejama su LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterinis tinklas) veiklos pradžia, kai 1991 metais buvo įrengtas X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto Vilniuje. 1995 metais LITNET Valdymo centre (Kauno technologijos universitetas, skaičiavimo centras) įrengtas tarptautinis duomenų perdavimo kanalas Kaunas – Stokholmas.

LITNET jungia didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, taip pat įrengti mazgai Kėdainiuose ir Alytuje. LITNET vartotojai yra visos aukštosios mokyklos, aukštesniosios mokyklos, kolegijos, mokyklos, gimnazijos, mokslo tyrimo institutai, Lietuvos Respublikos Seimas, nacionalinė R. Mažvydo biblioteka, pelno nesiekiančios organizacijos, bibliotekos, muziejai, sveikatos apsaugos organizacijos.

Interneto veiklą koordinuoja Interneto bendrija (Internet Society). Ji leidžia Interneto draugijos naujienas (Internet Society News), informaciją apie Internetą, svarsto techninius ir organizacinius klausimus, nustato Interneto standartus, skirsto IP adresus.

1. INTERNETO TINKLALAPIAI IR NARŠYKLĖS

Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Kompiuterių tinklas – tai grupė (du ar daugiau) kompiuterių, sujungtų ryšio linijomis ir galinčių vienas kitam siųsti duomenis, pranešimus, komandos bei naudotis vienas kito resursais.

Interneto informacinis tinklas vadinamas WWW (World Wide Web). Išvertus pažodžiui iš anglų kalbos „World Wide Web reiškia „pasaulinį voratinklį“. Iš tikrųjų, WWW informacija talpinama dešimtyse tūkstančių prie interneto prijungtų kompiuterių ir sudaro savotišką informacijos tinklą. WWW sandara pagrįsta hiperteksto organizavimo principais. Hipertekstu vadinamas kompiuterinis dokumentas, kuriame yra nuorodos į kitus dokumentus arba kitas to paties dokumento dalis. Tokio dokumentų rinkinio struktūra iš tiesų primena voratinklį. Pradėjus skaityti vieną dokumentą, per nuorodą galima patekti į kitą dokumentą visai kitame kompiuteryje (gal net kitoje šalyje), po to dar į kitą kompiuterį ir t.t..

Interneto (WWW) dokumentai kuriami specialia hiperteksto kalba HTML (HyperText Markup Language), kuri leidžia aprašyti hiperteksto struktūrą, įterpti paveikslėlius, audio bei video klipus. Taip sukuriama patraukli informacijos peržiūros aplinka, o patys hiperteksto dokumentai vadinami WWW arba interneto tinklalapiais (svetainėmis). Įmonės tokiose svetainėse pateikia savo reklaminius leidinius ir platina juos internete.

Interneto tinklalapiai surandami pagal jų adresus (vardus). Istorikai šie vardai vadinami universaliomis išteklių žymėmis (Universal Resource Locators – URL). URL žymės identifikuoja interneto kompiuterį, kuriame yra dokumentas bei kelią iki dokumento kompiuterio duomenų kaupiklyje. Simboliai http URL žymėje nurodo duomenų perdavimo internete protokolą, pabrėžia, kad turi būti naudojamas HTTP taisyklių rinkinys.

Dabar internetas yra didžiulė įvairių duomenų saugykla. Jo naudotojai gali matyti ir atsisiųsti milijonuose tinklo kompiuterių saugomus duomenis rasti įvairių šalių laikraščių ir žurnalų, straipsnių, katalogų, knygų ir
net laisvai platinamų taikomųjų programų. Leisdamas pasinaudoti šiais duomenimis, internetas teikia informacijos paslaugas.

WWW tinklalapius padeda pasiekti ir skaityti interneto naršyklėmis vadinamos programos. Populiariausios naršyklės yra Netscape Navigator ir MS Internet Explorer. Pastaroji naršyklė yra integruoja į Windows šeimos operacines sistemas. Todėl, įdiegus kompiuteryje bet kurią šios šeimos operacinę sistemą, galima iš karto naudotis šios naršyklės paslaugomis. Ji paleidžiama rodomu darbastalio mygtuku arba pasirenkant jos vardą startiniame meniu. Naršyklė atveria kompiuteriui parinktą pradinį tinklalapį, kurio adresą galima pakeisti naršyklės pagrindinio meniu komandos Tools-Internet Options-General lango lankelyje Home Page. Dažniausiai naudojamų naršyklės komandų valdymo mygtukai sutelkti įrankių juostoje.

Įrankių juostoje rodomus mygtukus galima papildyti arba dalį jų paslėpti komandos View-Tollbars-Customize lange. Rodomų mygtukų skaičius taip pat priklauso nuo naršyklės programos versijos ir įdiegtų jos savybių.

2. INFORMACIJOS PAIEŠKA

Internetas yra daugelio iš mūsų pagalbininkas ieškant informacijos. Internetą galima laikyti viena didžiausių pasaulyje informacijos saugyklų. Kompiuterių atmintyje, prijungtų prie interneto, saugoma įvairios kilmės informacija: neakivaizdinių konferencijų, naudingos informacijos, hipertekstas. Tačiau internetas iš prigimties nėra valdomas ir tvarkomas centralizuotai. Todėl kuriasi daug kompanijų, kurios teikia informacijos paieškos paslaugas.

Dauguma tinklalapių yra hierarchinis hiperteksto dokumentų rinkinys. Atskiri šio rinkinio dokumentai gali būti pasiekiami ir peržiūrimi tiek naršyklės, tiek pačio tinklalapio pateikiamomis priemonėmis. Dažniausiai rodomo tinklalapio kairėje pusėje yra surašyti tinklalapyje pateikiamos informacijos skyrių (temų) pavadinimai. Spragtelėjus tokį pavadinimą, atveriamas jo valdomas skyrius. Perskaičius skyriaus tekstą, į naują skyrių galima pereiti spragtelėdami kitą pavadinimą arba paspausdami įrankių juostos mygtukus Next bei Back (jei skyriai jau buvo atverti).

Nuorodos (saitai) į kitus skyrius arba tinklalapius ne visuomet būna išskirtos atskiroje tinklalapio srityje. Jos taip pat gali būti ir pagrindiniame tinklalapio tekste. Tada jos pabraukiamos, rašomos kita spalva, žymimos tipiniais paveikslėliais arba išskiriamos kokiu nors kitu būdu.

Pamatyti, kur yra nuorodos, galima užvedus pelės žymeklį ant paveikslėlio ar kitaip išskirto teksto – žymeklis turi pasikeisti į „rankutės“ pavidalo ženklelį. Tada naršyklės lango apačioje, būsenos juostoje, parodomas nuorodos valdomo tinklalapio adresas. Spragtelėjus pele nuorodą, jos valdomas dokumentas atsiunčiamas į kompiuterį. Kol jis yra siunčiamas, šalia žymeklio rodomas smėlio laikrodis, o naršyklės lango dešiniajame viršutiniame kampe rodomas paveikslėlis juda.

Dažnai tinklalapiuose būna įdiegta speciali paieškos sistema. Lankytojas raktinių žodžių (key words) laukelyje įrašo paiešką valdantį žodį arba žodžius, pasirenka sistemos pateikiamame sąraše paieškos katalogą ir paspaudžia paieškos pradžios mygtuką. Atlikus paiešką, rezultatų srityje pateikiamos nuorodos į tinklalapius, kuriuose yra bent vienas raktinis žodis, ir trumpa informacija apie šiuos tinklalapius. Spragtelėjus pele išrinktas nuorodas, į kompiuterį atsiunčiami jų valdomų tinklalapių duomenys. Tokios paieškos sistemos siūlomos lietuviškuose tinklalapiuose www.omnitel.net, www.delfi.lt, www.seklys.lt, www.online.lt, www.search.lt ir daugelyje kitų.

Tinklalapiuose siūlomos paieškos sistemos gali nukreipti į tinklalapio savininko sudarytus arba kitus paieškos internete katalogus. Informacijos įvairiomis kalbomis paieškai pasaulio mastu galima naudotis šių populiarių universalių paieškos katalogų paslaugomis: www.altavista.com, www.yahoo.com, www.excite.com, www.infoseek.com. Šių katalogų tinklalapiuose galima naudoti įvairias paieškos sąlygų aprašymo priemones: nurodyti nacionalinę kalbą, vartoti apibendrinančius meta simbolius (* – bet kuri simbolių grupė, ? – bet kuris vienas simbolis), logines išraiškas ir pan. Išsami informacija, kaip naudotis paieškos katalogų paslaugomis, pateikiama jų tinklalapiuose.

Taip pat yra gausybė specializuotų katalogų, kuriuose kaupiama išsami informacija apie siaurai specializuotas dalykines sritis. Pavyzdžiui, informaciją apie Lietuvos turizmo agentūrų organizuojamas keliones ir kitas paslaugas galite rasti tinklalapyje www.keliones.com. Dažniausiai paieška pradedama universaliame kataloge, kuriame bandoma surasti specializuotų katalogų adresus. Po to išsamios informacijos konkrečiais klausimais ieškoma surastuose specializuotuose kataloguose.

Paspaudus įrankių juostos mygtuką Search, naršyklė savo lango kairiajame krašte atveria sąsajos su jai parinktu tipiniu universaliu paieškos katalogu sritį, kurioje pateikiamos tipinės paieškos valdymo priemonės.

Paieškai naudojamus katalogus galima pasirinkti sąsajos srities mygtuko Customize atveriamame lange. Lango viršuje pasirinkimo žyme nurodomas paieškos būdas: Use the Search Assistent for smart search (naudoti paieškos asistentą protingai paieškai) arba Use one search service for all searches (taikyti vienodą
paieškos būdą visiems paieškos tipams).

Pasirinkus paieškos su asistentu (Use the search Assistent…) būdą, įvairiems paieškos tipams, kurie pasirenkami mygtuko New atveriamoje naujos paieškos sąlygų užklausoje, galima nurodyti įvairius paieškos katalogų rinkinius.

Pasirinkus vienodą paieškos būdą visiems paieškos tipams, paieškos katalogų parinkimo sąraše pateikiamas tiktai vienas paieškos katalogų sąrašas, o jame išrinktas katalogas naudojamas visiems paieškos tipams.

PAGRINDINIAI PAIEŠKOS TIPAI

PAVADINIMAS IEŠKOMŲ DUOMENŲ TIPAS

Find a Web Page Rasti paieškos sąlygas tenkinantį tinklapį.

Find a person‘s address Rasti asmens adresą.

Find a business Informacijos apie įmones paieška (JAV ir Kanadoje)

Previous searches Atverti anksčiau vartotų paieškos užklausų sąrašą.

Find a map Rasti žemėlapį.

Look up a word Rasti žodžio paaiškinimą enciklopedijose.

Find a picture Rasti paveikslėlį.

Jei, peržiūrint lietuviškus tinklalapius, vietoje lietuviškų raidžių yra nesuprantamų simbolių, tai kompiuterio naršyklėje blogai parinkta kodavimo sistema. Lietuviškiems tekstams komandos View-Encoding pateikiamame kodavimo sistemų sąraše reikia išrinkti kodavimo sistemas AutoSelect ir Baltic (Windows).

3. TINKLALAPIO KŪRIMAS

Dauguma WWW informacijos kūrimo programų, skirtų būtent tokios informacijos patalpinimui internete, atskiria vartotoją nuo realaus kuriamos informacijos vaizdo ir iš karto rodo informaciją taip, kaip ji matysis jau patalpinta serveryje.

Visa WWW puslapiuose esanti informacija susideda iš vieno ar daugelio HTML dokumentų – ASCII koduotų tekstinių failų, naudojančių HTML kalbą. Naujausia W3C (World Wide Web Corsorcium arba „Pasaulinis voratinklio konsorciumas“) rekomenduojama HTML versija yra 4.01. anksčiau buvo paskelbtos HTML 4.0, HTML 3.2 ir HTML 2.0 versijos. Paskutinės HTML 4.0 ir HTML 4.01, skirtos HTML kalbai rekomendacijos. W3C nuomone, ją ateityje pakeis XHTML kalba, kurios jau pirmosios versijos pasirodė 1997m. Šios rekomendacijos tikslas – integruoti į WWW tinklapius XML kalbą ir taip pat praplėsti WWW galimybes ir naudojimo sritis. XML kalba yra taisyklių, nuorodų, susitarimų rinkinys, kuris leidžia tekstiniu formatu saugoti ir perduoti struktūrizuotus duomenis: brėžinius, elektronines korteles ir t.t.

Jau yra sukurta ir kuriamos galimybės koreguoti išvedamą informacijos HTML dokumente. Tam naudojamos serverių galimybės arba specialios kalbos, naršyklių papildymai ir kt. keletas jų:

Server push. Serveris pasiunčia kliento programai duomenų dalį. Naršyklė atvaizduoja duomenis lange, bet nenutraukia ryšio su serveriu. Jei serveris vėl siunčia duomenis programai, ji vėl juos atvaizduoja ir laukia kito paketo. Dokumento atnaujinimą visiškai kontroliuoja serveris.

JavaScript – tai lanksti, paprasta ir efektyvi Netscape populiarinama programa objektinė programavimo kalba, skirta HTML dokumentų kūrimui ir kontrolei. Leidžia kontroliuoti HTML dokumento vaizdavimą, išėjimą iš jo, pelės klavišų paspaudimus, kurti išvedamą perspėjimo ir informuojančio pobūdžio informaciją.

Java. Sun Microsystems sukurta nepriklausoma nuo operacinės sistemos objektinė programavimo kalba, leidžianti kurti aktyvius intarpus HTML dokumente. Tai C++ besiremianti kalba, kuri nėra tokia lengva, kaip JavaScript, tačiau praktiškai neriboja HTML autoriaus fantazijos. Prognozuojama, kad greitu laiku dauguma programų bus kuriamos būtent šia kalba.

ActiveX. Microsoft technologijomis besiremianti kontrolės sistema (anksčiau vadinta OLE). Savo tikslais ir veiksmais artima Java, tačiau kol kas naudojama tik Internet Explorer.

Visual Basic Script – nesudėtinga, besiremianti Visual Basic, programavimo kalba, skirta visiškai HTML dokumentų kontrolei. Naudojama tik Internet Explorer. Efektyviausiai išnaudojama kartu su ActiveX. Artima JavaScript.

Server Side Includes – tai specialios direktyvos, įterpiamos į HTML dokumentą, naudojantis komentarų komanda ir suteikiančios galimybę vaizduoti dinamišką informaciją: datą, laiką, kliento sistemos ir naršyklės charakteristikas HTML dokumente. Taip pat leidžia naudotis logines operacijas ir pagal jų rezultatus keisti išvedamą informaciją. Realizuoja duomenų bazių peržiūrą, atvaizdavimą, elektroninio pašto siuntimą nurodytu adresu ir panašiai, nenaudojant nei CGI, nei kokio kito programavimo būdo.

Flash technologija yra Macromedia kūrinys, kuris paskutiniu metu ypač išpopuliarėjo, nes leidžia kurti nedidelės apimties animacinius tinklapių intarpus. Flash pagalba kadras po kadro sukuriamas filmukas, kuris dar ir „reaguoja“ į lankytojo veiksmus. Flash „apginkluotus“ puslapius korektiškai matys tik naujausias naršyklės versijas arba reikalingus naršyklės priedus turintys interneto lankytojai. Norint Flash animaciją perkelti į vartotojo kompiuterį reikia daugiau laiko nei perkeliant paprastą tekstą, tačiau po to vartotojas patenka į dinamišką vaizdo, garsų ir veiksmų pasaulį, neretai užgožiantį reikalingą informaciją.

Paprastą WWW tinklalapį galima sukurti naudojant įvairias programos Microsoft FrontPage versijas. Programa FrontPage Express paleidžiama dvigubu jos ženklelio spragtelėjimu OS Windows, darbastalyje arba išrenkant programos vardą startiniame OS meniu.

Tinklalapio kūrimą patogu suskaidyti į du
dokumento teksto rašymą ir jo papildymą nuorodomis bei kitais įterpiamais objektais, kurie parenkami pagrindinio meniu komandos Insert atveriamame sąraše.

Dauguma programos FrontPage Express teksto redagavimo priemonės labai panašios į atitinkamas tekstų procesoriaus Word priemones, todėl tekstinė tinklalapio dalis parengiama ir redaguojama visiškai taip pat, kaip tekstų procesoriuje. Keletą priemonių, kurios naudojamos papildant tekstą specialiais tinklalapio elementais.

Pagrindinis tinklalapio sandaros kūrimo elementas yra nuorodos, kurios atveria tinklalapio lankytojui kitas dokumento dalis arba kitus tinklalapius. Naują nuorodą galima sukurti pagrindinio meniu komandos Insert-Hyperlink atveriamo lango kortelėje World Wide Web. Šio lango laukelyje URL įrašoma nuoroda į kitą tinklalapį universalios išteklių žymės formatu. Laukelyje Hyperlink Type parenkamas nuorodos tipas į kitą WWW tinklalapį – http:. Įterpiant elektroninio pašto adresą, reikia pasirinkti tipą mailto:. Atlikus šiuos veiksmus, žymeklio rodomoje vietoje įterpiamas URL laukelyje įrašytas adresas. Spragtelėjus tinklalapyje šį adresą, bus atveriamas jo nurodomas tinklalapis.

Pasirinkus paveikslėlio, video klipo, garso fono, faile laikomo teksto arba veiksmų sekos aprašymo scenarijaus elementą, atveriamas užklausos langas, kuriame reikia įrašyti nuorodą į objekto aprašymą saugantį failą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2295 žodžiai iš 4572 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.