Istorijos1
5 (100%) 1 vote

Istorijos1

1. Kodėl lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sietinas su Vilniaus univer-siteto auklėtinių veikla?

Lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sie-tinas su Vilniaus universiteto auklėtinių veikla XIX a. pirmoje pusėje. Pats univer-sitetas, nors jame vyravo lenkiškumo dvasia, savo moksline kompetencija, studijų lygiu skatino ir lietuvių nacionalinės kultūros, ir lietuvių inteligentijos formavimąsi. Univer-sitete ugdoma inteligentija įstengė perimti iš Vakarų Europos sklindančias nacionalizmo idėjas, reikšmingas tautinei savimonei. Uni-versitetas tapo lietuvių tautinio sąmo-ningumo centru tik tada, kai į jį atėjo dau-giau valstiečių ir smulkiųjų bajorų.

2. Kokį vaidmenį etninių lietuvių tauti-niame atgimime atliko S. Daukantas?

*pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba; *iškėlė mintį apie savos, tautinės valstybės kūrimą; *rado lietuvių tautiniam sąjudžiui romantinį pagrindą – idealizuotą pagonišką Lietuvą.

Tuo suteikė lietuvių tautiniam sąjudžiui atramą – romantinį pagoniškos lietuvos nušvietimą ir aukštinimą.

3. Kas yra Valančiaus epocha?

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui Varnių kultūros židinys buvo užgesintas. Tačiau neužgeso vyskupo M. V. Veikla. Ne veltui jo rektoriavimo ir vyskupystės metai įvardi-jami kaip Valančiaus epocha, kurioje lietu-vių kalba rado kelią į bažnyčią, dalis dvasi-ninkijos pasuko lietuvybės keliu, kilo blaivybės sąjūdis.

4. Koks buvo M. Valančiaus indėlis į kovą su visuotiniu rusinimu?

*jo iniciatyva ir pinigais buvo pradėtas lietu-viškų knygų spausdinimas; *siekė, kad kuni-gai bendrautu lietuviu kalba; *skatino lietu-vių kultūros vystimasį; * prisidėjo prie slap-tųjų mokyklų kūrimo Lietuvoje; * kovojo su girtuoklyste, steigė blavybės draugijas.

5. Kokie požymiai rodo, kad XIX a. vidu-ryje ir antroje pusėje lietuvybės pozicijos sustiprėjo?

Nuo 1845 m. iki amž. Pr. Nauji veiksnei susije su vyskupyste.

6. Kokį vaidmenį šiame procese atliko „Aušra“ ir kiti nelegalūs periodiniai leidiniai?

„Aušra“ budino tautos sąmoningumą, lietu-vių kalbai reikalavo tokių pat teisių, kokias turėjo kitos Rusijos imperijos tautos.

„Šviesos“ žurnalas bandė vadovauti lietuvy-bės sąjudžiui.

„Varpas“ reikalavo, kad lenkai lietuvius laikytų atskira tauta, smerkė Rusijos pries-paudą, priešinosi rusinimui ir lenkinumui, stojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ žurnalas, kuris smerkė rusinimo politiką.

„Tėvynės sargas“, šis leidinys pasižymėjo kovinga antirusiška problematika, stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją.

7. Kokie požymiai rodė moderniosios lietuvių tautos radimąsi?

Įvairių idėjinių srovių pagrindu atsiradusios lietuvių pilitinės partijos rodė moderniosios lietuvių tautos formavimąsi. Pirmoji paskuti-niame dešimtmetyje įsikūrusi Lietuvos so-cialdemokratų partija savo programoje pas-kelbė apie nepriklausomos Lietuvos vals-tybės siekį. Tos pačios nuostatos laikėsi ir lietuvių demokratų partija bei kitos politinės srovės.

8. Kurie tautinio sąjūdžio laimejimai tenkino civilizuotos lietuvių tautos porei-kius ir skatino siekti politinių tikslų?

*buvo plėtojama kultūrinė veikla; *atsirado įvairių sričių nacionalinė inteligentija; *pa-daugėjo lietuvių rašytojų‘ *susiformavo lietuvių literatūrinė kalba.

9. Kodėl kilo 1905 m. revoliucija Rusijos imperijoje?

*prastos darbininku gyvenimo sąlygos; *feodalinės liekanos; *nepakankamos pilie-tinės teisės; *ne rusų tautų priespauda; *karas su Japonija.

10. Kas rodė, jog XX a. pr. lietuvių tauta iš etninės virto politine?

Pagrindinis partijų tikslas – kova dėl valdžios. Jeigu atsiranda partijos vadinasi tai yra įrodimas, kad tauta iš etninės tautos tampa politinę, nes partijos kovoja dėl valdžios.

11. Kurios partijos susikūrė XX a. pr. ir ką jos deklaravo savo programose?

socialdemokratų partija – išsivaduoti iš rusų priklausomybės; demokratų partija – *išsivaduoti iš rusų valdžios, *suteikti Lietuvai autonomiją su seimu Vilniuje, *draudimas nuo nedarbo, ligos ir sužeidimų, *teisingas turto paskirstymas; krikščionių demokratų partija – *karo prievolė turi būti atliekama Lietuvoje, *rusijos valdininkai Lietuvoje turi mokėti lietuvių kalbą, *medi-cinos ir teisinė pagalba visiems gyvento-jams; valstiečių sąjunga – *pritarimas Di-džiojo Vilniaus seimo nutarimams, *žemės klausimo išsprendimas.

12. Ko siekė lietuviai, išrinkti į Rusijos valstybės dūmą?

*Jie turėjo teisę eiti į tribūną ir kalbėti. *Įstatymų leidime lietuviai didelio vaidmens suvaidinti negalejo, tačiau dūmos tribuną panaudojo ginti tautiniams interesams. *ko-voti dėl teisės mokytis ir gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl kultūros plėtojimo laisvės.

4. Kodėl galima teigti, jog XX a. pr. lietuvių tautinė kultūra pajėgė tenkinti civilizuoto žmogaus poreikius?

Nes iki I pasaulinio karo mes pastebime tokius požymius: *veiklios kultūrinės drau-gijos, *Lietuvių feministinis judėjimas, *mokslo draugija, dailininkai, muzikantai, liberatai. *Buvo įsteigtos Šviesos, Žiburio, Saulės, Ryto draugijos. *kūrėsi lietuviški chorai, vaidintojų būreliai, klubai, teatrinės grupės.

1. Kodėl lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sietinas su Vilniaus univer-siteto auklėtinių

veikla?

Lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sie-tinas su Vilniaus universiteto auklėtinių veikla XIX a. pirmoje pusėje. Pats univer-sitetas, nors jame vyravo lenkiškumo dvasia, savo moksline kompetencija, studijų lygiu skatino ir lietuvių nacionalinės kultūros, ir lietuvių inteligentijos formavimąsi. Univer-sitete ugdoma inteligentija įstengė perimti iš Vakarų Europos sklindančias nacionalizmo idėjas, reikšmingas tautinei savimonei. Uni-versitetas tapo lietuvių tautinio sąmo-ningumo centru tik tada, kai į jį atėjo dau-giau valstiečių ir smulkiųjų bajorų.

2. Kokį vaidmenį etninių lietuvių tauti-niame atgimime atliko S. Daukantas?

*pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba; *iškėlė mintį apie savos, tautinės valstybės kūrimą; *rado lietuvių tautiniam sąjudžiui romantinį pagrindą – idealizuotą pagonišką Lietuvą.

Tuo suteikė lietuvių tautiniam sąjudžiui atramą – romantinį pagoniškos lietuvos nušvietimą ir aukštinimą.

3. Kas yra Valančiaus epocha?

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui Varnių kultūros židinys buvo užgesintas. Tačiau neužgeso vyskupo M. V. Veikla. Ne veltui jo rektoriavimo ir vyskupystės metai įvardi-jami kaip Valančiaus epocha, kurioje lietu-vių kalba rado kelią į bažnyčią, dalis dvasi-ninkijos pasuko lietuvybės keliu, kilo blaivybės sąjūdis.

4. Koks buvo M. Valančiaus indėlis į kovą su visuotiniu rusinimu?

*jo iniciatyva ir pinigais buvo pradėtas lietu-viškų knygų spausdinimas; *siekė, kad kuni-gai bendrautu lietuviu kalba; *skatino lietu-vių kultūros vystimasį; * prisidėjo prie slap-tųjų mokyklų kūrimo Lietuvoje; * kovojo su girtuoklyste, steigė blavybės draugijas.

5. Kokie požymiai rodo, kad XIX a. vidu-ryje ir antroje pusėje lietuvybės pozicijos sustiprėjo?

Nuo 1845 m. iki amž. Pr. Nauji veiksnei susije su vyskupyste.

6. Kokį vaidmenį šiame procese atliko „Aušra“ ir kiti nelegalūs periodiniai leidiniai?

„Aušra“ budino tautos sąmoningumą, lietu-vių kalbai reikalavo tokių pat teisių, kokias turėjo kitos Rusijos imperijos tautos.

„Šviesos“ žurnalas bandė vadovauti lietuvy-bės sąjudžiui.

„Varpas“ reikalavo, kad lenkai lietuvius laikytų atskira tauta, smerkė Rusijos pries-paudą, priešinosi rusinimui ir lenkinumui, stojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ žurnalas, kuris smerkė rusinimo politiką.

„Tėvynės sargas“, šis leidinys pasižymėjo kovinga antirusiška problematika, stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją.

7. Kokie požymiai rodė moderniosios lietuvių tautos radimąsi?

Įvairių idėjinių srovių pagrindu atsiradusios lietuvių pilitinės partijos rodė moderniosios lietuvių tautos formavimąsi. Pirmoji paskuti-niame dešimtmetyje įsikūrusi Lietuvos so-cialdemokratų partija savo programoje pas-kelbė apie nepriklausomos Lietuvos vals-tybės siekį. Tos pačios nuostatos laikėsi ir lietuvių demokratų partija bei kitos politinės srovės.

8. Kurie tautinio sąjūdžio laimejimai tenkino civilizuotos lietuvių tautos porei-kius ir skatino siekti politinių tikslų?

*buvo plėtojama kultūrinė veikla; *atsirado įvairių sričių nacionalinė inteligentija; *pa-daugėjo lietuvių rašytojų‘ *susiformavo lietuvių literatūrinė kalba.

9. Kodėl kilo 1905 m. revoliucija Rusijos imperijoje?

*prastos darbininku gyvenimo sąlygos; *feodalinės liekanos; *nepakankamos pilie-tinės teisės; *ne rusų tautų priespauda; *karas su Japonija.

10. Kas rodė, jog XX a. pr. lietuvių tauta iš etninės virto politine?

Pagrindinis partijų tikslas – kova dėl valdžios. Jeigu atsiranda partijos vadinasi tai yra įrodimas, kad tauta iš etninės tautos tampa politinę, nes partijos kovoja dėl valdžios.

11. Kurios partijos susikūrė XX a. pr. ir ką jos deklaravo savo programose?

socialdemokratų partija – išsivaduoti iš rusų priklausomybės; demokratų partija – *išsivaduoti iš rusų valdžios, *suteikti Lietuvai autonomiją su seimu Vilniuje, *draudimas nuo nedarbo, ligos ir sužeidimų, *teisingas turto paskirstymas; krikščionių demokratų partija – *karo prievolė turi būti atliekama Lietuvoje, *rusijos valdininkai Lietuvoje turi mokėti lietuvių kalbą, *medi-cinos ir teisinė pagalba visiems gyvento-jams; valstiečių sąjunga – *pritarimas Di-džiojo Vilniaus seimo nutarimams, *žemės klausimo išsprendimas.

12. Ko siekė lietuviai, išrinkti į Rusijos valstybės dūmą?

*Jie turėjo teisę eiti į tribūną ir kalbėti. *Įstatymų leidime lietuviai didelio vaidmens suvaidinti negalejo, tačiau dūmos tribuną panaudojo ginti tautiniams interesams. *ko-voti dėl teisės mokytis ir gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl kultūros plėtojimo laisvės.

4. Kodėl galima teigti, jog XX a. pr. lietuvių tautinė kultūra pajėgė tenkinti civilizuoto žmogaus poreikius?

Nes iki I pasaulinio karo mes pastebime tokius požymius: *veiklios kultūrinės drau-gijos, *Lietuvių feministinis judėjimas, *mokslo draugija, dailininkai, muzikantai, liberatai. *Buvo įsteigtos Šviesos, Žiburio, Saulės, Ryto draugijos. *kūrėsi lietuviški chorai, vaidintojų būreliai, klubai, teatrinės grupės.

1. Kurie XVIII a. pab. ir XIX a. išradimai padarė perversmą gamy-boje?

* sukonstruota garo masina; * sukurtos verpimo ir audimo masinos; * nutiesta pirmoji gelezinkelio linija D.B.; *
generatorius ir benzino vi-daus degimo variklis; * išrasti skiepai.

2. Kodėl D.B. ilgą laiką buvo galin-giausia pasaulio valstybė?

D.B. prasidėjusi industrializacija, sudarė sąlygas šiai valstybei aplekti kitas šalis ir pirmauti pasaulyje.

3. Kokie svarbiausi pokyčiai įvyko visuomenėje pramonės revoliucijos metu?

* padaugėjo miestų gyventojų; * pasi-keitė moters padėtis; * išaugo gyventojų skaičius; * vyko masinė emigracija; * di-dėjo atotrūkis tarp visuomenės sluoks-nių; * darbininkai reikalavo nors mini-malių socialinių garantų.

4. Kuo remdamiesi galite tvirtinti, jog buržuazija buvo viešpataujantis sluoksnis?

Viešpataujančiu sluoksniu tapo buržua-zija, kadangi dauguma iš jų buvo įgiję aukštajį išsilavinimą, jie perėmė pramo-nę ir finansus. Įsigalėję ekonomikoje jie veržėsi ir į politinę valdžią, be to, ėmėsi tvarkyti kultūros reikalus.

5. Kokie pokyčiai vyko darbininkų gyvenime?

* nekvalifikuoti darbininkai virto mašinų ir konvejerių priedu; * padieniai darbi-ninkai dirbo daugiausia žemės ūkyje; * samdomieji darbininkai iki XIX a. antros pusės neturėjo jokių socialinių garantų; * darbo diena trukdavo 13 val.; * dirbda pavojingomis ir antisanitarinėmis sąly-gomis; * moterų ir vaikų darbas buvo mažiau mokamas; * sparčiai augant ga-mybai daugėjo darbininkų, dirbančių fa-brikuose ir gamyklose, todėl didėjo miesto gyventojų skaičius.

6. Kodėl XIX a. Vadintas masinės emigracijos amžiumi?

XIX a. antroje pusėje medicinos laimė-jimai, darbo užmokesčio didėjimas, ge-resnė mityba, technikos naujovių pritai-kymas pakeitė demografinę padėtį. Gy-ventojų skaičius sparčiai augo, Europa nepajėgė visų įdarbinti ir išmaitinti, pra-sidėjo masinė emigracia.

7. Kaip pasiekitė moters padėtis visuomenėje?

* moterys gimdė mažiau vaikų, * nors joms vis dar teko visas namų ruošos krū-vis, jos pasidarė laisvesnės, * darbininkų šeimųmoterims ir vaikams teko dirbti; * keitėsi moters vaidmens visuomenėje samprata; * moterys ėmė atkakliai siekti lygių su vyrais teisių.

8. Kuo tapo valstiečiai po baudžiavos panaikinimo?

Panaikinus baudžiavą valstiečiai tapo vienu iš įteisintų Rusijos imperijos luomų. Valstiečių pilietinės teisės buvo apribotos labiau negu kitų luomų: jiems buvo taikomi kiti įstatymai, jie net iki 1903 m. buvo baudžiami kūno baus-mėmis, juos slėgė mokesčių našta, rekrutų prievolė, panaikinta tik 1874 m.

9. Kodėl Rusijos imperijos 1817 m. Lietuvos bajorų pasiūlymų dėl baudžiavos panaikinimo net nesiteikė svarstyti, o 1857 m. pats įpareigojo rengti žemės reformos projektus?

1857 m. – gėdingai pasibaiges Rusijos karas; 1817 m. – nugalėjo ant olimpo.

1. Tarp kurių politinių jėgų vyko kova Europoje po Vienos kongreso?

Politiniu jėgu kova vyko tarp koncervatizmo, liberalizmo, socializmo, nacionalizmo. Visi jie siekė savo tikslu. Po Vienos kongreso persvarą gavo kongresas.

2. Kurios idėjos buvo įgyvendinamos Europos politiniame gyvenime XIX a. pirmoje pusėje?

* Pranc. Isplėsta rinkimu teisė; * D.B. išplėsta rinkimu teisė; * Belgijos nepriklausomybė; * Graikai paskelbė absoliutizmą.

3. Kas rodo, kad koncervatyviosios jėgos nebuvo nugalėtos ir su jomis buvo skaitomasi Europoje?

* Paryžiuje nebuvo paskelbta respublika; * Abiejų Tautų respublika nebuvo atkurta; *Airi-jai nepasisekė išsivaduoti iš D.B. valdžios; * 19 a. Italijos suvieniti nepavyko.

4. Kodėl po 1848-1849 m. revoliucijų tautinės valstybės Europoje nesikūrė, o XIX a. antroje pusėje šis procesas vyko gana sparčiai?

Nors 1848 m. revoliucijos buvo nuslopintos, tačiau nacionalizmo idėjos nežlugo. Tautų siekis sukurti savo tautines valstybes stiprėjo. Valstybių kurimąsi paspartino nauji santykiai tarp galingųjų Europos valstybių. Buvusi vienybė, įtvirtinta Vi-nos kongrese, 5-ame dešimtmetije suiro. Sąjugininkų prišpriešą parodė Krymo karas.

5. Kokie pokyčiai įvyko Austrijoje?

Austrija buvo pertvarkyta i dualistinę Austrijos-Vengrijos imperiją.

6. Kodėl XIX a. antrą pusę Europoje galima apibūdinti kaip ginkluotų konfliktų lai-kotarpį?

XIX a. antroje pusėje daugumai naujų valstybių kuriantis prireikė ginklo. Iš taikaus tarpsnio Euopa įžengė į ginkluotų kon-fliktų laikotarpį.

7. Koks procesas vyko balkanų pusiasalyje?

Silpstant Osmanų imperijai balkanų tautos siekė nepriklausomybės. Aštuntame dešimtmetyje nepriklausomybę gavo Serbija, Rumunija, Mol-davija, Makedonija ir kt.

8. Kas yra imperializmas?

Imperializmas – valstybių politika siekianti pajungti sau silpnesnes.

9. Kodėl tik XIX a. pab. -XX a.pr. užkariavimai buvo pavadinti imperializmu?

Teritorijų dalybos, prasidėjusios XIX a., baigėsi 1914 m. valstybės vykdydamos užkariavimus sukūrė didžiules imperijas. Todėl 1870-1914 m. užkariavimai istorinėje literatūroje vadinami imperializmu. Šio laikotarpio valstybės pasiekė tokį lygį, jog jas vertė ieškoti naujų rinkų ir žaliavų šaltinių.

10. Kurios valstybės vykdė kolonizaciją?

D.B; Prancuzija, Vokietija, Ispanija, Portugalija, JAV, Japonija, Olandija.

11. Kodėl jos troško ir įstengė kolonizuoti didžiules teritorijas?

Troško: pramoninės valstybės ieškojo žaliavu ir rinkų.

Įstengė: nes tos valstybės turėjo būti pakankamai stiprios. Jos buvo išsivysčiusios įvairiapusiškai ir vykdė karinę pramonę.

12. Kuri
turėjo daugiausiai kolonijų?

D.B., todėl kad D.B ir prasidėjo pramonės perversmas.

13. Kurių valstybių interesai susikirto kolonizacijos procese?

Rusijos, Japonijos – Kinijos, JAV – Ispanijos, Burų – Anglų, Rusijos – Japonijos karai.

14. Kaip pasikeitė Europos valstybių valdymas XIX a. antroje pusėje?

*Neribotą valdžią turintiems monarchams teko pasitraukti iš politinės arenos, *luominę visuomenę pakeitė modernioji visuomenė, kurioje vis didėjo buržuazijos ir kitų gyventojų sluoksnių teisės.

15. Kurie visuomenės sluoksniai turėjo įtakos politinio gyvenimo permainoms?

19 a. pab. Vis platesni gyventojų sluoksniai dalyvavo politinio gyvenimo permainose. Didžiają įtaką turėjo Buržuazija.

16. Kokie pokyčiai įvyko politiniame gyvenime?

* atsirado ir susiorganizavo naujas politinis judėjimas – socializmas; * kūrėsi partijos; * kūrėsi profesinės sąjungos, kurios nesiekė valdžios, tačiau turėjo didelę dalį darbininkų; * atsiranda ir tarptautinės socialistų organizacijos; * vis didesnę galę įgauna profesinės sajungos; * visuotinės darbo konfederacijos įkurimas Pran-cūzijoje.

17. Kodėl XIX a. pab. vis įtakingesnės darėsi profesinės sąjungos ir socialdemokrati-nės partijos?

Nes nuo darbininkų veiksmų priklauso valstybės gyvenimas ir valdymas.

Kaip viduramžių pabaigoje plėtėsi žmogaus akiratis?

1) simbolizavo perėjimą nuo yrančios viduramžių tradicijos prie besiformuojančios naujųjų amžių tvarkos.

2) prasidėjo perėjimas nuo teocentrizmo prie antropocentrizmo.

Kodėl kilo reformacijos judėjimas?

Bažnyčios siūlomi sprendimai neatitiko naujų, epochos keliamų reikalavimų. Todėl Bažnyčią teko reformuoti.

Ar buvo šių procesų skirtumų Vakarų Europoje ir Lietuvoje?

LDK teritorijoje reformacijos sąjūdžio ir Renesanso idėjos išplito beveik tuo pat metu kaip ir Vakarų Europoje. Tiesa, Renesansas, humanizmas Lietuvos istorijoje suprantami nevienareikšmiškai. Tačiau šie reiškiniai veikė tuometinės LDK gyvenimą, atspindėjo Lietuvos euroviziją.

Svarbiausi išradimai:

1. Europoje išrastas laikrodis; 2. 1320 m. Europoje pradėtas naudoti kinų išrastas raštas; 3. Galilėjas išrado paprastą termometrą; 4. Galilėjas išrado teleskopą; 5. Jansenas išrado mikroskopą; 6. Anglijoje išrastas vandens klozetas; 7. Išrastas knygų spausdinimo metodas naudojant surenkamąjį šriftą.

Svarbiausi atradimai:

1. Kolumbas atrado Amerika; 2. Vasko da Gama atrado jūrų kelią į Indiją; 3. Galilėjas atrado kritimo ir judėjimo dėsnius; 4. Atrastas pietinis Afrikos ragas; 5. Atrasti planetų judėjimo dėsniai; 6. Magelanas apiplaukė aplink pasaulį; 7. Kolumbo vadovaujama ekspedicija priplaukė Bahamų salyno salas. Atrastas naujas žemynas.

Kokie atradimų ir išradimų tarpusavio ryšiai?

Išradimai glaudžiai susyja su atradimais. Dažnai išradimai pradėjo daryti naujus atradimus. Savo ruoštu atradimai skatino tolesnę mokslo ir technikos pažangą. Ir išradimai ir atradimai darė vienokį ir kitokį poveikį žmonių gyvenimui, iš esmės keitė žmonių pasaulėžiūrą.

Kaip visi šie atradimai ir išradimai keitė žmonių Europoje ir kitur gyvenimą?

1. pinigų kiekio padidėjimas sukėlė Europoje kainų revoliuciją; 2. plėtėsi europiečio geografinis akiratis; 3. sparčiais tempais nyko indėnų gentys; 4. įsigalėjo nauja mokslo samprata; 5. sumenko Genujos ir Venecijos miestų reikšmė, o iškilo nauji prekybos centrai – Lisabonos, Sevilijos, Antverpeno miestai; 6. prekybinių kelių centras ir Viduramžio jūros regiono persikėlė į Atlanto ir Indijos vandenynus.

Kodėl XV-XVI amžiaus epocha siejama su žodžiu „atgimimas“?

1. antikos kultūros tradicijų gaivinimas; 2. renesanso menui būdinga tikėjimas žmogaus protu, ramios formos, harmoningos proporcijos; 3. sparčiai plėtojosi mokslas ir menas; 4. susikūrė stambios monarchijos; 5. sparčiai plėtojosi mokslas ir menas.

Kodėl renesanso tėvyne tapo Italija?

1. susijęs su miestų klestėjimu (Florencija, Venecija, Milanu); 2. Italijoje išliko daug klasikinės epochos, graikų ir romėnų kūrinių, kurie laikyti žmogaus kūrybos viršūne, paminklų; 3. Iš Bizantijos mokslo centras persikėlė į Florenciją ir Veneciją.

Kaip susijusios ir viena ir kitą papildo sąvokos „humanizmas“ ir „renesansas“?

Naujos turtingųjų klasės – buržuazijos atsiradimas lėmė veiklos, sumanios asmenybės įtakos visuomenėje didėjimą. Formavosi nauja pasaulėžiūra, kurios pagrindiniai principų kūrėjai ir skleidėjai vadinosi humanistai. Taip jie norėjo pabrėžti, kad studijų ir veiklos objektas yra žmogaus, jo sukurtos vertybės.

Kurios yra svarbiausios reformacijos sąjūdžio priežastys?

1. inteligentų pardavinėjimas; 2. Europos valstybės stengėsi stiprinti karaliaus valdžią; 3. žmonės ėmė kritiškai skaityti Bibliją; 4. skaudų smūgį bažnyčiai sudavė didysis skilimas.

Kurios yra svarbiausios reformacijos sąjūdžio idėjos?

1. ragino bažnyčią atsisakyti turtų ir pasaulietinės valdžios; 2. vieninteliu tikybos šaltiniu laikė Bibliją; 3. pamaldas laikyti gimtosiomis kalbomis.

Kaip vertinti Bažnyčios atsinaujinimą kontrreformacijos laikais?

1. buvo uždarinėjami vienuolynai; 2. valstybė prisijungė bažnyčių žemes ir perėmė jų pajamas; 3. biblija masiškai imta versti iš lotynų kalbos į gimtąsias kalbas; 4. pamokslai ir
apeigos buvo atliekamos žmonėms suprantama kalba.

Kuriais keliais Lietuvą pasiekė renesansas, reformacija ir kontrreformacija?

1. renesanso kultūrai plisti Lietuvoje padėjo ryšiai su Vakarų Europa: • didikų vaikai studijavo įvairiose Europos universitetuose ir per juos pasiekdavo Lietuvą; • kunigaikščio dvaras, didikai ir vienuolynai kvietėsi ir Eudoros menininkus, architektus, amatininkus, mokslininkus, buvo jų mecenatai; • Lietuvos amatininkai norėdami tapti meistrais, privalėjo kelerius metus tobulintis pas Europos šalių meistrus. 2. kartu su humanistinėmis idėjomis Lietuvoje pradėjo plisti reformacija. 3. kontrreformacija pradėjo plisti ypač į Lietuvą Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu atvykus jėzuitams.

Kokie buvo šių reiškinių ypatumai lyginant su vakarų Europą?

1. Lietuvą veikė ir Rytų bizantiškoji kultūra. Todėl įvairių kultūrų įtaką, susipynusi su vietos tradicijomis, suteikė Lietuvos Renesansui savitų bruožų; 2. tautinės valstybės samprata; 3. Lietuvos metraščiuose atsiradusi lietuvių kilmės ir romėnų teorija; 4. parengta pirmoji lietuviška knyga; 5. reformatai buvo susiskaldę; 6. jėzuitai įsteigė kolegiją, kuri tapo universitetu.

Kaip Lietuvos kultūrą paveikė renesansas, reformacija ir kontrreformacija?

1. renesanso stilius ypač ryškėjo Lietuvos portrete. Dirbtinai meniškumu neatsiliko nuo užsienio meistrų; 2. renesanso idėjos pasiekė ir Lietuvos teisę bei literatūrą; 3. parengta pirmoji lietuviška knyga; 4. jėzuitai įsteigė kolegiją, kuri tapo universitetu; 5. Augo bibliotekų ir jų fondų skaičius.

Ar galima Vilniaus imperatoriškąjį universitetą vadinti tautinio atgimimo centru?

XIXa.pr. Vilniaus universitetas virto kultūros ir visuomenės švietimo, lenkiško patriotizmo ugdymo centru. Universitetas turėjo botanikos ir zoologijos sodus, anatomijos muziejų, medicinos klinikas, astronomijos abservatoriją, kunigų ir mokuytojų seminarijas, biblioteką, kurioje sukaupta apie 32tūkst. knygų. Universitete galėjo studijuoti tik bajorai, bet vėliau šis apribojimas buvo apeinamas, todėl universitetą baigdavo ir valstiečių vaikai.

Kaip intelektualų suvokimas save esant „ __“ atsispindėjo jų veikloje bei visuomenės gyvenime?

Suvokimas, jog esi GENTE LITUANUS, vertė domėtis Lietuvos praeitimi. Lietuvos istorija buvo suvokiama kaip sudedamoji Lenkijos istorijos dalis, todėl jai skiriama daug dėmesio. Teodoras Narbutas lenkų kalba parašė 9tomų Lietuvos istoriją iki Liublino unijos (XVIa.pr). Slapta organizacija pasivadinusi „Tėvynės bičiuliai“. Jos tikslas buvo Lenkijos nepriklausomybės atgaivinimas, siekė žadinti tėvynės meilę. Kelti tautos švietimą.

Ar galima Žemaitiją vadinti lietuviškuoju tautinio atgimimo centru?

Iš Vilniaus universiteto sklidęs intelektinis ir humanitarinis sąjūdis turėjo įtakos ir lietuviškajam sąjūdžiui Žemaitijoje, kurioje bajorija buvo mažiausiai sulenkėjusi.

Kaip reagavo Rusijos centrinė valdžia „natione Polonus “ atgimimą?

Esama padėtis kėlė centrinės Rusijos valdžios susirūpinimą bei skatino represinius veiksmus. Pagrindiniu visuomenės „globos“ instrumentu tapo 1826m sukurtas Jo Imperatoriškosios Didenybės asmeninės kanceliarijos IIIskyrius, ilgainiui tapęs „valstybe valstybėje“, apraizgęs šalį vidaus šnipų voratinkliu. Šio skyriaus veikla buvo gana efektyvi ir Lietuvoje: visos konsperacinės organizacijos buvo išaiškinamos pačioje veiklos paradžioje.

Kodėl kilo 1830-1831m. sukilimas?

Veikiami įvykių V. Europoje ir siekdami atkurti ATR vėlų 1830m. rudenį sukilo Lenkijos karalystės gyventojai. Prancūzų ir belgų pergalės įkvėpė Lenkijos karalystės gyventojus atsiskirti nuo Rusijos

Kokia buvo sukilėlių programa? Ko siekė sukilime dalyvavę įvairūs socialiniai gyventojų sluoksniai?

Lenkai paskėlbė atsiskirią nuo rusijos. Netrukus rusai buvo išvaryti iš lenkijos karalystės. Nepaisydami rusų administracijos veiksmų po kelių mėn., jau 1831m., sukilo ir Lietuvos gyventojai. Rusai buvo išstumti iš dalies Lietuvos teritorijos.

Kelis etapus galėtumėte išskirti sukilimo eigoje?

Sukilimo eigoje buvo du etapai: pirmasis sukilimo etapas. Parizaninės kovos taktika. Partizanų grupės puldinėjo rusų kariuomėnę. Sukilėliai telkėsi į nedidelias ginkluotas grupeles ir didesnius būrius(sukilimo pr.1831m kovo pab birž.pr). antrasis sukilimo etapas. Sukilėliai pralaimėjo mūšį ties Paneriais (1831 06 19). Paskutinis sukilimo vadų pasitarimas: nutarta trauktis į Lenkiją (1831 07 13). Sukilimo pralaimėjimas (1831m vasaros pab.- ruduo).

Kodėl sukilimas pralaimėjo?

Silpnas karinis pasiruošimas, o tikslaiu lietuviai neturėjo pakankamos ginkluotės.

Kokią politiką vykdė Rusija po sukilimo numalšinimo?

Rusijos valdžia ėmėsi represijų prieš Lenkijos karalystės ir kitų gubernijų, dalyvavusių sukilime, gyventojus. Ši politika įgavo „Lenkiškų pradų naikinimo“ pavadinimą.

Kokios buvo 1863- 1864m. sukilimo priežastys?

Atkurti ATR//nusikratyti caro imperijos

Koks buvo pagrindinis politinis sukilimo tikslas?

Centrinis tautinis komitetas Lenkijoje, pasiskelbęs Laikinąjatautine vyriausybe, išleido manifestą, nusakantį sukilimo tikslus. Pagrindinis politinis sukilimo tikslas buvo nusikratyti caro imperijos.

Kodėl sukilimas pralaimėjo?

Lietuvos sukilimo rengėjai nebuvo kaip
pasiruošę vadovauti kovai. Vadovavimą perėmus K. Kalinauskui ir A. Mackevičiui sukilėliai jau nepajėgė kovoti su reguliariąja Rusijos armija. Organizuotas sukilimas baigėsi. Sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje pralaimėjo. Taigi išsivaduoti iš rusų priespaudos nepavyko, ATR nebuvo atkurta.

Kaip buvo įgyvendintos „lenkiškų pradų naikinimo“ ir „rusiškų pradų atkūrimo“ programos?

Prasidėjo viso krašto rusinimas: 1864m. uždraustas lietuviškas raštas lotynišku raidynu, imta naikinti lenkiškas ir lietuviškas mokyklas, varžyti katalikų bažnyčios veiklą.

1. Kai kurie istorikai kelia klausimą dėl:

1) žygiavimo į mūšį kelių; 2) mūšio laiko vietos; 3) kariuomenių išdėstymo; 4) kariuomenių dydžio; 5) lietuvių manevro; 6) Smolensko pulkų vaidmens.

2. Nuo ko priklauso žalgirio kautynių klausimų aiškinimas?

Kiekvienas istorikas gali turėti savo nuomonę ir stengtis ją paaiškinti. Taip atsiranda skirtingi aiškinimai – interpretacijos, pvz.: dėl lietuvių manevro žalgirio mūšyje. Šiuo atveju interpretacijos galėjo sąlygoti politinė situaciją, išankstinės nuostatos, to laikotarpio visuomenėje įsigalėjusios vertybės, idėjos, vertinimai, religija, o gal net ir kai kurių faktų nutylėjimas.

3. Kokia žalgirio mūšio reikšmė LDK ir visai rytų Europai?

1) galutinai pasikeitė jėgų santykis Europoje; 2) ne Ordinas, o Lietuva ėmė atstovauti katalikiškai Europai Rytuose; 3) Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos didžiosiomis valstybėmis; 4) LDK galėjo daugiau dėmesio skirti Rytų politikai ir naudotis Ordino ir Lenkijos tarpusavio ginčais; 5) pagaliau galima buvo labiau rūpintis vidaus gyvenimu.

4. Kodėl buvo keičiamos Krėvos unijos sąlygos XIV a. pab. – XV a. pr.?

1) dviejų valstybių nesutarimai užsienio politikos klausimais; 2) Lenkijos didikų grupuočių kova dėl valdžios, įtakos valdovui; 3) besikeičiančios Jogailaičio dinastijos interesų; 4) didelį poveikį šioms sąlygoms darė Lietuvos didysis kuni-gaikštis Vytautas. Kaip buvo keičiamos Krėvos unijos sąlygos? Nuo Astravos sutarties iki Liublino unijos.

5) Kaip dabarties istorikai aiškina Liublino unijos susidarymo priežastis?

Istorikai teigia, kad Lenkijos ir Lietuvos unija sukūrė unikalią valstybę Europoje. Ši valstybė gyvavo ilgiau nei kita unijinė valstybė, be to, ji buvo vienintelė didelė Europos valstybė, kuri tvarkėsi bajoriškos demokratijos pagrindais. Dabarties istorikus domina sąlygos, kurios leido taip ilgai egzistuoti tokiam neįprastam valstybiniam dariniui. Juos domina ir nuolatinė šios unijos kaina, tos kainos priežastys. Mokslininkai įžvelgia keletą skirtingų šios unijos etapų. Krėvoje Jogailos padarytas sprendimas labai priklausė nuo tuometinės politinės situacijos, besikeičiančios vidaus ir, ypač tarptautinės Lietuvos padėties. Krėvos unija – kunigaikštiška, arba asmeninė, unija. XV a. pab. Ši unija jau buvo neveiksminga. Buvo sukurta realios, arba parlamentinės, unijos koncepcija. Ši įteisinta Liubline. Be didesnių pokyčių realioji unija egzistavo daugiau nei du amžius – iki pat galutinio abiejų tautų Respublikos padalijimo. Susidarymo priežastys: 1) abiem gresiantis pavojus iš Maskvos; 2) pietrytinių žemių pažeidžiamumas; 3) finansinė ir administracinė sistema – reikalingos greitos permainos; 4) Jogailaičiams grėsė išnykimas.

6) Kaip vertinti Liublino uniją ir jos pagrindų sukurtą valstybę?

1) praktiškas Lietuvos, kaip silpnesnės unijos pusės, įsilie-jimas į Lenkiją neįvyko; 2) Lietuva netapo Lenkijos provinciją; 3) lietuvių tauta nesumišo su lenkų tauta; 4) buvo išsaugotos savos valstybės tradicijos, savo tautinė sąmonė.

7. Kuo LDK luominė visuomenė skyrėsi nuo Vakarų Europos luominės visuomenės?

1) bajorai pasiekė ypatingų teisių valdyti valstybę; 2) privilegijuotą dvasininkijos sluoksnį sudarė tik katalikų dva-sininkai; 3) miestiečiai neturėjo visoje valstybėje galiojančių privilegijų; 4) valstiečiai buvo paversti baudžiauninkais ir jokių privilegijų neturėjo.

8. Kodėl atsirado LDK luominės visuomenės ir Vakarų Europos luominės visuomenės skirtumai?

1) dėl istorinių – politinių – geografinių aplinkybių feodalizmas LDK vėlavo; 2) valdovai teigdami privilegijas turėjo tenkinti luomų lūkesčius, laviruoti tarp Lenkijos ir LDK luomų interesų; 3) bajorai kovojo su ponais ( iki 1566 m. Statuto) dėl teisės valdyti valstybę.

9. Kaip iš tikrųjų reiškėsi „bajoriškoji“ demokratija?

Pagrindinis valstybės ramstis yra tauta, kurią sudarė kilmingieji – bajorų luomas. Jie – vienintelis luomas, galėjęs dalyvauti valstybės valdyme ir turėjęs bajoriškosios demokratijos „aukso laisvės“: 1) Liberum veto teisė seimuose; 2) Valdovo kontrolė, primenant jam įsipareigojimus per rinkimus.

10. Kurie faktai ir reiškiniai rodo LDK daugiakultūriškumą?

1) raštui plisti ypač padėjo Vytauto įsteigta valstybės kanceliarija; 2) kanceliarine slavų kalba parašytas pirmasis istorinio pobūdžio veikalas – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis; 3) patvirtinta kad Lietuva neužėmė didžiosios teritorijos dalies; 4) Lietuvos LDK suteikė čigonams teisę laisvai klajoti šiose žemėse; 5) kipčiakai žino, kad Vytauto krašte nėra svetimšaliai ir kad gali vykdyti savo kultūrą; 6) XVI a. Vilnius tampa svarbiu slavų ir stačiatikių kultūros
centru; 7) nuo 15 a. žydai atsikelią į Lietuvą.

11. Kas lėmė LDK vyravusią toleranciją kitų tautų, kultūrų atžvilgiu?

1) lemia tradicinė tolerancija, paveldėta iš pagonybės laikų; 2) Lietuvos kunigaikščiai, pasiųsti valdyti slavų miestų, ramiausiai priimta stačiatikių tikėjimą; 3) per visą istoriją nėra niekada buvę žydų pogromų; 4) stačiatikiams, – jie kartu su katalikais dalyvavo įvairiose valstybės valdymo instancijose.

12. Ką LDK kultūrai davė įsiliejimas į krikščioniškąjį pasaulį?

1) XVI a, pab. Atsirado mokyklos; 2) įsteigta lietuvių kolegija; 3) atsirado literatūrinės legendos, išvedžiojimai apie romėniškąją lietuvių kilmę; 4) buvo sukurtos ir pirmosios Lietuvos kronikos bei metraščiai; 5) prasideda palaipsnis elito lenkėjimas.

Kodėl 1922-1926 m. Lietuvoje nebuvo įvestas išties demokratinis valdymas?

1) labai įtempti santykiai su Lenkija; 2) komunistinių įdėjų plitimo baimė; 3) demokratijos tradicijų nebuvimas.

Kokie svarbiausi valstybės kūrimo darbai buvo nuveikti valdant krikščionių demokratų partijai?

*kraštas žengė pirmuosius parlamentinės demokratijos žingsnius; *valstybė gavo pripažinimą de jure; *buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas; *išaugo pramonės gamyba ir prekybos apyvarta; *buvo prijungtas Klaipėdos kraštas; *buvo įvykdyta žemės reforma; *įkurtas mokyklų tinklas; *pradėtos gražinti skolos užsieniui.

Kodėl rinkimus į Trečiąjį Seimą laimėjo valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai?

Todėl, kad krikščionių demokratų valdymo metu buvo daug problemų, tokių kaip: *spaudos cenzūra; *susirinkimų laisvės varžymas; *bažnyčios vėlimas į politiką; *karo stovio dirbtinis palaikimas; * korupcija; *įž-do lėšų švaistymas; *diktatorinio valdymo tendencijomis.

Kokios buvo 1926 m. Valstybės perversmo priežastys?

1. panaikinta karo padėtis; 2. siekta įvesti demokratinę santvarką; 3. paskelbta amnestija politikams; 4. aktyviai veikė komunistų partija; 5. sumažinta Lietuvos kariuomenė; 6. steigiamos lenkų mokyklos, kai tuo pat metu Vilniaus krašte uždaromos lietuviškos; 7. apribota katalikų bažnyčia bei kunigų įtaka; 8. trečiojo seimo dauguma nepaisė lietuvių dalies visuomenės nuotaikų; 9. parlamentinė krizė.

Kodėl perversmui pritarė Smetona ir Voldemaras?

1. nes Lietuvai gresiąs komunizmas ir komunistų sukilimas; 2. tautininkams ypač Smetonai, Valdemarui užsinorėjo valdžios; 3. Smetona teigia, jog parlamentizmas gali vešliai tarpti tik tenai kur radosi, augo ir brendo; 4. parlamentizmas šlyja žemyn daugelyje šalių; 5. Lietuvoje buvo akivaizdi parlamentinė krizė.

Apibūdinkite valstybės perversmo padarinius Liutuvos valstybingumui?

1. pasibaigė parlamentizmo valdymo etapas; 2. prasideda naujas valstybingumo raidos etapas; 3. šiam laikotarpiui budinga: pradėta kova su Lietuvos komunistais; iš politinio gyvenimo išstumiamos kitos partijos (išskyrus tautininkus); persekiojami rėžimui nepalankūs piliečiai; panaikinta demokratinė 1922 m. konstitucija.

Kaip ir kokiu pagrindu Smetona paleido Seimą?

Po perversmo šalyje įsigalėjo ypatingieji valstybės apsaugos įstatymai. Buvo apribotos politinės piliečių laisvės, griežtai cenzuruojama spauda. Sudaryta nauja Voldemaro vadivaujama vyriausybė. Prezidentui K. Griniui pasitraukus į valstybės vadovo postą buvo pakviestas Smetona. 1927 m. Seimo daugumai pareiškus nepasitenkinimą vyriausybe, Smetona paleido seimą.

Kodėl 1936 m. Prezidentas atkūrė seimo instituciją?

Nes Smetona sutiko 1936 m. Sušaukti seimą, siekdamas susilpninti kritiką savo at-žvilgiu. Jis buvo kritikuojamas už daugelį savo poelgių („Tvirtos rankos politika“ taip pat). Per tuos metus nuo 1927-1940 m. Pasikeitė 14 vyriausybių. Buvo 8 vyriausybės bandymai nuversti Smetonos rėžimą.

Kokią valdymo formą ir kaip įvedė tautininkai?

Įvedė: antidemokratinę valdymo formą

Kaip? Keisdami valstybės įstatymus. Taigi atėjo į valdžią perversmo metu; politinių partijų uždraudimas, griežtai cenzūruojama spauda, kova su komunistų partija.

Kokie svarbiausi pokyčiai įvyko švietimo srityje?

*1918-1940 m. Buvo sukurta visa Lietuvos mokyklos sistema, išugdyti mokytojai, parengti originalūs vadovėliai. *1928-1931 m. Įvestos privalomos nemokomos 4 metų pradinės mokyklos. 1936 m. Mokyklų reforma įteisino 13 metų bendrojo lavinimo mokyklą. 1922 m. Vasario 16 d. Įkurtas V. Didžiojo universitetas. Taip pat veikė meno mokykla, konservatorija.

Kokie sąjūdžiai susiformavo literatūros ir meno raidoje?

1. „ARS“: tai yra Lietuvos dailininkų grupė kuri V. Europos pasiekimus derino su lietuvių nacionalinėmis tradicijomis, siekė kūribinės laisvės, atsisakė senujų dogmų; 2. Keturvėjininkai: Lietuvos literatų grupė. Dauguma rėmėsi futurizmo ir ekspresionizmo estetikos principais; 3. Trečiasis frontas: literatų ir literatūros kritikų grupė. Kritikavo esamą santvarką, piktinosi turtuoliais, žavėjosi laikmečio avangardistinę astetika, propogavo aktyvizmą, neorealizmą.

Kodėl Nepriklausomojoje Lietuvoje sparčiai žengė į priekį literatūra, menas, mokslas, sportinis sąjūdis?

Tuo laikotarpiu ypač suklestėjo literetūra ir menas. Buvo pasiekta žymių architektūros, mokslo, teatro meno, sporto laimėjimų. Viso to buvo pasiekta dėl šių priežasčių: 1. pačių piliečių entuziazmo; 2.
politika šiose srityse; 3. sekmingai vystantis ekonomikai valstybė galėjo skirti dideles lėšas.

Kodėl 4-ame dešimtmetyje tarptautinė padėtis komplikavosi?

*sutikdama su Versalio sutartimi Vokietija išstojo iš Tautų sąjungos; *didžiųjų valstybių nuolaidžiavimas Vokietijai; *Italija vykdė vis agresyvesnę politiką; *Japonai aktyviai ruošėsi karui; *Sovietų sąjunga taip pat ruošėsi busimam karui.

Kodėl nepavyko sukurti kolektyvinio saugumo sistemos Europoje?

*Europos valstybėms nepavyko susitarti dėl bendrų veiksmų; *didžiųjų valstybių nuolaidžiavimas Vokietijai; *Tautų sąjunga nesugebėjo užtikrinti taikos.

Kokios iškilo pagrindinės Lietuvos užsienio politikos problemos? Kaip jos buvo sprendžiamos?

*santykiai su Lenkija; *Lietuva turėjo priimti ultimatumą; *Mėmelio sugražinimas į Vokietiją. Žinoma, bet kokias iškilusias problemas Lietuva stengėsi išspręsti savo naudai.

Kodėl SSRS-Vokietijos nepuolimo paktas laikomas vienu iš kertinių XX a. Europos istorijos įvykių?

Šalys įsipareigojo nepulti viena kitos, nedalyvauti susitarimuose viena prieš kitą. Slaptajame papildomame protokole jos pasidalyjo Rytų Europos valstybes, kurių suverenumo nebuvo paisoma. Taip Vokietija išvengė karo dviem frontais, o SSRS gavo laiko geriau pasiruošti karui ir susigrąžinti dar carų užkariautas teritorijas. Po savaitės prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas.

Kodėl D. Britanija Ir Prancūzija paskel-bė Vokietijai karą, bet jo nepradėjo?

D. Britanija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą, bet jo nepradėjo, kadangi tikėjosi, kad susidorojęs su Lenkija, Hitleris imsis ir SSRS.

Kodėl 1939-1940 m. SSRS užsienio politika laikytina agresyvia?

1939-1940 m. SSRS užsienio politika laikytina agresyvia, kadangi užėmė Lenkijos dalį, vėliau pasirašė klastingą sienų ir draugystės sutartį su Vokietija. Baltijos šalims primetė savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurias Baltyjos šalyse įkurdino gana dideles karines įgulas, pradėjo karą prieš Suomiją, kadandi ji nesutiko pasirašyti panašios sutarties.

Kas svarbaus įvyko Lietuvoje 1940-1941 m.?

1940 m. Lietuvai buvo pateiktas ultimatumas. Vyriausybė birželio 15 d. ultimatumą priėmė. Prezidentas Smetona pasitraukė į Vokietiją ir šalis buvo okupuota.

Kodėl sovietams pavyko užmaskuoti tikruosius savo ketinimus Lietuvoje?

Sovietams pavyko užmaskuoti tikruosius savo ketinimus Lietuvoje dėl šių priežasčių: *buvo sudarytas teisėtumo įvaizdis; *aneksija buvo vykdoma pačių lietuvių rankomis; *Lietuvos gyventojai buvo sutrikę ir suklaidinti.

Kodėl Vokietija pradėjo karą su SSRS?

Todėl, kad tai buvo numatyta Hitlerio planuose. Jau 1940 m. Pavasarį Hitleris įsakė parengti karo su SSRS – „Barbarosos“ planą.

Kokia buvo „Barbarosos“ plano esmę?

Pagal „Barbarosos“ planą SSRS turėjo buti sunaikinta, jos teritorija kolonizuota. Pagal tą planą buvo numatyta per 3-4 mėnesius užkariauti dalį Europinės teritorijos, nustumti rusus į uralų pusę, įsitvirtinti ir kolonizuoti.

Kaip klostėsi karo eiga 1941-1943 m?

1) Vokietija karą su SSRS pradėjo 1941 m. Birželio 22 d. Vokiečių pergalės buvo pasiektos patiriant didelius nuostolius. „Barbarosos“ plane numatyta. Nuo 1943 m. Frontas ima judėti į vakarus.

2) Italija 1940 m. Vasarą padėjo puolimą Afrikoje. Tačiau anglai sustabdė italų puolimą. Voekietija suteikė pagalbą Italijai. D. Britanijai į pagalbą buvo atgabenta amerikiečių kariuomenė. 1943 m. Vokiečiai buvo sutriuškinti, Italija kapituliavo. Musolinis nušalintas nuo valdžios.

3) Tolimuosiuose Rytuose grobikiškus planus puoselėjo Japonija. Ji smogė JAV karinei bezei, per kelis menėsius užemė didžiules teritorijas. Tačiau išlaikyti nepajegė.

Kodėl karo pradžioje Lietuvoje kilo sukilimas? Kokie buvo 1941 m. Birželio sukilimo Lietuvoje tikslai?

Kodėl? Dėl Nacionalizacijos, tremimų, dalis žmonių išvis dingo, žemės atėmimo.

Tikslai: *siekta užimti strateginius punktus; *visais įmonomais būdais trūkdyti Raudonosios armijos atsitraukimą; *atkurti Lietuvos nepriklausomybės laikų administracinę sistemą; *paskelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe dar prieš vokiečiams ją užimant.

Kokie buvo nacių okupacinio režimo Lietuvoje 1941-1944 m. Tikslai?

*gražinti ūkius kolonistams (kolonizuoti kraštą); *perimti pramonės ir prekybos valdymą; *kaupti maisto atsargas frontui ir Vokietijai; *išnaudoti vietos darbo jėgą; *sustiprinti armiją lietuvių kariniais pinigais; *slopinti tautinę kultūrą; *pradėti vietinių gyventojų germanizaciją; *naikinti žydus.

Kokiomis formomis reiškėsi lietuvių pasipriešinimo sąjūdis 1941-1944 m.?

Pasipriešinimo sąjūdis reiškėsi viešomis ir nelegaliomis formomis: *vieši protestai; *atsisakymas vykdyti okupantų reikalavimus; *nelegali spauda; *sukurta slapta karinė Lietuvos laisvės armija; *atnaujinta Lietuvos laisvės kovotojų Sąjunga.

Kaip klostėsi Antrojo pasaulinio karo eiga 1944-1945 m.?

Iki 1944 m. Vasaros vokiečiai buvo išstumti ir SSRS teritorijos. Vokietija prarado savo pozicijas vidurio ir pietų Europoje. 1944 m. Birželio 6 d. Atidarytas antrasis frontas. Vokietijos padėtis galutinai susikomplikavo. 1945 m. Vokietija pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. 1945 m. Pavasarį anglai ir amerikiečiai pradėjo puolimą Italijoje. Juos rėmė vietiniai antifašistai. Musolinis buvo sučiuptas ir nužudytas.

Kada buvo atidarytas Abtrasis frontas? Kokių sunkumų iškilo rengiantis atidaryti Antrąjį frontą?

Antrasis frontas atidarytas 1944 m. Birželio 6 dieną. D. Britanijos ir JAV kariuomenei išsilaipinus šiaurės vakarų Prancūzijoje. Pagrindinis sunkumas – Didžiųjų sąjungininkų interesai buvo skirtingi. Čerčilio balkanų strategijai prieštaravo ne tik Stalinas, bet ir prezidentas Ruzveltas. Todėl, kad ir kaip čerčilis nenorėjo, turėjo sutikti, kad sąjungininkai smogtų Vokietijai iš vakarų.

Kokia buvo Jaltos ir Potsdamo konferencijų reikšmė tolesnei Europos raidai?

Jaltos: *sunaikinti nacizmą; *tarėsi dėl Vokietijos okupacijos zonos ribų; *slaptas susitarimas dėl SSRS įstojimo į karą su Japonija;

Potsdamo: *dėl karo nusikaltėlių teismo; *dėl Lenkijos sienų; *SSRS gauna karaliaučių. Išvada: sutvarkė sienas, pakeitė daugėlio žmonių likimus.

Kodėl 1944 m. Vasarą Lietuvoje kilo pasipriešinimo judėjimas? Kokios buvo pasipriešinimo formos?

Kodėl: *ankstesnė okupacijos patirtis; *noras vokiečių okupacijos metais pradėtą pasipriešinimą tęsti ir prieš komunistus; * įsitikinimas, kad bolševikų okupacija ilgai netruks, nes Vakarai įvykdys Atlanto chartijos pažadus; *Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautėjimas; * noras išvengti mobilizacijos į Raudonąją armiją arba suėmimo. Formos: *dvasinė rezistencija; *Mobilizacijos į Raudonąją armiją boikotavimas; *rinkimų boikotavimas; *valstiečių spyrimasis kolektavyzacijai; *atsisakymas stoi į partiją ir komjaunimą; *demonstratyvus bažnyčios lankymas ir religinių švenčių šventimas; *partizanų dainų kūrimas ir dainavimas; *partizoninė kova; *partizanų laiškas popiežiui