Istorijos1
5 (100%) 1 vote

Istorijos1

1. Kodėl lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sietinas su Vilniaus univer-siteto auklėtinių veikla?

Lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sie-tinas su Vilniaus universiteto auklėtinių veikla XIX a. pirmoje pusėje. Pats univer-sitetas, nors jame vyravo lenkiškumo dvasia, savo moksline kompetencija, studijų lygiu skatino ir lietuvių nacionalinės kultūros, ir lietuvių inteligentijos formavimąsi. Univer-sitete ugdoma inteligentija įstengė perimti iš Vakarų Europos sklindančias nacionalizmo idėjas, reikšmingas tautinei savimonei. Uni-versitetas tapo lietuvių tautinio sąmo-ningumo centru tik tada, kai į jį atėjo dau-giau valstiečių ir smulkiųjų bajorų.

2. Kokį vaidmenį etninių lietuvių tauti-niame atgimime atliko S. Daukantas?

*pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba; *iškėlė mintį apie savos, tautinės valstybės kūrimą; *rado lietuvių tautiniam sąjudžiui romantinį pagrindą – idealizuotą pagonišką Lietuvą.

Tuo suteikė lietuvių tautiniam sąjudžiui atramą – romantinį pagoniškos lietuvos nušvietimą ir aukštinimą.

3. Kas yra Valančiaus epocha?

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui Varnių kultūros židinys buvo užgesintas. Tačiau neužgeso vyskupo M. V. Veikla. Ne veltui jo rektoriavimo ir vyskupystės metai įvardi-jami kaip Valančiaus epocha, kurioje lietu-vių kalba rado kelią į bažnyčią, dalis dvasi-ninkijos pasuko lietuvybės keliu, kilo blaivybės sąjūdis.

4. Koks buvo M. Valančiaus indėlis į kovą su visuotiniu rusinimu?

*jo iniciatyva ir pinigais buvo pradėtas lietu-viškų knygų spausdinimas; *siekė, kad kuni-gai bendrautu lietuviu kalba; *skatino lietu-vių kultūros vystimasį; * prisidėjo prie slap-tųjų mokyklų kūrimo Lietuvoje; * kovojo su girtuoklyste, steigė blavybės draugijas.

5. Kokie požymiai rodo, kad XIX a. vidu-ryje ir antroje pusėje lietuvybės pozicijos sustiprėjo?

Nuo 1845 m. iki amž. Pr. Nauji veiksnei susije su vyskupyste.

6. Kokį vaidmenį šiame procese atliko „Aušra“ ir kiti nelegalūs periodiniai leidiniai?

„Aušra“ budino tautos sąmoningumą, lietu-vių kalbai reikalavo tokių pat teisių, kokias turėjo kitos Rusijos imperijos tautos.

„Šviesos“ žurnalas bandė vadovauti lietuvy-bės sąjudžiui.

„Varpas“ reikalavo, kad lenkai lietuvius laikytų atskira tauta, smerkė Rusijos pries-paudą, priešinosi rusinimui ir lenkinumui, stojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ žurnalas, kuris smerkė rusinimo politiką.

„Tėvynės sargas“, šis leidinys pasižymėjo kovinga antirusiška problematika, stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją.

7. Kokie požymiai rodė moderniosios lietuvių tautos radimąsi?

Įvairių idėjinių srovių pagrindu atsiradusios lietuvių pilitinės partijos rodė moderniosios lietuvių tautos formavimąsi. Pirmoji paskuti-niame dešimtmetyje įsikūrusi Lietuvos so-cialdemokratų partija savo programoje pas-kelbė apie nepriklausomos Lietuvos vals-tybės siekį. Tos pačios nuostatos laikėsi ir lietuvių demokratų partija bei kitos politinės srovės.

8. Kurie tautinio sąjūdžio laimejimai tenkino civilizuotos lietuvių tautos porei-kius ir skatino siekti politinių tikslų?

*buvo plėtojama kultūrinė veikla; *atsirado įvairių sričių nacionalinė inteligentija; *pa-daugėjo lietuvių rašytojų‘ *susiformavo lietuvių literatūrinė kalba.

9. Kodėl kilo 1905 m. revoliucija Rusijos imperijoje?

*prastos darbininku gyvenimo sąlygos; *feodalinės liekanos; *nepakankamos pilie-tinės teisės; *ne rusų tautų priespauda; *karas su Japonija.

10. Kas rodė, jog XX a. pr. lietuvių tauta iš etninės virto politine?

Pagrindinis partijų tikslas – kova dėl valdžios. Jeigu atsiranda partijos vadinasi tai yra įrodimas, kad tauta iš etninės tautos tampa politinę, nes partijos kovoja dėl valdžios.

11. Kurios partijos susikūrė XX a. pr. ir ką jos deklaravo savo programose?

socialdemokratų partija – išsivaduoti iš rusų priklausomybės; demokratų partija – *išsivaduoti iš rusų valdžios, *suteikti Lietuvai autonomiją su seimu Vilniuje, *draudimas nuo nedarbo, ligos ir sužeidimų, *teisingas turto paskirstymas; krikščionių demokratų partija – *karo prievolė turi būti atliekama Lietuvoje, *rusijos valdininkai Lietuvoje turi mokėti lietuvių kalbą, *medi-cinos ir teisinė pagalba visiems gyvento-jams; valstiečių sąjunga – *pritarimas Di-džiojo Vilniaus seimo nutarimams, *žemės klausimo išsprendimas.

12. Ko siekė lietuviai, išrinkti į Rusijos valstybės dūmą?

*Jie turėjo teisę eiti į tribūną ir kalbėti. *Įstatymų leidime lietuviai didelio vaidmens suvaidinti negalejo, tačiau dūmos tribuną panaudojo ginti tautiniams interesams. *ko-voti dėl teisės mokytis ir gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl kultūros plėtojimo laisvės.

4. Kodėl galima teigti, jog XX a. pr. lietuvių tautinė kultūra pajėgė tenkinti civilizuoto žmogaus poreikius?

Nes iki I pasaulinio karo mes pastebime tokius požymius: *veiklios kultūrinės drau-gijos, *Lietuvių feministinis judėjimas, *mokslo draugija, dailininkai, muzikantai, liberatai. *Buvo įsteigtos Šviesos, Žiburio, Saulės, Ryto draugijos. *kūrėsi lietuviški chorai, vaidintojų būreliai, klubai, teatrinės grupės.

1. Kodėl lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sietinas su Vilniaus univer-siteto auklėtinių

veikla?

Lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sie-tinas su Vilniaus universiteto auklėtinių veikla XIX a. pirmoje pusėje. Pats univer-sitetas, nors jame vyravo lenkiškumo dvasia, savo moksline kompetencija, studijų lygiu skatino ir lietuvių nacionalinės kultūros, ir lietuvių inteligentijos formavimąsi. Univer-sitete ugdoma inteligentija įstengė perimti iš Vakarų Europos sklindančias nacionalizmo idėjas, reikšmingas tautinei savimonei. Uni-versitetas tapo lietuvių tautinio sąmo-ningumo centru tik tada, kai į jį atėjo dau-giau valstiečių ir smulkiųjų bajorų.

2. Kokį vaidmenį etninių lietuvių tauti-niame atgimime atliko S. Daukantas?

*pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba; *iškėlė mintį apie savos, tautinės valstybės kūrimą; *rado lietuvių tautiniam sąjudžiui romantinį pagrindą – idealizuotą pagonišką Lietuvą.

Tuo suteikė lietuvių tautiniam sąjudžiui atramą – romantinį pagoniškos lietuvos nušvietimą ir aukštinimą.

3. Kas yra Valančiaus epocha?

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui Varnių kultūros židinys buvo užgesintas. Tačiau neužgeso vyskupo M. V. Veikla. Ne veltui jo rektoriavimo ir vyskupystės metai įvardi-jami kaip Valančiaus epocha, kurioje lietu-vių kalba rado kelią į bažnyčią, dalis dvasi-ninkijos pasuko lietuvybės keliu, kilo blaivybės sąjūdis.

4. Koks buvo M. Valančiaus indėlis į kovą su visuotiniu rusinimu?

*jo iniciatyva ir pinigais buvo pradėtas lietu-viškų knygų spausdinimas; *siekė, kad kuni-gai bendrautu lietuviu kalba; *skatino lietu-vių kultūros vystimasį; * prisidėjo prie slap-tųjų mokyklų kūrimo Lietuvoje; * kovojo su girtuoklyste, steigė blavybės draugijas.

5. Kokie požymiai rodo, kad XIX a. vidu-ryje ir antroje pusėje lietuvybės pozicijos sustiprėjo?

Nuo 1845 m. iki amž. Pr. Nauji veiksnei susije su vyskupyste.

6. Kokį vaidmenį šiame procese atliko „Aušra“ ir kiti nelegalūs periodiniai leidiniai?

„Aušra“ budino tautos sąmoningumą, lietu-vių kalbai reikalavo tokių pat teisių, kokias turėjo kitos Rusijos imperijos tautos.

„Šviesos“ žurnalas bandė vadovauti lietuvy-bės sąjudžiui.

„Varpas“ reikalavo, kad lenkai lietuvius laikytų atskira tauta, smerkė Rusijos pries-paudą, priešinosi rusinimui ir lenkinumui, stojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ žurnalas, kuris smerkė rusinimo politiką.

„Tėvynės sargas“, šis leidinys pasižymėjo kovinga antirusiška problematika, stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją.

7. Kokie požymiai rodė moderniosios lietuvių tautos radimąsi?

Įvairių idėjinių srovių pagrindu atsiradusios lietuvių pilitinės partijos rodė moderniosios lietuvių tautos formavimąsi. Pirmoji paskuti-niame dešimtmetyje įsikūrusi Lietuvos so-cialdemokratų partija savo programoje pas-kelbė apie nepriklausomos Lietuvos vals-tybės siekį. Tos pačios nuostatos laikėsi ir lietuvių demokratų partija bei kitos politinės srovės.

8. Kurie tautinio sąjūdžio laimejimai tenkino civilizuotos lietuvių tautos porei-kius ir skatino siekti politinių tikslų?

*buvo plėtojama kultūrinė veikla; *atsirado įvairių sričių nacionalinė inteligentija; *pa-daugėjo lietuvių rašytojų‘ *susiformavo lietuvių literatūrinė kalba.

9. Kodėl kilo 1905 m. revoliucija Rusijos imperijoje?

*prastos darbininku gyvenimo sąlygos; *feodalinės liekanos; *nepakankamos pilie-tinės teisės; *ne rusų tautų priespauda; *karas su Japonija.

10. Kas rodė, jog XX a. pr. lietuvių tauta iš etninės virto politine?

Pagrindinis partijų tikslas – kova dėl valdžios. Jeigu atsiranda partijos vadinasi tai yra įrodimas, kad tauta iš etninės tautos tampa politinę, nes partijos kovoja dėl valdžios.

11. Kurios partijos susikūrė XX a. pr. ir ką jos deklaravo savo programose?

socialdemokratų partija – išsivaduoti iš rusų priklausomybės; demokratų partija – *išsivaduoti iš rusų valdžios, *suteikti Lietuvai autonomiją su seimu Vilniuje, *draudimas nuo nedarbo, ligos ir sužeidimų, *teisingas turto paskirstymas; krikščionių demokratų partija – *karo prievolė turi būti atliekama Lietuvoje, *rusijos valdininkai Lietuvoje turi mokėti lietuvių kalbą, *medi-cinos ir teisinė pagalba visiems gyvento-jams; valstiečių sąjunga – *pritarimas Di-džiojo Vilniaus seimo nutarimams, *žemės klausimo išsprendimas.

12. Ko siekė lietuviai, išrinkti į Rusijos valstybės dūmą?

*Jie turėjo teisę eiti į tribūną ir kalbėti. *Įstatymų leidime lietuviai didelio vaidmens suvaidinti negalejo, tačiau dūmos tribuną panaudojo ginti tautiniams interesams. *ko-voti dėl teisės mokytis ir gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl kultūros plėtojimo laisvės.

4. Kodėl galima teigti, jog XX a. pr. lietuvių tautinė kultūra pajėgė tenkinti civilizuoto žmogaus poreikius?

Nes iki I pasaulinio karo mes pastebime tokius požymius: *veiklios kultūrinės drau-gijos, *Lietuvių feministinis judėjimas, *mokslo draugija, dailininkai, muzikantai, liberatai. *Buvo įsteigtos Šviesos, Žiburio, Saulės, Ryto draugijos. *kūrėsi lietuviški chorai, vaidintojų būreliai, klubai, teatrinės grupės.

1. Kurie XVIII a. pab. ir XIX a. išradimai padarė perversmą gamy-boje?

* sukonstruota garo masina; * sukurtos verpimo ir audimo masinos; * nutiesta pirmoji gelezinkelio linija D.B.; *
generatorius ir benzino vi-daus degimo variklis; * išrasti skiepai.

2. Kodėl D.B. ilgą laiką buvo galin-giausia pasaulio valstybė?

D.B. prasidėjusi industrializacija, sudarė sąlygas šiai valstybei aplekti kitas šalis ir pirmauti pasaulyje.

3. Kokie svarbiausi pokyčiai įvyko visuomenėje pramonės revoliucijos metu?

* padaugėjo miestų gyventojų; * pasi-keitė moters padėtis; * išaugo gyventojų skaičius; * vyko masinė emigracija; * di-dėjo atotrūkis tarp visuomenės sluoks-nių; * darbininkai reikalavo nors mini-malių socialinių garantų.

4. Kuo remdamiesi galite tvirtinti, jog buržuazija buvo viešpataujantis sluoksnis?

Viešpataujančiu sluoksniu tapo buržua-zija, kadangi dauguma iš jų buvo įgiję aukštajį išsilavinimą, jie perėmė pramo-nę ir finansus. Įsigalėję ekonomikoje jie veržėsi ir į politinę valdžią, be to, ėmėsi tvarkyti kultūros reikalus.

5. Kokie pokyčiai vyko darbininkų gyvenime?

* nekvalifikuoti darbininkai virto mašinų ir konvejerių priedu; * padieniai darbi-ninkai dirbo daugiausia žemės ūkyje; * samdomieji darbininkai iki XIX a. antros pusės neturėjo jokių socialinių garantų; * darbo diena trukdavo 13 val.; * dirbda pavojingomis ir antisanitarinėmis sąly-gomis; * moterų ir vaikų darbas buvo mažiau mokamas; * sparčiai augant ga-mybai daugėjo darbininkų, dirbančių fa-brikuose ir gamyklose, todėl didėjo miesto gyventojų skaičius.

6. Kodėl XIX a. Vadintas masinės emigracijos amžiumi?

XIX a. antroje pusėje medicinos laimė-jimai, darbo užmokesčio didėjimas, ge-resnė mityba, technikos naujovių pritai-kymas pakeitė demografinę padėtį. Gy-ventojų skaičius sparčiai augo, Europa nepajėgė visų įdarbinti ir išmaitinti, pra-sidėjo masinė emigracia.

7. Kaip pasiekitė moters padėtis visuomenėje?

* moterys gimdė mažiau vaikų, * nors joms vis dar teko visas namų ruošos krū-vis, jos pasidarė laisvesnės, * darbininkų šeimųmoterims ir vaikams teko dirbti; * keitėsi moters vaidmens visuomenėje samprata; * moterys ėmė atkakliai siekti lygių su vyrais teisių.

8. Kuo tapo valstiečiai po baudžiavos panaikinimo?

Panaikinus baudžiavą valstiečiai tapo vienu iš įteisintų Rusijos imperijos luomų. Valstiečių pilietinės teisės buvo apribotos labiau negu kitų luomų: jiems buvo taikomi kiti įstatymai, jie net iki 1903 m. buvo baudžiami kūno baus-mėmis, juos slėgė mokesčių našta, rekrutų prievolė, panaikinta tik 1874 m.

9. Kodėl Rusijos imperijos 1817 m. Lietuvos bajorų pasiūlymų dėl baudžiavos panaikinimo net nesiteikė svarstyti, o 1857 m. pats įpareigojo rengti žemės reformos projektus?

1857 m. – gėdingai pasibaiges Rusijos karas; 1817 m. – nugalėjo ant olimpo.

1. Tarp kurių politinių jėgų vyko kova Europoje po Vienos kongreso?

Politiniu jėgu kova vyko tarp koncervatizmo, liberalizmo, socializmo, nacionalizmo. Visi jie siekė savo tikslu. Po Vienos kongreso persvarą gavo kongresas.

2. Kurios idėjos buvo įgyvendinamos Europos politiniame gyvenime XIX a. pirmoje pusėje?

* Pranc. Isplėsta rinkimu teisė; * D.B. išplėsta rinkimu teisė; * Belgijos nepriklausomybė; * Graikai paskelbė absoliutizmą.

3. Kas rodo, kad koncervatyviosios jėgos nebuvo nugalėtos ir su jomis buvo skaitomasi Europoje?

* Paryžiuje nebuvo paskelbta respublika; * Abiejų Tautų respublika nebuvo atkurta; *Airi-jai nepasisekė išsivaduoti iš D.B. valdžios; * 19 a. Italijos suvieniti nepavyko.

4. Kodėl po 1848-1849 m. revoliucijų tautinės valstybės Europoje nesikūrė, o XIX a. antroje pusėje šis procesas vyko gana sparčiai?

Nors 1848 m. revoliucijos buvo nuslopintos, tačiau nacionalizmo idėjos nežlugo. Tautų siekis sukurti savo tautines valstybes stiprėjo. Valstybių kurimąsi paspartino nauji santykiai tarp galingųjų Europos valstybių. Buvusi vienybė, įtvirtinta Vi-nos kongrese, 5-ame dešimtmetije suiro. Sąjugininkų prišpriešą parodė Krymo karas.

5. Kokie pokyčiai įvyko Austrijoje?

Austrija buvo pertvarkyta i dualistinę Austrijos-Vengrijos imperiją.

6. Kodėl XIX a. antrą pusę Europoje galima apibūdinti kaip ginkluotų konfliktų lai-kotarpį?

XIX a. antroje pusėje daugumai naujų valstybių kuriantis prireikė ginklo. Iš taikaus tarpsnio Euopa įžengė į ginkluotų kon-fliktų laikotarpį.

7. Koks procesas vyko balkanų pusiasalyje?

Silpstant Osmanų imperijai balkanų tautos siekė nepriklausomybės. Aštuntame dešimtmetyje nepriklausomybę gavo Serbija, Rumunija, Mol-davija, Makedonija ir kt.

8. Kas yra imperializmas?

Imperializmas – valstybių politika siekianti pajungti sau silpnesnes.

9. Kodėl tik XIX a. pab. -XX a.pr. užkariavimai buvo pavadinti imperializmu?

Teritorijų dalybos, prasidėjusios XIX a., baigėsi 1914 m. valstybės vykdydamos užkariavimus sukūrė didžiules imperijas. Todėl 1870-1914 m. užkariavimai istorinėje literatūroje vadinami imperializmu. Šio laikotarpio valstybės pasiekė tokį lygį, jog jas vertė ieškoti naujų rinkų ir žaliavų šaltinių.

10. Kurios valstybės vykdė kolonizaciją?

D.B; Prancuzija, Vokietija, Ispanija, Portugalija, JAV, Japonija, Olandija.

11. Kodėl jos troško ir įstengė kolonizuoti didžiules teritorijas?

Troško: pramoninės valstybės ieškojo žaliavu ir rinkų.

Įstengė: nes tos valstybės turėjo būti pakankamai stiprios. Jos buvo išsivysčiusios įvairiapusiškai ir vykdė karinę pramonę.

12. Kuri
turėjo daugiausiai kolonijų?

D.B., todėl kad D.B ir prasidėjo pramonės perversmas.

13. Kurių valstybių interesai susikirto kolonizacijos procese?

Rusijos, Japonijos – Kinijos, JAV – Ispanijos, Burų – Anglų, Rusijos – Japonijos karai.

14. Kaip pasikeitė Europos valstybių valdymas XIX a. antroje pusėje?

*Neribotą valdžią turintiems monarchams teko pasitraukti iš politinės arenos, *luominę visuomenę pakeitė modernioji visuomenė, kurioje vis didėjo buržuazijos ir kitų gyventojų sluoksnių teisės.

15. Kurie visuomenės sluoksniai turėjo įtakos politinio gyvenimo permainoms?

19 a. pab. Vis platesni gyventojų sluoksniai dalyvavo politinio gyvenimo permainose. Didžiają įtaką turėjo Buržuazija.

16. Kokie pokyčiai įvyko politiniame gyvenime?

* atsirado ir susiorganizavo naujas politinis judėjimas – socializmas; * kūrėsi partijos; * kūrėsi profesinės sąjungos, kurios nesiekė valdžios, tačiau turėjo didelę dalį darbininkų; * atsiranda ir tarptautinės socialistų organizacijos; * vis didesnę galę įgauna profesinės sajungos; * visuotinės darbo konfederacijos įkurimas Pran-cūzijoje.

17. Kodėl XIX a. pab. vis įtakingesnės darėsi profesinės sąjungos ir socialdemokrati-nės partijos?

Nes nuo darbininkų veiksmų priklauso valstybės gyvenimas ir valdymas.

Kaip viduramžių pabaigoje plėtėsi žmogaus akiratis?

1) simbolizavo perėjimą nuo yrančios viduramžių tradicijos prie besiformuojančios naujųjų amžių tvarkos.

2) prasidėjo perėjimas nuo teocentrizmo prie antropocentrizmo.

Kodėl kilo reformacijos judėjimas?

Bažnyčios siūlomi sprendimai neatitiko naujų, epochos keliamų reikalavimų. Todėl Bažnyčią teko reformuoti.

Ar buvo šių procesų skirtumų Vakarų Europoje ir Lietuvoje?

LDK teritorijoje reformacijos sąjūdžio ir Renesanso idėjos išplito beveik tuo pat metu kaip ir Vakarų Europoje. Tiesa, Renesansas, humanizmas Lietuvos istorijoje suprantami nevienareikšmiškai. Tačiau šie reiškiniai veikė tuometinės LDK gyvenimą, atspindėjo Lietuvos euroviziją.

Svarbiausi išradimai:

1. Europoje išrastas laikrodis; 2. 1320 m. Europoje pradėtas naudoti kinų išrastas raštas; 3. Galilėjas išrado paprastą termometrą; 4. Galilėjas išrado teleskopą; 5. Jansenas išrado mikroskopą; 6. Anglijoje išrastas vandens klozetas; 7. Išrastas knygų spausdinimo metodas naudojant surenkamąjį šriftą.

Svarbiausi atradimai:

1. Kolumbas atrado Amerika; 2. Vasko da Gama atrado jūrų kelią į Indiją; 3. Galilėjas atrado kritimo ir judėjimo dėsnius; 4. Atrastas pietinis Afrikos ragas; 5. Atrasti planetų judėjimo dėsniai; 6. Magelanas apiplaukė aplink pasaulį; 7. Kolumbo vadovaujama ekspedicija priplaukė Bahamų salyno salas. Atrastas naujas žemynas.

Kokie atradimų ir išradimų tarpusavio ryšiai?

Išradimai glaudžiai susyja su atradimais. Dažnai išradimai pradėjo daryti naujus atradimus. Savo ruoštu atradimai skatino tolesnę mokslo ir technikos pažangą. Ir išradimai ir atradimai darė vienokį ir kitokį poveikį žmonių gyvenimui, iš esmės keitė žmonių pasaulėžiūrą.

Kaip visi šie atradimai ir išradimai keitė žmonių Europoje ir kitur gyvenimą?

1. pinigų kiekio padidėjimas sukėlė Europoje kainų revoliuciją; 2. plėtėsi europiečio geografinis akiratis; 3. sparčiais tempais nyko indėnų gentys; 4. įsigalėjo nauja mokslo samprata; 5. sumenko Genujos ir Venecijos miestų reikšmė, o iškilo nauji prekybos centrai – Lisabonos, Sevilijos, Antverpeno miestai; 6. prekybinių kelių centras ir Viduramžio jūros regiono persikėlė į Atlanto ir Indijos vandenynus.

Kodėl XV-XVI amžiaus epocha siejama su žodžiu „atgimimas“?

1. antikos kultūros tradicijų gaivinimas; 2. renesanso menui būdinga tikėjimas žmogaus protu, ramios formos, harmoningos proporcijos; 3. sparčiai plėtojosi mokslas ir menas; 4. susikūrė stambios monarchijos; 5. sparčiai plėtojosi mokslas ir menas.

Kodėl renesanso tėvyne tapo Italija?

1. susijęs su miestų klestėjimu (Florencija, Venecija, Milanu); 2. Italijoje išliko daug klasikinės epochos, graikų ir romėnų kūrinių, kurie laikyti žmogaus kūrybos viršūne, paminklų; 3. Iš Bizantijos mokslo centras persikėlė į Florenciją ir Veneciją.

Kaip susijusios ir viena ir kitą papildo sąvokos „humanizmas“ ir „renesansas“?

Naujos turtingųjų klasės – buržuazijos atsiradimas lėmė veiklos, sumanios asmenybės įtakos visuomenėje didėjimą. Formavosi nauja pasaulėžiūra, kurios pagrindiniai principų kūrėjai ir skleidėjai vadinosi humanistai. Taip jie norėjo pabrėžti, kad studijų ir veiklos objektas yra žmogaus, jo sukurtos vertybės.

Kurios yra svarbiausios reformacijos sąjūdžio priežastys?

1. inteligentų pardavinėjimas; 2. Europos valstybės stengėsi stiprinti karaliaus valdžią; 3. žmonės ėmė kritiškai skaityti Bibliją; 4. skaudų smūgį bažnyčiai sudavė didysis skilimas.

Kurios yra svarbiausios reformacijos sąjūdžio idėjos?

1. ragino bažnyčią atsisakyti turtų ir pasaulietinės valdžios; 2. vieninteliu tikybos šaltiniu laikė Bibliją; 3. pamaldas laikyti gimtosiomis kalbomis.

Kaip vertinti Bažnyčios atsinaujinimą kontrreformacijos laikais?

1. buvo uždarinėjami vienuolynai; 2. valstybė prisijungė bažnyčių žemes ir perėmė jų pajamas; 3. biblija masiškai imta versti iš lotynų kalbos į gimtąsias kalbas; 4. pamokslai ir
apeigos buvo atliekamos žmonėms suprantama kalba.

Kuriais keliais Lietuvą pasiekė renesansas, reformacija ir kontrreformacija?

1. renesanso kultūrai plisti Lietuvoje padėjo ryšiai su Vakarų Europa: • didikų vaikai studijavo įvairiose Europos universitetuose ir per juos pasiekdavo Lietuvą; • kunigaikščio dvaras, didikai ir vienuolynai kvietėsi ir Eudoros menininkus, architektus, amatininkus, mokslininkus, buvo jų mecenatai; • Lietuvos amatininkai norėdami tapti meistrais, privalėjo kelerius metus tobulintis pas Europos šalių meistrus. 2. kartu su humanistinėmis idėjomis Lietuvoje pradėjo plisti reformacija. 3. kontrreformacija pradėjo plisti ypač į Lietuvą Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu atvykus jėzuitams.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3177 žodžiai iš 6325 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.