Istorijos1
5 (100%) 1 vote

Istorijos1

1. Kodėl lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sietinas su Vilniaus univer-siteto auklėtinių veikla?

Lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sie-tinas su Vilniaus universiteto auklėtinių veikla XIX a. pirmoje pusėje. Pats univer-sitetas, nors jame vyravo lenkiškumo dvasia, savo moksline kompetencija, studijų lygiu skatino ir lietuvių nacionalinės kultūros, ir lietuvių inteligentijos formavimąsi. Univer-sitete ugdoma inteligentija įstengė perimti iš Vakarų Europos sklindančias nacionalizmo idėjas, reikšmingas tautinei savimonei. Uni-versitetas tapo lietuvių tautinio sąmo-ningumo centru tik tada, kai į jį atėjo dau-giau valstiečių ir smulkiųjų bajorų.

2. Kokį vaidmenį etninių lietuvių tauti-niame atgimime atliko S. Daukantas?

*pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba; *iškėlė mintį apie savos, tautinės valstybės kūrimą; *rado lietuvių tautiniam sąjudžiui romantinį pagrindą – idealizuotą pagonišką Lietuvą.

Tuo suteikė lietuvių tautiniam sąjudžiui atramą – romantinį pagoniškos lietuvos nušvietimą ir aukštinimą.

3. Kas yra Valančiaus epocha?

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui Varnių kultūros židinys buvo užgesintas. Tačiau neužgeso vyskupo M. V. Veikla. Ne veltui jo rektoriavimo ir vyskupystės metai įvardi-jami kaip Valančiaus epocha, kurioje lietu-vių kalba rado kelią į bažnyčią, dalis dvasi-ninkijos pasuko lietuvybės keliu, kilo blaivybės sąjūdis.

4. Koks buvo M. Valančiaus indėlis į kovą su visuotiniu rusinimu?

*jo iniciatyva ir pinigais buvo pradėtas lietu-viškų knygų spausdinimas; *siekė, kad kuni-gai bendrautu lietuviu kalba; *skatino lietu-vių kultūros vystimasį; * prisidėjo prie slap-tųjų mokyklų kūrimo Lietuvoje; * kovojo su girtuoklyste, steigė blavybės draugijas.

5. Kokie požymiai rodo, kad XIX a. vidu-ryje ir antroje pusėje lietuvybės pozicijos sustiprėjo?

Nuo 1845 m. iki amž. Pr. Nauji veiksnei susije su vyskupyste.

6. Kokį vaidmenį šiame procese atliko „Aušra“ ir kiti nelegalūs periodiniai leidiniai?

„Aušra“ budino tautos sąmoningumą, lietu-vių kalbai reikalavo tokių pat teisių, kokias turėjo kitos Rusijos imperijos tautos.

„Šviesos“ žurnalas bandė vadovauti lietuvy-bės sąjudžiui.

„Varpas“ reikalavo, kad lenkai lietuvius laikytų atskira tauta, smerkė Rusijos pries-paudą, priešinosi rusinimui ir lenkinumui, stojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ žurnalas, kuris smerkė rusinimo politiką.

„Tėvynės sargas“, šis leidinys pasižymėjo kovinga antirusiška problematika, stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją.

7. Kokie požymiai rodė moderniosios lietuvių tautos radimąsi?

Įvairių idėjinių srovių pagrindu atsiradusios lietuvių pilitinės partijos rodė moderniosios lietuvių tautos formavimąsi. Pirmoji paskuti-niame dešimtmetyje įsikūrusi Lietuvos so-cialdemokratų partija savo programoje pas-kelbė apie nepriklausomos Lietuvos vals-tybės siekį. Tos pačios nuostatos laikėsi ir lietuvių demokratų partija bei kitos politinės srovės.

8. Kurie tautinio sąjūdžio laimejimai tenkino civilizuotos lietuvių tautos porei-kius ir skatino siekti politinių tikslų?

*buvo plėtojama kultūrinė veikla; *atsirado įvairių sričių nacionalinė inteligentija; *pa-daugėjo lietuvių rašytojų‘ *susiformavo lietuvių literatūrinė kalba.

9. Kodėl kilo 1905 m. revoliucija Rusijos imperijoje?

*prastos darbininku gyvenimo sąlygos; *feodalinės liekanos; *nepakankamos pilie-tinės teisės; *ne rusų tautų priespauda; *karas su Japonija.

10. Kas rodė, jog XX a. pr. lietuvių tauta iš etninės virto politine?

Pagrindinis partijų tikslas – kova dėl valdžios. Jeigu atsiranda partijos vadinasi tai yra įrodimas, kad tauta iš etninės tautos tampa politinę, nes partijos kovoja dėl valdžios.

11. Kurios partijos susikūrė XX a. pr. ir ką jos deklaravo savo programose?

socialdemokratų partija – išsivaduoti iš rusų priklausomybės; demokratų partija – *išsivaduoti iš rusų valdžios, *suteikti Lietuvai autonomiją su seimu Vilniuje, *draudimas nuo nedarbo, ligos ir sužeidimų, *teisingas turto paskirstymas; krikščionių demokratų partija – *karo prievolė turi būti atliekama Lietuvoje, *rusijos valdininkai Lietuvoje turi mokėti lietuvių kalbą, *medi-cinos ir teisinė pagalba visiems gyvento-jams; valstiečių sąjunga – *pritarimas Di-džiojo Vilniaus seimo nutarimams, *žemės klausimo išsprendimas.

12. Ko siekė lietuviai, išrinkti į Rusijos valstybės dūmą?

*Jie turėjo teisę eiti į tribūną ir kalbėti. *Įstatymų leidime lietuviai didelio vaidmens suvaidinti negalejo, tačiau dūmos tribuną panaudojo ginti tautiniams interesams. *ko-voti dėl teisės mokytis ir gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl kultūros plėtojimo laisvės.

4. Kodėl galima teigti, jog XX a. pr. lietuvių tautinė kultūra pajėgė tenkinti civilizuoto žmogaus poreikius?

Nes iki I pasaulinio karo mes pastebime tokius požymius: *veiklios kultūrinės drau-gijos, *Lietuvių feministinis judėjimas, *mokslo draugija, dailininkai, muzikantai, liberatai. *Buvo įsteigtos Šviesos, Žiburio, Saulės, Ryto draugijos. *kūrėsi lietuviški chorai, vaidintojų būreliai, klubai, teatrinės grupės.

1. Kodėl lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sietinas su Vilniaus univer-siteto auklėtinių

veikla?

Lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimas sie-tinas su Vilniaus universiteto auklėtinių veikla XIX a. pirmoje pusėje. Pats univer-sitetas, nors jame vyravo lenkiškumo dvasia, savo moksline kompetencija, studijų lygiu skatino ir lietuvių nacionalinės kultūros, ir lietuvių inteligentijos formavimąsi. Univer-sitete ugdoma inteligentija įstengė perimti iš Vakarų Europos sklindančias nacionalizmo idėjas, reikšmingas tautinei savimonei. Uni-versitetas tapo lietuvių tautinio sąmo-ningumo centru tik tada, kai į jį atėjo dau-giau valstiečių ir smulkiųjų bajorų.

2. Kokį vaidmenį etninių lietuvių tauti-niame atgimime atliko S. Daukantas?

*pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba; *iškėlė mintį apie savos, tautinės valstybės kūrimą; *rado lietuvių tautiniam sąjudžiui romantinį pagrindą – idealizuotą pagonišką Lietuvą.

Tuo suteikė lietuvių tautiniam sąjudžiui atramą – romantinį pagoniškos lietuvos nušvietimą ir aukštinimą.

3. Kas yra Valančiaus epocha?

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui Varnių kultūros židinys buvo užgesintas. Tačiau neužgeso vyskupo M. V. Veikla. Ne veltui jo rektoriavimo ir vyskupystės metai įvardi-jami kaip Valančiaus epocha, kurioje lietu-vių kalba rado kelią į bažnyčią, dalis dvasi-ninkijos pasuko lietuvybės keliu, kilo blaivybės sąjūdis.

4. Koks buvo M. Valančiaus indėlis į kovą su visuotiniu rusinimu?

*jo iniciatyva ir pinigais buvo pradėtas lietu-viškų knygų spausdinimas; *siekė, kad kuni-gai bendrautu lietuviu kalba; *skatino lietu-vių kultūros vystimasį; * prisidėjo prie slap-tųjų mokyklų kūrimo Lietuvoje; * kovojo su girtuoklyste, steigė blavybės draugijas.

5. Kokie požymiai rodo, kad XIX a. vidu-ryje ir antroje pusėje lietuvybės pozicijos sustiprėjo?

Nuo 1845 m. iki amž. Pr. Nauji veiksnei susije su vyskupyste.

6. Kokį vaidmenį šiame procese atliko „Aušra“ ir kiti nelegalūs periodiniai leidiniai?

„Aušra“ budino tautos sąmoningumą, lietu-vių kalbai reikalavo tokių pat teisių, kokias turėjo kitos Rusijos imperijos tautos.

„Šviesos“ žurnalas bandė vadovauti lietuvy-bės sąjudžiui.

„Varpas“ reikalavo, kad lenkai lietuvius laikytų atskira tauta, smerkė Rusijos pries-paudą, priešinosi rusinimui ir lenkinumui, stojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ žurnalas, kuris smerkė rusinimo politiką.

„Tėvynės sargas“, šis leidinys pasižymėjo kovinga antirusiška problematika, stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją.

7. Kokie požymiai rodė moderniosios lietuvių tautos radimąsi?

Įvairių idėjinių srovių pagrindu atsiradusios lietuvių pilitinės partijos rodė moderniosios lietuvių tautos formavimąsi. Pirmoji paskuti-niame dešimtmetyje įsikūrusi Lietuvos so-cialdemokratų partija savo programoje pas-kelbė apie nepriklausomos Lietuvos vals-tybės siekį. Tos pačios nuostatos laikėsi ir lietuvių demokratų partija bei kitos politinės srovės.

8. Kurie tautinio sąjūdžio laimejimai tenkino civilizuotos lietuvių tautos porei-kius ir skatino siekti politinių tikslų?

*buvo plėtojama kultūrinė veikla; *atsirado įvairių sričių nacionalinė inteligentija; *pa-daugėjo lietuvių rašytojų‘ *susiformavo lietuvių literatūrinė kalba.

9. Kodėl kilo 1905 m. revoliucija Rusijos imperijoje?

*prastos darbininku gyvenimo sąlygos; *feodalinės liekanos; *nepakankamos pilie-tinės teisės; *ne rusų tautų priespauda; *karas su Japonija.

10. Kas rodė, jog XX a. pr. lietuvių tauta iš etninės virto politine?

Pagrindinis partijų tikslas – kova dėl valdžios. Jeigu atsiranda partijos vadinasi tai yra įrodimas, kad tauta iš etninės tautos tampa politinę, nes partijos kovoja dėl valdžios.

11. Kurios partijos susikūrė XX a. pr. ir ką jos deklaravo savo programose?

socialdemokratų partija – išsivaduoti iš rusų priklausomybės; demokratų partija – *išsivaduoti iš rusų valdžios, *suteikti Lietuvai autonomiją su seimu Vilniuje, *draudimas nuo nedarbo, ligos ir sužeidimų, *teisingas turto paskirstymas; krikščionių demokratų partija – *karo prievolė turi būti atliekama Lietuvoje, *rusijos valdininkai Lietuvoje turi mokėti lietuvių kalbą, *medi-cinos ir teisinė pagalba visiems gyvento-jams; valstiečių sąjunga – *pritarimas Di-džiojo Vilniaus seimo nutarimams, *žemės klausimo išsprendimas.

12. Ko siekė lietuviai, išrinkti į Rusijos valstybės dūmą?

*Jie turėjo teisę eiti į tribūną ir kalbėti. *Įstatymų leidime lietuviai didelio vaidmens suvaidinti negalejo, tačiau dūmos tribuną panaudojo ginti tautiniams interesams. *ko-voti dėl teisės mokytis ir gauti išsilavinimą gimtąja kalba, dėl kultūros plėtojimo laisvės.

4. Kodėl galima teigti, jog XX a. pr. lietuvių tautinė kultūra pajėgė tenkinti civilizuoto žmogaus poreikius?

Nes iki I pasaulinio karo mes pastebime tokius požymius: *veiklios kultūrinės drau-gijos, *Lietuvių feministinis judėjimas, *mokslo draugija, dailininkai, muzikantai, liberatai. *Buvo įsteigtos Šviesos, Žiburio, Saulės, Ryto draugijos. *kūrėsi lietuviški chorai, vaidintojų būreliai, klubai, teatrinės grupės.

1. Kurie XVIII a. pab. ir XIX a. išradimai padarė perversmą gamy-boje?

* sukonstruota garo masina; * sukurtos verpimo ir audimo masinos; * nutiesta pirmoji gelezinkelio linija D.B.; *
generatorius ir benzino vi-daus degimo variklis; * išrasti skiepai.

2. Kodėl D.B. ilgą laiką buvo galin-giausia pasaulio valstybė?

D.B. prasidėjusi industrializacija, sudarė sąlygas šiai valstybei aplekti kitas šalis ir pirmauti pasaulyje.

3. Kokie svarbiausi pokyčiai įvyko visuomenėje pramonės revoliucijos metu?

* padaugėjo miestų gyventojų; * pasi-keitė moters padėtis; * išaugo gyventojų skaičius; * vyko masinė emigracija; * di-dėjo atotrūkis tarp visuomenės sluoks-nių; * darbininkai reikalavo nors mini-malių socialinių garantų.

4. Kuo remdamiesi galite tvirtinti, jog buržuazija buvo viešpataujantis sluoksnis?

Viešpataujančiu sluoksniu tapo buržua-zija, kadangi dauguma iš jų buvo įgiję aukštajį išsilavinimą, jie perėmė pramo-nę ir finansus. Įsigalėję ekonomikoje jie veržėsi ir į politinę valdžią, be to, ėmėsi tvarkyti kultūros reikalus.

5. Kokie pokyčiai vyko darbininkų gyvenime?

* nekvalifikuoti darbininkai virto mašinų ir konvejerių priedu; * padieniai darbi-ninkai dirbo daugiausia žemės ūkyje; * samdomieji darbininkai iki XIX a. antros pusės neturėjo jokių socialinių garantų; * darbo diena trukdavo 13 val.; * dirbda pavojingomis ir antisanitarinėmis sąly-gomis; * moterų ir vaikų darbas buvo mažiau mokamas; * sparčiai augant ga-mybai daugėjo darbininkų, dirbančių fa-brikuose ir gamyklose, todėl didėjo miesto gyventojų skaičius.

6. Kodėl XIX a. Vadintas masinės emigracijos amžiumi?

XIX a. antroje pusėje medicinos laimė-jimai, darbo užmokesčio didėjimas, ge-resnė mityba, technikos naujovių pritai-kymas pakeitė demografinę padėtį. Gy-ventojų skaičius sparčiai augo, Europa nepajėgė visų įdarbinti ir išmaitinti, pra-sidėjo masinė emigracia.

7. Kaip pasiekitė moters padėtis visuomenėje?

* moterys gimdė mažiau vaikų, * nors joms vis dar teko visas namų ruošos krū-vis, jos pasidarė laisvesnės, * darbininkų šeimųmoterims ir vaikams teko dirbti; * keitėsi moters vaidmens visuomenėje samprata; * moterys ėmė atkakliai siekti lygių su vyrais teisių.

8. Kuo tapo valstiečiai po baudžiavos panaikinimo?

Panaikinus baudžiavą valstiečiai tapo vienu iš įteisintų Rusijos imperijos luomų. Valstiečių pilietinės teisės buvo apribotos labiau negu kitų luomų: jiems buvo taikomi kiti įstatymai, jie net iki 1903 m. buvo baudžiami kūno baus-mėmis, juos slėgė mokesčių našta, rekrutų prievolė, panaikinta tik 1874 m.

9. Kodėl Rusijos imperijos 1817 m. Lietuvos bajorų pasiūlymų dėl baudžiavos panaikinimo net nesiteikė svarstyti, o 1857 m. pats įpareigojo rengti žemės reformos projektus?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1923 žodžiai iš 6325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.