Klasifikacijos tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Klasifikacijos tyrimas labaratorinis

ĮVADAS

KLASIFIKACIJA

Klasifikacija- tai sudėtinga mąstymo operacija, reikalaujanti mokėti analizuoti medžiagą, lyginti(gretinti) vieną su kitu atskirus jos elementus, rasti jų bendrus požymius ir jais remiantis mokėti apibendrinti, skirstyti objektus grupėmis pagal nurodytus ir žodyje – grupės pavadinime – atsispindinčius bendruosius požymius. Klasifikaciją sudaro gretinimo, apibendrinimo ir įvardijimo operacijos.

Klasifikuojant objektai ir reiškiniai jungiami į klasę ar grupę pagal bendrą požymį. Klasifikacija priverčia vaiką galvoti apie tai, kas sudaro įvairių daiktų panašumą arba skirtumą, kadangi jam reikia apie juos daryti išvadą. Gebėjimas grupuoti medžiagą padeda vaikui apibendrinti vaizdinius apie tikrovę. 4 – 5m. vaikai sugeba klasifikuoti daiktus pagal tokius objektyvius požymius kaip spalva ar forma. Jie vis dažniau grupavimui naudoja bendrus požymius, moka skirstyti grupę į pogrupius, pavyzdžiui bendrą sąvoką ,,gyvūnai” į porūšius – ,,šuo”, ,,avis”[1,33].

Kol vaikai išmoksta teisingai klasifikuoti objektus, pereinam keletą šio įgūdžių formavimosi stadijų.

Pirmojoje stadijoje vaikas tik moka gretinti paveikslėlius vieną su kitu ir sudaryti vienarūšių objektų grupę. Pavyzdžiui vaikas gerai jungia lėkštę, puodelį į vieną grupę, bet pavadinti sudarytos grupės nesugeba.Teisingai apibendrindami paveikslėlius, vaikai ne visada iš karto suvokia bendrus jų požymius, ne visada gali paaiškinti, kodėl jie taip sugrupavo.

Antrojoje stadijoje vaikas jau bando išvardijęs visus grupės paveikslėlius, grupę nurodyti kaip vienetą, bet pavadinti jos giminingu žodžiu dar negali. Vaikai dažnai pakeičia grupės pavadinimą, nurodydami veiksmą, kurį daiktas gali atlikti arba kurį galima atlikti su juo. Pavyzdžiui, lova, kėdė, spinta vadinami vienu žodžiu sėdėti. Kartais apibendrintą žodį vaikas pakeičia vienos grupės paveikslėlio pavadinimu: troleibusą, motociklą vadina vienu žodžiu motociklas. Taigi bendra išreiškiama tai kas konkretu.

Trečioje stadijoje vaikas jau naudojasi apibendrintu pavadinimu išreikšti grupei kaip visumai. Pavyzdžiui saldainiai, sausainiai vadinami vienu žodžiu valgis. Taigi vaikai jau pradeda naudoti įvairius apibendrinančius žodžius.

Ketvirtai ir penktai stadijai būdinga tai, kad vaikai sugeba nurodyti grupę iš anksto, susipažinę su medžiaga, dar nebandę grupuoti. Vaikas gali iškart pasakyti kokiai grupei priklauso vienokie ar kitokie paveikslėliai.

Taigi, pačioje pradžioje klasifikacija būna išplėstinė, laipsniška, jai reikia žymiai daugiau laiko, nes orientuojasi pagal kiekvieną paveikslėlį atskirai, o jau įsisavinus klasifikaciją, elementai jungiami I grupę greičiau ir lengviau, orientuojamasi pagal keletą paveikslėlių iš karto arba grupės pavadinimas pasakomas tik metus žvilgsnį į paveikslėlius[2,24-25].

Tačiau klasifikuojant paveikslėlius vaikai daro ir daug klaidų, ypač, kai vaikai atlieka užduotis, reikalaujančias savarankiškai apibendrinti, savarankiškai išskirti grupes, taip pat vaikai daro siejimo klaidas, kai klasifikuodami jie kartais užmiršta, kokios grupės ieško, ir pradeda jungti gretimus paveikslėlius. Arba nesuradęs visų vienos grupės paveikslėlių, vaikas pradeda sudarinėti kitą grupę. Taip yra dėl to, kad vaikas nemoka planuoti savo veiklos ir nesugeba pakankamai analizuoti visos pateiktos medžiagos[2,30-31].

Todėl savo tyrime ir pamėginsiu išsiaiškinti kaip vaikai geba klasifikuoti objektus. Taigi, tyrimo tikslas – tirti klasifikacijos proceso ypatumus.

METODIKA: tyrimui buvo pasirinkti 8 tiriamieji, 5-6m vaikai:

Rasa 6m. Raimonda 5,11m. Gedas 6m. Rimas 6m. Laima 6m. Sima 6m. Evelina 6m. Samanta 6m.

PRIEMONĖS: paveikslėliai, po 5 vienetus kiekvienai klasifikacinei grupei, iš viso 8 grupės:

Žaislai – meškiukas, robotas, ančiukas, moliūgas, žaislinis kalėdų senelis.

Daržovės – pomidoras, česnakas, ropė, morkos, agurkai.

Indai – stalo įrankiai, puodelis, stiklinė, lėkštė, puodas.

Vaisiai – citrina, slyvos, vyšnios, kriaušė, arbūzas.

Rūbai – šortai, kelnės, pirštinė, marškiniai, maikutė

Naminiai gyvūnai – avis, ožiukas, šuo, jautis, katinas.

Laukiniai gyvūnai – zuikis, ežys, pelė, vilkas, liūtas.

Baldai- stalas, spinta, spintelė indams, lova, kėdė.

TYRIMO EIGA: Priešais vaiką ant stalo atsitiktine tvarka išdėliojami visi paveikslėliai ir tiriamojo prašoma sudėlioti juos taip, kad paveikslėliai tiktų vienas prie kito (indai į vieną krūvelę, žaislai į kitą). Jei tiriamasis išdelioja be paaiškinimų, tai klausiame, kodėl paveikslėliai tinka vienas prie kito, kodėl galvoji, kad jis tinka ir t. t. Jei paveikslėlių vaikas nesugeba priskirti jokiai grupei, tada klausiame kodėl manai kad tas paveikslėlis čia netinka ir t. t.

INSTRUKCIJA TIRIAMAJAM: ,,- Dabar priešais tave išdėliosiu paveiksliukus, o tu turėsi sudėlioti paveikslėlius, kad jie tiktų vienas prie kito, pavyzdžiui, kur žaisliukai į vieną krūvelę, kur indai į kitą krūvelę ir t. t ir taip turi sudėlioti visus paveikslėlius.REZULTATAI

PROTOKOLAS

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Rasa 6m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Prieš pradedant grupuoti paveikslėlius tiriamoji
juos įdėmiai apžiūrėjo, garsiai juos įvardindama. Kai pasakiau:,,dabar pamėgink juos sudėlioti taip, kad jie tiktų viens prie kito,, Tiriamoji iškart paėmė į rankas paveikslėlį su pomidoru, ir ėmė rinkti daržoves. Kai jas sugrupavo paklausiau:,,kodėl sudėjai į vieną krūvelę ir pomidorą ir arbūzą?,,mergaitė atsakė:,,tai daržovės. Teisingai ji išrinko 4 daržoves, o penktoji buvo arbūzas, kai paklausiau:,, kodėl taip manai, kad arbūzas daržovė?,, mergaitė atsakė:,,nežinau,,.Toliau grupuodama kitus paveikslėlius ji garsiai vardijo: ,,čia puodelis, čia stiklinė yra indeliai”, tačiau prie indų nepriskyrė tik stalo įrankių, o kodėl nepaaiškino. Toliau mergaitė rinko laukinius gyvūnus, išskyrė tik keturis. Klausiau jos:,,ar daugiau tikrai nebėra?,, dar karta pažiūrėjo ir sako:,,nebėra,, toliau paprašiau jos išrinkti naminius gyvūnus ir prie jų priskyrė pelę, kai paklausiau:,, kodėl pelę padėjai prie naminių gyvūnų?,, ši atsakė:,,Pas močiutę kaime daug pelių namuose todėl jos naminės, nes jos gyvena ne lauke”. Baldus, vaisius, žaislus tiriamoji išrinko labai greit ir teisingai, bet nepasakė kokiai grupei jie priskiriami.

5 4 4 5 5 5 4 5

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Raimonda 5,11m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Tiriamoji iš pat pradžių apžiūrinėjo paveikslėlius. Poto sako: ,,dabar aš rinksiu daržoves,, Pradžioje jai kiek sunkokai sekėsi grupuoti daržoves, nes jas maišė su vaisiais, keturis paveikslėlius su daržovėm atrinko teisingai, o česnaką padėjo į atskirą krūvą. Kai paklausiau:,,kodėl jį padėjai atskirai, mergaitė sako:,,nežinau kur jį padėti,,Toliau tiriamoji surinko visus gyvūnus į vieną krūvelę. Kai paklausiau:,, kodėl juos visus sudėjai kartu?,,ji atsakė:,, todėl kad čia visi gyvūnėliai,, Sakau:,,pažiūrėk atidžiai ar nemanai, kad jie kažkuom skiriasi, gal vieni gyvena lauke, ar namie?,, Tada mergaitė suprato ir atrinko 6 naminius gyvūnus ir 4laukinius kai paklausiau:,,kodėl zuikį priskyrei prie naminiu?,, Tiriamoji atsakė:,,todėl kad jis naminis, sakau kodėl? ,,-Todėl, kad mano močiutė augina zuikius ir aš žinau”, bet vėliau mergaitė persigalvojo ir zuikį priskyrė prie laukinių. Baldus, rūbus, Indus tiriamoji atrinko gerai

5 4 5 5 5 5 4 5

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Gedas 6m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Tiriamasis paveikslėlius kelias minutes apžiūrinėjo, poto surinko visus vaisius, juos garsiai vardijo: ,,čia yra slyvos, kriaušė jie vaisiai,, poto rinko žaislus juos taip pat vardijo garsiai taip pat apibendrino juos, kad čia yra žaislai. Toliau tiriamasis pasiemė į rankas kelnes ir sako:,, dabar rinksiu drabužius,, kai paklausiau:,, kodėl paėmei pirštinę? jis atsakė:,, todėl kad čia irgi yra drabužis ir aš žiemą kai šalta maunuosi pirštines”. Toliau tiriamasis rinko laukinius gyvūnus, 4iš jų atrinko teisingai, poto ėmėsi rinkti naminius gyvūnus, juos surinko gerai, sakau:,, o kodėl palikai zuikį?,, tiriamasis atsakė: ,,tai kad nežinau kur jį padėti ar prie laukinių ar prie naminių”, paveikslėlį su zuikiu padėjo atskirai.

5 5 5 5 5 5 4 4

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Rimas 6m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Tiriamasis pradžioje trumpai pažiūrėjo į paveikslėlius ir paėmęs į rankas pirštinę, sako: ,,dabar surinksiu drabužėlius, va čia yra kelnės, maikutė, šortai, marškiniai, o surinkęs dar kartą pasakė, kad surinko drabužėlius. Poto sako dabar rinksiu žaislus. Juos taip pat greit surinko. Poto rinko vaisius, rinkdamas sau garsiai vardijo kiekvieną vaisių, poto taip pat surinko ir daržoves. Paklausiau:,,kodėl dėjai vyšnią prie vaisių, o morkas prie daržovių?,, Tiriamasis atsakė:,,Todėl, kad vyšnia yra vaisius, o morka daržovė. Tiriamasis kiek lėčiau grupavo gyvūnus iš pradžių jis surinko visus gyvūnus ir juos poto dėliojo: ,,čia vilkas – laukinis, karvutė-naminė,, Paklausiau: ,,kodėl zuikį priskyrei prie laukiniu gyvūnų?,, tiriamasis atsakė:,, mačiau filmuką kaip vilkas miške norėjo pagaut zuikį todėl manau kad jis laukinis nes buvo miške”.

5 5 5 5 5 5 5 5

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Laima 6m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Tiriamoji iš pradžių labai ilgai apžiūrinėjo paveikslėlius. Poto imdama iš eilės po vieną paveikslėli dėjo juos atskirai į krūveles:,, čia vyšnia vaisių dedu čia, čia karvė dedu prie gyvūnų, vilkas prie gyvūnų” .Visus gyvūnus tiriamoji sudėjo į vieną krūva. Paklausiau:,, kodėl sudėjai visus gyvūnus į vieną krūvelę, tiriamoji atsakė, todėl kad jie gyvūnai,, Klausiau:,, gal jie kuom nors skiriasi?,, tiriamoji ilgai galvojo bet nieko neatsakė, poto jai pasakiau:,, gal vieni iš jų yra laukiniai, o kiti naminiai, tada tiriamoji jau pradėjo atrinkinėti kur laukiniai kur naminiai. Atrinko
5 5 5 5

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Sima 6m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Tiriamoji langvai ir greit grupavo paveikslėlius, garsiai juos vardindama. Paklausiau:,, kodėl arbūzą ir vyšnią dedi į vieną krūvelę, tiriamoji nė neabejodama atsakė:,, todėl kad čia vaisiai” Tačiau tiriamoji suklydo rinkdama laukinius gyvūnus. Prie jų nepriskyrė pelės. Kai paklausiau, kodėl pelė netinka prie laukinių, tiriamoji atsakė kad nežinanti.Paprašiau tada jos surinkti naminius gyvūnėlius ir prie tų naminių priskyrė pelę, kai paklausiau:,, kodėl pelę priskyrei naminiams?,,tada tiriamoji pagalvojo ir paėmusi pelę padėjo prie laukinių, kodėl taip padariusi, ji nepaaiškino. Tiriamajai lengvai sekėsi grupuoti baldus, daržoves, Indus, rūbus.

5 5 5 5 5 5 4 5

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Evelina 6m. Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Kol dėliojau priešai tiramają paveikslėlius ši garsiai pirštu baksnodama į paveikslėlius juos vardino. Kai paprašiau tiriamosios sudėlioti paveikslėlius tiriamoji greit surinko kur valgomi į vieną krūva o kur nevalgomi į kitą krūvelę, tada paklausiau tiramosios:,, pažiūrėk dar kartą į tuos paveikslėlius gal jie skiriasi, gal yra ir kitokios grupės paveikslėlių?,, Tiramoji ilgai galvojo, kol galiausiai paprašiau, išrinkti vaisius tada tiriamoji suprato ko iš jos reikalaujama ir ėmėsi taip pat dėliot visus paveikslėlius, iš pradžių atrinko žaislus, poto Indus, daržoves. Paklausiau:,,kodėl burokėlį priskyrei daržovėms?,, tiriamoji atsakė:,, todėl kad čia yra daržovė,, taip pat sėkmingai atrinko gyvūnus, paklausta, kodėl vieną ar kitą gyvūna priskyrė tai grupei, atsakydavo jog tai naminis ar laukinis gyvūnas.

5 5 5 5 5 5 5 5

Tiriamasis,

amžius Teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse Tiriamojo elgesys

Samanta 6m.

Žaislai Daržovės Indai Vaisiai Rūbai Naminiai gyv. Laukiniai gyv. Baldai Tiriamoji iš pradžių paveikslėlius apžiūrinėjo. Poto pasiėmė į rankas paveikslėlį su kriauše sako:,,dabar rinksiu vaisius,, Rinkdama garsiai vardijo žodžiu kiekvieną paveikslėlį. Klausiau:,, kodėl kriaušę dedi prie vaisių?,, ji atsakė:,, todėl kad žinau, kad kriaušė yra vaisius,, 4paveikslėlius su vaisiais atrinko gerai. Paklausiau:,,ar jau visus vaisius išrinkai, ši atsakė jog taip”. Tačiau paliko citriną. Toliau tiriamoji rinko gyvūnus, juos surinko visus į vieną krūvą. Paklausiau:,, kodėl juos visus sudėjai kartu?,, tiriamoji atsakė:,, todėl kad čia yra gyvūnai,, Paklausiau:,, ar tie gyvūnai niekuom nesiskiria vieni nuo kitų, gal vieni yra naminiai o kiti laukiniai?,, Tada tiriamoji pagalvojo ir greit atrinko kur laukiniai o kur naminiai. Toliau tiriamoji greit ir nė neabejodama grupavo kitus paveikslėlius.

5 4 5 4 5 5 5 5

REZULTATŲ APTARIMAS

Tiriamieji labai stengėsi kuo tiksliau ir geriau suklasifikuoti paveikslėlius.

Visi tiriamieji pakankamai gerai klasifikavo paveikslėlius, retkarčiai darydami klaidų: priskirdami paveikslėlį ne tai grupei arba kurį nors paveikslėlį išskirdami kaip atskirą grupę.

Dauguma tiriamųjų neteisingai priskirdavo tik po 1 paveikslėlį iš5esančių grupėj paveikslėlių jį padėdami ar prie vienos objektų grupės ar prie kitos.

Tiriamųjų, teisingų atsakymų skaičius klasifikacinėse grupėse buvo nuo 4 iki 5 teisingų atsakymų iš 5 galimų.

Dažniausiai tiriamieji klaidas darė klasifikuodami daržoves, dažnai jas priskirdavo vaisių grupei, taip pat buvo ir su laukiniais bei naminiais gyvūnais, kai naminis gyvūnas priskiriamas prie laukinių o laukinius prie naminių gyvūnų. Taip pat pasitaikė ir taip kad visus gyvūnus tiriamieji sudėdavo į vieną krūvelę, motyvuodami tuo, kad jie visi yra gyvūnai, taip pat būdavo ir su vaisiais ir daržovėm, kad tai valgomi. Bet truputį vaikams padėjus jie iškart suprasdavo savo klaidas.

Tiriamieji labai įvairiai klasifikavo paveikslėlius. Vieni visų pirma išrinkdavo tai grupei būdingus paveikslėlius ir juos apibendrindavo, kad tai vaisiai ar daržovės. Kiti iškart pasakydavo, dabar rinksiu indus ar drabužėlius ir surenka tai grupei būdingus objektus.

Beveik visi tiriamieji klasifikuodami paveikslėlius vardijo juos žodžiu ir skyrė į grupes: ,,čia citrina prie vaisių” ir t. t.

IŠVADOS

Klasifikacija- tai sudėtinga mąstymo operacija, reikalaujanti mokėti analizuoti medžiagą, lyginti(gretinti) vieną su kitu atskirus jos elementus, rasti jų bendrus požymius ir jais remiantis mokėti apibendrinti, skirstyti objektus grupėmis pagal nurodytus ir žodyje – grupės pavadinime – atsispindinčius bendruosius požymius. Klasifikaciją sudaro gretinimo, apibendrinimo ir įvardijimo operacijos.

Taigi savo tyrime ir pamėginau ištirti 5-6metų vaikus, kaip jie moka klasifikuoti objektus, kaip geba atskirti vienus nuo kitų.,kaip geba apibendrint tam tikros grupės objektus. Priėjau išvadų, kad:

1. Kiekvienas vaikas labai skirtingai klasifikuoja objektus. Vieni vaikai iš pradžių iš visų esančių paveikslėlių išrenka vienai ar kitai grupei būdingus daiktus ir juos apibendrina. Kiti iškart pasako jog dabar ieškos tokios ar tokios grupės paveikslėlių.

2. Vaikai pakankamai gerai jau geba naudoti apibendrinančius žodžius, pavyzdžiui rūšių pavadinimus(vaisiai, daržovės)

3. Kai kuriems vaikams buvo sunku paaiškint kodėl jie vieną objektą priskyrė vienokiai ar kitokiai grupei.

4. Dauguma vaikų sugebėjo iškart nurodyti grupę, susipažinę su medžiaga, dar nebandę grupuotiNAUDOTA LITERATŪRA

1. R. Čiapienė ,,Protiniai sugebėjimai ikimokykliniame amžiuje” Vilnius, 1985

2. L. Žitnikova ,,Ugdykime vaikų atmintį” Vilnius: ,,Margi raštai”, 1998