Klasifikacijos tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Klasifikacijos tyrimas labaratorinis

ĮVADAS

KLASIFIKACIJA

Klasifikacija- tai sudėtinga mąstymo operacija, reikalaujanti mokėti analizuoti medžiagą, lyginti(gretinti) vieną su kitu atskirus jos elementus, rasti jų bendrus požymius ir jais remiantis mokėti apibendrinti, skirstyti objektus grupėmis pagal nurodytus ir žodyje – grupės pavadinime – atsispindinčius bendruosius požymius. Klasifikaciją sudaro gretinimo, apibendrinimo ir įvardijimo operacijos.

Klasifikuojant objektai ir reiškiniai jungiami į klasę ar grupę pagal bendrą požymį. Klasifikacija priverčia vaiką galvoti apie tai, kas sudaro įvairių daiktų panašumą arba skirtumą, kadangi jam reikia apie juos daryti išvadą. Gebėjimas grupuoti medžiagą padeda vaikui apibendrinti vaizdinius apie tikrovę. 4 – 5m. vaikai sugeba klasifikuoti daiktus pagal tokius objektyvius požymius kaip spalva ar forma. Jie vis dažniau grupavimui naudoja bendrus požymius, moka skirstyti grupę į pogrupius, pavyzdžiui bendrą sąvoką ,,gyvūnai” į porūšius – ,,šuo”, ,,avis”[1,33].

Kol vaikai išmoksta teisingai klasifikuoti objektus, pereinam keletą šio įgūdžių formavimosi stadijų.

Pirmojoje stadijoje vaikas tik moka gretinti paveikslėlius vieną su kitu ir sudaryti vienarūšių objektų grupę. Pavyzdžiui vaikas gerai jungia lėkštę, puodelį į vieną grupę, bet pavadinti sudarytos grupės nesugeba.Teisingai apibendrindami paveikslėlius, vaikai ne visada iš karto suvokia bendrus jų požymius, ne visada gali paaiškinti, kodėl jie taip sugrupavo.

Antrojoje stadijoje vaikas jau bando išvardijęs visus grupės paveikslėlius, grupę nurodyti kaip vienetą, bet pavadinti jos giminingu žodžiu dar negali. Vaikai dažnai pakeičia grupės pavadinimą, nurodydami veiksmą, kurį daiktas gali atlikti arba kurį galima atlikti su juo. Pavyzdžiui, lova, kėdė, spinta vadinami vienu žodžiu sėdėti. Kartais apibendrintą žodį vaikas pakeičia vienos grupės paveikslėlio pavadinimu: troleibusą, motociklą vadina vienu žodžiu motociklas. Taigi bendra išreiškiama tai kas konkretu.

Trečioje stadijoje vaikas jau naudojasi apibendrintu pavadinimu išreikšti grupei kaip visumai. Pavyzdžiui saldainiai, sausainiai vadinami vienu žodžiu valgis. Taigi vaikai jau pradeda naudoti įvairius apibendrinančius žodžius.

Ketvirtai ir penktai stadijai būdinga tai, kad vaikai sugeba nurodyti grupę iš anksto, susipažinę su medžiaga, dar nebandę grupuoti. Vaikas gali iškart pasakyti kokiai grupei priklauso vienokie ar kitokie paveikslėliai.

Taigi, pačioje pradžioje klasifikacija būna išplėstinė, laipsniška, jai reikia žymiai daugiau laiko, nes orientuojasi pagal kiekvieną paveikslėlį atskirai, o jau įsisavinus klasifikaciją, elementai jungiami I grupę greičiau ir lengviau, orientuojamasi pagal keletą paveikslėlių iš karto arba grupės pavadinimas pasakomas tik metus žvilgsnį į paveikslėlius[2,24-25].

Tačiau klasifikuojant paveikslėlius vaikai daro ir daug klaidų, ypač, kai vaikai atlieka užduotis, reikalaujančias savarankiškai apibendrinti, savarankiškai išskirti grupes, taip pat vaikai daro siejimo klaidas, kai klasifikuodami jie kartais užmiršta, kokios grupės ieško, ir pradeda jungti gretimus paveikslėlius. Arba nesuradęs visų vienos grupės paveikslėlių, vaikas pradeda sudarinėti kitą grupę. Taip yra dėl to, kad vaikas nemoka planuoti savo veiklos ir nesugeba pakankamai analizuoti visos pateiktos medžiagos[2,30-31].

Todėl savo tyrime ir pamėginsiu išsiaiškinti kaip vaikai geba klasifikuoti objektus. Taigi, tyrimo tikslas – tirti klasifikacijos proceso ypatumus.

METODIKA: tyrimui buvo pasirinkti 8 tiriamieji, 5-6m vaikai:

Rasa 6m. Raimonda 5,11m. Gedas 6m. Rimas 6m. Laima 6m. Sima 6m. Evelina 6m. Samanta 6m.

PRIEMONĖS: paveikslėliai, po 5 vienetus kiekvienai klasifikacinei grupei, iš viso 8 grupės:

Žaislai – meškiukas, robotas, ančiukas, moliūgas, žaislinis kalėdų senelis.

Daržovės – pomidoras, česnakas, ropė, morkos, agurkai.

Indai – stalo įrankiai, puodelis, stiklinė, lėkštė, puodas.

Vaisiai – citrina, slyvos, vyšnios, kriaušė, arbūzas.

Rūbai – šortai, kelnės, pirštinė, marškiniai, maikutė

Naminiai gyvūnai – avis, ožiukas, šuo, jautis, katinas.

Laukiniai gyvūnai – zuikis, ežys, pelė, vilkas, liūtas.

Baldai- stalas, spinta, spintelė indams, lova, kėdė.

TYRIMO EIGA: Priešais vaiką ant stalo atsitiktine tvarka išdėliojami visi paveikslėliai ir tiriamojo prašoma sudėlioti juos taip, kad paveikslėliai tiktų vienas prie kito (indai į vieną krūvelę, žaislai į kitą). Jei tiriamasis išdelioja be paaiškinimų, tai klausiame, kodėl paveikslėliai tinka vienas prie kito, kodėl galvoji, kad jis tinka ir t. t. Jei paveikslėlių vaikas nesugeba priskirti jokiai grupei, tada klausiame kodėl manai kad tas paveikslėlis čia netinka ir t. t.

INSTRUKCIJA TIRIAMAJAM: ,,- Dabar priešais tave išdėliosiu paveiksliukus, o tu turėsi sudėlioti paveikslėlius, kad jie tiktų vienas prie kito, pavyzdžiui, kur žaisliukai į vieną krūvelę, kur indai į kitą krūvelę ir t. t ir taip turi sudėlioti visus paveikslėlius.REZULTATAI

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 2593 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.