Konkurencingo produkto kūrimas įmonės x pavyzdžiu
5 (100%) 1 vote

Konkurencingo produkto kūrimas įmonės x pavyzdžiu

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………..5

1. Literatūros analizė……………..………………………………………………………..6

1.1 Konkurencingo produkto kūrimas …………….…….……………………………….6

1.2 Vartotojų poreikių patenkinimas…………………………………………………….8

1.2.1 Vartotojo reikšmė konkurencingo produkto kūrime………..……………..8

1.2.2 Vartotojų poreikių tyrimas…………………………………………………9

1.3 Kokybės funkcijos išskleidimo metodas……………………………………….…..13

1.3.1 Kokybės funkcijos išskleidimo koncepcija………………………….……14

1.3.2 Kokybės namas…………………………………………………………..16

2. Tyrimai ir jų rezultatai……………..…………………………………………………..18

2.1 Tyrimų metodologija……………………………….………………………………18

2.2 Anketinio tyrimo instrumentarijus…………………………………………………21

2.3 Tyrimų rezultatų analizė…………………………………………………………..22

3. Kokybė namo pildymas……………..…………………………..……………………..24

3.1 Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matrica…………….…………………24

3.2 Technikos reakcijos matrica………………………………………………………26

3.3 Santykių matrica…………………………………………………………………..27

3.4 Techninės koreliacijos matrica…………………………………………………….28

3.5 Technikos matrica…………………………………………………………………28

4. Išvados ir rekomendacijos………………………………………………………………30

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….32

Priedai………………………………………………………………………………………33

Paveikslų sąrašas:

1 pav.: Klein vartotojų tinklelis……………………………………………………………13

2 pav.: Poveikio stiprumo simboliai……………………………………………………….27

Priedų sąrašas:

1 priedas: Anketa…………………………………………………………………………..33

2 priedas: Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matrica……………………………35

3 priedas: Pakeistų kokybės charakteristikų matrica, santykių matrica ir techninės koreliacijos matrica………………………………………………………………………36

4 priedas: Technikos matrica………………………………………………………………37

ĮVADAS

Siekdama užsitikrinti perspektyvą, kiekviena organizacija ieško savo konkurencinio pranašumo. Konkurencinis pranašumas, kaip vadybos objektas, per pastaruosius dešimtmečius stipriai kito ir panašu į tai, kad šiandien organizacijos jį įgyja siekdamos valdyti kokybę. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas, kaip konkurencinio pranašumo siekimas, šiandien jau tapęs norma, taigi vis daugėja įmonių, norinčių įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos principus.

Visuotinės kokybės vadyba užtikrina visapusišką veiklos modernizavimą ir padeda spręsti daugelį konkurencingumo didinimo uždavinių. Tačiau, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje, reikia sugebėti išgirsti ir išaiškinti vartotojų norus bei poreikius, parinkti tinkamus metodus vartotojams patenkinti, kadangi tai yra vienas iš svarbiausių strateginių organizacijos plėtros proceso aspektų.

Konkurencingo produkto kūrimas yra sudėtinga veikla, tam reikia gerai žinoti vartotojų poreikius bei lūkesčius, be to užtikrinti firmos vidaus funkcinių grupių glaudų bendradarbiavimą stengiantis atpažinti ir spręsti visas iškylančias problemas. Tai pagrindinai susiveda į kokybiško produkto sukūrimą ir trukmės trumpinimą nuo produkto kūrimo pradžios iki pateikimo į rinką. Visoms šioms problemoms spręsti geriausiai tinka kokybės funkcijos išskleidimo metodas. Jis įgalina nuolatinį vartotojų poreikių ir lūkesčių tyrimą bei sisteminį kiekvieno vartotojui pasiūlyto produkto ar paslaugos galimybių vertinimą.

Šiame kursiniame darbe siekiau parinkti ir išnagrinėti efektyviausią konkurencingo produkto kūrimo metodologiją, tam rėmiausi įvairių literatūros šaltinių analize. Remiantis pasirinkta metodologija, siekiau išsiaiškinti vartotojų norus bei poreikius įmonės „X“ kuriamam konkurencingam produktui – muzikiniam centrui, ir paversti juos patobulintomis šio produkto charakteristikomis, kurių įdiegimas produkte užtikrintų vartotojų pasitenkinimą įmonės „X“ produktu.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

Šio skyriaus tikslas – pateikti literatūros, kurioje nagrinėjamas konkurencingo produkto kūrimas, analizę, apibrėžiant svarbiausias konkurencingo produkto, bei jo kūrimo proceso sąvokas, principus, taip pat išskirti kūrimo proceso etapus bei pasirinkti ir pagrįsti metodologiją, kuri bus naudojama šio kursinio darbo tyrimų daliai atlikti.

1.1 Konkurencingo produkto kūrimas

Norint
nagrinėti konkurencingą produktą, pirmiausia turime apibrėžti kuriamo objekto sąvoką. Tai – prekė, gaminys, paslauga, produktas ir panašiai. Produktas suvokiamas kaip proceso rezultatas, apimantis keturias pagrindines kategorijas:

 paslaugas;

 intelektinius produktus;

 medžiaginius produktus;

 perdirbamąsias medžiagas (ISO 9000:2000) [3, p.8].

Siekiant efektyviai atlikti literatūros analizę, reikėtų apibrėžti ir konkurencingą produktą. Keliuose literatūros šaltiniuose [9, p.1, 3, p.9] pateikti konkurencingo produkto sąvokos paaiškinimai:

– Ch. Moore nurodo, kad stiprūs, kitaip tariant, konkurencingi produktai – tai produktai, atspindintys technologijos ir vartotojų poreikių sintezę [9, p.1];

– E.R. Stancikas teigia, kad konkurencingas produktas, kokybė, aptarnavimas – tai strategijos, kuriomis siekiama įsigyti vartotojų prieraišumą, tvirtai jaustis rinkoje [3, p.9].

Šiame kursiniame darbe vadovausimės tokiu konkurencingo produkto apibrėžimu:

Konkurencingas produktas – tai prekė ar paslauga, tenkinanti įmonės tikslinio rinkos segmento poreikius, ir kurios, pritaikius atitinkamas marketingo priemones, įmonė gali parduoti norimą kiekį.

Galima pateikti 7 konkurencingo produkto skiriamuosius bruožus:

 trumpas pateikimo į rinką laikas;

 didesnis efektyvumas;

 galimybė sumažinti ciklo trukmę;

 didelė rinkos dalis;

 pelningumas;

 naujų galimybių rinkoje atvėrimas;

 technologinė sėkmė.

Pastaruoju metu labai didelis dėmesys skiriamas konkurencingo produkto sukūrimui, kuriuo būtų pasiekiama kokybės, kaštų ir laiko tikslai. M. Henry, B. Corner nurodo, kad svarbiausia konkurencingo produkto sukūrimo prielaida yra „teisingų“ produktų pasirinkimas [8, p.1].

Didžiulę įtaką produkto pelningumui rinkoje gali turėti vartotojų poreikių ir reikalingų produkto pokyčių bei idėjų identifikavimas: išsiaiškintų galimybių priderinimas prie įmonės tikslų, išteklių ir išgalių, ir perspektyviausių galimybių atrinkimas [8, p.1]. Ši produkto kūrimo dalis dažniausiai įvardijama kaip produkto ir rinkos strategija.

Nauji produktai įmonėje kuriami pasitelkiant įvairius metodus, pvz. Etapinės inžinerijos, lygiagrečios inžinerijos, tvirtojo projektavimo, kokybės funkcijos išskleidimo metodus [3, p.18].

Šiame kursiniame darbe, nagrinėdami konkurencingo produkto realizavimo procesą, remsimės E.R. Stanciko [3, p.10] sudaryta schema, kurioje atsispindi konkurencingo produkto realizavimo tarpsniai:

 Konkurencingo produkto kūrimo strategijos formavimas;

 Kokybės namo sudarymas;

 Produkto kūrimo inžinerija;

 Produkto gamyba;

 Produkto įvedimas į rinką;

 Produkto sėkmės rinkoje įvertinimas.

1.2 Vartotojų poreikių patenkinimas

Šio skyriaus tikslas – pateikti literatūros, kurioje nagrinėjama vartotojų poreikių svarba konkurencingo produkto kūrimui, taip pat nagrinėjami vartotojų tipai bei egzistuojantys vartotojų poreikių išsiaiškinimo metodai.

1.2.1 Vartotojo reikšmė konkurencingo produkto kūrime

Vartotojų patenkinimas yra svarbiausias konkurencingumą lemiantis veiksnys. Visuotinės kokybės vadybos sąlygomis produktų pagaminimas pagal specifikacijų reikalavimus nėra tikslas, o tik priemonė tikslui pasiekti. Tuo tarpu produkto tikslas – išorinių ir vidinių vartotojų poreikių tenkinimas mažiausia kaina. Atsižvelgus i vartotojų poreikius, jų norus, tobulinamos produkto specifikacijos iki tokio lygio, kad vartotojų esami ir numatomi poreikiai būtų visiškai patenkinti [6, p.67].

Siekdama patenkinti vartotojų poreikius, kompanija privalo žinoti,kas yra jos vartotojai. Suprantama, kad vartotojai yra tie žmonės, kurie perka ir naudoja paslaugas ir produktus [6, p.68]. Anot E.R. Stanciko [3, p.15], vartotoją galima apibrėžti kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su organizacija ir besinaudojantis organizacijos sukurto ar realizuojamo produkto funkcinėmis savybėmis.

Pagal kokybės vadybos metodologiją vartotojus galima suskirstyti į išorinius ir vidinius. Išorinius vartotojus galima apibrėžti, kaip organizacijos klientus, perkančius produktą ir sumokančius tam tikrą pinigų sumą; o vidinius vartotojus – kaip organizacijos darbuotojus, dalyvaujančius produkto kūrimo, gamybos ir pateikimo procesuose.

Remiantis vienu iš naudojamos literatūros šaltiniu [6, p.68], kiekvienai organizacijai svarbiausia yra geriausiu būdu patenkinti esamus ir numatomus išorinių vartotojų poreikius. Išorinius vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priskiriami vartotojai, kurie tiesiogiai (betarpiškai) susiję su gamintojais. Pavyzdžiui, viena įmonė perka žaliavas iš kitos, medžiagas, pusfabrikačius. Antrajai grupei priskiriami vartotojai, kurie neturi tiesioginio ryšio su gamintojais. Sakykime, maisto produkto vartotojai, perkantys prekes mažmeninės prekybos parduotuvėse.

M. Henry ir S. Greehalgh [8, p.1] pabrėžia, kad konkurencingą produktą sukurti siekiančiai įmonei svarbu iš anksto apibrėžti , ko trokšta vartotojai – šio apibrėžimo svarba ypač auga sutrumpėjusio produkto vystymo ciklo akivaizdoje, kai kiekviena klaida gali reikšti prarastą galimybę tinkamiausiu laiku pateikti produktą rinkai. Todėl vartotojų reikalavimus išsiaiškinti ir apibrėžti autoriai
rekomenduoja kuo ankščiau ir kaip įmanoma tiksliau.

1.2.2 Vartotojų poreikių tyrimas

M. Vilko [7, p.216] teigimu, būdai, kurių pagalba organizacija išgirsta vartotojų nuomonę, gali būti labai veiksminga kokybės problemų identifikavimo priemonė. Naudingą įmonei informaciją apie problemas organizacija gali gauti per sukurtą skundų analizavimo sistemą, santykių su vartotojais palaikymą per aptarnavimą po pardavimo bei specialiai organizuotais tyrimais. Jei vartotojai yra susidomėję ir turi motyvų pateikti informaciją organizacijai apie savo pastebėjimus produkto atžvilgiu, tuomet organizacijai tereikia sukurti sistemą, kuri įgalintų išgirsti vartotojo balsą. Produkto garantinis aptarnavimas bei kitos popardaviminės paslaugos šiuo atveju gali gerai pasitarnauti. Kitais atvejais, dažniausiai pasitaikančiais prekiaujant trumpalaikio vartojimo prekėmis, kai egzistuoja daug prekių pakaitalų ir vartotojas gali tiesiog nustoti pirkti vienos organizacijos prekes ir pereiti prie kito gamintojo, organizacija turi stengtis ir motyvuoti vartotojus, pareikšti savo pastabas. Tai galima pasiekti inicijuojant vartotojų apklausas ar kitais vartotojų tyrimo metodais. Labiausiai paplitęs yra vartotojų apklausos telefonu metodas.

Vartotojų poreikių tyrimo paskirtis – skatinti ir įgalinti vartotojus pranešti su produktu susijusias problemas, bei siūlyti jų tobulinimo galimybes.

M. Henry ir S. Greenhalgh [8, p.2] nurodo, kad dažniausiai įmonės susiduria su sunkumais apklausiant vartotojus ir aiškinantis jų pageidaujamas produkto savybes, kadangi vartotojui užduodami neteisingai suformuluoti klausimai. Viena iš būdingiausių klaidų yra produkto techninių apibrėžimų parametrų naudojimas formuluojant kausimą. Autorių teigimu, įsigydami produktą vartotojai perka tam tikrą naudą, o ne technines savybes ar parametrus, todėl ir klausimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į vartotojų poreikį gauti iš produkto naudą, o ne techniškai pažangių parametrų rinkinį.

E. R. Stancikas [3, p.38] teigia, kad vartotojai geriausiai žino, ko nori, tačiau jiems labai retai suteikiama galimybė savo poreikius išsakyti produktų kūrėjams. Viena tokių nesklandumų priežasčių yra ta, kad produkto kūrėjams neretai stinga laiko aptarti vartotojų poreikius su pačiais vartotojais. O kai laiko randama, pastarieji dažnai užduoda netinkamus klausimus. Pavyzdžiui, klausimas „Ko jūs norite?“ yra kvietimas vartotojui pateikti, jo nuomone, geriausią techninį sprendimą. Svarbus yra kitas klausimas, kuris turi eiti iškart po pirmojo: „Kodėl jums to reikia?“. Patyręs specialistas užduoda papildomų klausimų, kurie padeda atskleisti vartotojų neišsakytus poreikius. Klausimą „Kodėl jums to reikia?“ galima papildyti šiais:

– Jei jūs tai turėtumėt, kokią naudą iš to patirtumėt?

– Ar kada nors tai esate turėję? Ar tai išsprendė problemą?

– Kuo tai yra gerai?

Kitas svarbus dalykas – klausyti ir išgirsti žodžius, iš kurių kyla dar daugiau klausimų. Vartotojų sąvokos, tokios kaip „geras“, „blogas“, „nepatinka“ ar „patinka“, turėtų paskatinti klausinėtoją užduoti papildomų klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti vartotojų poreikius ir norus.

Šiame kursiniame darbe, nagrinėdami vartotojų nuomonės tyrimo būdus, remsimės E.R. Stanciko [3, p.38-48] išnagrinėtais metodais. Rekomenduojama plačiau naudoti pokalbius (interviu). Svarbiausia leisti kalbėti vartotojui ir kantriai klausytis. Tokių pokalbių rezultatas – vartotojų frazių rinkinys.

Bendra vartotojų nuomonės tyrimo procedūra tokia:

 pirmiausia sužinoti vartotojų poreikius, produkto savybes (kokybiniai duomenys);

 tada išmatuoti poreikius, savybes (kiekybiniai duomenys).

Kokybiniai duomenys dažniausiai gaunami kalbant su vartotojais arba stebint juos, tuo tarpu kiekybiniai duomenys dažniausiai renkami tyrimais ir apklausomis.

Tikslinės grupės pokalbiai. Tikslinės grupės sudaromos taip: į vieną kambarį sukviečiama tam tikra grupė vartotojų (respondentų) ir inicijuojama diskusija, kurios metu kiekvienas respondentas išdėsto grupei savo požiūrį ir kartu išgirsta kitų grupės narių nuomonę bei komentarus. Grupėje paprastai dalyvauja nuo 5 iki 15 asmenų. Dažniausiai minimi šie tikslinės grupės privalumai:

– Sinergijos efektas: vieno grupės dalyvio pastabos gali paskatinti kitą grupės narį išsakyti tokias idėjas, kurių daugiau niekas neiškeltų;

– Kaina ir efektyvumas: per laiką, kurį paprastai užima vienos vartotojo nuomonės išsiaiškinimas, sužinoma kelių vartotojų nuomonė.

Kai kurie tikslinių grupių trūkumai:

– Polinkis į bendrumą: pabrėžiami bendri grupės narių įsitikinimai, tačiau neišskiriami atskirų narių įsitikinimai, neatitinkantys bendros nuomonės;

– Nepakankamas laikas kiekvienam grupės dalyviui išsakyti savo nuomonę, nes laikas turi būti padalijamas visiems grupės nariams.

Apklausiant tikslinę grupę, labai svarbūs yra vadovo įgūdžiai. Jis turi elgtis kaip vadovas – kontroliuoti ir grupės ir atskirų narių, ir savo sąveiką su grupės nariais. Grupės vadovas turi sugebėti pritildyti plepius pašnekovus ir paskatinti santūresnius išsakyti savo nuomonę.

Tiesioginiai interviu. Tiesioginiai interviu dažniausiai vyksta konferencijų salėje arba ofise, kartais neutraliuose vietose. Interviu davėjas
klausinėtojas atvyks pas jį, ar jis pas klausinėtoją. Pastarasis būdas pigesnis ir produktyvesnis klausinėtojui, bet ne visada galimas.

Klausinėtojas turi paruošti interviu atmintinę, kuri primins, visą interviu eigą. Tipinė atmintinė galėtų būti tokia:

 parengti įžanginį interviu klausimą;

 parengti sąrašą specialių temų;

 parengti baigiamuosius klausimus ir komentarus.

Klausinėtojas turi parinkti interviu davėjo kriterijus, kurie garantuotų patirties, žinių, pozicijos ir kitų charakteristikų tipus, kurie bus reikalingi diskusijos temai. Be to, reikia išsiaiškinti interviu davėjo verbavimo metodus, kurie garantuotų, kad interviu davėjas pateiks reikalingą informaciją.

Paprastai interviu yra įrašomi į garso ar vaizdo juostas, nes visko prisiminti neįmanoma.

Interviu metu gali būti užduodami įvairiausi klausimai. Bendriausia forma jie gali būti suskirstyti į dvi grupes: atviruosius ir orientuojamuosius.

Atvirieji klausimai yra tokie, į kuriuos nėra paprasta atsakyti „taip“ ar „ne“ arba į kuriuos nėra teisingo atsakymo, ir interviu davėjas negali nuspėti teisingo atsakymo. Tokie klausimai skatina interviu davėją pateikti daugiau informacijos negu gali apimti „taip“ arba „ne“.

Orientuojamieji klausimai – atvirųjų priešingybė. Jie priverčia interviu davėją atsakyti trumpai ir nesuteikia jam didelio pasirinkimo. Šie klausimai ruošiami tam, kad padėtų klausėjui įrodyti pasakytus teiginius, o ne gauti naujos informacijos.

Interviu planavimas. Interviu, ypač jų analizei, reikia skirti nemažai laiko. Todėl svarbu planuoti laiką praleisti tinkamai. Taigi rekomenduojama:

 suformuluoti klausimus, į kuriuos bus laukiama atsakymų. Į klausimų kūrimą įtraukti kuo daugiau kūrėjų. Jei klausimų daug, juos galima surikiuoti pirmumo tvarka;

 apsibrėžti savo tikslinę rinką. Kai klausimai yra žinomi, paaiškėja rinka ir kokius kompanijų tipus ar individualius vartotojus reikia apklausti;

 išrinkti dalyvius. Dažniausiai galutinis produkto vartotojas gali būti ne tik asmuo, kuris jį naudoja. Todėl šiuo atveju tikslinga vesti interviu su tais, kurie sprendimuose vaidina svarbius vaidmenis;

 sukurti gerą interviu aplinką. Užtikrinti, kad visiems būtų paaiškinta, kokia yra bendra tema, kiek laiko užtruks interviu ir kada tai įvyks. Gauti iš anksto leidimą įrašinėti pokalbius;

 sutelkti dėmesį. Planuotas dėmesys kiekvienam interviu gali skirtis, ir tai padeda nuspręsti, kas kiekvieną jų turėtų vesti;

 po kiekvieno interviu veiksmus perplanuoti. Tai svarbu, nes per kiekvieną interviu galima patirti daugelį atradimų, o tai savo ruožtu gali pakeisti tolesnių interviu tikslus.

Daugeliu atveju sprendimas naudoti tikslines grupes ar tiesioginius interviu yra nulemtas išorinių veiksnių, tokių kaip apklausiamųjų prieinamumas arba apklausiančiųjų įgūdžiai ir prioritetai. Esant kitoms lygioms sąlygoms, reikia pasirinkti apklausos stilių, kuris padės išsiaiškinti kuo daugiau unikalių vartotojų norų ir poreikių, neperžengiant tam tikrų biudžeto ir laiko ribų.

Labai svarbus žingsnis vartotojų nuomonės tyrimo procese yra nustatymas, kaip specifinio poreikio patenkinimas paveiks vartotojo pirkimo sprendimą. E.R. Stancikas [3, p.37] siūlo klasifikuoti vartotojų poreikius naudojantis Klein poreikių tinkleliu, sudarytu pagal nustatytos ir atskleistos svarbos įtaką poreikiams (žr. 1 pav.):

NUSTATYTA SVARBA Labai svarbu

LAUKIAMI POREIKIAI

o Turi būti patenkinti;

o Jei poreikis nepatenkinamas, jaučiamas nusivylimas produktu;

o Nedidelis pasitenkinimas produktu, net patenkinus poreikį.

DIDELĖS ĮTAKOS POREIKIAI

o Jei poreikis tenkinamas, jaučiamas didelis pasitenkinimas produktu;

o Poreikio nepatenkinus jaučiamas nusivylimas produktu.

Nesvarbu

MAŽOS ĮTAKOS POREIKIAI

o Minimali įtaka bendram pasitenkinimui produktu, neatsižvelgiant į tai, ar poreikis tenkinamas.

PASLĖPTI POREIKIAI

o Poreikio tenkinimas leidžia įgyti konkurencinį pranašumą;

o Patenkinimas yra svarbesnis, nei nurodo pats vartotojas.

Silpnas ryšys

Stiprus ryšys

ATSKLEISTA SKVARBA

1 pav. Klein vartotojų poreikių tinklelis [E.R.Stancikas, 2003, 37p.]

E.R Stanciko teigimu, Klein vartotojų poreikių tinklelio padedama įmonė gali nustatyti vartotojų pasitenkinimo siekimo tikslus. Šiame tinklelyje išskirti laukiami poreikiai yra pagrindiniai poreikiai, kuriuos įmonė turi būtinai patenkinti, kad vartotojas nenusiviltų produktu. Mažos įtakos poreikiams galima skirti ribotą dėmesį produkto kūrimo procese, nebent įmonė turi užtektinai išteklių visų išsiaiškintų poreikių patenkinimui. Į paslėptus poreikius konkurencingą produktą kuriančiai įmonei taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kadangi nors vartotojai jų dažnai neįvardina, jų patenkinimas suteikia įmoneigalimybę įgyti pranašumą prieš konkurentus. Pats svarbiausias konkurencingo produkto kūrimo tikslas yra didelės įtakos vartotojų poreikių patenkinimas, kadangi būtent jis lems bendrą vartotojo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą įmonės produktu.

1.3 Kokybės funkcijos išskleidimo metodas

Kokybės funkcijos išskleidimo (KFI) metodas leidžia vartotojo poreikius įvertinti naujo produkto kūrimo metu. Tai į vartotoją orientuotas produkto projektavimo
priimami tik tokie sprendimai, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai. KFI metodas gali būti sėkmingai naudojamas ne tik kuriant naują produktą, bet ir jo plėtros procese, kuris apima produkto ir gamybos paruošimą, aptarnavimo ir reklamos ruošimą ir pan. [5, p.98].

1.3.1 Kokybės funkcijos išskleidimo koncepcija

Praėjusiame šimtmetyje intensyviai vykusiose geriausių kokybės valdymo metodologijų paieškose mokslininkai, tyrinėtojai ir ir praktikai sutarė, kad, noorint užtikrinti vartotojo pasitenkinimą sukurtu produktu, būtina prieš tai išsiaiškinti vartotojų nuomonę, bei paversti ją į techninę įmonės kalbą. Taip 8-ajame dešimtmetyje Japonijoje buvo sukurta kokybės funkcijos išskleidimo koncepcija, kurią mes naudosime, kurdami konkurencingą produktą, šiame kursiniame darbe.

Japonijoje buvo suformuluotas toks KFI apibrėžimas:

Kokybės funkcijos išskleidimas yra sistema, interpretuojanti vartotojų reikalavimus kiekviename organizacijos vystymo etape: nuo tyrimo iki produkto kūrimo, nuo projektavimo iki realizacijos.

D. Bagdonienė [1, p.33] nurodo, kad šio metodo taikymo efektyvumą užtikrina šios svarbios sąlygos:

1) nuolatinis vartotojų poreikių ir lūkesčių tyrimas;

2) sisteminis kiekvieno vartotojui pasiūlyto produkto ar paslaugos (bei pačios rinkos ir jos dalyvių) galimybių vertinimas.

Pirmoji sąlyga padeda išvengti nereikalingų išlaidų ar bent sumažinti produkto ar paslaugos gamybai tenkančius kaštus bei sutrumpinti patį gamybos procesą.

Antroji sąlyga, apimanti marketinginių tyrimų kompleksą, leidžia rasti ir paties produkto gamybos ir visos įmonės strateginio planavimo procesų spragas.

Anot A. Jurkausko ir D. Susnienės [2, p.87], kokybės funkcijų išskleidimas grindžiamas įvertinant vartotojų reikalavimų stiprumą lyginant su pagrindiniais paslaugos specifikacijos parametrais. Vartotojų reikalavimus galima vadinti poreikiais, o paslaugos parametrus būdais kaip tai įgyvendinti. KFI susideda iš eilės komponentų, kuriuos galima taikyti pasirinktinai pagal poreikį. Visas šių komponentų sąrašas yra toks:

Pagrindinis lygis:

 vartotojų reikalavimų (poreikių) nustatymas;

 šių poreikių išdėstymas pagal skvarbą;

 tikslus pagrindinių paslaugos parametrų apibrėžimas (t.y. būdai kaip tai atlikti);

 ryšio tarp poreikio ir būdų nustatymas naudojant balų sistemą;

 gauto rezultato panaudojimas sudėliojant būdus pagal svarbą ir tuo pačiu nustatant prioritetą tam tikriems būdams, kurie leistų maksimaliai tenkinti vartotoją.

Tolimesni papildymai:

 būdų patobulinimo krypties nurodymas;

 koreliacinės matricos sukūrimas, kuri parodo ryšio stiprumą tarp kiekvieno būdo su kitais būdais;

 palyginamosios analizės atlikimas, kur analizuojami konkurentų veiklos būdai.

Įgyvendinimas pereina keturias pakopas:

1. komandos sukūrimas – įvairialypė komanda suformuojama iš įvairių skyrių atstovų.

2. vartotojų poreikių nustatymas – vartotojo poreikiai nustatomi komandos nariams surinkus pastarųjų reikalavimus pagal atitinkamus apklausos būdus.

3. būdų sukūrimas ir atrinkimas poreikių tenkinimui – komanda suranda būdus kaip tenkintis poreikius. Tada apsvarstomas ryšys tarp poreikių ir būdų ir nustatoma jų vertė. Įvertinama koreliacija tarp būdų ir nustatoma santykinė jų svarba.

4. pasiruošimas veikti – patiems svarbiausiems būdams suteikiamas prioritetas ir jie patalpinami į matricą kur tampa poreikių duomenimis.

Nors kokybės funkcijos išskleidimo matricos yra geras komunikacijos įrankis kiekviename produkto kūrimo etape, pačios matricos yra tik priemonė, o ne tikslas. Kokybės funkcijos išskleidimas yra orientuotas į įvairių įmonės padalinių, dalyvaujančių produkto kūrimo procese, įtraukimą i komandą. Aktyvus šių padalinių įtraukimas leidžia pasiekti subalansuotą vartotojo reikalavimų įvertinimą kiekviename produkto kūrimo etape ir sudaryti mechanizmą, leidžiantį keistis paslėptomis žiniomis – t.y. tokia informacija, kuri kitu atveju būtų žinoma tik atskiriems įmonės padaliniams, ir kuria organizacijoje nebūtų keičiamasi. Šios metodologijos struktūra leidžia produkto kūrimo padaliniui suprasti esminius reikalavimus produktui, išsiaiškinti vidinės organizacijos galimybes ir apribojimus, ir suplanuoti bei atlikti savo veiklą taip, kad visi prieinami ištekliai būtų panaudoti konkurencingo ir vartotojo poreikius tenkinančio produkto sukūrimui. Kokybės funkcijos išskleidimas leidžia produkto kūrimo komandai sutelkti dėmesį į tikruosius reikalavimus, bei minimizuoti neteisingų vartotojų poreikių interpretacijų skaičių. Todėl kokybės funkcijos išskleidimas yra efektyvus komunikacijos ir kokybės planavimo įrankis.

1.3.2 Kokybės namas

Kokybės funkcijos išskleidimo koncepciją pirmą kartą pademonstravo japonai Yoji Akao ir Kioyotaka Oshiumi 1966 metais kokybės užtikrinimo darbuose Bridžstaune padangas gaminančioje korporacijoje. Šios idėjos tikslas buvo parodyti tikrosios kokybės, kokybės charakteristikų ir proceso charakteristikų tarpusavio ryšį. Tai buvo atlikta naudojant žuvies kaulo diagramą, vaizduojant tikrąją kokybę žuvies galvos dalyje, o kokybės ir proceso charakteristikas žuvies kaulų dalyse. Nagrinėdamas sudėtingesnių produktų kokybę Mitsubishi sunkiosios pramonės kompanijoje Kobe
Shipyards sujungė šiuos žuvies kaulus į matricą. 1979 metais Sawada Toyota automobilių kėbulų gamykloje matricą panaudojo patikimumo tyrime, kuris matricos viršuje pridėjus „stogą“ leido jam atkreipti dėmesį į techninį suderinamumą kokybės charakteristikose. Vėliau Sawada šią matricą praminė „kokybės namu“.

Remiantis E.R. Stanciku [4, p.160], kokybės namas yra kompleksinė matrica, susidedanti iš keleto viena su kita susijusių matricų. Jų pagalba sisteminami ir struktūrizuojami vartotojų poreikiai, nustatomi jų prioritetai, verčiama vartotojų kalba į specialistų, įvertinami konkurentų pasiekimai bei numatomi tikslai, kuriuos reikia pasiekti. Kokybės namo privalumas yra dar tas, kad jame talpinama informacija apie firmos technines galimybes patenkinti vartotojų poreikius ir formuluojamos užduotys bei nustatomi funkcinių tarnybų tarpusavio ryšiai sprendžiant šias problemas. Kokybės namas yra marketingo ir produkto kūrimo informacijos sandėlis, kurio sudėtinės dalys yra vartotojų poreikiai, produkto kūrimo strategija, techniniai reikalavimai produktui, poreikių patenkinimo įvertinimas, svarbiausios komunikavimo rūšys produkto kūrimo procese, nustatyti techniniai prioritetai.

Kokybės namą sudaro šešios tarpusavyje susijusios matricos. Kiekvienos jų paskirtis griežtai apibrėžta.

Remsimės E.R. Stanciko [3, p.32-33] matricų apibūdinimu:

Vartotojų poreikių ir naudos matrica užpildoma pirmiausiai; tai pagrindas kitoms matricoms sudaryti. Čia, surašomi vartotojų poreikiai.

Planavimo matrica sudaroma antroji, joje nustatomi vartotojo kiekvieno poreikio svarbumo lygiai ir pagal kiekvieną iš jų įvertinami esamieji poreikiai.

Technikos reakcijos (kokybės charakteristikų pakaitalų) matrica planuojamą sukurti produktą aprašo technine kalba. Produkto reikalavimai yra projektuojamos charakteristikos apibūdinančios vartotojų reikalavimus, išverstus į projektuotojų ir inžinierių kalbą.

Santykių matricos tikslas – parodyti, kaip pakeistos kokybės charakteristikos veikia vartotojų poreikių patenkinimą. Šis įvertinimas paprastai grindžiamas ekspertų patirtimi, vartotojų atsiliepimais ar eksperimentiniais bandymais.

Techninės koreliacijos matrica yra kokybės namo stogas. Ši matrica vaizduoja vidinius bet kokios techninių reikalavimų poros ryšius, t.y. kokiu būdu pakeistos kokybės charakteristikos siejais viena su kita.

Technikos matrica įgalina įvertinti konkuruojančių produktų techninius reikalavimus ir užsibrėžti uždavinius.

Apibendrinant pirmajame kursinio darbo skyriuje atliktą literatūros analizę galima teigti, kad literatūros šaltiniuose nurodomas platus spektras įvairių konkurencingo produkto kūrimo principų bei sėkmę rinkoje užtikrinančius veiksnių, tačiau visi autoriai vieningai pripažįsta, kad vartotojų poreikių tenkinimas yra pagrindinė konkurencingo produkto sukūrimo prielaida. Dėl šios priežasties produkto kūrimo sėkmės siekianti įmonė visų pirma turi išsiaiškinti savo tikslinio rinkos segmento vartotojų nuomonę ir tuomet pasirinkti produkto kūrimo metodologiją, leidžiančią geriausiai tenkinti užsibrėžtus tikslus. Remiantis atliktos literatūros apžvalgos rezultatais, galima teigti, kad efektyviausiai šį tikslą pasiekti gali įmonės, produkto kūrimo veikloje diegiančios kokybės funkcijos išskleidimo metodologiją, bei pagrindinį jos įrankį – kokybės namą. Todėl kitose šio kursinio darbo dalyse praktinis konkretaus pasirinkto produkto kūrimo procesas bus vykdomas remiantis kokybės funkcijos išskleidimo koncepcijos pagrindais. 2. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI

2.1 Tyrimų metodologija

Ekonominėje veikloje tikslus geriausiai galima pasiekti tada, kai gerai žinomi vartotojų poreikiai, tam reikia kuo geriau išsiaiškinti jų norus ir poreikius, kad būtų galima kuo geriau juos patenkinti. Šiam tikslui naudojami marketingo tyrimai.

Bendra vartotojų nuomonės tyrimo tvarka yra ši:

1. Sužinoti vartotojų poreikius, produkto savybes (kokybiniai tyrimai).

2. Išmatuoti identifikuotuosius poreikius ir savybes (kiekybiniai tyrimai).

Kokybiniai duomenys dažniausiai gaunami kalbant su vartotojais arba stebint juos, o kiekybiniai duomenys dažniausia, renkami tyrimais ir apklausomis. Remiantis įvairių autorių nuomone, ypač naudinga kaip pradinį tyrimo metodą naudoti interviu, kadangi jo metu gaunama nors ir nestruktūrizuota, tačiau išsami informacija tiek apie vartotojo poreikius, tiek apie svarbiausias produkto savybes, taip pat vartotojų nusiskundimai ir pasiūlymai. Kursiniame darbe vartotojų poreikiams išsiaiškinti naudojamas telefoninis interviu, kadangi, lyginant su kitais interviu tipais, jis nebrangus (pinigų taupymo rezervas yra kelionės išlaidos), be to telefoniniai interviu paprastai yra trumpesni negu tiesioginiai. Vienas svarbiausių šio metodo privalumų yra tas, jog interviu metu galima ir rekomenduotina pateikti atvirus klausimus, be to, sudaroma galimybė diskusijai įvairiais, su produkto kūrimu ir vartotojo poreikiais susijusiais, klausimais. Svarbu yra ir tai, kad interviu davėjui leidus, pokalbį galima įrašinėti, tokiu būdu nesistengiant visko prisiminti, o sutelkti dėmesį į vartotojo klausymąsi ir supratimą [3, p.42-43].

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4072 žodžiai iš 8052 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.