Konkurencingo produkto kūrimas įmonės x pavyzdžiu
5 (100%) 1 vote

Konkurencingo produkto kūrimas įmonės x pavyzdžiu

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………..5

1. Literatūros analizė……………..………………………………………………………..6

1.1 Konkurencingo produkto kūrimas …………….…….……………………………….6

1.2 Vartotojų poreikių patenkinimas…………………………………………………….8

1.2.1 Vartotojo reikšmė konkurencingo produkto kūrime………..……………..8

1.2.2 Vartotojų poreikių tyrimas…………………………………………………9

1.3 Kokybės funkcijos išskleidimo metodas……………………………………….…..13

1.3.1 Kokybės funkcijos išskleidimo koncepcija………………………….……14

1.3.2 Kokybės namas…………………………………………………………..16

2. Tyrimai ir jų rezultatai……………..…………………………………………………..18

2.1 Tyrimų metodologija……………………………….………………………………18

2.2 Anketinio tyrimo instrumentarijus…………………………………………………21

2.3 Tyrimų rezultatų analizė…………………………………………………………..22

3. Kokybė namo pildymas……………..…………………………..……………………..24

3.1 Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matrica…………….…………………24

3.2 Technikos reakcijos matrica………………………………………………………26

3.3 Santykių matrica…………………………………………………………………..27

3.4 Techninės koreliacijos matrica…………………………………………………….28

3.5 Technikos matrica…………………………………………………………………28

4. Išvados ir rekomendacijos………………………………………………………………30

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….32

Priedai………………………………………………………………………………………33

Paveikslų sąrašas:

1 pav.: Klein vartotojų tinklelis……………………………………………………………13

2 pav.: Poveikio stiprumo simboliai……………………………………………………….27

Priedų sąrašas:

1 priedas: Anketa…………………………………………………………………………..33

2 priedas: Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matrica……………………………35

3 priedas: Pakeistų kokybės charakteristikų matrica, santykių matrica ir techninės koreliacijos matrica………………………………………………………………………36

4 priedas: Technikos matrica………………………………………………………………37

ĮVADAS

Siekdama užsitikrinti perspektyvą, kiekviena organizacija ieško savo konkurencinio pranašumo. Konkurencinis pranašumas, kaip vadybos objektas, per pastaruosius dešimtmečius stipriai kito ir panašu į tai, kad šiandien organizacijos jį įgyja siekdamos valdyti kokybę. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas, kaip konkurencinio pranašumo siekimas, šiandien jau tapęs norma, taigi vis daugėja įmonių, norinčių įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos principus.

Visuotinės kokybės vadyba užtikrina visapusišką veiklos modernizavimą ir padeda spręsti daugelį konkurencingumo didinimo uždavinių. Tačiau, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje, reikia sugebėti išgirsti ir išaiškinti vartotojų norus bei poreikius, parinkti tinkamus metodus vartotojams patenkinti, kadangi tai yra vienas iš svarbiausių strateginių organizacijos plėtros proceso aspektų.

Konkurencingo produkto kūrimas yra sudėtinga veikla, tam reikia gerai žinoti vartotojų poreikius bei lūkesčius, be to užtikrinti firmos vidaus funkcinių grupių glaudų bendradarbiavimą stengiantis atpažinti ir spręsti visas iškylančias problemas. Tai pagrindinai susiveda į kokybiško produkto sukūrimą ir trukmės trumpinimą nuo produkto kūrimo pradžios iki pateikimo į rinką. Visoms šioms problemoms spręsti geriausiai tinka kokybės funkcijos išskleidimo metodas. Jis įgalina nuolatinį vartotojų poreikių ir lūkesčių tyrimą bei sisteminį kiekvieno vartotojui pasiūlyto produkto ar paslaugos galimybių vertinimą.

Šiame kursiniame darbe siekiau parinkti ir išnagrinėti efektyviausią konkurencingo produkto kūrimo metodologiją, tam rėmiausi įvairių literatūros šaltinių analize. Remiantis pasirinkta metodologija, siekiau išsiaiškinti vartotojų norus bei poreikius įmonės „X“ kuriamam konkurencingam produktui – muzikiniam centrui, ir paversti juos patobulintomis šio produkto charakteristikomis, kurių įdiegimas produkte užtikrintų vartotojų pasitenkinimą įmonės „X“ produktu.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

Šio skyriaus tikslas – pateikti literatūros, kurioje nagrinėjamas konkurencingo produkto kūrimas, analizę, apibrėžiant svarbiausias konkurencingo produkto, bei jo kūrimo proceso sąvokas, principus, taip pat išskirti kūrimo proceso etapus bei pasirinkti ir pagrįsti metodologiją, kuri bus naudojama šio kursinio darbo tyrimų daliai atlikti.

1.1 Konkurencingo produkto kūrimas

Norint
nagrinėti konkurencingą produktą, pirmiausia turime apibrėžti kuriamo objekto sąvoką. Tai – prekė, gaminys, paslauga, produktas ir panašiai. Produktas suvokiamas kaip proceso rezultatas, apimantis keturias pagrindines kategorijas:

 paslaugas;

 intelektinius produktus;

 medžiaginius produktus;

 perdirbamąsias medžiagas (ISO 9000:2000) [3, p.8].

Siekiant efektyviai atlikti literatūros analizę, reikėtų apibrėžti ir konkurencingą produktą. Keliuose literatūros šaltiniuose [9, p.1, 3, p.9] pateikti konkurencingo produkto sąvokos paaiškinimai:

– Ch. Moore nurodo, kad stiprūs, kitaip tariant, konkurencingi produktai – tai produktai, atspindintys technologijos ir vartotojų poreikių sintezę [9, p.1];

– E.R. Stancikas teigia, kad konkurencingas produktas, kokybė, aptarnavimas – tai strategijos, kuriomis siekiama įsigyti vartotojų prieraišumą, tvirtai jaustis rinkoje [3, p.9].

Šiame kursiniame darbe vadovausimės tokiu konkurencingo produkto apibrėžimu:

Konkurencingas produktas – tai prekė ar paslauga, tenkinanti įmonės tikslinio rinkos segmento poreikius, ir kurios, pritaikius atitinkamas marketingo priemones, įmonė gali parduoti norimą kiekį.

Galima pateikti 7 konkurencingo produkto skiriamuosius bruožus:

 trumpas pateikimo į rinką laikas;

 didesnis efektyvumas;

 galimybė sumažinti ciklo trukmę;

 didelė rinkos dalis;

 pelningumas;

 naujų galimybių rinkoje atvėrimas;

 technologinė sėkmė.

Pastaruoju metu labai didelis dėmesys skiriamas konkurencingo produkto sukūrimui, kuriuo būtų pasiekiama kokybės, kaštų ir laiko tikslai. M. Henry, B. Corner nurodo, kad svarbiausia konkurencingo produkto sukūrimo prielaida yra „teisingų“ produktų pasirinkimas [8, p.1].

Didžiulę įtaką produkto pelningumui rinkoje gali turėti vartotojų poreikių ir reikalingų produkto pokyčių bei idėjų identifikavimas: išsiaiškintų galimybių priderinimas prie įmonės tikslų, išteklių ir išgalių, ir perspektyviausių galimybių atrinkimas [8, p.1]. Ši produkto kūrimo dalis dažniausiai įvardijama kaip produkto ir rinkos strategija.

Nauji produktai įmonėje kuriami pasitelkiant įvairius metodus, pvz. Etapinės inžinerijos, lygiagrečios inžinerijos, tvirtojo projektavimo, kokybės funkcijos išskleidimo metodus [3, p.18].

Šiame kursiniame darbe, nagrinėdami konkurencingo produkto realizavimo procesą, remsimės E.R. Stanciko [3, p.10] sudaryta schema, kurioje atsispindi konkurencingo produkto realizavimo tarpsniai:

 Konkurencingo produkto kūrimo strategijos formavimas;

 Kokybės namo sudarymas;

 Produkto kūrimo inžinerija;

 Produkto gamyba;

 Produkto įvedimas į rinką;

 Produkto sėkmės rinkoje įvertinimas.

1.2 Vartotojų poreikių patenkinimas

Šio skyriaus tikslas – pateikti literatūros, kurioje nagrinėjama vartotojų poreikių svarba konkurencingo produkto kūrimui, taip pat nagrinėjami vartotojų tipai bei egzistuojantys vartotojų poreikių išsiaiškinimo metodai.

1.2.1 Vartotojo reikšmė konkurencingo produkto kūrime

Vartotojų patenkinimas yra svarbiausias konkurencingumą lemiantis veiksnys. Visuotinės kokybės vadybos sąlygomis produktų pagaminimas pagal specifikacijų reikalavimus nėra tikslas, o tik priemonė tikslui pasiekti. Tuo tarpu produkto tikslas – išorinių ir vidinių vartotojų poreikių tenkinimas mažiausia kaina. Atsižvelgus i vartotojų poreikius, jų norus, tobulinamos produkto specifikacijos iki tokio lygio, kad vartotojų esami ir numatomi poreikiai būtų visiškai patenkinti [6, p.67].

Siekdama patenkinti vartotojų poreikius, kompanija privalo žinoti,kas yra jos vartotojai. Suprantama, kad vartotojai yra tie žmonės, kurie perka ir naudoja paslaugas ir produktus [6, p.68]. Anot E.R. Stanciko [3, p.15], vartotoją galima apibrėžti kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su organizacija ir besinaudojantis organizacijos sukurto ar realizuojamo produkto funkcinėmis savybėmis.

Pagal kokybės vadybos metodologiją vartotojus galima suskirstyti į išorinius ir vidinius. Išorinius vartotojus galima apibrėžti, kaip organizacijos klientus, perkančius produktą ir sumokančius tam tikrą pinigų sumą; o vidinius vartotojus – kaip organizacijos darbuotojus, dalyvaujančius produkto kūrimo, gamybos ir pateikimo procesuose.

Remiantis vienu iš naudojamos literatūros šaltiniu [6, p.68], kiekvienai organizacijai svarbiausia yra geriausiu būdu patenkinti esamus ir numatomus išorinių vartotojų poreikius. Išorinius vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priskiriami vartotojai, kurie tiesiogiai (betarpiškai) susiję su gamintojais. Pavyzdžiui, viena įmonė perka žaliavas iš kitos, medžiagas, pusfabrikačius. Antrajai grupei priskiriami vartotojai, kurie neturi tiesioginio ryšio su gamintojais. Sakykime, maisto produkto vartotojai, perkantys prekes mažmeninės prekybos parduotuvėse.

M. Henry ir S. Greehalgh [8, p.1] pabrėžia, kad konkurencingą produktą sukurti siekiančiai įmonei svarbu iš anksto apibrėžti , ko trokšta vartotojai – šio apibrėžimo svarba ypač auga sutrumpėjusio produkto vystymo ciklo akivaizdoje, kai kiekviena klaida gali reikšti prarastą galimybę tinkamiausiu laiku pateikti produktą rinkai. Todėl vartotojų reikalavimus išsiaiškinti ir apibrėžti autoriai
rekomenduoja kuo ankščiau ir kaip įmanoma tiksliau.

1.2.2 Vartotojų poreikių tyrimas

M. Vilko [7, p.216] teigimu, būdai, kurių pagalba organizacija išgirsta vartotojų nuomonę, gali būti labai veiksminga kokybės problemų identifikavimo priemonė. Naudingą įmonei informaciją apie problemas organizacija gali gauti per sukurtą skundų analizavimo sistemą, santykių su vartotojais palaikymą per aptarnavimą po pardavimo bei specialiai organizuotais tyrimais. Jei vartotojai yra susidomėję ir turi motyvų pateikti informaciją organizacijai apie savo pastebėjimus produkto atžvilgiu, tuomet organizacijai tereikia sukurti sistemą, kuri įgalintų išgirsti vartotojo balsą. Produkto garantinis aptarnavimas bei kitos popardaviminės paslaugos šiuo atveju gali gerai pasitarnauti. Kitais atvejais, dažniausiai pasitaikančiais prekiaujant trumpalaikio vartojimo prekėmis, kai egzistuoja daug prekių pakaitalų ir vartotojas gali tiesiog nustoti pirkti vienos organizacijos prekes ir pereiti prie kito gamintojo, organizacija turi stengtis ir motyvuoti vartotojus, pareikšti savo pastabas. Tai galima pasiekti inicijuojant vartotojų apklausas ar kitais vartotojų tyrimo metodais. Labiausiai paplitęs yra vartotojų apklausos telefonu metodas.

Vartotojų poreikių tyrimo paskirtis – skatinti ir įgalinti vartotojus pranešti su produktu susijusias problemas, bei siūlyti jų tobulinimo galimybes.

M. Henry ir S. Greenhalgh [8, p.2] nurodo, kad dažniausiai įmonės susiduria su sunkumais apklausiant vartotojus ir aiškinantis jų pageidaujamas produkto savybes, kadangi vartotojui užduodami neteisingai suformuluoti klausimai. Viena iš būdingiausių klaidų yra produkto techninių apibrėžimų parametrų naudojimas formuluojant kausimą. Autorių teigimu, įsigydami produktą vartotojai perka tam tikrą naudą, o ne technines savybes ar parametrus, todėl ir klausimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į vartotojų poreikį gauti iš produkto naudą, o ne techniškai pažangių parametrų rinkinį.

E. R. Stancikas [3, p.38] teigia, kad vartotojai geriausiai žino, ko nori, tačiau jiems labai retai suteikiama galimybė savo poreikius išsakyti produktų kūrėjams. Viena tokių nesklandumų priežasčių yra ta, kad produkto kūrėjams neretai stinga laiko aptarti vartotojų poreikius su pačiais vartotojais. O kai laiko randama, pastarieji dažnai užduoda netinkamus klausimus. Pavyzdžiui, klausimas „Ko jūs norite?“ yra kvietimas vartotojui pateikti, jo nuomone, geriausią techninį sprendimą. Svarbus yra kitas klausimas, kuris turi eiti iškart po pirmojo: „Kodėl jums to reikia?“. Patyręs specialistas užduoda papildomų klausimų, kurie padeda atskleisti vartotojų neišsakytus poreikius. Klausimą „Kodėl jums to reikia?“ galima papildyti šiais:

– Jei jūs tai turėtumėt, kokią naudą iš to patirtumėt?

– Ar kada nors tai esate turėję? Ar tai išsprendė problemą?

– Kuo tai yra gerai?

Kitas svarbus dalykas – klausyti ir išgirsti žodžius, iš kurių kyla dar daugiau klausimų. Vartotojų sąvokos, tokios kaip „geras“, „blogas“, „nepatinka“ ar „patinka“, turėtų paskatinti klausinėtoją užduoti papildomų klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti vartotojų poreikius ir norus.

Šiame kursiniame darbe, nagrinėdami vartotojų nuomonės tyrimo būdus, remsimės E.R. Stanciko [3, p.38-48] išnagrinėtais metodais. Rekomenduojama plačiau naudoti pokalbius (interviu). Svarbiausia leisti kalbėti vartotojui ir kantriai klausytis. Tokių pokalbių rezultatas – vartotojų frazių rinkinys.

Bendra vartotojų nuomonės tyrimo procedūra tokia:

 pirmiausia sužinoti vartotojų poreikius, produkto savybes (kokybiniai duomenys);

 tada išmatuoti poreikius, savybes (kiekybiniai duomenys).

Kokybiniai duomenys dažniausiai gaunami kalbant su vartotojais arba stebint juos, tuo tarpu kiekybiniai duomenys dažniausiai renkami tyrimais ir apklausomis.

Tikslinės grupės pokalbiai. Tikslinės grupės sudaromos taip: į vieną kambarį sukviečiama tam tikra grupė vartotojų (respondentų) ir inicijuojama diskusija, kurios metu kiekvienas respondentas išdėsto grupei savo požiūrį ir kartu išgirsta kitų grupės narių nuomonę bei komentarus. Grupėje paprastai dalyvauja nuo 5 iki 15 asmenų. Dažniausiai minimi šie tikslinės grupės privalumai:

– Sinergijos efektas: vieno grupės dalyvio pastabos gali paskatinti kitą grupės narį išsakyti tokias idėjas, kurių daugiau niekas neiškeltų;

– Kaina ir efektyvumas: per laiką, kurį paprastai užima vienos vartotojo nuomonės išsiaiškinimas, sužinoma kelių vartotojų nuomonė.

Kai kurie tikslinių grupių trūkumai:

– Polinkis į bendrumą: pabrėžiami bendri grupės narių įsitikinimai, tačiau neišskiriami atskirų narių įsitikinimai, neatitinkantys bendros nuomonės;

– Nepakankamas laikas kiekvienam grupės dalyviui išsakyti savo nuomonę, nes laikas turi būti padalijamas visiems grupės nariams.

Apklausiant tikslinę grupę, labai svarbūs yra vadovo įgūdžiai. Jis turi elgtis kaip vadovas – kontroliuoti ir grupės ir atskirų narių, ir savo sąveiką su grupės nariais. Grupės vadovas turi sugebėti pritildyti plepius pašnekovus ir paskatinti santūresnius išsakyti savo nuomonę.

Tiesioginiai interviu. Tiesioginiai interviu dažniausiai vyksta konferencijų salėje arba ofise, kartais neutraliuose vietose. Interviu davėjas
klausinėtojas atvyks pas jį, ar jis pas klausinėtoją. Pastarasis būdas pigesnis ir produktyvesnis klausinėtojui, bet ne visada galimas.

Klausinėtojas turi paruošti interviu atmintinę, kuri primins, visą interviu eigą. Tipinė atmintinė galėtų būti tokia:

 parengti įžanginį interviu klausimą;

 parengti sąrašą specialių temų;

 parengti baigiamuosius klausimus ir komentarus.

Klausinėtojas turi parinkti interviu davėjo kriterijus, kurie garantuotų patirties, žinių, pozicijos ir kitų charakteristikų tipus, kurie bus reikalingi diskusijos temai. Be to, reikia išsiaiškinti interviu davėjo verbavimo metodus, kurie garantuotų, kad interviu davėjas pateiks reikalingą informaciją.

Paprastai interviu yra įrašomi į garso ar vaizdo juostas, nes visko prisiminti neįmanoma.

Interviu metu gali būti užduodami įvairiausi klausimai. Bendriausia forma jie gali būti suskirstyti į dvi grupes: atviruosius ir orientuojamuosius.

Atvirieji klausimai yra tokie, į kuriuos nėra paprasta atsakyti „taip“ ar „ne“ arba į kuriuos nėra teisingo atsakymo, ir interviu davėjas negali nuspėti teisingo atsakymo. Tokie klausimai skatina interviu davėją pateikti daugiau informacijos negu gali apimti „taip“ arba „ne“.

Orientuojamieji klausimai – atvirųjų priešingybė. Jie priverčia interviu davėją atsakyti trumpai ir nesuteikia jam didelio pasirinkimo. Šie klausimai ruošiami tam, kad padėtų klausėjui įrodyti pasakytus teiginius, o ne gauti naujos informacijos.

Interviu planavimas. Interviu, ypač jų analizei, reikia skirti nemažai laiko. Todėl svarbu planuoti laiką praleisti tinkamai. Taigi rekomenduojama:

 suformuluoti klausimus, į kuriuos bus laukiama atsakymų. Į klausimų kūrimą įtraukti kuo daugiau kūrėjų. Jei klausimų daug, juos galima surikiuoti pirmumo tvarka;

 apsibrėžti savo tikslinę rinką. Kai klausimai yra žinomi, paaiškėja rinka ir kokius kompanijų tipus ar individualius vartotojus reikia apklausti;

 išrinkti dalyvius. Dažniausiai galutinis produkto vartotojas gali būti ne tik asmuo, kuris jį naudoja. Todėl šiuo atveju tikslinga vesti interviu su tais, kurie sprendimuose vaidina svarbius vaidmenis;

 sukurti gerą interviu aplinką. Užtikrinti, kad visiems būtų paaiškinta, kokia yra bendra tema, kiek laiko užtruks interviu ir kada tai įvyks. Gauti iš anksto leidimą įrašinėti pokalbius;

 sutelkti dėmesį. Planuotas dėmesys kiekvienam interviu gali skirtis, ir tai padeda nuspręsti, kas kiekvieną jų turėtų vesti;

 po kiekvieno interviu veiksmus perplanuoti. Tai svarbu, nes per kiekvieną interviu galima patirti daugelį atradimų, o tai savo ruožtu gali pakeisti tolesnių interviu tikslus.

Daugeliu atveju sprendimas naudoti tikslines grupes ar tiesioginius interviu yra nulemtas išorinių veiksnių, tokių kaip apklausiamųjų prieinamumas arba apklausiančiųjų įgūdžiai ir prioritetai. Esant kitoms lygioms sąlygoms, reikia pasirinkti apklausos stilių, kuris padės išsiaiškinti kuo daugiau unikalių vartotojų norų ir poreikių, neperžengiant tam tikrų biudžeto ir laiko ribų.

Labai svarbus žingsnis vartotojų nuomonės tyrimo procese yra nustatymas, kaip specifinio poreikio patenkinimas paveiks vartotojo pirkimo sprendimą. E.R. Stancikas [3, p.37] siūlo klasifikuoti vartotojų poreikius naudojantis Klein poreikių tinkleliu, sudarytu pagal nustatytos ir atskleistos svarbos įtaką poreikiams (žr. 1 pav.):

NUSTATYTA SVARBA Labai svarbu

LAUKIAMI POREIKIAI

o Turi būti patenkinti;

o Jei poreikis nepatenkinamas, jaučiamas nusivylimas produktu;

o Nedidelis pasitenkinimas produktu, net patenkinus poreikį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2417 žodžiai iš 8052 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.