Turinys
2. LIETUVOS BANKAS IR PINIGŲ POLITIKA 6
2.1 Lietuvos banko veiklos apžvalga 6
2.4 Pinigų politikos priemonės 10
2.4.1 Atviros rinkos operacijos 10
2.4.2 Diskonto politika 12
2.4.3 Privalomųjų rezervų politika 12
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16
1. PINIGŲ APIBRĖŽIMAS IR RAIDA
1.1. Kas yra pinigai?
Pradžioje reikėtų nuspręsti – kas yra pinigai.
Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsiskaitymuose. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien grynaisiais pinigais, nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas – jais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Taigi, čekiniai indėliai turėtų būti įtraukti į pinigų apibrėžimą. Tačiau yra prieštaravimas, kuris neleidžia besąlygiškai indėlius vadinti pinigais – čekiais juk negalima užmokėti už smulkias prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, troleibuso bilietą). Bet kitu atveju, operuojant didelėmis sumomis (pavyzdžiui, perkant vertybinių popierių už kelis milijonus dolerių), grynieji pinigai nėra ir negali būti naudojami. Šiuo atveju jau grynieji pinigai negali atlikti pinigų funkcijos. Kitas pinigų apibrėžimas, tai jų sutapatinimas su turtu. Sakydami „jis turi daug pinigų“, turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas turtas, akcijos, obligacijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigai, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai. Trečias apibrėžimas – pinigų sutapatinimas su pajamomis. „Kiek jis uždirba pinigų?“ reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio. Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pinigai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupymo priemonė.
3. KREDITINĖS IR DEBETINĖS KORTELĖS
Didelė dalis kasdieninių atsiskaitymų vyksta naudojantis kreditinėmis kortelėmis. Populiariausios iš jų yra Access, Barlykard, VISA. American Express ir Dinners Club yra taip pat visame pasaulyje žinomos kortelės tačiau dėl vieno skirtumo, kurį parodysime vėliau jos vadinamos debetinėmis kortelėmis. Svarbu pažymėti, kad kreditinės kortelės nėra pinigai. Pagrindinis bruožas skiriantis kreditines korteles nuo valiutos, banko depozitų ir kitų pinigų formų yra tai, kad kreditinės kortelės pačios savaime nereiškia jokios vertės. Jos greičiau yra tik dokumentas padedantis gauti paskolą.
Tarkime parduotuvėje pateikiame kreditinę kortelę ir įsigyjame prekę. Tačiau tuo mes dar neužmokame už pirkinį. Viską, ką mes padarėme – gavome paskolą iš banko ir tuo pačiu instruktavome banką, kažkokiu tai būdų už pirkinį sumokėti. Vėliau bankas persiųs pinigus į parduotuvę ar tai čekio forma ar kredituodamas parduotuvės sąskaitą. Tuo bus užmokėta už įsigytą prekę. Dar vėliau norėdami išlyginti kreditinės kortelės sąskaitos balansą mes persiųsime pinigus bankui.
Kaip jau buvome minėję egzistuoja dvi kortelių kategorijos. Kreditinių kortelių, pavyzdžiui Access ar VISA kortelių savininkas kiekvieną mėnesį gauna banko pranešimą apie jo padarytus pirkinius. Balansas gali būti išlygintas iš karto ir tuo atvejų kreditinės kortelės savininkui nereikės mokėti palūkanų už skolą. Skola gali būti atiduota ir per kelis mėnesius, tačiau per 25 dienas nuo pranešimo gavimo dienos privaloma gražinti 5% skolos.
Debetines korteles, pavyzdžiui Dinners Club ar American Express, aptarnaujančios organizacijos išsilaiko iš surenkamų įstojimo ir kasmetinių nario mokesčių. Leidžiamas neribotas pirkinių dydis. Kortelių savininkai privalo per 25 dienas padengti visą skolą.
Access ar VISA kreditinės kortelės išduodamos be jokio mokesčio, tačiau kiekvienai kortelei yra nustatoma paskolos
Kreditinės kortelės yra kritikuojamos už tai, kad jos leidžia per daug lengvai pasiskolinti pinigus ir tuo sukelia infliaciją, tačiau kreditinių kortelių įtaka infliacijos dydžiui kokybiškai tikrai nėra didesnė už kitų skolinimosi būdų įtaką.
2. LIETUVOS BANKAS IR PINIGŲ POLITIKA
2.1 Lietuvos banko veiklos apžvalga
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis,
– skatina patvarų ir
veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų: Ekonomikos, Statistikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene).