1 klausimas
Mikrobiologijos mokslo kūrėjai
Mikrobologija kaip mokslas gavo pradžia kai buvo pagamintas pirmas
padidinamasis stiklas .Pirmasis pasinaudojo stiklu ir aprašė olandų
mokslininkas A.Levenhukas- 1695m.>linzos didino 160-200 kartu
1695 metais viska ką pamatė jis aprašė knygoje “Atskleistos gamtos
paslaptys”
Kitas mokslininkas Linėjus {1707-1778} bandė susisteminti augalų ir gyvunų
pasaulį, jis pasiūlė binarinę nomenklatūra.Visus smulkius apjungė į viena
grupę ir pavadino chaosu..
mikroskopas –Hookas terminą ląstelė pirmas panaudojo. Dženeris apkrėtė
berniuką karvių ,o vėliau žmogaus raupais .Berniukas nesusirgo.apsauga nuo
raupų.
mokslas suklėstėjo 19 a. antroje pusėje dėka prancūzų mokslininko
L.Pastero{1822-1895} jis vadinamas mikrobiologijos tėvu.
Jo nuopelnai :
• 1857 išaiškino rūgimo ir puvimo procesus įrodė kad juos sukelia mik.
• 1860 paneigė mintį apie savaiminį gyvybęs atsiradimą
• 1865 nustatė vino ir alaus ligas,pasiūlė vindariams skystį pakaitinti
• 1868 išaiškino šilkaverpių vabzdžių ligas
• 1881 tapo vakcinacijos pradininku, sukūrė metoda inf. ligų profilaktikai
• 1885 sukūrė vakcina nuo pasiūtligės
L.Kochas—vokiečių gydytojas {1843-1910} atrado >
□ 1882 m –tuberkuliozės ląstelę
□ 1883m. – choleros sukėlėją
□ išaiškino juodligės sukėlėją
□ pasiūlė nauduoti standžias mitybines terpes tai palengvino grynų
kultūrų išskirimą
□ pasiūlė dažyti aniliniais dažais
□ pasiūlė terpes sterilinti vandens garais
Anglų mokslininkas Flemingas išrado antibiotikus 1929
Jermolieva – penicilinas1942
I Mečnikovas –*įrodė ,kad gyvulių ir žmonių organizmas apsigina nuo
mikrobų, padedant ypatingoms ląstelėms, kurios juos paglemžia ir
suvirškina.Šį reiškinį jis pavadino fagocitozę, o ląsteles—fagocitais
*išaiškino antagonizmą kai mikrobai naikina vienas kitą
Botanikas D.Ivanovskis—tyrinėdamas lapų mozikinę liga atrado virusus 1892m.
Mikroskopas
2 klausimas
bakterijų klasifikavimas pagal formą:
1. rutulinės
2. lazdelinės
3. vingiuotos
Rutulio formos bakterijos vadinamos kokais.matuojam mikrometrais.Kokų
dydis 0.5-1
pagal išsidėstymą:
✓ mikrokokai
✓ diplokokai—pnemokokas,gonokokas ir meningokokas
✓ stafilokokai—grupemis
✓ sreptokokai—grandinėlė
✓ tetrakokai –po keturis
✓ sarcinos po aštuonis ir daugiau.
lazdelinės plačiausia grupė.Sutinkamos ilgos, trumpos, storos, plonos, ir
netgi šakotos
lazdelės turinčios sporas vadinamos –bacilomis.bacilos kurių sporos yra
vrpsties formos tai klostridijos.
vingiuotos formos:
*lenktos priminančios kablelį ir vadinamos—vibrionu
*spiralės du tris vingius turi, plonos , dauguma nepatogeninės
Žiuželiai
judėjimo organas turi tik lazdelės
monotrichai –vieną žiuželį turi
peritrichai—daug
logotrichai—vienam gale
amfitrichai—iš abiejų galų
amfilotrichai iš abiejų galų po puokštė
sporos ir kapsulės
3 klausimas
bakterinės ląstelės strūktura
bakterijos nuo kitų ląst . skiriasi tuo kad neturi tikro
branduolio.prokariotai turi tik branduolinę sritį.Virusai neturi net
srities.
bakterinė ląstelė sudaryta iš
sienelės
citoplazmos
branduolinio darinio.
be šių pagrindinių dalių kai kurios bakterijos turi įvairius įntarpus
citoplazmoje, judėjimo organus, sporas, kapsules.
nukleoidas
Branduolio analogas neturintis apvalkalelio ir pastovios formos dažnai net
vietos.Genetinė inf. sukaupta ir parduodama sekančioms kartoms.bakterijų
nukleatidas—uždaras DNR žiedas
citoplazma
Baltyminis tirpalas klampios konsistencijos, kurioje aptinkami
organoidai.Jaunų bakterijų citoplazma homogeniška, senų
grūdėta..Organoidai:mezosomos—sienelės įlenkimas , funkcija nenustatyta,
tegiama kad galbūt kvėpavime ir dalijimasi pusiau
dalyvauja.Rybosomos—baltymų sintezė.Aerosomos—oro pripildytos pūslelės jų
dėka bakterijos gali pakilti virš vandens.aptinkamdaugybė intarpų, maisto
medž.glikogenas,krakmolas
citoplazminė membrana
Būtina kiekvienos ląst. strūktura , jai suirus ląst. žus.Membrana skiria
ląst. citoplazma nuo sienelės.Daug funkcijų:lokalizuoti fermentai lementis
maisto medž. transportą, toksinų išskirimą iš ląst.Pusiau pralaidi praeina
lengvai vanduo, sunkiai joje ištirpusios medž. pasižymi pasirenkamuoju
pralaidumu ,regulioja medž patekimą į ląst.Iš baltymų ir lipidų.
ląst. sienelė
būtina dalis jos neturi mikoplazmos ir L formos mik.Mechaninis barjeras
tarp ląst ir aplinkos.Ji suteikia formą.Druskos koncentracija didesnė negu
aplinkos.Didesnis osmotinis slėgis.Apsaugo nuo vandens perteklio
1884 Danų mokslininkas GRAMAS pastėbėjo, kad dažant gencian
violetiniu tirpalu poto blukinant etilo alkoholiu vienu bakterijų sienelė
nusidažo violetinę spalva , o kitų ne.Tos kurios nusidažo—GRAM+, o tos
kurios ne GRAM-.Dažant dvigubu būdu pastorosios nusidažo papildomu dažu
fuksinu—raudonai.Skiriasi ląst. cheminė sandara.GRAM+ sienelė sudaryta iš
glikogeno
GRAM- iš baltymų ir lipidų.Kompleksą su gencian violetu sudaro
glikogenas{glikopeptinas}
4 klausimas
mikroorganizmų rūšis
Rūšis tai mik. visuma kuria jungia bendra kilmė ir
panašus požymiai
Rūšis(gentis(šeima(eilė(klasė(skyrius(karalystė
rūšis skirstoma į štamus
gali būt skirstoma į variantus
biovarai—turintis skirtingą biocheminį aktyvumą
serovarai—skirtinga antigeninė sandara
fagovarai—pagal jautrumą tipiniams fagams
morfovarai—pagal morfologinius ypatumus.
Grynoji kultūra- vienos rūšies mik. kultūra
Rūšies pavadinimas rodo mik. pagrindinę lokalizacija org., sukeliama liga
ir kt
5 klasimas
Gramo dažymo būdas:
Dažymo eiga:
1. paruošiamas plonas tėpinėlis.Pastaba neturi būti per plonas nes ląst.
gali persidažyti
2. tėpinėlį išdžiovinam kambario temperaturoje ir užfiksuojam greitai
perbraukiant apatnę liepsnos dalį.Tėpinėlis turėtų būti vos šiltas
prisilietus
3. 1min užpilam kristal violeto
4. perplaunam vandeniu
5. užpilam BBL jodo tirpalo 1 min
6. nuplaunam joda pilam blukintoja kol nusiplaus spalva nuo
tėpinėlio.Nuplaunam su vandeniu
7. 1 min užpilam safranino .Nuplaunam vandeniu
8. Džiovinama ir tiriama mikroskopiškai.
6 klausimas
Mikroorganizmų kultūrinės savybės standžiose ir skystose terpėse.:
Tai mikrobų augimo pobūdis terpėse
Ant kietų terpių
priklasomai nuo užsėtos medž. kiekio , mik. sudaro vientisą apnašą “gazoną”
arba atskiras kolonijas.
bakterijų kolonijų charakteristika: kolonijos užaugusios ant
standžios terpės tyrinėjamos su lupa ar mikroskopu{mažuoju
padidinimu}.Kolonijų forma, spalva, profilis, kraštas charakteringi vienai
ar kitai mik. rūšiai.kolonijos buna didelės, vidutinės ir taškinės.
Kolonijų forma:būna apvalios, apvalios su klostytu kraštu, apvalios su
voleliu, šakotos, siūlų pavidalo.Kolonijų paviršius švairus:lygus,
gumburiuotas, raukšlėtas, blizgantis, riebus.
Pagal profilį kolonijos skiriamos:
1. plokščios
2. iškilios
3. mažai išgaubtos
4. stipriai išgaubtos
5. Įdubusios
6. kūgiškos
7. į agarą įaugusios
Kraštai gali būti:
➢ lygus
➢ banguoti
➢ skiauterėti
➢ dantyti
➢ siūliniai
➢ šakoti
➢ netaisyklingai išpjaustyti
S forma—paviršius ir kraštai lygūs
R forma—kraštai banguoti, paviršius grūdėtas, raukšlėtas
pagal konsistencija:
*sausios—palietus kilpele lyg subyra
*tąsios—palietus nutįsta siūlas
*svisto konsistencijos—lengvai nuimamos*vaškinės –kilpele sunkiai nuimamos,
*slystančios terpės paviršiumi
skystose mitybinėse terpėse
mikrobų kultūros gali sudaryt drumzles,vienodai pasiskirsčiusias visoje
tepėje , plevėlę, susiformuojančią terpės paviršiuje .Ji gali būti švelni,
grubi, rauplėta.
kai kurie mik. iškrenta į nuosėdas.Nuosėdos būna smulkios ,
milteliu pavidalo ir stambios-grūdelių pavidalo
pusiau skystose terpese
Dūrio metodu pasėti judrūs mik. sudaro drumzles visame terpės storyje,
nejudrūs—auga tik duryje, likusi terpės dalis būna skaidri
Atmosferinio deguonies reikalingumas mik. auginimui taipat gali būti
nustatomas bakterijų kultūrą užsėjus dūrio metodu į mėgintuvėlį su psskyste
terpe ar želatinos terpe.Aerobines mik.tokioje terpėje augs viršutinėje
dūrio dalyje ,fakultatyvinia aerobai per vią dūrį, o anaerobai—ti tai
apačioje
mik. augimo pobūdis terpėje tiriamas žiūrint plika akimi arba
lupa.Dydis,kolonijos forma bei kraštų forma, skaidrumas nustatomi stebint
lėkštelę iš apačios{apvertus}
7 klausimas
Sterilizacija yra fizikinis arba cheminis procesas, kurio metu sunaikinami
visi mikroorganizmai,virusai.
Strilizacijos būdai:
1. Sterilizacija garais –tai yra mik. sunaikinimas šiluma, naudojant
drėgmės {garų}, laiko ir temperaturos derinį.tokia sterilizacija
atliekama autoklavose—specialios konstrukcijos metaliniai indai su
izuoliotomis durimis arba dangčiu, kuriuose aukšta temperatura pasiekiama
garų su slėgiu pagalba.vandeniui verdant susidarę garai neišeina, o
susitelkia uždaroje ertmėje didina slėgį.sterilizuoti prie 121
laipsnio—15-20min, prie 134—3 min.Autoklave sterilizuojamos mitybinės
terpės, švirkštai, guminiai kamščiai, pirštinės, suvinuotos į standų
popieriu –vata,marlė, filtrinis popierius. Sterilizacija tekančiais
garais.Kocho aparatas.tokiu budu sterilizojamos medž kurios neperneša
aukštesnės negu 100 temperaturos.ant aparato dugno pripilama vandens jis
pradeda virti tada prasideda sterilizacija virš vandens lentynos su medž.
sterilizavimui.
2. Sterilizacija virinimu—taikom kai sterilinami objektai nėra užkrėsti