Mikrobiologija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Mikrobiologija dokumentas

1 klausimas

Mikrobiologijos mokslo kūrėjai

Mikrobologija kaip mokslas gavo pradžia kai buvo pagamintas pirmas

padidinamasis stiklas .Pirmasis pasinaudojo stiklu ir aprašė olandų

mokslininkas A.Levenhukas- 1695m.>linzos didino 160-200 kartu

1695 metais viska ką pamatė jis aprašė knygoje “Atskleistos gamtos

paslaptys”

Kitas mokslininkas Linėjus {1707-1778} bandė susisteminti augalų ir gyvunų

pasaulį, jis pasiūlė binarinę nomenklatūra.Visus smulkius apjungė į viena

grupę ir pavadino chaosu..

mikroskopas –Hookas terminą ląstelė pirmas panaudojo. Dženeris apkrėtė

berniuką karvių ,o vėliau žmogaus raupais .Berniukas nesusirgo.apsauga nuo

raupų.

mokslas suklėstėjo 19 a. antroje pusėje dėka prancūzų mokslininko

L.Pastero{1822-1895} jis vadinamas mikrobiologijos tėvu.

Jo nuopelnai :

• 1857 išaiškino rūgimo ir puvimo procesus įrodė kad juos sukelia mik.

• 1860 paneigė mintį apie savaiminį gyvybęs atsiradimą

• 1865 nustatė vino ir alaus ligas,pasiūlė vindariams skystį pakaitinti

• 1868 išaiškino šilkaverpių vabzdžių ligas

• 1881 tapo vakcinacijos pradininku, sukūrė metoda inf. ligų profilaktikai

• 1885 sukūrė vakcina nuo pasiūtligės

L.Kochas—vokiečių gydytojas {1843-1910} atrado >

□ 1882 m –tuberkuliozės ląstelę

□ 1883m. – choleros sukėlėją

□ išaiškino juodligės sukėlėją

□ pasiūlė nauduoti standžias mitybines terpes tai palengvino grynų

kultūrų išskirimą

□ pasiūlė dažyti aniliniais dažais

□ pasiūlė terpes sterilinti vandens garais

Anglų mokslininkas Flemingas išrado antibiotikus 1929

Jermolieva – penicilinas1942

I Mečnikovas –*įrodė ,kad gyvulių ir žmonių organizmas apsigina nuo

mikrobų, padedant ypatingoms ląstelėms, kurios juos paglemžia ir

suvirškina.Šį reiškinį jis pavadino fagocitozę, o ląsteles—fagocitais

*išaiškino antagonizmą kai mikrobai naikina vienas kitą

Botanikas D.Ivanovskis—tyrinėdamas lapų mozikinę liga atrado virusus 1892m.

Mikroskopas

2 klausimas

bakterijų klasifikavimas pagal formą:

1. rutulinės

2. lazdelinės

3. vingiuotos

Rutulio formos bakterijos vadinamos kokais.matuojam mikrometrais.Kokų

dydis 0.5-1

pagal išsidėstymą:

✓ mikrokokai

✓ diplokokai—pnemokokas,gonokokas ir meningokokas

✓ stafilokokai—grupemis

✓ sreptokokai—grandinėlė

✓ tetrakokai –po keturis

✓ sarcinos po aštuonis ir daugiau.

lazdelinės plačiausia grupė.Sutinkamos ilgos, trumpos, storos, plonos, ir

netgi šakotos

lazdelės turinčios sporas vadinamos –bacilomis.bacilos kurių sporos yra

vrpsties formos tai klostridijos.

vingiuotos formos:

*lenktos priminančios kablelį ir vadinamos—vibrionu

*spiralės du tris vingius turi, plonos , dauguma nepatogeninės

Žiuželiai

judėjimo organas turi tik lazdelės

monotrichai –vieną žiuželį turi

peritrichai—daug

logotrichai—vienam gale

amfitrichai—iš abiejų galų

amfilotrichai iš abiejų galų po puokštė

sporos ir kapsulės

3 klausimas

bakterinės ląstelės strūktura

bakterijos nuo kitų ląst . skiriasi tuo kad neturi tikro

branduolio.prokariotai turi tik branduolinę sritį.Virusai neturi net

srities.

bakterinė ląstelė sudaryta iš

sienelės

citoplazmos

branduolinio darinio.

be šių pagrindinių dalių kai kurios bakterijos turi įvairius įntarpus

citoplazmoje, judėjimo organus, sporas, kapsules.

nukleoidas

Branduolio analogas neturintis apvalkalelio ir pastovios formos dažnai net

vietos.Genetinė inf. sukaupta ir parduodama sekančioms kartoms.bakterijų

nukleatidas—uždaras DNR žiedas

citoplazma

Baltyminis tirpalas klampios konsistencijos, kurioje aptinkami

organoidai.Jaunų bakterijų citoplazma homogeniška, senų

grūdėta..Organoidai:mezosomos—sienelės įlenkimas , funkcija nenustatyta,

tegiama kad galbūt kvėpavime ir dalijimasi pusiau

dalyvauja.Rybosomos—baltymų sintezė.Aerosomos—oro pripildytos pūslelės jų

dėka bakterijos gali pakilti virš vandens.aptinkamdaugybė intarpų, maisto

medž.glikogenas,krakmolas

citoplazminė membrana

Būtina kiekvienos ląst. strūktura , jai suirus ląst. žus.Membrana skiria

ląst. citoplazma nuo sienelės.Daug funkcijų:lokalizuoti fermentai lementis

maisto medž. transportą, toksinų išskirimą iš ląst.Pusiau pralaidi praeina

lengvai vanduo, sunkiai joje ištirpusios medž. pasižymi pasirenkamuoju

pralaidumu ,regulioja medž patekimą į ląst.Iš baltymų ir lipidų.

ląst. sienelė

būtina dalis jos neturi mikoplazmos ir L formos mik.Mechaninis barjeras

tarp ląst ir aplinkos.Ji suteikia formą.Druskos koncentracija didesnė negu

aplinkos.Didesnis osmotinis slėgis.Apsaugo nuo vandens perteklio

1884 Danų mokslininkas GRAMAS pastėbėjo, kad dažant gencian

violetiniu tirpalu poto blukinant etilo alkoholiu vienu bakterijų sienelė

nusidažo violetinę spalva , o kitų ne.Tos kurios nusidažo—GRAM+, o tos

kurios ne GRAM-.Dažant dvigubu būdu pastorosios nusidažo papildomu dažu

fuksinu—raudonai.Skiriasi ląst. cheminė sandara.GRAM+ sienelė sudaryta iš

glikogeno

GRAM- iš baltymų ir lipidų.Kompleksą su gencian violetu sudaro

glikogenas{glikopeptinas}

4 klausimas

mikroorganizmų rūšis

Rūšis tai mik. visuma kuria jungia bendra kilmė ir
panašus požymiai

Rūšis(gentis(šeima(eilė(klasė(skyrius(karalystė

rūšis skirstoma į štamus

gali būt skirstoma į variantus

biovarai—turintis skirtingą biocheminį aktyvumą

serovarai—skirtinga antigeninė sandara

fagovarai—pagal jautrumą tipiniams fagams

morfovarai—pagal morfologinius ypatumus.

Grynoji kultūra- vienos rūšies mik. kultūra

Rūšies pavadinimas rodo mik. pagrindinę lokalizacija org., sukeliama liga

ir kt

5 klasimas

Gramo dažymo būdas:

Dažymo eiga:

1. paruošiamas plonas tėpinėlis.Pastaba neturi būti per plonas nes ląst.

gali persidažyti

2. tėpinėlį išdžiovinam kambario temperaturoje ir užfiksuojam greitai

perbraukiant apatnę liepsnos dalį.Tėpinėlis turėtų būti vos šiltas

prisilietus

3. 1min užpilam kristal violeto

4. perplaunam vandeniu

5. užpilam BBL jodo tirpalo 1 min

6. nuplaunam joda pilam blukintoja kol nusiplaus spalva nuo

tėpinėlio.Nuplaunam su vandeniu

7. 1 min užpilam safranino .Nuplaunam vandeniu

8. Džiovinama ir tiriama mikroskopiškai.

6 klausimas

Mikroorganizmų kultūrinės savybės standžiose ir skystose terpėse.:

Tai mikrobų augimo pobūdis terpėse

Ant kietų terpių

priklasomai nuo užsėtos medž. kiekio , mik. sudaro vientisą apnašą “gazoną”

arba atskiras kolonijas.

bakterijų kolonijų charakteristika: kolonijos užaugusios ant

standžios terpės tyrinėjamos su lupa ar mikroskopu{mažuoju

padidinimu}.Kolonijų forma, spalva, profilis, kraštas charakteringi vienai

ar kitai mik. rūšiai.kolonijos buna didelės, vidutinės ir taškinės.

Kolonijų forma:būna apvalios, apvalios su klostytu kraštu, apvalios su

voleliu, šakotos, siūlų pavidalo.Kolonijų paviršius švairus:lygus,

gumburiuotas, raukšlėtas, blizgantis, riebus.

Pagal profilį kolonijos skiriamos:

1. plokščios

2. iškilios

3. mažai išgaubtos

4. stipriai išgaubtos

5. Įdubusios

6. kūgiškos

7. į agarą įaugusios

Kraštai gali būti:

➢ lygus

➢ banguoti

➢ skiauterėti

➢ dantyti

➢ siūliniai

➢ šakoti

➢ netaisyklingai išpjaustyti

S forma—paviršius ir kraštai lygūs

R forma—kraštai banguoti, paviršius grūdėtas, raukšlėtas

pagal konsistencija:

*sausios—palietus kilpele lyg subyra

*tąsios—palietus nutįsta siūlas

*svisto konsistencijos—lengvai nuimamos*vaškinės –kilpele sunkiai nuimamos,

*slystančios terpės paviršiumi

skystose mitybinėse terpėse

mikrobų kultūros gali sudaryt drumzles,vienodai pasiskirsčiusias visoje

tepėje , plevėlę, susiformuojančią terpės paviršiuje .Ji gali būti švelni,

grubi, rauplėta.

kai kurie mik. iškrenta į nuosėdas.Nuosėdos būna smulkios ,

milteliu pavidalo ir stambios-grūdelių pavidalo

pusiau skystose terpese

Dūrio metodu pasėti judrūs mik. sudaro drumzles visame terpės storyje,

nejudrūs—auga tik duryje, likusi terpės dalis būna skaidri

Atmosferinio deguonies reikalingumas mik. auginimui taipat gali būti

nustatomas bakterijų kultūrą užsėjus dūrio metodu į mėgintuvėlį su psskyste

terpe ar želatinos terpe.Aerobines mik.tokioje terpėje augs viršutinėje

dūrio dalyje ,fakultatyvinia aerobai per vią dūrį, o anaerobai—ti tai

apačioje

mik. augimo pobūdis terpėje tiriamas žiūrint plika akimi arba

lupa.Dydis,kolonijos forma bei kraštų forma, skaidrumas nustatomi stebint

lėkštelę iš apačios{apvertus}

7 klausimas

Sterilizacija yra fizikinis arba cheminis procesas, kurio metu sunaikinami

visi mikroorganizmai,virusai.

Strilizacijos būdai:

1. Sterilizacija garais –tai yra mik. sunaikinimas šiluma, naudojant

drėgmės {garų}, laiko ir temperaturos derinį.tokia sterilizacija

atliekama autoklavose—specialios konstrukcijos metaliniai indai su

izuoliotomis durimis arba dangčiu, kuriuose aukšta temperatura pasiekiama

garų su slėgiu pagalba.vandeniui verdant susidarę garai neišeina, o

susitelkia uždaroje ertmėje didina slėgį.sterilizuoti prie 121

laipsnio—15-20min, prie 134—3 min.Autoklave sterilizuojamos mitybinės

terpės, švirkštai, guminiai kamščiai, pirštinės, suvinuotos į standų

popieriu –vata,marlė, filtrinis popierius. Sterilizacija tekančiais

garais.Kocho aparatas.tokiu budu sterilizojamos medž kurios neperneša

aukštesnės negu 100 temperaturos.ant aparato dugno pripilama vandens jis

pradeda virti tada prasideda sterilizacija virš vandens lentynos su medž.

sterilizavimui.

2. Sterilizacija virinimu—taikom kai sterilinami objektai nėra užkrėsti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1385 žodžiai iš 4582 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.