Mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai

MOKESČIAI

Referatas


KLAIPĖDA, 2006 m.

ĮVADAS

Pasaulyje kiekvienas žmogus ar įmonė moka mokesčius. Mokestis – mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

1. pridėtinės vertės mokestis;

2. akcizai;

3. gyventojų pajamų mokestis;

4. nekilnojamo turto mokestis;

5. žemės mokestis;

6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

7. naftos ir dujų išteklių mokestis;

8. mokestis už aplinkos teršimą;

9. konsulinis mokestis;

10. paveldimo turto mokestis;

11. privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

12. įmokos į Garantinį fondą;

13. valstybės rinkliava;

14. loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

15. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

16. valstybinio socialinio draudimo įmokos;

17. pelno mokestis;

18. baltojo cukraus virškvočio mokestis;

19. kvotinio cukraus gamybos mokestis;

20. papildomas cukraus gamybos mokestis;

21. muitai;

22. atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;

23. mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;

24. socialinis mokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra atsakinga už nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje. Už muitų administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra centrinis mokesčių administratorius, o teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai. VMI pagrindiniai uždaviniai yra padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, įgyvendinti mokesčių įstatymus ir užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti.

Taigi šio darbo tikslas yra sužinoti, kokius mokesčius moka juridiniai, kokius fiziniai asmenys ir smulkiau aptarti penkis mokesčius.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti akcizus ir jų tarifus;

2. Aptarti pelno mokestį;

3. Aptarti socialinį mokestį;

4. Aptarti konbsulinį mokestį;

5. Aptarti žemės mokestį.

DĖSTYMAS

Akcizai

Mokesčio mokėtojai:

1. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai;

2. Importuotojai;

3. Kiti asmenys, įsigiję ar importavę prekes be akcizų, bet panaudoję jas kitiems tikslams, ar asmenys, pagaminę prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

Mokesčio objektas:

1. Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2. Apdorotas tabakas;

3. Kuras.

Akcizų tarifai:

Alui – 7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą;

Mažoms alų gaminančioms įmonėms 100 tūkst. dekalitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas;

Vynui iš šviežių vynuogių – 150 litų už produkto hektolitrą;

Kitiems fermentuotiems gėrimams

1. kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio – 40 litų už produkto hektolitrą;

2. kitiems fermentuotiems gėrimams iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai – 130 litų už produkto hektolitrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 150 litų už produkto hektolitrą.

Tarpiniams produktams

1. 1) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio: iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai – 250 litų už produkto hektolitrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 150 litų už produkto hektolitrą;

2. kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio: iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai – 370 litų už produkto hektolitrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 230 litų už produkto hektolitrą.

Tarpiniams produktams, kurie atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vaisių ir uogų vynų apibūdinimą, taip pat tarpiniams produktams, pagamintiems iš midaus:

1. 1) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio –150 litų už produkto hektolitrą;

2. 2) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio – 230 litų už produkto hektolitrą;

Etilo alkoholiui – 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą;

Midaus trauktinėms – 1200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą (specifinis – 42,6 lito už 1000 cigarečių ir vertybini – 10 procentų nuo maksimalios mažmeninės kainos).

Cigarams ir cigarilėms taikomas 30 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.

Rūkomajam tabakui – 30 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.

Variklių benzinui, jo pakaitalams ir priedams – taikomas 1250 litų už toną produkto akcizo tarifas. Variklių benzino ir biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo, taikomas toks pat nustatytas akcizo tarifas, bet sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės
kilmės žaliavų dalį (procentais) tonoje produkto.

Žibalui, jo pakaitalams ir priedams taikomas 720 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams taikomas 860 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) – 80 litų už toną produkto akcizo tarifas. Gazolių ir biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo, taikomas gazoliams nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) tonoje produkto.

Skystajam kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės nustatytus požymius, jo pakaitalams bei priedams taikomas 45 litų už toną produkto akcizo tarifas. Nenurodytam skystajam kurui (mazutams), jo pakaitalams ir priedams taikomas 860 litų už toną produkto akcizo tarifas, o jeigu šis kuras skirtas šildymui ir šiam kurui taikomos akcizų lengvatos – 80 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Skirtiems naudoti kaip degalai (variklių kuras) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, jų pakaitalams bei priedams taikomas 200 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Akcizai skaičiuojami už:

1. prekes, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikintas (t.y. išgabentas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, išskyrus prekes, išgabentas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikintas, jeigu jos pagal šio Įstatymo nuostatas atleidžiamos nuo akcizų;

2. sandėlyje sunaudotas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, išskyrus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų;

3. sandėlyje prarastas prekes, už kurias akcizai nesumokėti. Akcizai neskaičiuojami už prarastas prekes, kurių kiekis neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, ir prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4. iš sandėlio išsiųstų prekių kiekį, prarastą gabenimo, joms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, metu. Akcizai neskaičiuojami už parastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties dėl prekių transportavimo normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat už išsiųsto ir faktiškai gauto kiekio skirtumus, kurie neviršija teisės aktų nustatytų leistinų matavimo prietaisų paklaidų.

Mokesčių deklaravimas

Laikotarpis – kalendorinis mėnuo. Deklaraciją ir jos priedus pateikti privaloma iki kito mėnesio 15 d. Deklaruojama ten, kur registruotas sandėlis (speciali tvarka degalinėms).

Pelno mokestis

Pelno mokestį moka:

1) Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2) Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės įstaigos;

2) Lietuvos bankas;

3) pelno nesiekiantys vienetai – vienetai, kurių veiklos tikslai nėra pelno siekimas ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus kur susiję su dividendų apmokestinimu;

5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

6) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”.

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos (Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui) arba jų dalis pelno.

Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir
asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1) užsienio vieneto per nuolatines buveines (Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus) Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos įskaitant tuos atvejus, kai perleidžiama kompiuterio programa, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos šios teisės:

3.1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

3.2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3.3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.;

4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato ko kita;

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą. Šios nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka žemiau nurodytuose 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie paprastai sutampa su kalendoriniais metais.

Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta aukščiau, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.

Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos dienos.

Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos
institucijos nustatyta tvarka.

Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2173 žodžiai iš 4315 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.