Turinys• Turinys……………………………………………………………………………………..1
• 1. Padangų utilizavimas. Įvadas…………………………………………………………..2
• 2. Naudotų padangų kaupimasis ir tvarkymo problematika……………………………….3
• 3. Naudotų padangų pagrindiniai perdirbimo
būdai………………………………………..3
• 4. Naudotu padangu kaupimasis ir tvarkymas Lietuvoje………………………………….5
• 4.1. Naudotų padangų kaupimo ir tvarkymo teisinis
reglamentavimas……………………5
• 4.2. Naudotų padangų tvarkymas…………………………………………………………7
• 4.3. Netinkamų naudoti padangų tvarkymo problemos
Lietuvoje………………………..7
• 5. Naudotų padangų panaudojimo kurui galimybės cemento
pramonėje…………………8
• 5.1. Trumpa užsienio šalių patirties apžvalga…………………………………………….8
• 5.2. Padangų naudojimo kurui galimybė AB“Akmenės cementas”………………………9
• 5.3. Naudotų padangų naudojimo klinkerio krosnyje technologiniai
principai…………….9
• 5.4. Padangų naudojimo AB “Akmenės cementas” klinkerio krosnyje
eksperimentas …10
• 6.
Išvados……………………………………………………….
…………………………………………………..12
• 7. Energetinių objektų teršalų ir mokesčių už atmosferos teršimą
apskaičiavimas………..13
• 8.
Literatūra…………………………………………………….
…………………………………………………..19
Padangų utilizavimas
1. ĮvadasSenkantys neatsinaujinantys energetiniai ištekliai, pasaulinėje rinkoje
nuolat kylančios kuro kainos, didejantys atliekų kiekiai verčia ieškoti
naujų galimybių pasinaudoti atliekų energetiniu potencialu.
Kiekvienais metais pasaulyje gaminama daug padangų, kurios, pasibaigus
eksploatacijos laikui,
papildo atliekų srautą. Kadangi padangos pasižymi didele energetine verte,
jos ivairiose pramones šakose gali buti naudojamos kurui.
Vienas realiausiu senų padangų tvarkymo būdų – jų naudojimas alternatyviam
kurui cemento pramonėje klinkerio gamybos krosnyse.2. Naudotu padangų kaupimasis ir tvarkymo
problematikaKasmet pasaulyje susikaupia gausybė naudotų padangų, kurios naturalioje
gamtinėje aplinkoje praktiškai neyra. JAV per metus vidutiniškai jų
susidaro apie 281 mln. (~5,68 mln. t), Europos Sąjungoje – apie 180 mln.
(~3,64 mln. t). Padangų, tapusių atliekomis, tolimesnis tvarkymas sukelia
problemų visame pasaulyje, jų kaupimas sąvartyne iki šiol yra vienas
populiariausių
sprendimo būdų. Del išskirtinių padangų savybių – žemo tankio ir menko
biodegradacijos laipsnio – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas.
Padangas sunku laidoti, nes jų nesukrausi kompaktiškai, be to, susidaro
palankios sąlygos tarp jų veistis uodams bei įvairiems graužikams. Ypač
didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai kelia savaiminiai ar tyčiniai
didelių padangų sankaupų gaisrai, kurie sunkiai užgesinami del aukšto
padangų kaloringumo bei sudetingo jų gesinimo vandeniu. Atvirų padangų
gaisrų metu išsiskiria nekontroliuojami pavojingi teršalai, kurių poveikis
ir žala juntami tiek vietiniu, tiek ir regioniniu mastu.
ES Sąvartynų direktyva, nuo 2003 metu draudžianti laidoti sveikas, o nuo
2006 metu – smulkintas netinkamas naudoti padangas, bei nuolat didejantis
visuomenės susirūpinimas saugiu atliekų tvarkymu lemia šalinamų padangų
mažejimą sąvartynuose ir verčia pasaulio valstybes nustatyti padangu
naudojimo (perdirbimo) užduotis.3. Naudotų padangų pagrindiniai perdirbimo
būdaiEkologiškai švarus padangų utilizavimas – gana sunkiai sprendžiama
technologine problema, nes padanga – sudetingas gumos gaminys, armuotas
plienine viela ir medvilniniu audiniu. Pastaruoju metu vis labiau plinta
padangos su metaliniu kordu, nes, didejant transporto priemonių važiavimo
greičiams, padangoms keliami vis didesni techniniai reikalavimai. Norint
sukurti didelio našumo padangų perdirbimo technologiją, reikia rasti
efektyvius gumos atskyrimo nuo kordo būdus. Atskirta nuo kordo guma
apdorojama chemiškai ir panaudojama kaip žaliava, pvz. gumos pramoneje.
Tipinė padangų sudėtis ir energetinė vertė pateikta 1 lenteleje.1 lentelė. tipinė padangų sudėtis ir energetinė vertė.
|Komponentas |Lengvosios |Sunkvežimio |
| |mašinos padangos |padangos |
| |sudėtis, % |sudėtis, % |
|Anglis |76–77 |70–72 |
|Vandenilis |6–7 |5–6 |
|Siera |1–2 |1–2 |
|Geležis |10–12 |20–22
|
|Inertiniai filtrai |3–4 |3–4 |
|Vieneto masė, |5–9 |40–70 |
|kg |7500–7600 |6800–7000 |Netinkamos naudoti padangos ir toliau gali būti tradicinis antrinių žaliavų
šaltinis įvairioms pramonės šakoms, tačiau naujų ekologiškai švarių ir
ekonomiškai pagristų perdirbimo technologijų bei panaudojimo sričių paieška
lieka aktuali tema visame pasaulyje. Siekiant sumažinti nuolat didejantį
padangų atliekų srautą ir jų nepageidaujamą poveiki aplinkai, pasirenkamos
alternatyvos: padangos restauruojamos, siekiant pailginti jų būvio ciklą,
kuriamos ilgaamžiškesnės padangos ir kt. Netinkamu naudoti padangų tvarkymo
alternatyvas galima sąlygiškai suskirstyti i dvi grupes:
1. Trumpalaikės alternatyvos (padangu trupinimas (smulkinimas) į
skirtingo dydžio frakcijas, padangų pjaustymas ir žaliavos gamyba, padangų
naudojimas antrinėms žaliavoms gumos pramonėje kitų gumos komponentų ar
naujų padangų gamybai, dirbtinių rifų statyba pakrantėse, sportinių trasų,
golfo aikštelių įrengimas, supjaustytų ar sumaltų padangų laidojimas
buitinių atliekų sąvartynuose ir kt.).
2. Ilgalaikės alternatyvos (kelių tiesimas, padangų pirolizė, padangų
naudojimas šilumos ir energijos gamybai, padangų atliekų naudojimas cemento
gamybos pramonėje).
Padangų smulkinimas yra tik pirminis paruošimo tolimesniam tvarkymui
etapas. Pasaulyje žinomi įvairūs smulkinimo (trupinimo) būdai, kurie
pasirenkami priklausomai nuo tolimesnio žaliavos panaudojimo. Padangų gumą
naudoti antrinei žaliavai gumos pramonėje, kitu gumos gaminių ar naujų
padangų gamybai nėra populiaru dėl papildomų kordo atskyrimo kaštų, ribotos
iš antrinių žaliavų pagamintų produktų rinkos, del aukštų kai kuriems
gaminiams keliamų kokybės reikalavimų ir dėl nepritaikomumo šviesių spalvų
produktų gamybai. Subalastuotų ir sugrupuotų padangų naudojimas dirbtinių
rifų statybai pakrantėse yra patraukli alternatyva dėl specifinių šio
atliekų srauto ypatumų: nemagnetinių sąvybių, gebėjimo tapti dumbliu
dauginimosi ir žuvų veisimosi buveine ir ypač lėtos degradacijos gamtoje.
Alternatyvos taikymas ribotas dideliu transportavimo išlaidų ir mažo
dirbtinių poreikio. Būtina įvertinti ir tai, kad moksliškai nepakankamai
ištirti ilgalaikiai padangų įrimo procesai ir jų poveikis aplinkai. Dauguma
ilgalaikių padangų naudojimo alternatyvų nėra pakankamai moksliškai ir
ekonomiškai pagrįstos, jos tėra vystomos ar demonstruojamos, jų tyrimas
reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų.
Vis sparčiau padangų gumos atliekos naudojamos tiesiant kelius ar kaip
asfalto dangos priedas. Tačiau tyrimai rodo, kad asfalto priedų gamybai
reikalinga labai smulki padangų gumos frakcija, būtina pašalinti visas
plieno ar kitokių medžiagų priemaišas. Asfalto grindinys susideda iš dviejų
komponentų: agregatinės ir rišamosios medžiagos. Regeneruota guma pagerina
rišliosios medžiagos savybes. Kelio dangos tamprioji deformacija žiemą
padideja, o vasarą vėl sumažeja.
Guma mažina asfalto nesurišimo laipsnį, didina paviršiaus tamprumą ir
apsaugo asfaltą nuo pavojingų įtrukimų ar skylinejimų eksploatacijos metu.
Padangos sekmingai gali būti deginamos pirolizės būdu. Pirolizės procesas –
tai kontroliuojamas bedeguonis deginimo procesas, kurio metu suyra
organinės medžiagos. Pirolizei tinka ir padangos su metaliniu kordu.
Termiškai veikiant gumos atliekas uždaroje ertmėje, be papildomo oro
tiekimo 4000 –50000 C temperatūroje gali būti gauta gumos alyva, degiosios
dujos, skystieji angliavandeniliai ir kietosios liekanos, kurias galima
naudoti vietoj suodžių gumos techninių dirbinių gamyboje. Gumos alyva tinka
plastifikatorių regenerato gamybai arba plastifikatorių gumos mišiniuose.
Skystieji angliavandeniliai ir pirolizės metu gautos dujos naudojami kaip
kuras. Atliekant gumos atliekų 2 stadijų aukštatemperaturę pirolizę –120000
C temperatūroje, galima gauti suodžius gumos pramonei, gumos koksą, turintį
aukštas adsorbcines savybes, taip pat degias dujas ir žaliavą juodajai
metalurgijai . Energija gali buti gaunama deginant susmulkintą padangų gumą
ir naudojant kaip papildomą kurą anglimi kurenamuose įrenginiuose arba
specialiai tam pritaikytose krosnyse. JAV kompanija “Goodyear Tire and
Rubber” sukūrė cikloninę krosnį, kurioje deginamos padangos gaminami garai.
Padangos konvejeriu tiekiamos į besisukančios krosnies židinį. Jos spirale
juda į židinio centrą, kur 131500 C temperatūroje oksiduojasi. Tokio
įrenginio pajegumas – apie 14 000 kg/h padangų; kartu suprojektavus katilą,
galima pagaminti iki 11 300 kg/h garo.
Bendrai gaminant šilumą ir energiją, padangomis kurenamos jėgaines gali
pasiekti aukštų
efektyvumo rezultatų, yra ekonomiškai pagrįstos aplinkosauginiu požiūrių
priimtinos. Tokios jėgaines trūkumas – išlaidos, susijusios su padangų
surinkimu ir atgabenimu į jėgainę. Ekonomiškomis gali būti laikomos tokios
jėgainės, kurios suvartoja ne mažiau kaip 50 000 tonų padangų per metus.
Tai savo ruožtu leistų jas statyti gausiai apgyvendintose vietovėse, bet
tokios jėgainės statyba gali užtrukti dėl gyventojų pasipriešinimo. Šio
tipo jėgainėje padangos dega ant krosnies
degimo kameroje, kurioje
temperatūra – 130000 C. Joje turetų būti garą gaminantys įrenginiai; šalia
esančiai gyvenvietei tiektų ir šildymą, ir elektros energiją. Degimo
proceso atliekos – šlakas, Zn prisotintos filtrų dulkės. Galimybė statyti
didelių pajegumų pirolizės deginimo gamyklas priklauso nuo sugebėjimo
laiku, nepertraukiamai, reikiamais kiekiais ir pigiai tiekti netinkamas
naudoti padangas. Dar neseniai šiu procesų ekonominis efektyvumas buvo
vertinamas skeptiškai, tačiau, turint galvoje besikeičiančią situaciją
pasaulinėje naftos rinkoje, jie vėl gali būti peržiurėti iš naujo. Padangų
atliekų naudojimas kurui cemento pramonėje, klinkerio gamybos krosnyse –
plačiai pasaulyje paplitęs budas, del aukštos padangų kaloringumo vertės ir
mažo drėgmės kiekio (1–3 %). Mažam drėgmės kiekiui išgarinti reikia
mažesnių energetinių sąnaudų, ir tai sumažina degimo dujų debitą. Palyginti
mažas peleningumas (3–5 %) padidina šilumos absorbciją .
Klinkerio gamybos sukamoji krosnis pasižymi tokiomis aukštomis
temperatūromis, kuriose sudega visi padangose esantys elementai; išsilydo
padangu kordas, klinkeryje pakeičiantis įprastai priedams naudojamą geležį.
Gaminant klinkerį šlapiuoju būdu, kuro degimo produktai ir medžiaga
tiesiogiai kontaktuoja, todėl degimo proceso metu susidariusios kietosios
dalelės kepa su klinkeriu, o aukšta fakelo liepsnos temperatūra užtikrina
žymią sunkiųjų metalų, sieros, šarmų ir halogenų lokalizaciją klinkeryje.