Padangų utilizavimas
5 (100%) 1 vote

Padangų utilizavimas

Turinys• Turinys……………………………………………………………………………………..1

• 1. Padangų utilizavimas. Įvadas…………………………………………………………..2

• 2. Naudotų padangų kaupimasis ir tvarkymo problematika……………………………….3

• 3. Naudotų padangų pagrindiniai perdirbimo

būdai………………………………………..3

• 4. Naudotu padangu kaupimasis ir tvarkymas Lietuvoje………………………………….5

• 4.1. Naudotų padangų kaupimo ir tvarkymo teisinis

reglamentavimas……………………5

• 4.2. Naudotų padangų tvarkymas…………………………………………………………7

• 4.3. Netinkamų naudoti padangų tvarkymo problemos

Lietuvoje………………………..7

• 5. Naudotų padangų panaudojimo kurui galimybės cemento

pramonėje…………………8

• 5.1. Trumpa užsienio šalių patirties apžvalga…………………………………………….8

• 5.2. Padangų naudojimo kurui galimybė AB“Akmenės cementas”………………………9

• 5.3. Naudotų padangų naudojimo klinkerio krosnyje technologiniai

principai…………….9

• 5.4. Padangų naudojimo AB “Akmenės cementas” klinkerio krosnyje

eksperimentas …10

• 6.

Išvados……………………………………………………….

…………………………………………………..12

• 7. Energetinių objektų teršalų ir mokesčių už atmosferos teršimą

apskaičiavimas………..13

• 8.

Literatūra…………………………………………………….

…………………………………………………..19

Padangų utilizavimas

1. ĮvadasSenkantys neatsinaujinantys energetiniai ištekliai, pasaulinėje rinkoje

nuolat kylančios kuro kainos, didejantys atliekų kiekiai verčia ieškoti

naujų galimybių pasinaudoti atliekų energetiniu potencialu.

Kiekvienais metais pasaulyje gaminama daug padangų, kurios, pasibaigus

eksploatacijos laikui,

papildo atliekų srautą. Kadangi padangos pasižymi didele energetine verte,

jos ivairiose pramones šakose gali buti naudojamos kurui.

Vienas realiausiu senų padangų tvarkymo būdų – jų naudojimas alternatyviam

kurui cemento pramonėje klinkerio gamybos krosnyse.2. Naudotu padangų kaupimasis ir tvarkymo

problematikaKasmet pasaulyje susikaupia gausybė naudotų padangų, kurios naturalioje

gamtinėje aplinkoje praktiškai neyra. JAV per metus vidutiniškai jų

susidaro apie 281 mln. (~5,68 mln. t), Europos Sąjungoje – apie 180 mln.

(~3,64 mln. t). Padangų, tapusių atliekomis, tolimesnis tvarkymas sukelia

problemų visame pasaulyje, jų kaupimas sąvartyne iki šiol yra vienas

populiariausių

sprendimo būdų. Del išskirtinių padangų savybių – žemo tankio ir menko

biodegradacijos laipsnio – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas.

Padangas sunku laidoti, nes jų nesukrausi kompaktiškai, be to, susidaro

palankios sąlygos tarp jų veistis uodams bei įvairiems graužikams. Ypač

didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai kelia savaiminiai ar tyčiniai

didelių padangų sankaupų gaisrai, kurie sunkiai užgesinami del aukšto

padangų kaloringumo bei sudetingo jų gesinimo vandeniu. Atvirų padangų

gaisrų metu išsiskiria nekontroliuojami pavojingi teršalai, kurių poveikis

ir žala juntami tiek vietiniu, tiek ir regioniniu mastu.

ES Sąvartynų direktyva, nuo 2003 metu draudžianti laidoti sveikas, o nuo

2006 metu – smulkintas netinkamas naudoti padangas, bei nuolat didejantis

visuomenės susirūpinimas saugiu atliekų tvarkymu lemia šalinamų padangų

mažejimą sąvartynuose ir verčia pasaulio valstybes nustatyti padangu

naudojimo (perdirbimo) užduotis.3. Naudotų padangų pagrindiniai perdirbimo

būdaiEkologiškai švarus padangų utilizavimas – gana sunkiai sprendžiama

technologine problema, nes padanga – sudetingas gumos gaminys, armuotas

plienine viela ir medvilniniu audiniu. Pastaruoju metu vis labiau plinta

padangos su metaliniu kordu, nes, didejant transporto priemonių važiavimo

greičiams, padangoms keliami vis didesni techniniai reikalavimai. Norint

sukurti didelio našumo padangų perdirbimo technologiją, reikia rasti

efektyvius gumos atskyrimo nuo kordo būdus. Atskirta nuo kordo guma

apdorojama chemiškai ir panaudojama kaip žaliava, pvz. gumos pramoneje.

Tipinė padangų sudėtis ir energetinė vertė pateikta 1 lenteleje.1 lentelė. tipinė padangų sudėtis ir energetinė vertė.

|Komponentas |Lengvosios |Sunkvežimio |

| |mašinos padangos |padangos |

| |sudėtis, % |sudėtis, % |

|Anglis |76–77 |70–72 |

|Vandenilis |6–7 |5–6 |

|Siera |1–2 |1–2 |

|Geležis |10–12 |20–22
|

|Inertiniai filtrai |3–4 |3–4 |

|Vieneto masė, |5–9 |40–70 |

|kg |7500–7600 |6800–7000 |Netinkamos naudoti padangos ir toliau gali būti tradicinis antrinių žaliavų

šaltinis įvairioms pramonės šakoms, tačiau naujų ekologiškai švarių ir

ekonomiškai pagristų perdirbimo technologijų bei panaudojimo sričių paieška

lieka aktuali tema visame pasaulyje. Siekiant sumažinti nuolat didejantį

padangų atliekų srautą ir jų nepageidaujamą poveiki aplinkai, pasirenkamos

alternatyvos: padangos restauruojamos, siekiant pailginti jų būvio ciklą,

kuriamos ilgaamžiškesnės padangos ir kt. Netinkamu naudoti padangų tvarkymo

alternatyvas galima sąlygiškai suskirstyti i dvi grupes:

1. Trumpalaikės alternatyvos (padangu trupinimas (smulkinimas) į

skirtingo dydžio frakcijas, padangų pjaustymas ir žaliavos gamyba, padangų

naudojimas antrinėms žaliavoms gumos pramonėje kitų gumos komponentų ar

naujų padangų gamybai, dirbtinių rifų statyba pakrantėse, sportinių trasų,

golfo aikštelių įrengimas, supjaustytų ar sumaltų padangų laidojimas

buitinių atliekų sąvartynuose ir kt.).

2. Ilgalaikės alternatyvos (kelių tiesimas, padangų pirolizė, padangų

naudojimas šilumos ir energijos gamybai, padangų atliekų naudojimas cemento

gamybos pramonėje).

Padangų smulkinimas yra tik pirminis paruošimo tolimesniam tvarkymui

etapas. Pasaulyje žinomi įvairūs smulkinimo (trupinimo) būdai, kurie

pasirenkami priklausomai nuo tolimesnio žaliavos panaudojimo. Padangų gumą

naudoti antrinei žaliavai gumos pramonėje, kitu gumos gaminių ar naujų

padangų gamybai nėra populiaru dėl papildomų kordo atskyrimo kaštų, ribotos

iš antrinių žaliavų pagamintų produktų rinkos, del aukštų kai kuriems

gaminiams keliamų kokybės reikalavimų ir dėl nepritaikomumo šviesių spalvų

produktų gamybai. Subalastuotų ir sugrupuotų padangų naudojimas dirbtinių

rifų statybai pakrantėse yra patraukli alternatyva dėl specifinių šio

atliekų srauto ypatumų: nemagnetinių sąvybių, gebėjimo tapti dumbliu

dauginimosi ir žuvų veisimosi buveine ir ypač lėtos degradacijos gamtoje.

Alternatyvos taikymas ribotas dideliu transportavimo išlaidų ir mažo

dirbtinių poreikio. Būtina įvertinti ir tai, kad moksliškai nepakankamai

ištirti ilgalaikiai padangų įrimo procesai ir jų poveikis aplinkai. Dauguma

ilgalaikių padangų naudojimo alternatyvų nėra pakankamai moksliškai ir

ekonomiškai pagrįstos, jos tėra vystomos ar demonstruojamos, jų tyrimas

reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų.

Vis sparčiau padangų gumos atliekos naudojamos tiesiant kelius ar kaip

asfalto dangos priedas. Tačiau tyrimai rodo, kad asfalto priedų gamybai

reikalinga labai smulki padangų gumos frakcija, būtina pašalinti visas

plieno ar kitokių medžiagų priemaišas. Asfalto grindinys susideda iš dviejų

komponentų: agregatinės ir rišamosios medžiagos. Regeneruota guma pagerina

rišliosios medžiagos savybes. Kelio dangos tamprioji deformacija žiemą

padideja, o vasarą vėl sumažeja.

Guma mažina asfalto nesurišimo laipsnį, didina paviršiaus tamprumą ir

apsaugo asfaltą nuo pavojingų įtrukimų ar skylinejimų eksploatacijos metu.

Padangos sekmingai gali būti deginamos pirolizės būdu. Pirolizės procesas –

tai kontroliuojamas bedeguonis deginimo procesas, kurio metu suyra

organinės medžiagos. Pirolizei tinka ir padangos su metaliniu kordu.

Termiškai veikiant gumos atliekas uždaroje ertmėje, be papildomo oro

tiekimo 4000 –50000 C temperatūroje gali būti gauta gumos alyva, degiosios

dujos, skystieji angliavandeniliai ir kietosios liekanos, kurias galima

naudoti vietoj suodžių gumos techninių dirbinių gamyboje. Gumos alyva tinka

plastifikatorių regenerato gamybai arba plastifikatorių gumos mišiniuose.

Skystieji angliavandeniliai ir pirolizės metu gautos dujos naudojami kaip

kuras. Atliekant gumos atliekų 2 stadijų aukštatemperaturę pirolizę –120000

C temperatūroje, galima gauti suodžius gumos pramonei, gumos koksą, turintį

aukštas adsorbcines savybes, taip pat degias dujas ir žaliavą juodajai

metalurgijai . Energija gali buti gaunama deginant susmulkintą padangų gumą

ir naudojant kaip papildomą kurą anglimi kurenamuose įrenginiuose arba

specialiai tam pritaikytose krosnyse. JAV kompanija “Goodyear Tire and

Rubber” sukūrė cikloninę krosnį, kurioje deginamos padangos gaminami garai.

Padangos konvejeriu tiekiamos į besisukančios krosnies židinį. Jos spirale

juda į židinio centrą, kur 131500 C temperatūroje oksiduojasi. Tokio

įrenginio pajegumas – apie 14 000 kg/h padangų; kartu suprojektavus katilą,

galima pagaminti iki 11 300 kg/h garo.

Bendrai gaminant šilumą ir energiją, padangomis kurenamos jėgaines gali

pasiekti aukštų

efektyvumo rezultatų, yra ekonomiškai pagrįstos aplinkosauginiu požiūrių

priimtinos. Tokios jėgaines trūkumas – išlaidos, susijusios su padangų

surinkimu ir atgabenimu į jėgainę. Ekonomiškomis gali būti laikomos tokios

jėgainės, kurios suvartoja ne mažiau kaip 50 000 tonų padangų per metus.

Tai savo ruožtu leistų jas statyti gausiai apgyvendintose vietovėse, bet

tokios jėgainės statyba gali užtrukti dėl gyventojų pasipriešinimo. Šio

tipo jėgainėje padangos dega ant krosnies
degimo kameroje, kurioje

temperatūra – 130000 C. Joje turetų būti garą gaminantys įrenginiai; šalia

esančiai gyvenvietei tiektų ir šildymą, ir elektros energiją. Degimo

proceso atliekos – šlakas, Zn prisotintos filtrų dulkės. Galimybė statyti

didelių pajegumų pirolizės deginimo gamyklas priklauso nuo sugebėjimo

laiku, nepertraukiamai, reikiamais kiekiais ir pigiai tiekti netinkamas

naudoti padangas. Dar neseniai šiu procesų ekonominis efektyvumas buvo

vertinamas skeptiškai, tačiau, turint galvoje besikeičiančią situaciją

pasaulinėje naftos rinkoje, jie vėl gali būti peržiurėti iš naujo. Padangų

atliekų naudojimas kurui cemento pramonėje, klinkerio gamybos krosnyse –

plačiai pasaulyje paplitęs budas, del aukštos padangų kaloringumo vertės ir

mažo drėgmės kiekio (1–3 %). Mažam drėgmės kiekiui išgarinti reikia

mažesnių energetinių sąnaudų, ir tai sumažina degimo dujų debitą. Palyginti

mažas peleningumas (3–5 %) padidina šilumos absorbciją .

Klinkerio gamybos sukamoji krosnis pasižymi tokiomis aukštomis

temperatūromis, kuriose sudega visi padangose esantys elementai; išsilydo

padangu kordas, klinkeryje pakeičiantis įprastai priedams naudojamą geležį.

Gaminant klinkerį šlapiuoju būdu, kuro degimo produktai ir medžiaga

tiesiogiai kontaktuoja, todėl degimo proceso metu susidariusios kietosios

dalelės kepa su klinkeriu, o aukšta fakelo liepsnos temperatūra užtikrina

žymią sunkiųjų metalų, sieros, šarmų ir halogenų lokalizaciją klinkeryje.

Todel šlapiąjį klinkerio gamybos būdą kietųjų atliekų atžvilgiu galima

laikyti beatliekę technologija, krosnyje kartu su pagrindiniu kuru

naudojant padangas, kietųjų atliekų nesusidaro. Parenkant vieną ar kitą

padangų tvarkymo metodą makroekonominiame šalies lygyje, butina įvertinti

šiuos aspektus:

• susidarančių padangų atliekų kiekius, jų kitimo dinamiką ;

• šalies geografinę padeti;

• vietines ekonomines bei socialines aplinkybes;

• padangų atliekų surinkimo, perdirbimo, naudojimo kurui,

transportavimo infrastrukturą;

• perdirbimo metu gautų produktų rinkų pajegumus šalies viduje ir

kaimyninese valstybese;

• padangų atliekų naudojimo ar perdirbimo projektų įgyvendinimo

pasekmes aplinkai;

• kultūrinę terpę.

4. Naudotu padangu kaupimasis ir tvarkymas

Lietuvoje4.1. Naudotu padangu kaupimo ir tvarkymo

teisinis reglamentavimasLietuvos Statistikos departamento duomenimis (2 lentelė), per metus

Lietuvoje susidaro apie

10 000 tonų padangų, remiantis prielaida, kad susidarantis kiekis per metus

– tai padangu importo ir eksporto skirtumas. Padangų atliekų srautą

reguliuoja bendri atliekų tvarkymą reglamentuojantys įstatymai,

poįstatyminiai aktai bei normatyviniai dokumentai. Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministerijos 1998.12.24 įsakyme Nr.280 “Dėl leidimų

įvežti į Lietuvos Respubliką naudotas automobilių padangas išdavimo tvarkos

ir netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarkos” patvirtinta

leidimų įvežti naudotas automobilių padangas išdavimo tvarka, netinkamų

naudoti padangų surinkimo ir apskaitos tvarka, įvežamų automobilių padangų

ir netinkamų naudoti padangų surinkimo ir apskaitos kontrolės tvarkos.

Įvežti naudotas automobilių padangas, tinkančias tolimesnei eksploatacijai

ar restauracijai, leidžiama ūkio subjektams tik turint Aplinkos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Įvežti tinkančias tolimesnei

eksploatacijai padangas leidžiama tik pateikus įmonės, priemusios padangas,

pažymą apie priduotas netinkamas naudoti padangas (75 % nuo prašomų leisti

įvežti skaičiaus). Išvežtos iš Lietuvos Respublikos padangos bei priduotos

restauruoti padangos įskaitomos į surinktų padangų skaičių. Subjektai,

norintys įsteigti padangų surinkimo vietas, turi gauti gamtos ištekliu

naudojimo leidimą, parengti ir regiono aplinkos apsaugos departamente

patvirtinti netinkamų naudoti padangų perdirbimo (naudojimo) programą.

Norintys rinkti padangas taip pat turi užsiregistruoti kaip atliekas

tvarkanti įmonė Atliekas tvarkančių įmonių registre. Pagal Atliekų tvarkymo

taisykliu 54 punktą “Savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos turi buti

organizuotos taip, kad miestai ir didesnės gyvenvietės būtų aprupintos

naudotų padangų atskiro surinkimo priemonėmis”. Gyventojai pas save

susidariusias padangas gali nemokamai priduoti į didžiųjų atliekų ir

antrinių žaliavų aikšteles. Netinkamos naudoti padangos iš pramonės įmonių,

įstaigų ir organizacijų pagal gamtos išteklių naudojimo leidimus turi būti

pristatomos į jas tvarkančias įmones. Pristatydamos netinkamas naudoti

padangas surinkimo įmonėms, pramonės įmonės, įstaigos ir organizacijos moka

150– 400 Lt už toną.2 lentelė.

|Padangų rušis |Importas,|Eksportas,|Padangų |Padangų |Padangų |

| |2000 m. |2000 m. |lieka |svoris |kiekis, |

| | | |Lietuvoje | |2000 m. |

| |vnt. |vnt. |vnt. |kg/vnt. |t. |

|Naujos padangos |

|Lengvųjų |540391 |108674 |431717 |7
|

|automobilių | | | | | |

|Autobusų ir |143286 |19153 |124133 |39 |4814 |

|krovininių | | | | | |

|Sunkvežimių | | | | | |

|Kitos |23508 |7965 |15543 |5 |78 |

|Restauruotos |

|Lengvųjų |79943 |3870 |76073 |7 |533 |

|automobilių | | | | | |

|Autobusų ir |880 |66 |814 |39 |32 |

|krovininių | | | | | |

|Sunkvežimių | | | | | |

|Naudotos |

|Kitos |302935 |16247 |286688 |5 |1433 |

|Iš viso: |1092864 |156541 |936323 | |9945 |

|Lengvųjų |620334 |112544 |507790 | |3555 |

|automobilių | | | | | |

|Autobusų ir |144166 |19219 |124947 | |4873 |

|krovininių | | | | | |

|Sunkvežimių | | | | | |

|Kitos |328364 |24778 |303586 | |1518 |Remiantis nauju Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo

pakeitimo įstatymų, nuo 2003 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos įvežamos į

Lietuvą naujos, restauruotos bei naudotos padangos, sveriančios daugiau

kaip 3 kg. Lėšos, surinktos apmokestinant įvežamus gaminius, bus skiriamos

to produkto atliekų surinkimo, perdirbimo/naudojimo veiklai finansuoti.

Tikimasi, kad šis įstatymas ženkliai prisides prie padangų surinkimo,

atliekų naudojimo/ perdirbimo sistemos vystymo šalyje.

4.2. Naudotų padangų tvarkymas

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2000 metais Lietuvoje buvo

surinkta ir pristatyta tvarkymui

2 984 t. naudotų padangų. Daugiausia padangų surenkama Vilniaus, Klaipedos

ir Šiauliu regionuose.

1 pav. pateikiamas netinkamų naudoti padangų surinkimas regionais.1 pav. netinkamų naudoti padanų surinkimas regionais.

[pic]Ekspertų vertinimais, Valstybinės atliekų apskaitos duomenys yra gana

reprezentatyvus, nepaisant to, kad nemažai susidariusių atliekų

nepristatoma į minetąsias įmones (ypač gyventojų bei smulkių įmonių); o

kita dalis patenka į sąvartynus arba jų kitaip nekontroliuojamai

atsikratoma. Naudotų padangų naudojimo, šalinimo ir eksporto situacijos

analize įvairiuose regionuose, įvertinant ne tik 2000 m. sukauptas

atliekas, bet ir sukauptą likutį (apie 11 500 t), parodė, kad labiausiai

paplitęs naudotų padangų saugojimas ilgiau kaip vienerius metus (99 %; 11

423 t viso tvarkymui pristatyto kiekio), tik 1 % (95 t) kraunama

sąvartynuose ar atsikratoma kitais budais (sutvirtinami sąvartynu šlaitai,

įrengiamos sporto trasos), mažiau nei 1 % (20 t) eksportuojama į

Baltarusiją.4.3. Netinkamų naudoti padangų tvarkymo

problemos LietuvojeRemiantis Atliekas tvarkančių įmonių registro duomenimis, 2000 metais

Lietuvoje užsiregistravo

136 Naudotas padangas tvarkančios įmonės, įskaitant tiek sandeliuojančias

savo padangas, tiek

tarpininkaujančios surenkant, tiek padangų surinkimo įmones. Ne viena iš

užsiregistravusių įmonių nevykdo padangų perdirbimo (naudojimo) veiklos,

nors, prieš įsteigdamos surinkimo vietą, privalejo parengti padangų

naudojimo (perdirbimo) programas bei jas vykdyti. Taigi saugomų netinkamų

naudoti padangų kasmet daugėja, o problemos sprendimas atidedamas neribotam

laikui. Lietuvoje sąvartynuose laidoti padangas draudžiama pagal Atlieku

sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiuros po uždarymo

taisyklių VIII str. 37.5 punktą (LR Aplinkos ministro 2000 10 18 isakymas

Nr.444). Šiuo metu šalyje yra du padangų smulkinimo irenginiai – Dumpiuose

Klaipedos raj. bei Šiauliuose. Tačiau kol kas neišspręstas smulkintų

padangų tolimesnis naudojimas. Svarstant padangų perdirbimo į antrinius

produktus ar žaliavas galimybę Lietuvoje, susiduriama su nepakankamais jų

kiekiais, rinkų iš atliekų gautoms antrinėms žaliavoms užtikrinimo bei

projektų atsipirkimo sunkumais. Jau nuo 1989 metų Kauno technologijos

universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete bei kitose Lietuvos

mokslo bei tyrimu institucijose buvo atliekami įvairus netinkamų naudoti

padangų smulkinimo, metalinio kordo atskyrimo, naudojimo įvairiose srityse

technologijų moksliniai tyrimai bei eksperimentai. Tačiau mūsų šalyje

ignoruojama galimo bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir atliekų tvarkytoju

nauda, todel sukurtos technologijos praktiškai nebuvo pritaikytos. 2000 m.

AB “Klijai” Kaišiadoryse, planavo statyti du naudotu padangų deginimo

pirolizės būdu TIG-20 įrenginius. Pirolizės proceso metu susidariusias

dujas buvo numatoma naudoti kaip kurą įmones katilinėje. Planuojamos ūkines

veiklos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje pateikti atmosferos

teršalų apskaičiavimų
rezultatai ir pažemio sklaidos koncentracijos

neviršija DLK.

Nustatyta, kad katilinėje vietoj mazuto deginant dujinius naudotų padangų

pirolizės produktus, iš

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2350 žodžiai iš 4692 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.