Padangų utilizavimas
5 (100%) 1 vote

Padangų utilizavimas

Turinys• Turinys……………………………………………………………………………………..1

• 1. Padangų utilizavimas. Įvadas…………………………………………………………..2

• 2. Naudotų padangų kaupimasis ir tvarkymo problematika……………………………….3

• 3. Naudotų padangų pagrindiniai perdirbimo

būdai………………………………………..3

• 4. Naudotu padangu kaupimasis ir tvarkymas Lietuvoje………………………………….5

• 4.1. Naudotų padangų kaupimo ir tvarkymo teisinis

reglamentavimas……………………5

• 4.2. Naudotų padangų tvarkymas…………………………………………………………7

• 4.3. Netinkamų naudoti padangų tvarkymo problemos

Lietuvoje………………………..7

• 5. Naudotų padangų panaudojimo kurui galimybės cemento

pramonėje…………………8

• 5.1. Trumpa užsienio šalių patirties apžvalga…………………………………………….8

• 5.2. Padangų naudojimo kurui galimybė AB“Akmenės cementas”………………………9

• 5.3. Naudotų padangų naudojimo klinkerio krosnyje technologiniai

principai…………….9

• 5.4. Padangų naudojimo AB “Akmenės cementas” klinkerio krosnyje

eksperimentas …10

• 6.

Išvados……………………………………………………….

…………………………………………………..12

• 7. Energetinių objektų teršalų ir mokesčių už atmosferos teršimą

apskaičiavimas………..13

• 8.

Literatūra…………………………………………………….

…………………………………………………..19

Padangų utilizavimas

1. ĮvadasSenkantys neatsinaujinantys energetiniai ištekliai, pasaulinėje rinkoje

nuolat kylančios kuro kainos, didejantys atliekų kiekiai verčia ieškoti

naujų galimybių pasinaudoti atliekų energetiniu potencialu.

Kiekvienais metais pasaulyje gaminama daug padangų, kurios, pasibaigus

eksploatacijos laikui,

papildo atliekų srautą. Kadangi padangos pasižymi didele energetine verte,

jos ivairiose pramones šakose gali buti naudojamos kurui.

Vienas realiausiu senų padangų tvarkymo būdų – jų naudojimas alternatyviam

kurui cemento pramonėje klinkerio gamybos krosnyse.2. Naudotu padangų kaupimasis ir tvarkymo

problematikaKasmet pasaulyje susikaupia gausybė naudotų padangų, kurios naturalioje

gamtinėje aplinkoje praktiškai neyra. JAV per metus vidutiniškai jų

susidaro apie 281 mln. (~5,68 mln. t), Europos Sąjungoje – apie 180 mln.

(~3,64 mln. t). Padangų, tapusių atliekomis, tolimesnis tvarkymas sukelia

problemų visame pasaulyje, jų kaupimas sąvartyne iki šiol yra vienas

populiariausių

sprendimo būdų. Del išskirtinių padangų savybių – žemo tankio ir menko

biodegradacijos laipsnio – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas.

Padangas sunku laidoti, nes jų nesukrausi kompaktiškai, be to, susidaro

palankios sąlygos tarp jų veistis uodams bei įvairiems graužikams. Ypač

didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai kelia savaiminiai ar tyčiniai

didelių padangų sankaupų gaisrai, kurie sunkiai užgesinami del aukšto

padangų kaloringumo bei sudetingo jų gesinimo vandeniu. Atvirų padangų

gaisrų metu išsiskiria nekontroliuojami pavojingi teršalai, kurių poveikis

ir žala juntami tiek vietiniu, tiek ir regioniniu mastu.

ES Sąvartynų direktyva, nuo 2003 metu draudžianti laidoti sveikas, o nuo

2006 metu – smulkintas netinkamas naudoti padangas, bei nuolat didejantis

visuomenės susirūpinimas saugiu atliekų tvarkymu lemia šalinamų padangų

mažejimą sąvartynuose ir verčia pasaulio valstybes nustatyti padangu

naudojimo (perdirbimo) užduotis.3. Naudotų padangų pagrindiniai perdirbimo

būdaiEkologiškai švarus padangų utilizavimas – gana sunkiai sprendžiama

technologine problema, nes padanga – sudetingas gumos gaminys, armuotas

plienine viela ir medvilniniu audiniu. Pastaruoju metu vis labiau plinta

padangos su metaliniu kordu, nes, didejant transporto priemonių važiavimo

greičiams, padangoms keliami vis didesni techniniai reikalavimai. Norint

sukurti didelio našumo padangų perdirbimo technologiją, reikia rasti

efektyvius gumos atskyrimo nuo kordo būdus. Atskirta nuo kordo guma

apdorojama chemiškai ir panaudojama kaip žaliava, pvz. gumos pramoneje.

Tipinė padangų sudėtis ir energetinė vertė pateikta 1 lenteleje.1 lentelė. tipinė padangų sudėtis ir energetinė vertė.

|Komponentas |Lengvosios |Sunkvežimio |

| |mašinos padangos |padangos |

| |sudėtis, % |sudėtis, % |

|Anglis |76–77 |70–72 |

|Vandenilis |6–7 |5–6 |

|Siera |1–2 |1–2 |

|Geležis |10–12 |20–22
|

|Inertiniai filtrai |3–4 |3–4 |

|Vieneto masė, |5–9 |40–70 |

|kg |7500–7600 |6800–7000 |Netinkamos naudoti padangos ir toliau gali būti tradicinis antrinių žaliavų

šaltinis įvairioms pramonės šakoms, tačiau naujų ekologiškai švarių ir

ekonomiškai pagristų perdirbimo technologijų bei panaudojimo sričių paieška

lieka aktuali tema visame pasaulyje. Siekiant sumažinti nuolat didejantį

padangų atliekų srautą ir jų nepageidaujamą poveiki aplinkai, pasirenkamos

alternatyvos: padangos restauruojamos, siekiant pailginti jų būvio ciklą,

kuriamos ilgaamžiškesnės padangos ir kt. Netinkamu naudoti padangų tvarkymo

alternatyvas galima sąlygiškai suskirstyti i dvi grupes:

1. Trumpalaikės alternatyvos (padangu trupinimas (smulkinimas) į

skirtingo dydžio frakcijas, padangų pjaustymas ir žaliavos gamyba, padangų

naudojimas antrinėms žaliavoms gumos pramonėje kitų gumos komponentų ar

naujų padangų gamybai, dirbtinių rifų statyba pakrantėse, sportinių trasų,

golfo aikštelių įrengimas, supjaustytų ar sumaltų padangų laidojimas

buitinių atliekų sąvartynuose ir kt.).

2. Ilgalaikės alternatyvos (kelių tiesimas, padangų pirolizė, padangų

naudojimas šilumos ir energijos gamybai, padangų atliekų naudojimas cemento

gamybos pramonėje).

Padangų smulkinimas yra tik pirminis paruošimo tolimesniam tvarkymui

etapas. Pasaulyje žinomi įvairūs smulkinimo (trupinimo) būdai, kurie

pasirenkami priklausomai nuo tolimesnio žaliavos panaudojimo. Padangų gumą

naudoti antrinei žaliavai gumos pramonėje, kitu gumos gaminių ar naujų

padangų gamybai nėra populiaru dėl papildomų kordo atskyrimo kaštų, ribotos

iš antrinių žaliavų pagamintų produktų rinkos, del aukštų kai kuriems

gaminiams keliamų kokybės reikalavimų ir dėl nepritaikomumo šviesių spalvų

produktų gamybai. Subalastuotų ir sugrupuotų padangų naudojimas dirbtinių

rifų statybai pakrantėse yra patraukli alternatyva dėl specifinių šio

atliekų srauto ypatumų: nemagnetinių sąvybių, gebėjimo tapti dumbliu

dauginimosi ir žuvų veisimosi buveine ir ypač lėtos degradacijos gamtoje.

Alternatyvos taikymas ribotas dideliu transportavimo išlaidų ir mažo

dirbtinių poreikio. Būtina įvertinti ir tai, kad moksliškai nepakankamai

ištirti ilgalaikiai padangų įrimo procesai ir jų poveikis aplinkai. Dauguma

ilgalaikių padangų naudojimo alternatyvų nėra pakankamai moksliškai ir

ekonomiškai pagrįstos, jos tėra vystomos ar demonstruojamos, jų tyrimas

reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų.

Vis sparčiau padangų gumos atliekos naudojamos tiesiant kelius ar kaip

asfalto dangos priedas. Tačiau tyrimai rodo, kad asfalto priedų gamybai

reikalinga labai smulki padangų gumos frakcija, būtina pašalinti visas

plieno ar kitokių medžiagų priemaišas. Asfalto grindinys susideda iš dviejų

komponentų: agregatinės ir rišamosios medžiagos. Regeneruota guma pagerina

rišliosios medžiagos savybes. Kelio dangos tamprioji deformacija žiemą

padideja, o vasarą vėl sumažeja.

Guma mažina asfalto nesurišimo laipsnį, didina paviršiaus tamprumą ir

apsaugo asfaltą nuo pavojingų įtrukimų ar skylinejimų eksploatacijos metu.

Padangos sekmingai gali būti deginamos pirolizės būdu. Pirolizės procesas –

tai kontroliuojamas bedeguonis deginimo procesas, kurio metu suyra

organinės medžiagos. Pirolizei tinka ir padangos su metaliniu kordu.

Termiškai veikiant gumos atliekas uždaroje ertmėje, be papildomo oro

tiekimo 4000 –50000 C temperatūroje gali būti gauta gumos alyva, degiosios

dujos, skystieji angliavandeniliai ir kietosios liekanos, kurias galima

naudoti vietoj suodžių gumos techninių dirbinių gamyboje. Gumos alyva tinka

plastifikatorių regenerato gamybai arba plastifikatorių gumos mišiniuose.

Skystieji angliavandeniliai ir pirolizės metu gautos dujos naudojami kaip

kuras. Atliekant gumos atliekų 2 stadijų aukštatemperaturę pirolizę –120000

C temperatūroje, galima gauti suodžius gumos pramonei, gumos koksą, turintį

aukštas adsorbcines savybes, taip pat degias dujas ir žaliavą juodajai

metalurgijai . Energija gali buti gaunama deginant susmulkintą padangų gumą

ir naudojant kaip papildomą kurą anglimi kurenamuose įrenginiuose arba

specialiai tam pritaikytose krosnyse. JAV kompanija “Goodyear Tire and

Rubber” sukūrė cikloninę krosnį, kurioje deginamos padangos gaminami garai.

Padangos konvejeriu tiekiamos į besisukančios krosnies židinį. Jos spirale

juda į židinio centrą, kur 131500 C temperatūroje oksiduojasi. Tokio

įrenginio pajegumas – apie 14 000 kg/h padangų; kartu suprojektavus katilą,

galima pagaminti iki 11 300 kg/h garo.

Bendrai gaminant šilumą ir energiją, padangomis kurenamos jėgaines gali

pasiekti aukštų

efektyvumo rezultatų, yra ekonomiškai pagrįstos aplinkosauginiu požiūrių

priimtinos. Tokios jėgaines trūkumas – išlaidos, susijusios su padangų

surinkimu ir atgabenimu į jėgainę. Ekonomiškomis gali būti laikomos tokios

jėgainės, kurios suvartoja ne mažiau kaip 50 000 tonų padangų per metus.

Tai savo ruožtu leistų jas statyti gausiai apgyvendintose vietovėse, bet

tokios jėgainės statyba gali užtrukti dėl gyventojų pasipriešinimo. Šio

tipo jėgainėje padangos dega ant krosnies
degimo kameroje, kurioje

temperatūra – 130000 C. Joje turetų būti garą gaminantys įrenginiai; šalia

esančiai gyvenvietei tiektų ir šildymą, ir elektros energiją. Degimo

proceso atliekos – šlakas, Zn prisotintos filtrų dulkės. Galimybė statyti

didelių pajegumų pirolizės deginimo gamyklas priklauso nuo sugebėjimo

laiku, nepertraukiamai, reikiamais kiekiais ir pigiai tiekti netinkamas

naudoti padangas. Dar neseniai šiu procesų ekonominis efektyvumas buvo

vertinamas skeptiškai, tačiau, turint galvoje besikeičiančią situaciją

pasaulinėje naftos rinkoje, jie vėl gali būti peržiurėti iš naujo. Padangų

atliekų naudojimas kurui cemento pramonėje, klinkerio gamybos krosnyse –

plačiai pasaulyje paplitęs budas, del aukštos padangų kaloringumo vertės ir

mažo drėgmės kiekio (1–3 %). Mažam drėgmės kiekiui išgarinti reikia

mažesnių energetinių sąnaudų, ir tai sumažina degimo dujų debitą. Palyginti

mažas peleningumas (3–5 %) padidina šilumos absorbciją .

Klinkerio gamybos sukamoji krosnis pasižymi tokiomis aukštomis

temperatūromis, kuriose sudega visi padangose esantys elementai; išsilydo

padangu kordas, klinkeryje pakeičiantis įprastai priedams naudojamą geležį.

Gaminant klinkerį šlapiuoju būdu, kuro degimo produktai ir medžiaga

tiesiogiai kontaktuoja, todėl degimo proceso metu susidariusios kietosios

dalelės kepa su klinkeriu, o aukšta fakelo liepsnos temperatūra užtikrina

žymią sunkiųjų metalų, sieros, šarmų ir halogenų lokalizaciją klinkeryje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1412 žodžiai iš 4692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.