Santykinių rodiklių analizė
5 (100%) 1 vote

Santykinių rodiklių analizė

1. Literatūros sąrašas -21

ĮVADAS

Mano darbo tema yra santykinių rodiklių analizė. Tai vienas iš pagrindinių metodų, kuris yra naudojamas norint atlikti finansinę rodiklių analizę.Be šio metodo yra dar naudojami šie metodai: horizontaliosios analizės metodas, bei vertikaliosios analizės metodas.

Yra išskiriamos 2 finansinių rodiklių rūšys:

1. Trento

2. Šakos lyginamoji

Atliekant šį darbą aš atlikau Trento finansinės rodiklių analizės rūšį. Trento (laiko eilučių) finansinių rodiklių rūšis, kai lyginama kelių metų, vienos įmonės finansiniai rodikliai.

Santykinių rodiklių analizė, tai finansinių ataskaitų rodiklių santykio, ar proporcijų apskaičiavimas. Koeficientai leidžia palyginti, kelių įmonių rodiklius ar tos pačios įmonės skirtingų periodų rodiklius iš kurių galime spręsti ar naudinga yra finansuoti į tą įmonę.Todėl ir dėl šio tikslo ir yra atliekama santykinių rodiklių analizė. Visi rodikliai yra suskirstyti į 4 pagrindines dalis:

1. Likvidumo analizė. Ji parodo įmonės sugebėjimą padengti trumpalaikes skolas.

2. Mokumo analizė. Ji įvertina įmonės gebėjimą padengti visas skolas.

3. Apyvartumo analizė.ji parodo kaip efektyviai naudojamas įmonės turtas.

4. Pelningumo analizė. Ji įvertina įmonės sugebėjimą uždirbti pelną, bei parodo, kas jį uždirba.

Taip pat yra skaičiuojami kapitalo ir rinkos įvertinimo rodikliai. Jie yra svarbūs didelėms įmonėms ir šie rodikliai parodo vidinės ir išorinės rinkos rūšį.

Šiame darbe aš pasirinkau atlikti AB “ALITA” santykinių rodiklių analizę.Ją atlikau remdamasi 2002 –2003 metų duomenimis.

Šio mano darbo tikslas buvo išsiaiškinti ar įmonė dirba pelningai, ar padidėjo (sumažėjo) jos pelnas ir panašiai, bet aktualiausias klausimas į kurį atlikdama santykinių rodiklių analizę ieškojau atsakymo ar verta investuoti į šią įmonę.

Taigi siekiant šio tikslo šiame darbe aš atlikau likvidumo, mokumo, pelningumo, apyvartumo analizes, bei apskaičiavau atitinkamus rodiklius, kurie buvo būtini norint atlikti šias santykinių rodiklių analizes.

ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

AB “Alita” įsikūrė 1963 metais Alytuje, miškininkų g. 17. Tai alkoholinių gėrimų produkcijos gamintoja. Vieni iš populiariausių šios bendrovės produktų – vynai. 1996 metais AB “Alita” pradėjo gaminti ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Įmonė taip pat verčiasi ir obuolių sulčių gamyba. Iš viso bendrovė gamina apie 50 pavadinimų alkoholinius gėrimus. Pagrindinės žaliavos yra įsigyjamos vietinėje rinkoje. Įmonė importuoja vynuoges, įpakavimą, etiketes ir prancūzišką spiritą brendžio gamybai. AB “Alita” savo produkciją eksportuoja į tokias šalis kaip: Vengrija, Čekija, D.Britanija, Panama, Vokietija, Lenkija bei Danija. Nuo 1984 metų bendrovė dalyvauja įvairiose tarptautinėse parodose ir konkursuose Bratislavoje, Mikulove, Sankt Peterburge, Jaltoje, Kišiniove, Rygoje, Maskvoje, Londone ir Vilniuje, kur jos gaminiai patenka į geriausiųjų sąrašus.Vartotojai ypač vertina brendį „Alita“, kuris pradėtas gaminti 1995 m.

Šampanizuotas vynuogių vynas yra svarbiausias ir reprezentacinis AB „Alita“ gaminys. Šiandien AB „Alita“ pagal naujausią ir pažangiausią srovinę technologiją gamina daugiau kaip 10 rūšių šio gėrimo. AB „Alita“ šampanizuoto vyno gamyba yra artima klasikinei šampano gamybos technologijai.

2002 m. AB „Alita“ patobulino savo Kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2000 standarto reikalavimus ir ją resertifikavo Vokietijos sertifikacinėje įstaigoje TUV CERT.

Bendra alkoholinės produkcijos gamybos apimtis hektolitrais 2002 metais padidėjo 1,8% (lyginant su 2001 metais). Tačiau atskirose produktų grupėse gamyba ir didėjo, ir mažėjo. Labiausiai sumažėjo spirituotų, natūralių vynuogių bei vaisių vynų gamyba. Koncentruotų obuolių sulčių bei obuolių aromato pagaminta perpus mažiau, nei praeitais metais. Mažėjusios keletą metų putojančių gėrimų gamybos apimtys išaugo 15,9%, alkoholinių kokteilių – 2,4 karto, sidrų – 32,8%, brendžio – 65,8%, trauktinių – 56,5%.

2002 metais toliau buvo plečiamas produkcijos asortimentas. Reikšmingiausias ir sėkmingiausias AB „Alita“ naujas gaminys – 5 rūšių alkoholiniai kokteiliai „MIX“, sulaukę didžiulio populiarumo ir padėję bendrovei tapti didžiausia kokteilių gamintoja Lietuvoje. Praeiti metai parodė, kad bendrovė vertinama ne tik Lietuvoje. Didžiausia pasaulyje sidro gamintoja – Didžiosios Britanijos kompanija „H P Bulmer Ltd.“ – šampanizuoto vyno gamintojai AB „Alita“ 2002 m. pardavė teisę gaminti ir platinti sidrą „Woodpecker“ Lietuvoje bei pasirinko ją kaip platformą sidro eksportui į kitas Baltijos šalis bei Rusiją. Lietuvos bendrovė planuoja užimti 30% Lietuvos sidro rinkos.

AB „Alita“ įstatinis kapitalas – 73,088 mln. litų. Valstybė, valdanti 83,77 proc. įmonės akcijų, rengiasi privatizuoti įmonę, kuri sulaukė užsienio ir vietos investuotojų dėmesio. Bendrovė yra

Lietuvos maisto pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė. 2002 metais įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius siekė 494.

2002 m. bendrovė uždirbo 3,226 mln. Lt pelno ir išmokėjo 2,99 ct. dividendų už akciją. 2003 metais bendrovė planuoja pasiekti 90
milijonų litų apyvartą ir gauti 6 milijonus litų grynojo pelno. Investicijoms planuojama skirti 6,5 mln. Lt.

LIKVIDUMO RODIKLIAI

Finansinės veiklos analizė paprastai pradedama nustatant įmonės finansinio likvidumo rodiklius, kurie parodo įmonės gebėjimus padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Bendrasis likvidumas. Bendrojo likvidumo lygis turėtų svyruoti nuo 1,2 iki 2,5.Šis rodiklis parodo ar įmonė sugeba grąžinti trumpalaikes skolas.

Bendrasis likvidumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Greitasis likvidumas. Jis parodo įmonės sugebėjimą laiku grąžinti trumpalaikius įsipareigojimus ir parodo likvidumo laipsnį, kai į įmonės trumpalaikį turtą neįtraukiamos atsargos. Jo lygis turėtų svyruoti nuo 0,7 iki 1.

Greitasis likvidumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

`

Absoliutus likvidumas. Jis parodo ar įmonė racionaliai panaudoja pinigines lėšas. Priimtina, kad šis absoliutaus likvidumo rodiklis yra lygus 0,2.

Absoliutus likvidumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Apyvartų kapitalas.

Apyvartų kapitalas skaičiuojamas pagal šią formulę:

APK=TT-TĮ

2003 metai 2002 metai

APK= 50173422 – 19585337 = 30588085 APK= 60525643 – 23862581 =36663062

MOKUMO RODIKLIAI

Mokumo rodikliai padeda įvertinti finansinę struktūrą, tai yra parodo kokiomis lėšomis finansuotas įmonės turtas.

Bendrasis mokumas. Šio rodiklio lygis turėtų svyruoti nuo 0,5 iki 0,7.

Bendrasis mokumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Skolų koeficientas. Šis rodiklis parodo ar įmonė turi pusiausvyrą tarp skolinto ir nuosavo kapitalo. Šio rodiklio lygis turėtų svyruoti nuo 0,3 iki 0,5.

Skolų koeficientas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Pastovaus mokumo koeficientas. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turėtų būti nedidesnė už 1, tačiau jei įmonė galės garantuoti skolos grąžinimą konkrečiu turtu, tai ji gaus paskolą esant mažesnei šio koeficiento reikšmei.

Pastovaus mokumo koeficientas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai



Turto investicijų padengimo koeficientas. Normalia skaitine reikšme laikoma 0,85 – 0,9. Koeficiento skaitinė reikšmė lygi 1, tai visas įmonės turtas yra finansuojamas iš nuosavų lėšų.

Turto investicijų padengimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

APYVARTUMO RODIKLIAI

Apyvartiniai (turto valdymo) rodikliai. Analizuojant finansinės atskaitas būtina atlikti ir turto valdymo rodiklių analizę. Didelė apyvarta garantuoja testinius pinigų srautus, o tai dažnai svarbiau nei pelnas. Šie rodikliai parodo turto naudojimo efektyvumą, tai yra parodo kaip dažnai per atskaitinį laikotarpį pakeičiamos skirtingos turto dalys.

Turto apyvartumas. Šis rodiklis parodo kiek tenka kiekvienam turto vienetui realizacijos. Manoma, kad geras apyvartumo rodiklis svyruoja 1,6 – 1,8.

Turto apyvartumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Ilgalaikio turto apyvartumas.

Ilgalaikio turto apyvartumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Trumpalaikio turto apyvartumas. Jis daro didelę įtaką įmonės finansinei būklei, nes iš jo galima spręsti ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.

Trumpalaikio turto apyvartumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai


Atsargų apyvartumas. Nedidelis atsargų apyvartumo rodiklis gali reikšti, kad įmonėje susikaupę atsargų arba stokojama gamybinių pajėgumų, o taip pat gali būti ženklas, kad įmonė nesėkmingai realizuoja pagamintą produkciją.Labai didelis atsargų apyvartumas gali reikšti, kad įmonė nesukaupia pakankamai atsargų, nepertraukiamam gamybos procesui garantuoti.

Atsargų apyvartumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai


Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo, kas kiek įmonė išieško, savo lėšas, atsiskaitymo procese.

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas. Jis rodo kaip dažnai įmonė atsiskaito su savo kreditoriais.

Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Kapitalo apytakos ciklas. Jo trukmė priklauso nuo laiko per kurį atsargos tampa pardavimais, pirkėjų įsiskolinimas pinigais ir per kurį apmokamas kreditorinis įsiskolinimas.

Kapitalo apytakos ciklas skaičiuojamas pagal šią formulę:

KAC = AAd + PĮAd + KĮAd

2003 metai 2002 metai

KAC=115+51+118 =284 KAC =156+59+141 =356

PELNINGUMO RODIKLIAI

Pelningumo rodiklis domina daugelį ekonominių subjektų. Jie įtakoja akcininkų norą toliau finansuoti įmonę, parodo įmonės

sugebėjimą gauti pelną, parodo kokiomis lėšomis uždirbtas pelnas. Skaičiuojant pelningumo rodiklius dažniausiai imamas bendrasis pelnas, kuris įvertina tiesiogines pajamas ir išlaidas, bei grynasis pelnas, kuris įvertina visas pajamas ir išlaidas.

Turto pelningumo rodiklis. Šis rodiklis atspindi ar efektyviai panaudojamas įmonės turtas. Jis rodo, kiek grynojo pelno tenka 1 turto litui, tai yra kiek ankščiau į tirtą įdėtų pinigų grįžta per ataskaitinį laikotarpį, grynojo pelno pavidalu.

Turto pelningumo rodiklis skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Nuosavo kapitalo pelningumas. Jis parodo kiek pelno tenka vienam nuosavybės litui.

Nuosavo kapitalo pelningumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai


Bendroji marža. Ji parodo kiek procentų gautųjų pajamų liko padengti netiesioginėms išlaidoms.

Bendroji marža skaičiuojama pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Veiklos marža.

Veiklos marža skaičiuojama pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

Grynoji marža. Ji rodo pardavimų pelningumą, įvertinus visas pajamas ir išlaidas.

Grynoji marža skaičiuojama pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai


KAPITALO IR RINKOS VERTĖS RODIKLIAI

Šie rodikliai parodo įmonės vidinės veiklos ir rinkos tarpusavio ryšį. Plačiausiai naudojamas rinkos rodiklis, kuris yra akcijos pelno rodiklis, ir jis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

2003 metai 2002 metai

LIKVIDUMO ANALIZĖ

Likvidumo analizė parodo įmonės sugebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Apskaičiavus bendrojo likvidumo rodiklius galime pamatyti, kad 2003 metais rodiklių reikšmė yra didesnė nei 2002 metais, bet labai nežymiai. Abejais metais rodikliai nežymiai viršija saugumo ribą (ekonomistų siūlymu 1,2 – 2,5). Tačiau pažvelgus į rodiklius galime teigti, kad įmonė neturi sunkumų dėl susikaupusių apyvartinių lėšų ir ji jas dar sugeba efektyviai panaudoti.

Pažvelgus į greitojo likvidumo koeficientus galime padaryti tokias išvadas, kad įmonė sugeba laiku grąžinti trumpalaikius įsipareigojimus. 2002 metais greitojo likvidumo koeficientas buvo 1, tai 2003 metais nedaug kuo pasikeitė, nes siekė 1,07. Šį nežymų pasikeitimą įtakojo sumažėjęs atsargų kiekis, kuris sumažėjo 1,3 karto (29123509 ir 36622992). Tačiau tokiu pat skirtumo sumažėjo ir trumpalaikis turtas. Kad įmonė su tuo neturi bėdų sprendžiu iš to, kad gauti rodikliai dar patenka į saugumo ribą (ekonomistų siūlymu 0,7 – 1).

Absoliutaus likvidumo rodikliai abejais atvejais yra vienodi ir gan aukšti, tai yra 0,42, o tai reiškia, kad įmonė lengvai sugebėtų padengti savo trumpalaikes skolas.

Paskaičiavus apyvartinį kapitalą matome, kad įmonė jo turi pakankamai. 2002 metais apyvartinis kapitalas sudaro 36663062, o 2003 metais sumažėjo iki 30588085.

Atlikus likvidumo analizę galima teigti, kad įmonė didelių problemų neturi, nes yra likvidi, tai yra lengvai sugeba padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus ir turi pakankamai lėšų savo veiklos plėtrai. Todėl nepastebėjau, kad įmonė turėtų kokių problemų.

MOKUMO ANALIZĖ

Mokumo rodikliai parodo finansinį srautą, tai yra parodo kaip panaudojamas skolintas kapitalas ir koks yra santykis tarp skolinto ir nuosavo kapitalo. Apskaičiuoti rodikliai rodo, kad daugiau nei pusę turto yra finansuota nuosavomis lėšomis. 2003 metais – 83%, o 2002 metais – 80%, tuomet skolintas kapitalas atitinkamai 17% ir 20%. Įmonė neturi sunkumų grąžinant skolas, nes apskaičiavus 2003 ir 2002 metų pastovaus mokumo koeficientus gavome abejais metais po 0, o tai reiškia, kad įmonė galės garantuoti skolos grąžinimą ir ji laisvai gautų prireikus paskolą, kadangi laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turėtų būti nedidesnė už 1.

Tiesioginių investicijų koeficientas 2002 metais siekė 0,8, o 2003 metais išaugo iki0,83. Tam įtakos turėjo sumažėjęs įmonės turtas, kuris sumažėjo 1,1 karto. Tuo tarpu ir pastovus kapitalas 2003 metais sumažėjo 1 kartą. Normalia skaitine reikšme laikoma 0,85 – 0,9. Matome, kad mūsų apskaičiuoti rodikliai patenka į šiuos rėmus, tačiau matome, kad įmonės visas turtas nėra finansuojamas iš nuosavų lėšų.

Atlikus mokumo analizę galima teigti, kad įmonė mokumo problemų neturi. Daugiau nei pusę turto yra finansuojama iš nuosavų lėšų, o tik 20% iš skolintojo lėšų, o tai mano manymu yra labai gerai.

APYVARTUMO ANALIZĖ

Rodikliai parodo, kaip efektyviai panaudojamas įmonės turtas. Pradžioje paskaičiavus turto apyvartumą, iš apskaičiuotų rodiklių matome, jog 1 į turtą investuotas litas 2002 metais uždirba 0,71 Lt , o 2003 metais – 0,81 Lt. Apskaičiavus ilgalaikio turto apyvartumą matome, kad jis abejais metais yra panašus, tai yra 1,48 ir 1,44. O apskaičiavus trumpalaikio turto apyvartumą matome, kad situacija čia jau visai kita: 2002 metais – 1,42 ir 2003 metais –1,84. Matome, kad 2003 metais rodiklis išaugo. Iš šių duomenų galime spręsti, kad 2003 metais
atveju įmonės padėtis pagerėjo, nes matome, kad būtent šiais metais įmonei tikrai netrūksta apyvartinių lėšų.

Iš atsargų apyvartumo matome, kad įmonėje abejais metais atsargos atnaujinamos panašiai, tai yra 2002 metais kas 156 dienas, o 2003 metais kas 115 dienų. Įmonė skolas išieško kas 51 – 59 dienas, tai yra mažiau nei per du mėnesius.

Kreditoriams įmonė skolų grąžinti iškarto nesugeba. Ji tai daro 2002 metais kas 141 dieną, tai yra maždaug kas 5 mėnesius, o 2003 metais, kas 118 dienų, tai yra maždaug kas 4 mėnesius. Matome, kad įmonėje padėtis pagerėjo.

Atlikus apyvartumo analizę galima teigti, kad įmonė didelių problemų neturi, tai yra neužlaiko atsargų.

PELNINGUMO ANALIZĖ

Rodikliai parodo kaip buvo uždirbamas įmonės pelnas. Iš rodiklių matome ( pelno (nuostolio) ataskaitos), kad įmonė uždirba pelną. Tačiau 2003 metais įmonės pelnas yra mažesnis nei 2002 metais, ir jis sumažėjo 1,3 karto.

Apskaičiavus turto pelningumo rodiklius matome, kad 2002 metais 0,034 Lt grynojo pelno tenka 1 turto litui, o 2003 metais šis rodiklis sumažėjo ir jau tenka tik 0,028 lito.

Iš nuosavo kapitalo pelningumo rodiklių matome, kad 2002 metais – 0,043 Lt tenka 1 nuosavybės litui, o 2003 metais rodiklis yra mažesnis ir jau tenka tik 0,035 Lt, o tai yra kadangi atitinkamai yra sumažėjęs tais metais įmonės pelnas.

Taip pat paskaičiavę maržas, galima daryti išvadas, kad įmonė padarė neblogą žingsnį sumažindama 2003 metų parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą. Tą parodė apskaičiuota bendroji marža. Tačiau įvertinus pajamas ir išlaidas, pardavimų pelningumas 2003 metais sumažėjo 1,4 karto.

Matome, kad įmonė sumažinus savikainą, padidino pardavimus ir jie 2003 metais padidėjo 1,1 karto. Todėl atlikus pelningumo analizę nepastebėjau, kad įmonė turėtų kokių nors problemų.

KAPITALO VERTĖS IR RINKOS VERTĖS RODIKLIŲ ANALIZĖ

Iš rodiklių matome, kad 2002 metais įmonės reitingas buvo aukštesnis. Vienos akcijos pelningumas 2002 metais – 0,06 Lt , o 2003 metais sumažėjo iki 0,044 Lt ir tai yra 1,4 karto.

Kitai[p tariant 2003 metais viena akcija gavo 4 centus pelno, o 2002 metais 2 centais daugiau. Šį sumažėjimą sąlygojo sumažėjęs įmonės pelnas, kuris per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 23%.

IŠVADOS

Atlikus finansinių ataskaitų analizę prieiname išvadų, kad įmonė didesnių problemų neturi, nors rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Grynasis pelnas sumažėjo 23%, o pardavimai išaugo 7%, tuo tarpu savikaina sumažėjo 2%.

Įmonės turtas suformuotas iš savininkų ir skolintojų lėšų. Kapitalo struktūroje yra pusiausvyra, kadangi daugiau nei pusę lėšų finansuota iš nuosavo kapitalo.

Įmonė yra likvidi ir jos likvidumas yra stabilus, nes abejais metais šis rodiklis beveik nepakito. Mokumo problemų įmonė neturi taip pat.

Atlikus ir kitas santykinių rodiklių analizes didelių problemų nematau, kadangi įmonėje staigių ir didelių pokyčių per ataskaitinį laikotarpį neįvyko ir įmonė mano nuomone yra stabili.

Todėl mano nuomone ši įmonė yra progresuojanti ir puikus pasirinkimas norint investuoti savo pinigus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mackevičius, J. Poškaitė “Finansinių ataskaitų analizė”

2. E. Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė “Finansų analizė”

TURINYS

2. Įvadas -3

3. Įmonės charakteristika -4

4. Santykiniai analizės rodikliai -5

5. Santykinės rodiklių analizės -15

6. Išvados -20