Spalvų regimasis suvokimas ir jų poveikis žmogui
5 (100%) 1 vote

Spalvų regimasis suvokimas ir jų poveikis žmogui

Turinys

Turinys 1

I Spalvų regimasis suvokimas 3

Kodėl mes bijome spalvų? 3

Spalvinis matymas 4

Spalvos pojūtis 4

Spalvos suvokimas 4

II SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI 5

Raudona 5

Geltona 6

Mėlyna 6

Žalia 6

III MADINGOS SPALVOS 6

Kai kurie senovėje madingų spalvų pavyzdžiai: 7

Šiandien madinga: 7

Spalvų poveikis 7

Kodėl mes bijome spalvų? 8

Literatūros sąrašas 9

I Spalvų regimasis suvokimas

Bene didžiausią įtaką žmogui, neskaitant galbūt oro sąlygų, daro spalvos. Mes nuolat girdime sulyginimus: “lyg raudonas skuduras buliui”, “šaltas mėlynumas”, “pažaliavo iš pykčio” ir pan. Spalvų psichologija ir tai, kaip spalvos veikia žmogaus elgesį, dėstoma rimtuose universiteto kursuose.

Ligoninių palatos, klasės, greito maisto restoranai ir biurai nudažyti spalvomis, kurios turėtų veikti žmonių, nuolat būnančių tose patalpose, elgesį ir nuotaiką. Net produktai ant artimiausio prekybos centro lentynų yra pakuotėse, kurių spalvos kruopščiai parinktos, kad patrauktų jūsų dėmesį ir paskatintų pirkti. Taigi kodėl žmonės taip abejoja rinkdamiesi spalvas savo namams? Kodėl neutralios spalvos erdvė laikoma idealia?

Kodėl mes bijome spalvų?

Pirmasis žingsnis atsikratant spalvų naudojimo baimės – suprasti, kokį psichologinį poveikį jos daro mums. Žinoma, kad raudona stimuliuoja apetitą, taigi tai puiki spalva valgomiesiems. Tiek mėlyna, tiek žalia – gaivios ir raminančios spalvos. Tai gamtinės spalvos ir gali būti populiarios miegamuosiuose. Geltona ir oranžinė suteikia energijos, taigi tinka kambariuose, kuriuose reikia sužadinti energingumą – tarkime, virtuvėje. Terakotinė oranžinė ideali namų darbo kambariui; ji turi energizuojančio poveikio kaip ir raudona ar oranžinė, bet kartu nėra tiek ryški, kad nenusėdėtumėte savo kėdėje.

Daugumoje šiuolaikinių televizijos programų meistriškai naudojamos drąsios ryškių spalvų kombinacijos: violetinės ir gelsvai žalios, žalsvai melsvos ir raudonai oranžinės, oranžinės ir fuksijos. Bet atsargiai naudokite spalvų derinius kasdienėje aplinkoje. Violetinė ir gelsvai žalia tinka, nes jos yra papildomosios spalvos – jos yra opozicijoje spalvų rate. Taip pat ir žalsvai melsva bei raudonai oranžinė.

Manysite, kad oranžinė ir fuksijos spalva nesiderins viena su kita, bet kadangi spalvų rate jos yra viena šalia kitos, jos sudaro harmoniją. Verta investuoti į spalvų ratą (galima įsigyti daugumoje gerų meno parduotuvių) – jis padės jums pamatyti, kaip dera spalvos, užuot bereikalingai iššvaisčius pinigus greipfruto geltonos ir alyvų žalios spalvų dažams miegamajame. Ir gerai pagalvokite, ar tikrai violetinė ir gelsvai žalsva svetainė tikrai yra ta vieta, kur galėtumėte gyventi.

Tai anaiptol nereiškia, kad ryškioms spalvoms negalima rasti vietos. Per daug namų nudažyti įvairiais smėlio spalvos tonais, o nauja standartinė neutrali spalva vis dar tebėra gelsva kreminė. Subtilios sienų spalvos, pavyzdžiui, beveik balta, rusva, gerai atrodo ir netrikdo ramybės, tačiau jas pagyvina ryškesni aksesuarų, kilimų, užuolaidų akcentai. Tai gali būti ryškių spalvų kilimas, šiek tiek spalvingų keramikos ar stiklo dirbinių, gyvybės įkvepiančių paveikslų ar pagalvėlių. Visuma atrodys erdvi ir raminanti, bet spalvų pliūpsniai atspindės jūsų asmenybę.

Ryškios spalvos labiausiai tinka kambariams, kurie mažiau naudojami. Prieškambariai ir drabužinės – idealios erdvės eksperimentams. Šiose patalpose nepraleidžiame daug laiko, taigi galime leisti sau šiek tiek drąsos. Vien dėl to, kad šios erdvės paprastai būna mažos ar siauros, nebijokite naudoti ryškių spalvų. Maža drabužinė ir yra maža drabužinė, ir jokia balta spalva to nepakeis. Kodėl gi nepabrėžus jos dailių proporcijų, nudažant tamsia bordo ar mėlyna spalva ir nepanaudojus baltos akcentams (rankšluosčiai ir pan.)?

Žalsvai melsva gali būti baigiamasis akcentas. Maišykite šlakelį koralų spalvos su žalsvai melsva ir žiupsniu nefrito. Svarbu gerai apgalvoti proporcijas. Apsispręskite, kokia bus jūsų pagrindinė spalva, ir tuomet kruopščiai parinkite akcentus.

Apgalvokite, kokia galėtų būti spalvos tekstūra. Spalva išliktų tokia pat, įvairuotų tik jos ryškumas. Spalvos gali būti sluoksniuojamos – taip gaunamas netikėtas efektas. Nebrangūs pušiniai baldai gali būti pakeisti užtepant mėlyno, balto grunto ir tuomet nušveičiant baltus dažus kampuose ir aplink rankenas, kad baldai atrodytų kaip senoviški.

Jei pritrūkote minčių, kokių spalvų norėtumėte savo kambariui, apsidairykite, kokie baldai ar kiti daiktai yra jame. Galbūt jūsų vaizduotę įkvėps paveikslas ar kilimas. Daugybė interjero dizainerių kuria spalvinę gamą, pradėdami nuo vieno vienintelio objekto. Apsidairykite – net sena violetinė vaza ar nutrinti raudoni knygų kolekcijos viršeliai gali būti jūsų kambario spalvų planavimo pradžia. Mėgaukitės žaidimu su spalvomis. Būkite drąsūs ir rizikuokite!

Spalvinis matymas

Didelę informacijos apie išorinį pasaulį dalį žmogus gauna jutimų pagalba, 90% žinių- matymo pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą, galima identifikuoti ir nenaudojant spalvų- į pagalbą pasitelkiant formą, judesį, tekstūrą, „šviesaus- tamsaus“ sąvoką. Vienok spalva gerokai praplečia daiktų apibūdinimo
spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė, kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% moterų neskiria spalvų, fino- ugrų tautos spalvų neskiria dar rečiau.

Spalvos pojūtis

Tam, kad apsirastų spalvos pojūtis, šviesos impulsas regos organų pagalba turi pasiekti mūsų smegenų regos centrą. Šviesa gali sklisti tiesiogiai iš šviesą skleidžiančio objekto, pavyzdžiui, saulės ar dirbtinio šaltinio; taip pat atsispindėti nuo šviesos neskleidžiančio objekto arba prasiskverbti per šiuos objektus. Akies tinklainė priima konkretų šviesos impulsą bei signalo ar impulso pavidalu siunčia jį į smegenis.

Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos organų sistema pas visus mus vienoda. Ji veikia tiesiog nuostabiai – žmogaus akis skiria apie 10 milijonų atspalvių. Akies obuolyje esančių fotoreceptorių dėka mes matome atspalvius. Skirtingu stiprumu dirginant raudonai, žaliai bei mėlynai spalvai jautrius kūgelius, atsiranda tam tikros chromatinės spalvos pojūtis. Esant vienodiems impulsams, priklausomai nuo impulso stiprumo mes matome achromatines spalvas- baltą, pilką arba juodą.

Spalvos suvokimas

Nors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kiekį bei pas visus mus regos organų sistema viekia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmų pasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingas akies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suvokimo filtrus Tik suvokimo proceso eigoje patirti įspūdžiai susilieja į vieningą visumą.

Akies jautrumas nusakomas kaip mažiausio regos pojūčiui sukelti reikalingo dirgiklio dydis. Akies jautrumas vystosi ir, priklausomai nuo amžiaus, gali kisti. Senstant akies jautrumas trumpabangėms spalvoms mažėja, vaikams gi violetinės ir mėlynos spalvos atrodo ryškesnės nei pagyvenusiems žmonėms.

Yra žmonių, kurie ir garsus, raides bei datas mato spalvotai. Kvapas, skonis ir skausmas taip pat gali sukelti spalvos pojūtį. Tokia pojūčių asimiliacija vadinama sinestezija. Sineztezijos priežastys kolkas nėra išaiškintos, bet nustatyta, kad šis reiškinys iš tikrųjų egzistuoja, nėra viso labo vaizduotės vaisiuis. Surinkta daug įrodymų, patvirtinančių jog visi vaikai iki metų amžiaus yra sinestikai. Tyrinėtojų manymu, pojūčių asimiliacija pasitaiko vienam iš 2000 žmonių.

Dauguma mūsų neasimiliuoja pojūčių, bet vistiek regėjimu suvokiamą spalvos pojūtį veikia mūsų gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimo skalė bei mąstymas. Žmogus mato tik tuos už jo regėjimo lauko ribų esančius daiktus, kurie jį domina, t.y., tai, į ką nukreiptas jo žvilgsnis. Nors mūsų regėjimo laukas gana platus, bet informaciją apie stebimą objektą suteikia tik viena vieta- geltonoji dėmė.

Akies tinklainėje išsidėstę apie 130 milijonų šviesos receptorių, kurie perduoda gautą informaciją regos nervui ir po to toliau į galvos smegenis. Galutinį tašką pasiekia tik svarbia laikytina informacija, visa kita atsijojama. Mūsų sąmonę pasiekia tik viena gautos informacijos dalis iš dešimties milijonų, o atmintyje išlieka tik viena šimtoji sąmonę pasiekusios informacijos dalis.

Vertinamoji matymo pojūčio pakopa, arba tai, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, suteikia neapibrėžtoms savybėms praktinę vertę. Šios savybės vadinamos neapibrėžtomis, nes kyla iš intuityvių spalvinių pergyvenimų ir yra neišmatuojamos.

II SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI

Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia žodžiais nusakyti spalvos poveikį mūsų savijautai, tai išreikšti eilėmis. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes esame šiame pasaulyje, kokią reikšmę mūsų kultūra suteikia spalvai.

XX amžiuje daug tirtas spalvos poveikis žmogui. Amžiaus pradžioje šioje srityje pirmavo Vokietija, amžiaus viduryje spalvos poveikis pradėtas tirti Amerikoje. Pirmu žingsniu šioje srityje galima laikyti 1810 metais pasirodžiusį I.V. Getės „Mokymą apie spalvą“, kuriame poetas nesutinka su fizikų požiūriu, pabrėždamas emocijų bei patirties įtaką tam, kaip mes suvokaime spalvą.

Spalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize. Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mūsų fiziologinei būklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesių greičiui. Nuo mus supančių paviršių atsispindintis šviesos pluoštas mūsų kūnus veikia gerokai silpniau nei monochromatinis spinduliavimas, jis labiau veikia mūsų emocinį ir psichologinį stovius. Geriausiai yra ištirti ilgabangio raudono bei trumpabangio mėlyno spinduliavimo poveikis žmogui. Be kita ko, eksperimentų būdu nustatyta jog stiprus spalvinis dirgiklis iššaukia mūsų organizmo atsakomąją reakciją.

Raudona

Raudona yra pati ryškiausias ir labiausiai dėmesį patraukianti spalva. Vaikai, būdami egocentriški, mėsta ryškiai raudoną spalvą. Suaugusiuosius ji taip pat tarsi pripildo žadinančia energija. Dizaineriai dažnai savo naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudoną spalvą, kadangi ryškiai raudonos detalės prikausto dėmesį net pačioje neutraliausioje aplinkoje. Naudojant raudoną spalvą
sukurti galingus efektus. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei padaryti objektą elegantišku. Maži raudoni objektai ir detalės atrodo ypatingai kompaktiški ir malonūs. Dideli raudoni paviršiai atrodo liepsnojantys, net deginantys ir gali atrodyti per daug agresyviai.

Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva, priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti bei suteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą ir nerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, ji skatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui.

Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsiranda sunkumo pojūtis. Raudonai oranžinė laikoma pačia erotiškiausia spalva, ji menkina gebėjimą susikaupti, sukelia miglotas mintis. Tinkamą rimtiems apmąstymams aplinką sukuria šalti raudonos spalvos tonai. Tamsiai raudona laikoma ramia ir simpatiška spalva, sukuriančia šventinę bei solidžią aplinką.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1767 žodžiai iš 3437 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.