Teisinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Teisinė atsakomybė

T U R I N Y S

Įvadas

1. Teisinės atsakomybės samprata ir svarba teisinėje sistemoje

1.1. Teisėtas elgesys, jo sąvoka ir esmė

1.2. Teisės pažeidimas

1.3. Teisinė atsakomybė

2. Kaltė ir atsakomybė administracinėje teisėje

2.1. Administracinės atsakomybės samprata

2.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

3. Administracinės atsakomybės taikymo problemos praktikoje

3.1. Kontrabandos nusikaltimo samprata

3.2. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už kontrabandos gabenimą atribojimo problemos

3.3. Autorių teisių ir gretutinių autorių teisių pažeidimai

Išvados

Literatūra

ĮVADAS

Psichologijos atlase kaltės sąvoka aiškinama taip:

“Kaltės jausmas kyla dėl netinkamo reagavimo, nusižengimo pareigai ar piktadarystės” (Benesch H. Psichologijos atlasas. Vilnius: Alma Littera, 2001).

Šio psichologijos atlaso autorius aiškina, kad kaltės jausmas kyla iš dviejų sąlygų: viena vertus, turi būti išugdytas atsakomybės jausmas, kita vertus, reikalinga savikritika, galinti reikštis kaip atgaila, atsakinguma, noras atitaisyti klaidas. Spėjama, kad kaltės jausmus žadinti gali tiek įgimtos, tiek išmoktos ar sąmoningai valdomos kognityvinės (taisyklių supratimas) priežastys.

Pagal turinį ROLLO MAY (1960) nurodo tokias priežastis: nerealizuotos galimybės, neįmanomumas visiškai susitapatinti su kitu, natūralaus ir civilizuoto gyvenimo neatitikimais.

Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.: atsakomybė už savo vaikų ateitį.

Retrospektyvinė – tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvinio pobūdžio, t.y. atsakomybė už padarytą nusikaltimą ar pažeidimą.

Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Jau senovės gentys smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemonės, tokios kaip gyvybės atėmimas. Pirmaisiais valstybės kūrimosi etapais kiekvienas žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus. Jeigu tie veiksmai prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms, jis buvo griežtai baudžiamas ir smerkiamas visos visuomenės.

Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės, kūriantis įvairioms valstybėms, tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio santykius, buvo sukurtos naujos elgesio taisykles, kurių privalėjo laikytis visi visuomenės nariai. Sukurdami šias taisykles ir įtvirtindami pirmaisiais norminiais aktais, taip pat buvo įtvirtinamos ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą formos, kurios palaispniui nusistovėjo iki šių dienų teisinės atsakomybės formų.

Mūsų laikais atsakomybė atlieka itin svarbų vaidmenį. Jos tikslas saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų, pataisyti ir perauklėti teisės pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys turi suvokti, jog jis yra atsakingas už savo veiksmus.

Šiandieninėje visuomenėje, kai dažnas nesuvokdamas, arba tiesiog tyčia padaro pažeidimą labai svarbu paskirti teisingą bausmę: baudą, areštą, pašalinimą nuo pareigų, pataisos darbus ar kt. Bausmės ar nuobaudos skyrimas ypatingai priklauso nuo nustatytos teisinės atsakomybės rūšies. Teisingos atsakomybės rūšies nustatymas reikalingas tam, kad padaręs pažeidimą asmuo būtų nubaustas, vadovaujantis teisinės atsakomybės principais. Be to, priklausomai nuo teisinės atsakomybės rūšies, priklausys ir jo bausmė.

Temos aktualumas. Šiuo metu galiojantys teisiniai norminiai aktai: kodeksai, įstatymai, nutarimai, dažnai už tą patį pažeidimą numato skirtingas bausmes. Tada tenka atsižvelgti į kaltės dydį, motyvus, tikslus, pažeidimo pasekmes. Skiriant bausmę tampa itin aktualu, pagal kokią teisinę atsakomybę bausti asmenį. Todėl manau, kad ši tema yra labai aktuali.

Temos problema – administracinės atsakomybės taikymas praktikoje.

Temos tikslas – išanalizuoti teorines ir praktines teisinės atsakomybės, konkrečiai administracinės atsakomybės, taikymo problemas ir atsakomybės ir kaltės sąryšį.

Temos uždaviniai:

Išnagrinėti teisinės atsakomybės sampratą, esmę ir reikšmę teisinėje sistemoje;

Išanalizuoti administracinės atsakomybės principus, jų svarbą ir reikšmę taikant administracinę atsakomybę pažeidėjui;

Pateikti praktinius administracinės atsakomybės taikymo pavyzdžius, išnagrinėti praktinio taikymo problemas bei jas apibendrinti.

Temos metodai – įvairių teisinių šaltinių ir duomenų analizė.

1. TEISINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA IR SVARBA TEISINĖJE SISTEMOJE

1.1. Teisėtas elgesys, jo sąvoka ir esmė

Analizuojant kaltės ir atsakomybės sąryšį administracinėje teisėje, pirmiausiai būtina aptarti ir paaiškinti pagrindines bendras teisines sąvokas: teisėtas
elgesys, teisės pažeidimas, teisės pažeidimo sudėtis.

Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas “teisės gyvenime”. Elgesys yra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus charakteristikos pagrindas.

Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingas teisės normų reikalavimams (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p.339). Teisėtą elgesį apibūdina tokie požymiai:

Konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės normų;

Elgesys visuomenei būtinas arba bent pageidautinas;

Daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino, ko ir kodėl siekia savo elgesiu; teisėto elgesio sąmoningumą sudaro asmens elgesio motyvai (dėl ko veikiama arba neveikiama), elgesio pobūdis (elgiamasi tyčia ar neatsargiai) ir elgesio tikslai (ko tokiu elgesiu siekiama).

1.2. Teisės pažeidimas

Kai asmuo savo veika arba neveika, tyčia arba neatsargiai, turėdamas tam tikrą tikslą, pakenkia kitam žmogui, jo turtui ar valstybės interesams, jis pažeidžia kieno nors interesus, t.y. įvykdo pažeidimą.

Tradicinis teisės pažeidimas pateikiamas taip:

“Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų ar organizacijų veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai” (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p.343)

Teisės literatūroje šalia sąvokos teisės pažeidimas vartojama konkretesnė sąvoka teisės pažeidimo sudėtis. Tai daroma todėl, kad teisės pažeidimas apibrėžiamas atsižvelgiant į teisinės atsakomybės poreikius ir jais vadovaujantis. Šalia teisinės atsakomybės poreikių teisės pažeidimo sąvoka būtų praktiškai nereikšminga, nes svarbu ne konstatuoti teisei priešingą veiką, bet tai padaryti pažeistos teisės atkūrimo ir teisės pažeidėjų sudrausminimo tikslais. Todėl teisės pažeidimo sąvoka koreguojama atsižvelgiant į teisinės atsakomybės poreikius: teisinė atsakomybė turi panaikinti ar sušvelninti tą socialinių santykių tikrovę, kurią sukuria teisės pažeidimas. Analizuojant teisės pažeidimo sudėties sąvoka būtina pateikti teisės pažeidimo sudėtį, į kurią įeina:

Teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo (fizinis ar juridinis), pažeidęs teisės normų reikalavimus;

Teisės pažeidimų objektas – tai teisės normų saugomos asmeninės (biologinės), socialinės ir kitokios vertybės, į kurias neteisėtai kėsinamasi;

Teisės pažeidimo objektiniai požymiai:

• Veika (veikimas arba neveikimas);

• Veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė);

• Tiesioginis priežastinis veikos ar jos sukeltų padarinių (žalos) ryšys, t.y. nustatymas, kad būtent šie teisei priešingi veiksmai yra tikroji atsiradusios žalos priežastis.

Teisės pažeidimo subjektiniai požymiai:

 Veikos motyvai – tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas;

 Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais;

 Kaltė – veikos sąmoningumas, teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei.

Teisinėje literatūroje pateikiamos dvi pagrindinės kaltės formos, kurios atskirose teisėse (pvz., baudžiamojoje) gali būti suskirstytos smulkiau: tyčia ir neatsargumas. Tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Pavyzdžiui, pažeisdamas administracinę teisę, asmuo tyčia suniokojo telefono automatą. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo savo lengvabūdiškais veiksmais, tikėdamasis, kad jo veiksmai nesukels pavojingos visuomenei pasekmės, įvykdė pažeidimą. Pavyzdžiui, asmenys, švęsdami gimtadienį, nutarę pašaudyti iš šaunamojo ginklo, gyvenamojo namo antrame aukšte, šaudydami išdaužė lango stiklą, tuo sukeldami pavojų šio buto gyventojams.

1.3. Teisinė atsakomybė

Toliau analizuodami kaltės ir atsakomybės ryšį, galime daryti išvadą, kad priklausomai nuo kaltės, jos formos paskiriama ir atsakomybė už padarytą žalą. Apskritai kalbant apie atsakomybę, filosofijos žodyne atsakomybė pirmiausiai siejama su pareiga:

“Atsakomybė yra […] specifinis socialinis ir moralinis teisinis asmens santykis su visuomene, kuriam būdingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas” (Filosofijos žodynas. Vilnius, 1975, p.36).

Teisinėje literatūroje teisinės atsakomybės samprata kildinama iš pačios teisės prigimties. 1989 m. išleistoje knygoje “Valstybės ir teisės teorija” teisinės atsakomybės sąvoka pateikiama taip:

“Teisinė atsakomybė – tai valstybinis poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu, valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimų jam taikymu.”

Pagal teisės pažeidimo rūšį teisinė atsakomybė paprastai skirstoma į baudžiamąją, administracinę, civilinę, drausminę ir materialiąją.

Kadangi šio darbo tema yra atsakomybė administracinėje teisėje, sekančioje darbo dalyje, nagrinėsiu administracinės atsakomybės sąvoką ir principus.

2. KALTĖ IR ATSAKOMYBĖ ADMINISTRACINĖJE TEISĖJE

2.1. Administracinės atsakomybės samprata

Administracinė atsakomybė

teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Visų pirma, administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), pažeidimas. Tai reiškia, kad žmogus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe, pavyzdžiui baudžiamojon. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir pripažinus, kad jis pažeidė LR Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, jam skiriamos administracinės nuobaudos.

Antra, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn ir jų taikymas, teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšys yra: ”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

 įspėjimas;

 bauda;

 daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas;

 suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas;

 administracinis areštas;

 nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Šio straipsnio pirmosios dalies 3-6 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.

LR įstatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudų rūšis.”

Trečia, administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik fizinis pakaltinamas asmuo turintis 16 metų. Administracinės teisės pažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų administracinių pažeidimų, kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten dirbantys darbuotojai.

Ketvirta, administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai, bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija, valstybinės inspekcijos bei kitos institucijos, kurios yra numatytos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Penkta, administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPK normos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė tvarka, palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė. Tačiau nežiūrint į tai, kad procesinė tvarka žymiai paprastesnė, vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris remiasi teisėtumo, teisingumo, tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir kitais principais.

Atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką (Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996, p.14)

Be to, analizuojant administracinės atsakomybės pagrindinius bruožus, reikėtų pridurti, kad administracinei atsakomybei būdingas operatyvumas. Tai reiškia, kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos institucijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės priemonės teisės pažeidėjui gali būti taikomos teisės pažeidimo vietoje (pvz., saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą kovojant su visais teisės pažeidimais.

Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tik administracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminalinio pobūdžio nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

2.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

Teisinės atsakomybės tikslas, jos efektyvumas gali būti pasiektas tada, kai ją taikantys organai ir pareigūnai laikysis pagrindinių jos principų. Teisėje atsakomybės principai suprantami kaip tam tikros vadovaujančios nuostatos, idėjos, kurios pripažintos teisės moksle ir įtvirtintos įstatymų, atspindi ir išreiškia pagrindinius teisės reikalavimus, jos esmę (Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Mintis, 1972, p. 392).

Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi.

Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai yra:

 Atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis, kurios nerealizuojamos;

 Atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą arba neveikimą, ir tik esant
kaltei;

 Atsakomybės teisėtumas;

 Atsakomybės tikslingumas;

 Atsakomybės neišvengiamumas;

 Atsakomybės viešumas.

Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jis turi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtų neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėra konkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie priešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės pažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos, atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.

Antras administracinės atsakomybės principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teisei veiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas administracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei, tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas.

Šis principas įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.” (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2001).

Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą. Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrų veiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti peržengtos ribos, kurias nustato įstatymas. Taip pat kaltą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Trečias atsakomybės principas – teisingumo principas. Jis reiškia, kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir humaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios žemintų ar įžeidinėtų žmogaus garbę, orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą.

Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktų teisės pažeidėjus ir skatintų juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teisės pažeidimo.

Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei materialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Teisingumo principas nustato tai, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinę nuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracinės atsakomybės efektyvumą, sėkmingai kovoti su teisės pažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus.

Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybės tikslas yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, kai teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti prieš laiką nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas anksčiau, negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329 str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.” (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2001).

Dar vienas administracinės atsakomybės principas yra atsakomybės
neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikrai įvykdyta.

Kiekvienas asmuo, padaręs administracinės teisės pažeidimą turi būti nubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisės pažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to, kalti asmenys įpras prie smerktinų, antivisuomeninių poelgių.

Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiems asmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to, teisinės atsakomybės priemonės tampa veiksmingesnės.

Šis principas gali būti įgyvendintas keliais būdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų posėdžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytas administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jo darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3345 žodžiai iš 6684 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.