Teisės teorija
5 (100%) 1 vote

Teisės teorija

ĮVADAS

Teisinės atsakomybės institutas yra vienas svarbiausių teisinių reiškinių kuris iš esmės pagrindžia teisinės sistemos egzistavimą.

Tam, kad tauta būtų laikoma civilizuotos visuomenės dalimi, ji turi turėti atitinkamo lygio teisinę sistemą. Ši teisinė sistema turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kaip pastovumas ir universalumas. Noriu pasakyti, kad pastovumas ir universalumas yra suprantami, kaip teisės principų nekintamumas ir jų įtvirtinimas kuriamose teisės normose.

Pastaruoju metu Lietuva kuria savo teisinę sistemą. Ją siekiama sukurti tokią, kuri atitiktų šių dienų reikalavimus. Kiekvienas teisės sistemos elementas turi būti suderintas ir visi veikti iš vien. Teisinės atsakomybės institutas yra labai svarbus teisei ir atskiroms jos šakoms, todėl yra svarbu išsiaiškinti jo paskirtį esmę, sampratą ir iš to kylančias problemas.

Rašto darbo planas sudarytas iš dalių, kurių kiekviena yra išdėstyta atsižvelgiant į jų svarbą ir aktualumą.

Rašydamas šį rašto darbą naudojausi įstatymais ir monografijomis.

TEISINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA

Teisinė atsakomybė yra sudedamoji teisinės sistemos dalis. Tai teisinė priemonė blokuojanti priešingą teisei elgesį ir skatinanti naudingą visuomenei veiklą.

Teisinė atsakomybė yra labai glaudžiai susijusi su teisės pažeidimo samprata. Kitaip tariant, teisės pažeidimas, t.y. juridinis faktas, yra pagrindas kuriuo atsiranda teisinė atsakomybė.

Rašto darbo tema reikalauja atskleisti teisinės atsakomybės sampratą, todėl tik jos nagrinėjimu ir apsiribosiu.

Teisinės atsakomybės problema yra vis dar aktuali. Ilgalaikės diskusijos, susijusios su teisinės atsakomybės klausimu privedė prie keleto konceptualių šios problemos sprendimų variantų.

Reikia paminėti tą faktą, kad teisinė atsakomybė buvo tyrinėjama vieno, bendro plataus reiškinio kontekste, t.y. socialinės atsakomybės kontekste. Buvo nagrinėjami gana įvairūs teisinės atsakomybės aspektai. Tačiau reikia pabrėžti, kad nekritiškas požiūris į kai kurias etikos, bendrosios ir socialinės, filosofines atsakomybės teorijas, privedė prie eilės metodologinių klaidų, apie kurias kalbėsiu vėliau.

Kaip jau minėjau, teisės teorijoje yra keletas vyraujančių koncepcijų. Labiausiai paplitusi koncepcija yra ta, kuri traktuoja teisinę atsakomybę kaip valstybės prievartos priemonę, kaip reakciją į padarytą teisės pažeidimą. Čia reiktų išskirti keletą momentų:

pirmiausia, atsakomybė yra neatskiriamai susijusi su teisės pažeidimu;

antra, ji pasireiškia pažeidėjui taikomų valstybinio poveikio priemonių (prievartinio pobūdžio)

trečia, pačiame taikymo akte yra įtvirtinamas pažeidėjo pasmerkimas.

Pastaroji teisinės atsakomybės taikymo koncepcija susilaukė priešininkų kritikos. Kritikos pagrindu tapo tai, kad teisinė atsakomybė yra siejama ir galima sakyti tapatinama su bausmėmis.

Kita koncepcija pateikia kitokią teisinės atsakomybės sampratą, čia ji suprantama, kaip teisės normų sankcijų realizacija.

S.Vansevičius mano, kad ”teisinę atsakomybę reiktų suprasti kaip valstybės reakciją į padarytą teisės pažeidimą”. Tokiu požiūriu teisinė atsakomybė yra asmens pareiga iškęsti teisinio pobūdžio, numatyta įstatyme, už padaryta teisės pažeidimą, atitinkamą praradimą. Tokia atsakomybės samprata reiškia, kad atsakomybė visada yra susieta su valstybės prievarta ir tokia prievarta yra teisinės atsakomybės turinys.

Turint omenyje S.Vansevičiaus išsakytą nuomonę, teisinės atsakomybės klausimu, susidaro įspūdis, kad autorius pritaria anksčiau išvystytai nuomonei ir sampratą tapatina su prievarta ir bausmėmis.

Reiktų paminėti tą faktą, kad pastaruoju metu susiformavo dar viena kryptis – kaip teisinės atsakomybės bendrasocialinio reiškinio tyrimas. To rezultate atsirado pozityvistinės teisinės atsakomybės koncepciją.

Charakterizuojant pastarąjį fenomeną yra išeinama iš šių pozicijų:

1. Teisinė atsakomybė atspindi, bet kokių teisinių reiškinių specifiką – jų formalų apibrėžtumą ir procesinę realizacijos tvarką.

2. Teisinė atsakomybė neatskiriama nuo teisės pažeidimo ir yra jo pasekmė.

3. Teisinė atsakomybė yra susijusi su teisės normų sankcijų realizacija.

4. Teisinė atsakomybė susiliejusi su valstybės valdinga veikla, su valstybės prievarta.

Tokiu būdu “ teisinė atsakomybė – tai taikymas teisės pažeidėjui numatytu teisės normos sankcijoje, valstybinės prievartos priemonių , pasireiškiančių asmeninio, organizacinio arba turtinio pobūdžio apribojimų forma”.

Pastaroji koncepcija, mano nuomone, yra pilniausiai ir tiksliausiai apibrėžianti teisinės atsakomybės sąvoką.

Teisinės atsakomybės sampratą apibrėžia šie požymiai:

1. Teisinė atsakomybė numato valstybinę prievartą.

2. Tai ne aplamai prievarta, o tiksliai apibrėžtos prievartos priemonės.

3. Teisinė atsakomybė susijusi su teisės pažeidimu, eina po jo ir yra nukreipta į teisės pažeidėją.

4. Teisinė atsakomybė sukelia neigiamas pasekmes teisės pažeidėjui, jo teisių apribojimą (laisvės atėmimą , tėvystės teisių atėmimą ir pn., uždėjimą jam naujų papildomų pareigų).

5. Teisinė atsakomybė yra realizuojama kompetentingų valstybinių institucijų (pareigūnų), tam tikra griežtai
nustatyta tvarka. Neprocesinė tvarka teisinė atsakomybė negalima.

Teisinės atsakomybės samprata, kaip taikymas atsirado iš galiojančių įstatymų turinio. PVZ. asmens atlikta veikla, draudžiama baudžiamųjų įstatymu, dar neužtraukia atsakomybės. dar daugiau, iki atitinkamo teismo sprendimo (nuosprendžio), asmuo aplamai laikomas nekaltu, o tai reiškia ir nėra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Atskirais atvejais asmuo padaręs teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo atsakomybės , t.y. teisės taikymo procesas nevykdomas. Kitais atvejais pažeidėjas teisės taikymo procese yra atleidžiamas nuo bausmės, t.y. nuo atitinkamų apribojimų, bet ne nuo atsakomybės aplamai.

Kaip matome iš pateiktų teisinės atsakomybės koncepcijų, jos visos pateikia teisinės atsakomybės sampratą, kuri viena nuo kitos mažai kuo skiriasi. Tačiau įsigilinę galime pastebėti, kad paprastai skiriasi teisinės atsakomybės sąvokos aiškinimo platumas.

Vienų autorių veikaluose pateikiami teisinės atsakomybės apibrėžimai su eile pagrindinių požymių, kiti gi pateikia kitus esminius jų manymu požymius , atskleidžiančius teisinės atsakomybės turinį.

Iš to seka, kad teisinė atsakomybė kaip socialinės atsakomybės dalis yra labai sudėtingas institutas, teisinė kategorija, samprata, kurios keičiasi priklausomai, nuo Įstatymų teisinių teorijų keitimosi ir kitų aplinkybių.

Reziumuojant pastarąją dalį galima pateikti tokį, atspindintį šiuolaikinį teisinės atsakomybės, apibrėžimą:

Teisinė atsakomybė – tai valstybės poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu, valstybiniu, ir teisiniu pažeidėjo pasmerkimu, taikymu jam asmeninio, turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimus.

TEISINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI

Valstybė išleisdama teisinius aktus nustato tinkamą elgseną visuomenėje.

Teisėtos tvarkos pažeidimas yra visuomenės egzistavimo sąlygų pažeidimas, tai taip pat individualių ir visuomeninių interesų, išreikštų teisės normose, pažeidimas. Tokie pažeidimai susilaukia valstybės reakcijos, kuri nukreipta į teisėtvarkos apsaugą ir pasireiškia atsakomybės forma. Iš to seka, kad socialinis atsakomybės pagrindas yra būtina teisėtvarkos apsauga, o taip pat asmeninių ir visuomeninių interesų apsauga.

Teisinis atsakomybės pagrindas gali būti nagrinėjamas skirtingai, tačiau glaudžiai susijusiais aspektais.

Teisėtvarkai kelia grėsmę veikos, prieštaraujančios normoms ir turinčios visuomeninį pavojingumą t.y. teisės pažeidimai. Iš to sektų, kad atsakomybės pagrindas yra juridiniai faktai (teisės pažeidimai ). Veika gali būti pripažinta neteisėta, jeigu jos požymiai iš anksto Įtvirtinti Įstatyme. Jie suformuoja pažeidimo sudėtį- visumą požymių, būtinų ir pakankamų veikos kvalifikacijai, kaip teisės pažeidimui ir atsakomybės taikymui. Iš to sektų, kad atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo sudėtis.

Jeigu įstatyme nėra nuorodų apie pripažinimą tos ar kitos veikos teisės pažeidimu, tai tokia veika neturi užtraukti atsakomybės. Šia prasme atsakomybės pagrindas – įstatymas.

Taigi teisinės atsakomybės pagrindas – įstatymas – teisės pažeidimo sudėtis- įstatymas.

Teisės pažeidimai yra konkretūs ir skirtingi. Kiekvienas iš jų turi jam būdingus požymius, savo sudėtį. Kartu teisės, kaip socialinė kategorija turi bendrus požymius ir sudėties elementus. Šia prasme galime kalbėti apie pažeidimo sudėtį, kaip atsakomybės pagrindą, kurios požymių visuma charakterizuoja visus teisės pažeidimus bendrai. Tokie požymiai yra :

objektas; objektyvioji pusė; subjektas; subjektyvioji pusė.

Kiekvienas iš šių požymių susideda iš tam tikrų elementų. Vienas svarbiausių elementų yra kaltė. Pastarojo elemento pagrindu teisinės institucijos sprendžia asmens teisinės atsakomybės klausimą.

Beje pilniausiai atsakomybės už kaltai padarytą veiką principas yra išreikštas baudžiamojoje teisėje, praktiškai neturinčioje normų numatančių išimčių iš šio principo. Kitų teisės šakų įstatymuose taip pat atsispindi kaltės kaip vienos iš principų buvimas. Kartu su tuo, kai kuriuose normose reguliuojančiuose pagrinde turtinius santykius, yra taisyklė, numatanti žalos sukėlėjo pareigą atlyginti nuostolius nepriklausomai nuo kaltės.

Tokių normų egzistavimas įstatymuose, leidžia tvirtinti apie tai, kad teisei yra žinoma atsakomybė be kaltės. Toks požiūris yra kritikuotinas ir tokiu būdu kaltės problema teisėje vis dar lieka diskusine.

“Kalto prado su išimtimis” teorijos šalininkai mano, kad pagrindinis atsakomybės su kalte principas turi kai kurias išimtis, pasireiškiančias kaip atskiri atsakomybės be kaltės atvejai.

Vienas iš pagrindinių teisės požymių yra susijęs su tuo, kad teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Teisės pažeidėjas supranta, kad daro veiką prieštaraujančią teisei ir sąmoningai priešpastato savo valią valstybės valiai, t.y. veikia neteisėtai kaltai.

Pagrindinis teisinės atsakomybės principas sako, kad atsakomybė galima už kaltę. Sutinkamai su LR BK 3 str. 2 d. “ Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu.”

Iš to kas pasakyta, galima teigti, kad teisinė atsakomybė yra galima tik esant asmens
jis suprato, numatė arba nors ir nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo numatyti savo veikos pasekmes. Iš to seka išvada, kad kaltė yra ne tik atsakomybės sąlyga, tačiau paties teisinės atsakomybės instituto egzistavimo pagrindas, jos būtinas ir pagrindinis elementas.

TEISINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI

Tam, kad pilniau atskleisti teisinės atsakomybės esmę yra svarbu nustatyti teisinės atsakomybės principus. Bet kokio reiškinio principuose atsispindi giluminiai, pastovūs, Įstatymų sąlygoti ryšiai, kurių dėka jie egzistuoja. Teisinės atsakomybės principų pažinimas leidžia teisingai taikyti apsaugines normas, spręsti bylas esant teisės spragoms, užtikrinti valstybinės prievartos taikymo efektyvumą.

Teisinėje literatūroje yra skiriami šie teisinės atsakomybės principai:

teisėtumas, teisingumas, atsakomybės neišvengiamumas, tikslingumas, bausmės individualizacijos, atsakomybės už kaltą veiką, dvigubo atsakomybės netaikymo.

S. Vansevičius išskiria šiuos teisinės atsakomybės principus:

atsakomybė tik už neteisėtą kaltą veiką, teisingumo, teisėtumo, tikslingumo, atsakomybės neišvengiamumo principas.

Autorius A.B.Vengerov nurodo tokius teisinės atsakomybės principus,kaip :

atstatomosios ir baudžiamosios funkcijos suderinamumo, teisėtumo, teisingumo, neišvengiamumo, valstybės, visuomenės ir fizinių asmenų gynimo, tikslingumo, humaniškumo principas.

Kaip matome kiekviename šaltinyje pateikiami skirtingi principai apibūdinantys teisinę atsakomybę. Kiekvienas autorius numatė jo nuomone pačius svarbiausius ir esminius teisinės atsakomybės principus. Tai rodo, kad kiekvienas autorius šiek tiek skirtingai interpretuoja teisinės atsakomybės sąvoką, tačiau tai toli gražu nekeičia pačios teisinės atsakomybės esmės.

Teisinėje literatūroje minėtieji teisinės atsakomybės principai aiškinami:

Teisėtumo principas reškia, kad teisinė atsakomybė galima tik už veiką nustatytą įstatymu ir taikoma laikantis nustatytos procesinės tvarkos.( tame tarpe ir nustatytais įstatyme pagrindais )

Teisingumo principas S.Vansevičiaus nuomone, apima šiuos reikalavimus: už nusižengimus negalima skirti baudžiamosios teisės numatytų bausmių; nustatantis atsakomybę ar didinantis ją negali veikti atgal; už vieną teisės pažeidimą galima tik viena bausmė;

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1964 žodžiai iš 3888 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.