Teisės teorija politologams
5 (100%) 1 vote

Teisės teorija politologams

1. TEISĖ IR KITI ELGESIO REGULIATORIAI

Teisės sąvokos problema

Esamybės ir privalomybės santykio problema

Teisė yra daugiaplanė, nes kasdienėj kalboj teisės terminas yra vartojamas keliomis prasmėmis.

Objektinė teisė (valstybės nustatomos normos, nurodytos teismų sprendimuose, aktų sistemose: šeimos, civilinė, administracinė teisė)

Subjektinė teisė (nurodo į socialinių santykių galimybes: žmogaus teisės į informaciją, teisė pateikti ieškinį, teisė vairuoti)

Teisė kaip mokslas, jurisprudencija – teisinė išmintis/ teismų sprendimų visuma

Teisė kaip akademinė disciplina

Teisė kaip specialybė

Suryah Prahash Sinha nurodo, dėl ko nepavyksta galutinai nustatyti termino:

1. Teisė nėra universalus/visuotinis reiškinis

2. Pažinimo teorijų įvairovė

3. Teisė yra susijusi su vertybėmis

Konvencinė(darbinė) teisės samprata: teisė kaip normų sistema.

Ginčijamasi, ar teisė yra esamybė (tai kas yra) ar privalomybė (tai kas turi būti).

Pagal Kelseną, teisė yra esamybė apie privalomybės, nes valstybė nustato kokios normos yra, bet įtvirtina ir tai, kas turi būti.

Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę

Konvencinė teisės samprata

Dogmatinis požiūris yra normatyvus (teisininko profesionalo požiūris, nes remiamasi nustatytomis normomis). Jis nustato, kokia teisė yra pati sau, į gyvenimą nekreipia dėmesio.

Sociologinis požiūris yra diskriptyvus (aprašomasis). Jis nagrinėja teisės pasireiškimą ir poveikį socialiniams santykiams visuomenei.

Teisė yra per daug svarbus dalykas, kad ją palikti tik teisininkams, todėl sociologinis ir dogmatinis požiūriai turi būti derinami.

Teisės dogmatika – pozityviosios (valstybės kuriamos) teisės pripažinimas aukščiausia, kartais net vienintele teisine realybe.

Konvencinė teisė turi du aspektus:

Objektinė teisė – normų ir taisyklių visuma, reguliuoja žmonių gyvenimą.

Subjektinė teisė – kyla iš objektyvios teisės, nustato žmogaus turimas teises.

Normos

1. Techninės – taisyklė, nurodanti, kaip reikia veikti, kad pasiekti tikslą.

Teisinės normos nesusijusios su socialiniai santykiais, jose dalyvauja vienas žmogus, jos nukreipia į materialų objektą. Jeigu nori pasiekti rezultatą, reikia jas vykdyti. Techninės normos yra objektyvios, dinamiškos (t.y. jos atsiranda teisės taikymo procese).

jos objektyvios, grįstos gamtos dėsniais.

dinamiškos: atsiranda vis daugiau naujų, senomis nesinaudojama

dalyvauja tik vienas subjektas

2. Socialinės – reguliuoja santykius tarp žmonių.

Jos nesilaikymas sukelia socialinių padarinių. Jas kuria patys žmonės. Vienos normos gali būti sukurtos staiga, kitos gali formuotis ne tiesiogiai, o susiklosto per amžius. Žmogus, atėjęs į visuomenę, vykdo tas normas.

Pvz.: moralės normos, etiketo normos, religinės normos, politinės normos, ekonominės normos, ideologinės normos, žaidimų taisyklės, korporacinės normos, papročiai ir tradicijos, kalbos normos, teisinės normos.

3. Techninės-socialinės – savo prigimtimi yra techninės, bet yra įtvirtintos teisiškai.

Teisės normos

Teisės normos nuo kitų socialinių normų skiriasi:

Nustato elgesio modelį, nukrypus nuo kurio yra taikomos sankcijos.

Normos, kurios nusako, kokių žingsnių reikia imtis, kad pasiektum rezultatą.

Jas sankcionuoja tam tikri institutai – teismai.

Jas kuria tam tikros institucijos – įstatymų leidybos organai.

Teisės normų požymiai:

reflektiškumas (reguliuoja realų socialinį gyvenimą, nereguliuoja to, ko nėra arba to kas nesvarbu)

konkretumas (reguliuoja konkretų elgesį, o ne jausmus ar mintis)

bendrumas (adresuojamos visiems arba tam tikram ratui)

formalumas (aiškiai apibrėžtos, aiškios jų ribos)

privalomumas

prievartinis užtikrinimas

sistemingumas (viena su kita susijusios)

Teisė ir vertybės.

Teisės ir moralės santykis.

Teisės ir moralės aspektai:

1. abi reguliuoja žmonių santykį, elgesį, t.y. jos yra socialiniai reguliatoriai

2. siekia igyvendinti teisingumą

3. Moralė sukuria žmogaus pareigas elgtis tam tikru būdu. Teisė sukuria ne tik žmogaus pareigas, bet ir kitam žmogui reikalauti, kad jis elgtusi tam tikru būdu.

4. Teisė turi valstybės paramą, ji garantuoja teisingumą.

5. Teisinė normų sistema yra labiau formalizuota

6. Moralinės normos yra labiau susijusios su jausmais.

Teisės ir moralės problemas sprendžia dvi mokyklos:

a) prigimtinės teisės mokykla

b) pozityvizmas

Prigimtinė TM – teisė turi būti morali. Aristotelis, Ciceronas, Tomas Akvinietis.

Pozityvizmas – iveda griežtą takoskyrą tarp moralės ir pozityviosios teisės, jokių moralinių teisių nėra. Artima šių dienų teisei. Sako, kad teisė gali būti ir amorali.

2.TEISĖS PARADIGMOS

Paradigma – tam tikrų teorinių prielaidų, kuriomis remiasi tam tikras tyrimas, visuma.

1. Teologinė paradigma

2. Prigimtinės teisės paradigma

3. Idealistinės paradigmos

4. Teisinis pozityvizmas

5. Istorinė teisės mokykla

6. Marxizmas

7. Psichologinė teisės teorija

8. Teisės sociologinė mokykla

9. Teisinis realizmas

10. Teisės fenomenologinės teorijos

11. Kritinės teisės studijos

12. Integracinė jurisprudencija

1. Teologinė paradigma (dieviškosios teisės teorija)

Teisė yra apreiškimo rezultatas, Dievo
valios išreiškimas. Tam tikroj primityvioj visuomenėj padeda suformuoti socialinius santykius, taiau tam kad vadovautis ja, reikia tikėti dievą ir tarpininkų, tarp žmogaus ir dievo.

2. Prigimtinės teisės mokykla (ankstyvoji ir modernioji)

a) ankstyvoji teisė

Konfucijus, Aristotelis, Ciceronas, Tomas Akvinietis

Teisingumas ir teisė yra skirtingi dalykai

tikroji teisė – teisinga, protinga, suderinta su prigimtimi

Prigimtinė teisė yra suderinta su Dievo autoritetu, bet virš jos dar yra deiviškoji teisė.

Pozityvioji teisė, kuri neatitinka žmogaus prigimčiai, nėra teisė.

b) vėlyvoji (modernioji)

Jau nebereika dievybės autoritetui pagrįsti prigimtinę teisę.

Atstovai:

Francua Geny – PRT – tai objektyviai duota vertybė

Jean Dabin – PRT – dorovė, bet tai ne juridinė sąvoka, todėl neverta ginčytis dėl pozytiviosios teisės ir prigimtinės teisės, nes prigimtinė nėra teisė

Filip Selznic – taikyti prigimtinę teisę labai pavojinga, geriau pozityviąją, bet kai eina kalba apie teisės kūrimą pozityvioji turi nusileisti prigimtiniai.

Morris Raphael Cohel – etinės jurisprudencijos mokykla – pozityvioji teisė turi atitikti prigimtinę (?)

Lon Fuller – iškelia idėją apie teisės vidinę moralę – teisė turi būti morali kaip sistema.

Morali teisė turi atitikti kelis požymius:

bendrumas (benros normos)

normų viešas paskelbimas

normos nutaikomos į priekį

aiškūs ir suprantamo įstatymai

reikalavimai yra įmanomi

aktuose nėra vidinių prieštaravimų

stabilumas

kongruentiškumas (normų reikalavimai atitinka pareigūnų veiksmus.

3. Idealistinė paradigma

Imanuelis Kantas – skiria tris sąmonės formas – mąstymas, protas, jausmai

“elkis taip, kad tavo elgesys galėtų tapti visuotinio elgesio pavyzdžiu” – etinis postulatas

Teisė gimsta iš laisvės (žmogaus protas yra laisvas),bet kadangi kita žmogaus sąmonės forma yra valia, atsiranda pareigos jausmas ir prievolė.

Rudolf Stammleris – Skiria teisės sampratą r teisės idėją

Teisės samprata – bendrieji teisės dalykai

Teisės idėja – kaip įgyvendinti tuos dalykus

Teisė yra validi ir nevalidi

Formaliai validi teisė galibūti ir nevalidi, žiūrint iš žmogiškosios pusės.

George Del Veccio – sako, kadteisė yra dvišališkumas – teisėje egzistuoja dvi šalys:

bendrumas

imperatyvumas

privatus pobūdis

teisingumo jausmas

Georg Fridrich Hegel

Tarp idėjos ir tikrovės nėra esminio prieštaravimo

Loginė idėja + gamta = dvasia

subjekt. dvasia + objekt. dvasia = absoliuti dvasia

abstrakčioji: teisė + moralė = socialinė etika

Abstrakčioji teisė – ją turi individai vien todėl, kad jie egzistuoja. Jie turi teisę gyventi, teisę sudaryti sutartis

Moralė tas teises apriboja, reikalauja paklusti bendrai valiai

šeima + pilietinė visuomenė = valstybė

vidaus politika + santykiai su kt = dalyvavimas pasaulio istorijoje

4. Teisinis pozityvizmas

Žiūri į teisę tokią, kokia ji yra. Neturi vertinti iš bendražmogiškų pozicijų.

Jeremy Bentham, John Stuart Mill, John Austin – komandų teorija

Jeremy Bentham. Utilitarizmas.

Žmogus egzistuoja tarp malonumų ir skausmo.

Utilitarizmas – mokymas apie laimę.

Laimė – tas,kas leidžia išvengti skausmo ir siekti malonės.

Teisė leidžia asmeninę naudą suderinti su visuomenės nauda.Visuomenės nauda – visų jos narių nauda. Teisės tikslas – siekti gėrio ir išvengti blogio. Įstatymų leidėjas turi rūpintis viešuojų gėriu. Būdas pasiekti laimę – varžyti visuomenės narių elgesį. Tai turi daryti suverenas, todėl piliečiai turi paklusti suverenui.

Teisė – ženklai, kuriuas suverenas siunčia pavaldiniams, taip parodo, koks elgesys pageidautinaas. Teisė išvaloma nuo vertybių.

Benthamas išrado kodifikaciją – tiesės sisteminimo normas.

John Austin – atmeta dievybę, moralinę teisę.

Pozityvioji teisė – tai suvereno komandos, kurios yra bendro pobūdžio ir tęstinės. Teisė – tai taisyklės, kurios vienos būtybės suformuluoja kitoms mąstančioms būtybėms.

dieviškieji (netraktuojami kaip teisė)

Įstatymai -< moralė (netraktuojama kaip t.)

žmogiškieji -<

pozityvioji teisė

Teisė – komandos paremtos grasinimais.

Hans Kelsen.

Teisė – esamybė apie privalomybę.

Egzistuoja teisės normų hierarchija.

Grandnorm – pamatinė norma (auksciausia). Dėl jos įstatymų leidėjai neturi visiškos laisvės.

Moralės negalima įvelti į teisę, teisė turi būti švari, nes 1. skirtingos žmonių grupės turi skirtingas vertybes.

2. moralė yra atrobota nuo prievartos, o teisė yra visada susieta su prievarta.

Teisė – tas elgesys, su kuriuo įstatymų leidėjas susieja sankcijas.

H.L.A.Hart – atmeta prigimt.t., atskiria moralę nuo teisės.

Teisė – dviejų rūšių normų rinkinys: 1) pirminės

2) antrinės

Pirminės tiesioiai reguliuoja elgesį

Antrinės yra trijų rūšių:

pripažinimo taisyklė – visuomenė pripažįsta, kad organas,kuris nustatė normą turi teisę tai daryti

keitimo taisyklės – visuomenė pripažįsta būda, kuriuo organas nustato normą

bylų sprendimo taisyklės – visuomenė turi pripažinti, kad organas,
sprendžiantis, turi teisę priimti sprendimus.

Pozityvizmas:

išvalo teisę nuo vertybių

atmeta prigimtinę teisę

5. Istorinė teisės mokykla

Friedrich Karl fon Savigny

Teisė yra tautos dvasios išraiška.

Įstatymų leidėjas neturi kurti naujos teisės, jis turi ją atrasti tautos dvasioje. Bet visuomenė gali būti dar nepribrendusi teisei.

Henry Summerman

Teisės evoliucija eina viena kryptimi – nuo statuso prie kontakto.

Anksčiau, žmogaus teises/pareigas apsprendė statusas. Dabar statusas nebesvarbu. Bet kas dabar gali sudarinėti kontraktus su kitais individais.

6. Marksizmas

Tai iš dalies istorinė mokykla, nes Marx sako, kad teisė evoliucionuoja, teisė yra istorijos produktas, tik jis sako, kad teisė kažkada nebuvo ir kažkada nebus. Istorija teigia,kad teisė buvo visada.

Marksizmo teoriją, tisą sakant, iškėlė Engelsas. J

E.Palukaitis: Teisė – tam tikros ekonominės raidos rezultatas.

Teisė – viešpataujančios klasės valia, pateikta kaip įstatymai.

7. Psichologinė teisės teorija

L. Petražickis – ryškiausias atstovas. Teisės sampratai labai svarbūs psichologiniai veiksniai.Skiriamos dvi teisės rūšys: intuityvioji (neoficialioji) ir pozityvioji (oficialioji). T.y. kaip žmogus pats suvokia teisę. Petražickis virš pozityviosios teisės iškelia teisės jausmą.

8. Teisės sociologinė mokykla

Teisės sociologinės mokyklos pamatinė idėja – profesionalūs teisininkai neturi pamiršti, kad teisė knygose – niekas, palyginus su tuo, kaip ji veikia in real.

Rudolf fon Jehring išskyria tris teisės elementus:

a) prievartinis pobūdis

b) normatyvumas

c) tikslingumas

Teisė pati taikosi prie gyvenimo sąlygų. Jos tikslas nėra aukščiausios teisybės užtikrinimas.

Engenos Erlich – Į oficialias institucijas žmonės kreipiasi, kai pažeidimai yra drastiški arba nebėra vilties išspręsti ginčą. Vadinasi taisyklės kyla iš visuomenės taisyklių. Valstybės teisė nėra svarbiausias elgesio reguliatorius. Elgesio reguliatorius – tai gyvoji teisė. Valstybės teise gali įvertinti santykius tarp gyvenimo faktų ir valstybės požiūrio į juos.

Leon Dugeit – sukūrė solidarumo teoriją. Valstybės paskirtis – garantuoti solidarumą visuomenėje. Pamatinė idėja, kad žmonės gali gyventi tik visuomenėje. Išvedamas valstybės atsakomybės principas – valstybinė valdžia nėra laisva ir negali kurti bet kokių teisinių normų. Individo teisės irgi ne absoliučios, o pajungtos visuomenės solidarumo siekiui.

Roscoe Pound – akcentuoja tikslo ir intereso svarbą. Teisės paskirtis – saugoti ir ginti individualius ir bendrus interesus. Tai padaryti teisė gali tik derindama interesus.

Interesai:

viešieji – valstybės interesai

individualieji – privatumas, požiūrių laisvė, šeima, nuosavybė r t.t.

socialiniai – visuomenės interesai: išteklių neiššvaistymas, saugumas, bendroji moralė, visuomenės pažanga.

Teisė – ne tik mokslas, bet ir menas, metodika, socialinės inžinerijos priemonė.

9. Teisinis realizmas

Yra dvi mokyklos:

1) amerikietiškasis realizmas

2) skandinaviškasis realizmas

Jie aiškina, kas teisė yra iš tikrųjų.

Amerikietiškasis realizmas

John Chipman Gray

Teisė – tai tos taisyklės, kurias nustato teisėjai. Jie ir yra tikrieji įstatymų kūrėjai

Oliver Wendel Holmse Jr.

Teisė – pranašavimas, kaip pasielgs teismai

Karl Llewellyn

Teisė pranašavimas, bet ginčus sprendžia ir pareigūnai. Taip sukuriama teisė.

Jerome Frank

Teisė – galimų teisinių pasekmių ir argumentų balansas.

Joseph Bingiam

Teisė – neapibrėžta, neaiški, nuolat kinta, ją kurią teisėjai (o ne įstatymų leidėjai), veikiami psichologinių veiksmų. Jie pirma priima sprendimą, o paskui ieško argumentų jam pateisinti.

Skandinaviškasis realizmas

Labai remiasi psichologija.

Axel Hägerstróm

Teisė – tai tam tikri impulsai veikti tam tikru būdu – pareigos jausmai, kurie nesusiję su vertybėmis.

Karl Olivecrona

“Teisė kaip faktas” Teisės normos – niekieno neformuluojami liepimai, kurie kyla iš tam tikrų idėjų apie žmonių elgesį, koks jis turėtų būti. Todėl nėra skirtumo tarp teisės ir moralės normų. Vienintelis skirtumas – sankcija.

Vilhelm Lundstedt

Žmonės gyvena grupėmis. Teisė – tai, ką tam tikra grupė tam tikru laikotarpiu laiko žmogui naudingu dalyku.

Alf Ross

Akcentuoja dvi teisės puses

1)psichologine – ją priima teisinė sąmonė

2)bihevioralistine – ją taiko teismai ir dėl to galima prognozuoti žmonių elgesį.

Apibendrinimas.

nuo privalomybės pereinama prie esamybės. Svarbiausia dėl kokių veiksnių teisinės normos yra įgyvendinamos ar ne. Suteikiama peno teisės kritikams.

10. Teisės fenomenologinės teorijos

Egzistencialistinės srovės esmė yra valstybinės teisės kritika.

11. Kritinės teisės studijos

Teorija, gimusi prieš tris dešimtmečius, labai moderni ir sparčiai besivystanti. Sąjūdžio guru Roberto Mangeberga Unger teigia, kad viskas sąlygiška, vienos tiesos nėra, atmetamos visos teorijos. Valstybė – politinio viešpatavimo įrankis, o teisė – tik ideologija ir ją reikia demistifikuoti. Ji yra neracionali ir neprotinga. Kraštutiniai veikėjai sako,kad teisės pažinti neįmanoma.

12. Integracinė jurisprudencija

Atstovai –
Harold Berman.

Išskiriamos trys mokyklos, padariusios didžiausią įtaką teisės raidai:

1) pozityvizmas

2) prigimtinė teisė

3) istorinė teisė

Sako, kad šios trys mokyklos kalba apie tą patį skirtingomis kalbomis ir pateikia žodynėlį.

POZITYVIZMAS PRIGIMTINĖ TEISĖ ISTORINĖ TEISĖ

politika moralė istorija

tvarka teisingumas (kaip nešališkumas) patirtis

valia protas atmintis(vaizduotė)

valdžia sąmonė bendras susitarimas

normos principai precedentai

gėris teisingumas(the right) sveikas protas

įstatymų leidyba teisingumas (equity) papročiai

IŠVADA: Teisė = politika + moralė istorijos kontekste.

3.POZITYVIOSIOS TEISĖS KATEGORIJOS

Objektinė ir subjektinė teisė

Objektinė teisė – teisės normos, įvardytos aktuose.

Subjektinė teisė – elgesio galimybės, kurias užtikrina pozityvios teisės normos.

prigimtinei teisei – pirminė subjektinė teisė (ji kuria objektinę)

pozityvizmui – priminė objektinė teisė, nes teisės turi būti įtvirtintos įstatymais. Subjektinė išvedama iš objektinės.

Trys pagrindinės subjektinės teisės struktūrinės dalys:

1. Veikėjas turi teisę pasirinkti vieną iš veikimo galimybių (pvz.elgesys su turtu). Tačiau veikimo galimybės nėra beribės. Veiklumas baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. Yra kelios absoliučios laisvės: sąžinės laisvė, teisė turėti advokatą, teisė į gyvybę, teisė į kūno neliečiamybę.

2. Asmuo turi teisę reikalauti atitinkamo elgesio iš kitų asmenų. Pareigos gali būti aktyvios (pvz. sumokėti už darbą) ir pasyvios (pvz. netrukdyti naudotis turtu). Pareigos: atlikti veiksmus, neatlikti veiksmų, atsakyti už pažeidimą.

3. teisė kreiptis į kompetetingus organus, kad būtų atsatyta pažeista teisė arba atlyginta žala. Tai – teisinė pretenzija.

Subjektų teisės klasifikuojamos kaip:

1) prigimtinės teisės

2) įgytosios teisės

Dėl įgytųjų teisių visuomet yra kompetetingo organo sprendimas. Tuo jos skiriasi nuo pretenzijų.

1) pilietinės/politinės teisės

2) ekonominės teisės

3) socialinės teisės

4) kultūrinės teisės

5) asmeninės teisės

Teisės normos ir principai

Teisės normos – visuotinai privalomos, bendro pobūdžio formaliai apibrėžtos elgesio taisyklės, nustatančios teisės reguliuojamų santykių dalvių subjektines teises ir pareigas.

Teisės normos klasifikuojamos įvairiai:

1. bendrosios ir specialiosios (nustatomos tik lyginant kelias normas)

2. imperatyviosios ir dispozityviosios (griežtos ir nelabai ?)

3. tobulos ir netobulos

Teisės normos sudedamosios dalys:

1. hipotezė (jeigu) sąlygos, kurioms

esant gali būti

realizuota norma

2. dispozicija (tai) nustato dalyvių

teises ir pareigas

3. sankcija (priešingu pasekmės, jei norma

atveju) neįvykdyta

HIPOTEZĖ

(klasifikacijos)

1. apibrėžtos (ribotosios) pvz: jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininkas

2. neapibrėžtos (neribotosios) pvz: asmuo turi teise pirkti turtą

3. santykinės (santykinai apibrėžtos) tam tikri veiksmai turi būti atliekami, tačiau sąlygas apibrėžia pareigūnas ar institucija. pvz: esant reikalui atlikti ekspertyzą.

1. bendrosios (abstrakčiosios)

2. kazuistinės (tam tikras atvejis)

1. paprastosios siejamos su tam tikra viena aplinkybe

2. sudėtinės siejamos su keletu aplinkybių

3. alternatyviosios arba viena arba keletas

DISPOZICIJA – privalomoji normos dalis

(klasifikacijos)

1. ribotosios esant t.t. sąlygoms reikia atlikti t.t. veiksmą.

2. neribotosios esant t.t. sąlygoms galima elgtis laisvai

3. santykinai apibrėžtos nurodomos tam tikros elgesio ribos

1. imperatyvios teisinių santykių dalyvis privalo kažkaip elgtis

2. disperatyvios dalyvis turi teisę pasirinkti t.t. elgesį

1. paprastosios nurodomos, bet neaiškinamos

2. aprašomosios ne tik nurodomas elgesys, bet dar ir paaiškinama

3. nekreipiamosios elgesio taisyklė nenurodoma, bet nukreipiama į kitą normą kur ta taisyklė suformuluota.

4. banketinės nenurodoma elgesio taisyklė, bet pasiunčiama į kitą aktą

SANKCIJA

1. baudžiamosios (kriminalinės) – jas taiko tik teismas

2. administracinės – taiko: policija, teismas… nuobaudos

3. drausminės – darbo teisėje ir valstybės tarnyboje

4. turtinės – darbo teisėje, civilinėje teisėje

1. tobulos – pažeidus normą, turi būti atlyginta žala ir privalomai taikoma sankcija

supertobulos – nepriklausomai nuo to ar pažeidimo pasekmės anuliuotos, sankcija privalomai taikoma

2. netobulos – pažeidimo pasekmės anuliuojamos ir sankcijos taikomos tik tada, kai to reikalauja nukentėjęs

Normų klasifikavimas

1. pagal teisės skirtis ir šakas: baudžiamoji, administracinė.

2. pagal tai kokias funkcijas atlieka:

(1) reguliacinės – projektuoja elgesį į ateitį

a) įpareigojančios

b) draudžiančios

(a ir b – imperatyvios)

c) leidžiančios

(disperatyvi)

(2) apsauginės – apsaugo nuo t.t. elgesio

(3) specialiosios

a) operatyvinės normos, kurios nustato kitų teisės aktų galiojimo laiką

b) kolizinės normos nurodo, kokią normą reikia pasirinkti, kai kelios normos konkuruoja

3. normos,

kurios yra atskiros nuostatos:

(1) materialinės – nustato pareigas

(2) procesinės – nustato kaip tps ppareigos bus įvykdomos

4. pagal reguliuojamų santykių apimtį:

(1) bendrosios

(2) specialiosios

(3) išimtinės

(4) lokalinės

Principai

Principai – dar bendresnio pobūdžio elgesio taisyklės, nei normos. Principas – tai pradžia, pagrindas.

Teisės principas – pamatinė nuostata, kuria gali būti grindžiamas visas teisinis reguliavimas. Jie organizuoja sistemą, apsprendžia visas normas, užtikrina teisinės sistemos vieningumą. Jis pateikia tam tikrus orientyrus, kuriais remiantis, teisės sistemą galima vertinti. Principai visada nurodo tam tikrą tikslą, vertybę. Kai kurie principai yra tiesiogiai deklaruoti, kai kuriuos galima išvesti iš kitų nuostatų.

Principai:

(1) pirminiai

(2) sudėtiniai

(3) išvestiniai.

Bendrieji teisės principai išvedami tiesiog iš vakarietiškosios teisės.

(1) nėra nusikaltimo be įstatymo

(2) išklausyk ir kitą šalį

(3) niekas neturi būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą dukart

(4) teisė į teisinę pagalbą

(5) teisininkas turi teisę gauti visą medžiagą

(6) teisininkas su ginamuoju gali bendrauti konfidencialiai

(7) apsauga nuo kaltinimų prieš save

(8) teisinis aiškumas

(9) teisėtai įgyta teisė negali būti atimta

(10) įstatymas atgal negalioja

(11) įstatymas, švelninantis atsakomybę, galioja antgal

(12) teisėtų lūkesčių apsauga

(13) teisės aktai turi būti suprantami

(14) proporcingumas

(15) lygiateisiškumas

Šakiniai principai.

(1) bausmės ekonomijos principas

(2) hierarchijos principas (administracinis)

(3) šalių lygiateisiškumo principas

Tarpšakiniai principai.

(1) atsakomybė už kaltę

(2) leidžiama tas kas nedraudžiama (privatinė teisė)

(3) leidžiama tas kas leidžiama (viešoji teisė)

Teisės šaltiniai ir norminis aktas

Teisės formos:

vidinė – teisės struktūra (šakos ir pan. skirstymai)

išorinė – teisės šaltiniai

Teisės šaltiniai:

materialine prasme – subjektas, kuris kuria teisę

formaliaja prasme

Teisės šaltinių yra tiek, kiek vienas arba kitas teoretikas priskaičiuoja. “)

Teisės šaltiniai:

norminis aktas – teisės aktas, kurį išleido institucija, turinti teisėkūros teisę. Nustato taisykles ateičiai.

Norminis aktas skirtas tam tikrai grupei, bet ne vienam ar kitam konkrečiam asmeniui.

Norminiai aktai: konstitucija, įstatymai, konstituciniai įstatymai (čia Lietuvos specifinis norminis aktas), įstatymai dėl konstitucijos keitimo, poįstatyminiai aktai.

precedentas – anksčiau buvęs sprendimas. Vyrauja anglosaksų šalyse. Precedentas turi neprieštarauti moralės normos, turi būti ne bet koks precedentas ir turi būti remiamasi vėliausiu precedentu.

Yra administraciniai precedentai, teisminiai precedentai.

Papročiai, tradicijos. – įstatymai arba poįstatyminiai aktai apriboja papročių veikimą. Papročiai sunkiai atsiejami nuo tradicijų.

Religija. pvz. musulmonų teisė labai susieta su religija. Lietuvoje yra autonomiška bažnyčios teisė.

Prerogatyva – išimtinė teisė. Būdinga d.britanijaj – monarcho prerogatyva pasakyti “sosto kalbą”.

protas – protingumo principas suponuoja, kad šioje sitacijoje vidutiniai protingas žmogus būtų elgęsis taip. iš to sukuriama teisė.

sutartys – sukuria teises ir pareigas, reiškia yra teisės šaltiniai.

teisės aiškinimo aktas

autoritetingos nuomonės – teisės specialistų nuomonės apie teisę, kurios visuotinai pripažįstamos kaip teisėtos. Šiais laikais mažiau būdingos nei anksčiau.

teisės taikymo aktai – individualios normos pripažinimas.

užsienio teisė – pvz. Bertranas Kanta. Prancūzija taiko jam bausmę, kurią nustatė Lietuvos teismas.

· Europos kontinentinėje teisėje dominuoja įstatymas.

· Anglosaksų valstybėse dominuoja precedentas.

1). Pirminiai šaltiniai – jais privaloma remtis.

2). Antriniai šaltiniai – jais galima remtis

Norminio akto struktūra

1. Įvadinė dalis

nurodomas subjektas, kuris išleido aktą

aktorūšis (įsakymas, rezoliucija, dekretas…)

akto pavadinimas

preambulė

2. norminė dalis

išdėstomos elgesio taisyklės

3. atsakomybę nustatančioji dalis

4. baigiamoji dalis

nustatoma, koks aktas nustoja galioti nuo tada,kai įsigalioja šis;

data, kad apriimta;

nuo kada įsigalioja;

parašai.

Norminių aktų klasifikacija

· pagal teisinę galią

· pagal teisės šakas

· pagal teritoriją

· pagal turinį

teisės norma – tai loginis vienetas, tai nėra teisės akto straipsnis.

Teisiniai santykiai ir teisiniai faktai.

Teisės normomis sureguliuoti santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas teises ir pareigas – teisiniai santykiai. Šie santykiai atsiranda tik teisinio reguliavimo pagrindu. Tai tam tikrų faktinių santykių abstraktavimas ir teisinė išraiška. Teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas užtikrina valstybė, kuri gali panaudoti teisėtą prievartą.

Pagrindinia teisinių santykių požymiai:

· atsiranda tik teisinio reguliavimo pagrindu

· yra tam tirkų faktinių santykių išraiška

· teisinių santykių dalyvių teisinės pareigos užtikrinamos valstybės prievarta

Teisinių santykių struktūra

1. subjektai – fiziniai arba juridiniai
santykių turinys

a) materialusis (teisinių santykių objektas) – tos vertybės dėl kurių sueinama į teisinius santykius

b) teisinis – teisės ir pareigos

Teisinių santykių klasifikacija

· pagal teisės šakas

· reguliaciniai ir apsauginiai

· aktyvieji (turi būti atliekami t.t. veiksmai) ir pasyvieji (turi būti nesilaikoma t.t. veiksmų)

· bendrieji (konkretūs dalyviai nenurodyti) ir konkretieji (nurodyti)

· absoliutūs (nurodytos dalyvių teisės ir pareigos) ir santykiniai (nurodomos tik dalyvių)

Teisiniai faktai – tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, su kuriomis teisinės normos sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą.

Teisinių faktų klasifikacija

· tie, kuriaias teisiniai santykiai sukuriami, pakeičiami, pabaigiami

· vienkartiniai aktai, teisinių aktų sudėtys, būsenos (pvz. tautybė, giminystė)

· pagal subjektų valią:

§ įvykiai – tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda be subjekto valios

§ veikos – tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda esant subjekto valiai.

· teisėtos veikos

· neteisėtos veikos

Teisinis subjektiškumas ir kompetencija

Teisinis subjektiškumas reiškia, kad žmogus gali būti teisinių santykių dalyvis.

1. bendrasis – bet kokių teisinių santykių dalyvis

2. šakinis – tam tikros šakos teisinių santykių dalyvis

3. specialus/išimtinis – vieno santykio dalyvis

Teisinio subjektiškumo galimybės.

1. Teisnumas – asmens galėjimas turėti teises ir pareigas negali būti apribotas

2. Veiksnumas – asmens gebėjimas savo veikomis įgyti teises ir pareigas ir savavališkai atsakyti už savo padarytus pažeidimus. jis gali būti apribotas.

Kompetencija – visuma subjekto teisių ir pareigų, nustatyta teisės aktuose.

Jurisdikcija – teismų kompetencija spręsti ginčus ir taikyti teisės normas.

Teisėkūra

Teisėkūra – procesas, kuriuo metu sukuriamos, pakeičiamos, panaikinamos pozityvistinės teisės normos.

Reikia teisėkūrą skriti nuo teisės formavimosi, kuris yra daug platesnis reiškinys. Teisės formavimosi procese žmonių gyvenimą įtakojantys veiksniai (ekonominiai, politiniai, ideologiniai, socialiniai, gamtiniai) per laiką suformuoja teisę.

Teisėkūros bruožai:

o Teisėkūros rezultatas – teisės normos.

o Teisėkūra apima ne tik normų sukūrimą, bet ir parengiamąjį procesą. Šį procesą vykdo kompetentingos institucijos, kartais teisėkūroje dalyvauja visa tauta.

o Teisėkūros procesas yra teisiškai reglamentuotas.

Įvairiose valstybėse Teisėkūros procesas skiriasi.

Lietuvos atvejis:

1. Teisėkūros iniciatyva (priimamas sprendimas rengti teisės akto projektą)

2. Projekto rengimas

3. Projekto išankstinis svarstymas

4. Projekto derinimas. Išklausiama įvairių subjektų nuomonė. Reikia Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados, vyriausybės nuomonės. Reikalingas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti pagrindžiamas įstatymo reikalingumas. Aiškinamajame rašte turėtų būti nurodoma įstatymų įgyvendinimo kaina.

5. Projekto papildymas, apdorojimas, preliminarus aprobavimas.

6. Akto išleidimas. Jei tai seimo aktas, jis skelbiamas „valstybės žiniose“, jei tai įstatymas, tai prezidentas turi pasirašyti įstatymą arba gražinti pakartotiniam svarstymui Seime.

7. Oficialus paskelbimas.

Skiriamos dvi Teisėkūros formos:

o Kompetentingų organų teisėkūra – atstovauj. demokr.

o Tiesioginė piliečių teisėkūra – tiesioginė demokr.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4100 žodžiai iš 8187 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.