Transakcinė analizė
5 (100%) 1 vote

Transakcinė analizė

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………3

1. Transakcinės analizės esmė………………………………………………………………………….4

2. Konsultanto savybės ir terapiniai santykiai…………………………………………………4

3. Psichologinės(egzistencinės) pozicijos…………………………………………………………..5

4. Transakcinės analizės metodai…………………………………………………………………….7

4.1. Struktūrinė Ego analizė…………………………………………………………………7

4.2. Transakcijos ir jų tipai………………………………………………………………….9

4.3. Psichologiniai žaidimai…………………………………………………………………11

4.4.Gyvenimo scenarijus……………………………………………………………………..13

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….15

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………..16

Įvadas

Transakcinė analizė yra socialinė psichologija, kurią 1970 metais išplėtojo E. Berne. Per paskutinius keturis dešimtmečius, ši teorija išsiplėtė, buvo pradėta taikyti psichoterapijoje, švietime, apima tarpasmeninius santykius, vadybą, asmenybę, jos santykius ir elgesį.

E. Berne savo teoriją ir praktiką koncentravo į bendravimo patologiją, besireiškiančią psichologiniais žaidimais. Taigi, transakcionistai, kaip ir psichoanalitikai, analizuodami žaidimus grįžta į praeities įvykius, daug dėmesio skiria asmenybės struktūrai, tačiau jų išeities pozicija- tarpasmeniniai santykiai. Transakcinė analizė atvėrė naujas galimybes pažinti žmogų, sąveikaujantį su kitais. E. Berne ir jo pasekėjai nedviprasmiškai teigia, kad esminis žmogaus poreikis yra noras būti pastebėtam, „paglostytam“, pripažintam. Žmogus, negaudamas pripažinimo ženklų- stimuliacijų (žodžiu ar informacija, veiksmu, gestu, mimika ar bent žvilgsniu), geriausiu atveju netenka emocinės pusiausvyros. Tai gali būti kančios, psichinės ligos priežastis.(2)

Bendravimą galima analizuoti ir kaip tam tikros rūšies mainus, kurių metu vienas kitam perduodame kokią nors informaciją, o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą. Psichoterapijoje transakcinė analizė naudoja norint patenkinti specifinius pokyčius, kurių trokšta klientas, įtraukiant „Aš“ Suaugusį tiek kliento, tiek ir gydytojo, kad sutvarkyti elgesį, emocijas ir mintis, kurie trukdo plėtotis pilnavertiškai asmenybei.

Taigi, šio referato tikslas yra artimiau susipažinti su transakcine analize ir jos taikymu psichologiniame konsultavime. Tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:

1. apžvelgti konsultanto savybes ir terapinius santykius su klientu;

2. apžvelgti psichologines pozicijas ir susipažinti su struktūrine Ego būsenų analize;

3. paanalizuoti transakcijų tipus;

4. aptarti psichologinius žaidimus ir gyvenimo scenarijų;

1. Transakcinės analizės esmė

Transakcinė analizė- tai psichologijos kryptis, turinti savo teorinę-konceptualiąją ir praktinę-eksperimentinę dalį, analizuojanti tarpasmeninius santykius( tiek turinio, tiek formos prasme), o kartu ir bendraujančiųjų asmenybės tobulinimo galimybės.

Paprastai transakcinės analizės praktikoje organizuojami grupiniai susitikimai, kurių metu konsultuojamieji išsiugdo gebėjimą savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, suprasti ir kontroliuoti praeities poveikius. Šių susitikimų eiga tokia: pirmiausia sudaroma sutartis- konsultantas įsipareigoja mokyti, o konsultuojamasis išmokti transakcinės analizės terminologija ir vartoti ją nagrinėdamas savo kasdienybę ir problemas. Po mokomosios susitikimų dalies pereinama prie praktinio teorijos taikymo- analizuojamos tiek konsultacijos metu įvykusios, tiek ir ankstesnės transakcijos, žaidimai, gyvenimo scenarijus.(4)

Konsultantai, naudojantys transakcinė analizę, sutartinai dirba vadovaudamiesi „čia ir dabar“ principu. Konsultavimo tikslas yra sukurti produktyvų, problemą spendžiantį elgesį. Naudojant transakcinė analizę konsultanto sukurtas egalitarizmas, saugumas ir abipuse pagarba paremti darbo santykiai su klientais. Šie darbo santykiai padeda klientams juos naudoti kasdieniniame gyvenime su savo artimais žmonėmis, darbe ir pan., o tai pagerina jų gyvenimo kokybę.(6)

Transakcinės analizės konsultantai, siekdami padėti savo klientams taiko keturis pagrindinius metodus: struktūrinę Ego analizę, psichologinius žaidimus, transakcijas ir gyvenimo scenarijaus analizę, kuriuos aptarsime vėliau.

2. Konsultanto savybės ir terapiniai santykiai

Transakcinę analizę taikantis konsultantas, kaip ir bet kurios kitos psichoterapijos krypties konsultantas turėtų turėti tam tikras asmenybės ypatybes( pasitikėjimą kiekvienu individu, gerbti individualias žmogaus vertybes, neturėti išankstinių nusistatymų, suprasti save, būti pareigingas ir pan.). Na, o kaip transakcinės analizės specialistas,
konsultantas turi(9):

1. suprasti transakcinė analizę ir jos taikymą psichoterapijoje dirbant su individais, poromis, šeimomis bei grupėmis.

2. įvertinti potencialų klientą ir priimti kompetetingą sprendimą ar jį konsultuoti, žinant moderniausias gydymo galimybes, sugebėti perteikti klientui skirtingas galimybes, ir turėti pasiryžimo pagelbėti, pasirinkus tęsti darbą.

3. žinoti etikos kodeksą ir demonstruoti etinę ir profesinę kompetenciją praktiškai.

Užmezgant ir plėtojant terapinius santykius svarbu suprasti, kad jie yra skatinantys pokytį, prigimtį ir skiriasi nuo kitų santykių. Konsultantas turi parodyti empatiškumą ir supratimą klientui, jo simptomams, taip pat parodyti klientui, kad jis yra suprastas. Konsultantas terapiniuose santykiuose taipogi turi(9):

1. parodyti sugebėjimą suprasti kito žmogaus fenomenologiją ir palyginti požiūrių sistemą neprarandant kontakto su kliento patirtimi.

2. sugebėti analizuoti save ir įsisąmoninant save atsiskleisti

3. suprasti besivystančias problemas, perkėlimo ir kontrperkėlimo fenomenus ir transakcinės analizės sėkmingą panaudojimą.

4. elgtis pagarbiai savęs ir kitų atžvilgiu, parodant jautrumą kitoms požiūrių sistemoms, kultūroms, socialinėms normoms, visi šie skirtumai turi išnykti konsultanto kabinete.

3. Psichologinės (egzistencinės) pozicijos

Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Nuo gyvenimo pozicijos priklauso, kaip žmogus mąsto, veikia, elgiasi ir bendrauja su kitais, kaip jis vertina save ir aplinką. Santykio su pasaulio ir savimi būdas susiformuoja iš vaikystės patirties ir priklausomai nuo to, kaip tėvai, kiti aplinkiniai reagavo į spontaniško vaiko emocijas ir poreikius.

Visos pozicijas iš esmės yra tokios: „Aš geras“ arba „Aš blogas“ ir „Tu geras“ arba „Tu blogas“. Iki septynių metų vaikas prisitaiko prie vienos iš keturių gyvenimo pozicijų, kurias jis bando palaikyti visą gyvenimą E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius(1):

1. „Aš geras ir tu geras“. Ši pozicija yra pati konstruktyviausia, nes ji reiškia, kad žmogus priima, realiai vertina save ir kitą, kad jis nusirengęs bendradarbiauti ir spręsti problemas. Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių.

2. „Aš geras, o tu blogas“. Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse(„aš stiprus, teisingas, puikus“), jis manosi esąs didis ir šlovingas, siekia originalumo, tobulumo, revanšo pralaimėjus, todėl yra jautrus kritikai, agresyvus. Žmogus, žvelgiantis į pasaulį per antrosios pozicijos prizmę siekiama sumenkinti, pažeminti kitą(„tu egoistas, silpnas, klystantis“). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ir persekiojami todėl apgaudinėja ar persekioja kitus.

3. „Aš blogas, o tu geras“. Ši pozicija yra priešinga antrajai, tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba, jie gėrisi kitais ir jaučia gėdą dėl savęs. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, o tu blogas“, o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras“. Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją, perdeda savo menkavertiškumą, jaučiasi dėl visko kaltas, pažemintas, niekinamas, kvailas ir atmestas. Toks žmogus nemyli savęs ir mano, kad jį gali išgelbėti tik kiti, todėl ieško būdų būti jų mylimas.

4. „Aš blogas ir tu blogas“. Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. vaikas ima blogai galvoti apie save, ir apie tėvus. Visiškai atsiduodamas likimui, nenori niekuo domėtis, bijo permainų, neproduktyvus, sustingęs, jo elgesys destruktyvus. Tačiau jis atlaidus savo silpnybėms- savo įsipareigojimus atideda rytojui arba juos visai užmiršta, nes nejaučia atsakomybės. Toks žmogus negeba būti laimingas ir nenorėtų laimingus matyti kitus. Ši pozicija skatina socialinę ir asmeninę nesėkmę.

Neigiamas pozicijas užimantys arba pervertinantys save individai gali susidurti su daugeliu psichologinių problemų. Konsultantas tokiems klientams turėtų paaiškinti, kad jų užimamos pozicijos yra atsineštos iš vaikystės, tačiau klientai gali jas keisti remdamiesi suaugusio žmogaus racionaliomis galiomis, kurios gali atvesti žmogų į teigiamą gyvenimo poziciją. Tai suprasdamas ir adekvačiai vertindamas savo galimybes, padedamas konsultanto klientas gali pasiekti asmenybės brandą taip įveikdamas psichologines problemas, trukdančias pozityviam bendravimui ir kuo labiau priartėtų prie
pozicijos „ Aš geras ir tu geras“(1)

4. Transakcinės analizės metodai

4.1. Struktūrinė Ego analizė

E. Berne teigė, kad kiekvienas individas turi tris alternatyvias ego būsenas: „Aš“ Tėvą, „Aš“ Suaugusį ir „Aš“ Vaiką. Transakcinės analizės kontekste šie terminai turi kitokią reikšmę nei mums įprasta.

„Aš“ Tėvas. Šią poziciją mes paprastai perimame iš savo tėvų. Todėl bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai, kategoriškai, esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti, mėgstame ironizuoti, nurodinėti ir drausti, pretenduojame būti teisuoliais. Tačiau kitą vertus, bendraudami iš šio pozicijos, mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys, linkę paskatinti ir apginti, palaikyti, paguosti ir patarti. Taigi, Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. Kai mes jaučiame, veikiame, mąstome taip, kaip tai darė mūsų tėvai, mes esame Tėvo būsenoje. „Aš“ Tėvas yra suformuotas iš išorinio bei vidinio poveikio mums augant ankstyvoje vaikystėje(1,2).

„Aš“ Vaikas – tai ta maža mergaitė ar mažas berniukas, kuriais mes buvome vaikystėje. Bendraudami iš laisvo, natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos, būname spontaniški, smalsūs, žaismingi, natūralūs, nelogiški, svajingi, tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdžiugiškumas, egoizmas, tingumas. Jei mumyse nubunda prisitaikantis Vaikas, mes jaučiame gėdą ir kaltę, esame baimingi, bejėgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie pasekmes. Mes laikomės susitarimų, normų, esame kuklūs ir nuolankūs, trokštame pagyrimo. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus“ Vaiko pozicijos, būname intuityvūs, kūrybingi, originalūs, be to sugebantys manipuliuoti kitais, kadangi žinome, kada reikia verkti, norint ką nors pasiekti, kada būti ramiems ir pan.(1,2)

„Aš“ Suaugęs: tai mūsų sugebėjimas galvoti ir veikti savarankiškai, jai veikiant mes priimame savo sprendimus, analizuojame, tampame unikalūs. Ši būsena pradeda veikti mumyse apie dešimta gyvenimą mėnesį, tai yra priemonės, kuriomis mes kontroliuojame „Aš“ Tėvą ir „Aš“ Vaiką. Jei mes norime pakeisti “Aš“ Suaugusį ar „Aš“ Vaiką, tai turime daryti per „Aš“ Suaugusį. Ši pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. Ji paremta mūsų patirtimi, turima informacija, sąmoningais sprendimais. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos, mes būname dalykiški, objektyvūs, dėmesingi, sugebame išklausyti kitą.(1,2)

Kai mes bendraujame, veikia viena iš alternatyvių ego būsenų, mūsų Tėvas, Vaikas ar Suaugęs. Mūsų jausmai tuo metu sąlygoja kurią būseną mes naudosimės, taip pat bet kuriuo metu kas nors gali iššaukti persikėlimą iš vienos ego būsenos į kitą. Kai mes atsakome, taip pat naudojame vieną iš trijų būsenų.

Terapeutas, taikydamas transakcinę analizę, turi gerai žinoti ir suprasti visas tris Ego būsenas bei jų ypatumus. Konsultantas taip pat turi mokėti paaiškinti klientui struktūrinės analizės esmę, kad jis geriau suprastų savo asmenybės sandarą ir būdamas sąmoningas galėtų koreguoti savo ego būsenų pasireiškimą bendravime. Jis turi pajusti skirtumą tarp gyvenimo, kurį jam demonstravo(Tėvas), kurį pats išgyveno(Vaikas) ir kurį atrado(Suaugęs) . Tai padaręs, jis taps autonomiškesnis ir galės rinktis savo asmenybę atitinkančią veiklą, nuoširdžiau bendrauti. Konsultanto uždavinys- padėti klientui atrasti ir suprasti jo gyvenimo tikslus. Pagalbos būdas- žaidimų analizė, kuriuos aptarsime vėliau. (4)

Ego būsenų sutrikimai atsiranda tada, kai šios būsenos perdengia viena kitą, tai gali įtakoti individo išankstinį nusistatymą vienu ar kitu klausimu, kraštutinius sprendimus, sukelti fobijas, vesti į neviltį. Tokiu atveju individas mano, kad elgiasi, kalba ir mąsto iš vienos Ego būsenos, tačiau iš tiesų jo elgesys yra akivaizdus kitos būsenos pavyzdys.

Vienos, kurios nors Ego būsenos sutrikimas gali sukelti labai didelių problemų. Pavyzdžiui, jei sutrinka Vaiko Ego būsena, individas gali nebemokėti juoktis, reikšti savo emocijų, o be Suaugusio Ego būsenos jam gali trūkti intelektinės kontrolės, jis gali prarasti realybės pojūtį. Visi šie sutrikimai turėtų būti paaiškinami klientui konsultavimo metu ir taikant transakcijas, analizuojant kliento bendravimą, jis turėtų įsisąmoninti savo bendravimo problemas ir imti jas koreguoti.(8)

4.2. Transakcijos ir jų tipai

Transakcija susideda iš pavienių stimulų ir reakcijų į juos, ji gali būti verbalinė ir neverbalinė, tai bendravimo vienetas. Tai yra vadinama transakcija, nes kiekvienas jos dalyvis iš jos kažką gauna, todėl jis ir įsitraukia į transakciją. Viskas kas vyksta tarp dviejų ar daugiau žmonių, gali būti suskirstyta į pavienes transakcijas, tai duoda visus privalumus, kuriuos bet kuris mokslas pasiekia, jeigu turi tiksliai apibrėžtą vienetų sistemą.

Pasak E. Berne, kai du žmonės netikėtai susitinka, vienas iš jų neišvengiamai kalbės su kitu. Tai vadinama transakciniais stimulais, o kito žmogaus reakcija vadinama transakciniu atsakymu. Asmuo, siunčiantis stimulus yra vadinamas agentu, o atsakantysis- respondentu.(2)

Paprastos transakcijos būna papildančios ir susikertančios:

Paprastos papildančios
vyksta tada, kai į pranešimą, pasiųstą iš tam tikros Aš vidinės pozicijos, asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. Toks bendravimas nėra konfliktiškas, ir anot E. Berne, atitinka sveikus žmogiškus santykius. Konsultacijos metu nagrinėjamos ir aptariamos transakcijos, jų poveikis ir tai, kaip jas būtų galima koreguoti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2251 žodžiai iš 4463 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.