Vaikų brandumo mokyklai samprata vpu
5 (100%) 1 vote

Vaikų brandumo mokyklai samprata vpu

VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA

TURINYS

Įvadinės pastabos……………………………………………………………3

1. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo metodologija……………………….. 4

1.1. Šiuolaikinė brandumo mokyklai samprata ir problemos………….4

1.2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo strategija………………………5

2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo rezultatai…………………………….8

2.1. Bendras vaikų brandumo mokyklai lygis…………………………8

2.2. Vaikų fizinio brandumo ypatumai…………………………………9

2.3. Vaikų intelektinio brandumo ypatumai………………………….12

2.4. Vaikų socialinio brandumo ypatumai……………………………19

2.5. Vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai………………………….31

Išvados……………………………………………………………………..33

Literatūra……………………………………………………………………37

Priedai

ĮVADAS

Pastarųjų dešimtmečių idealusis ikimokyklinio ugdymo modelis propaguoja visuminį asmenybės ugdymą. Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatuose teigiama, kad ikimokyklinės įstaigos tikslai yra “puoselėti visas vaiko galias (intelektualines, emocijų, valios, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę, padėti vaikui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jo dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą” (“Dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatų,” 1998). Visuminis vaiko ugdymas pabrėžiamas šiuolaikiniuose JAV ir Europos ikimokyklinį ugdymą pristatančiuose dokumentuose, nurodant kiekvieno vaiko teisę gauti universalų ugdymą ir neformaliu, ir formaliu (reguliariu, organizuotu) ugdymu, akcentuojant būtinumą ikimokykliniais metais suteikti vaikui saugią, stimuliuojančią ir turiningą aplinką, kad jis išnaudotų visas savo galimybės ir visapusiškai pasiruoštų mokyklai (Future of Children, 1995., A Rewiew of Services for Young Children, 1996).

Pasiruošimo, subrendimo mokyklai problema – viena iš tų, kurios tyrinėtojų aptarinėjamos dešimtmečiais. Lietuvoje ją gvildeno psichologas A. Gučas, 1935 m. rašęs, kad, pradėdamas eiti į mokyklą, vaikas turi būti ne tik socialiai subrendęs, bet turi turėti atitinkamą intelektinį subrendimą – suvokimą, atmintį, santykių suvokimą, atitinkamą rankos bei kalbos išlavėjimą. Vaikas turi būti išėjęs iš pojūtinių vaizdinių stadijos, turi turėti gausią išvestinių vaizdinių atsargą, reikalingą suvokti formos, erdvės, dydžio santykiams, turi sugebėti abstrahuoti. Pedagogė O. Norušytė 1939 m. vieną iš ugdymo darželyje uždavinių yra nurodžiusi vaiko rengimą mokyklai. J. Laužikas, 1977 – 1980 m. organizavęs šešiamečių vaikų mokyklinės brandos tyrimą, padarė išvadą, kad vaiko subrendimą mokyklai gali laiduoti geras jo pažinimas bei ugdymas atsižvelgiant į vaiko individualias ypatybes, interesus, veiklos motyvacijos ypatumus.

Pasaulyje paskutinįjį pereito šimtmečio dešimtmetį paskelbti tarpžemyninio lyginamojo 13 šalių 15 ugdymo programų tyrimo duomenys (ištirta 51144 vaikai) rodo, kad vaiko ugdymas pagal paruošiamąsias mokyklų programas, skirtas 3 m. ir vyresniems vaikams, garantuoja ir normalią vaiko raidą, ir jo sėkmę mokykloje (The Future of Children, 1995). 2002 m. Europos OMEP-o regioninis 17 šalių susitikimas Geteborge (Švedija) diskutavo įvairias priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo problemas, kaip mokyklos lankymo pradžia, priešmokyklinio ugdymo turinys ir formos, vaiko mokymosi ir mokymo samprata ir pan.

VPU Ikimokyklinės pedagogikos katedra vaiko brandumo mokyklai problemą tyrinėja nuo 1997 m. Atskirais metais buvo tirta vaikų mąstymo ypatumai ir brandumas mokyklai, ugdymo turinio įtaka vaikų protiniam brandumui mokyklai, mokyklinė branda vaikų, lankiusių ir nelankiusių ikimokyklinės įstaigas, vaiko raštingumas ir mokyklinė sanbranda. 2001-2002 m. katedra organizavo Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimą, kuriame dalyvavo psichologės doc.dr. V.S. Glebuvienė, doc. dr. B. Grigaitė, doc. dr. O. Monkevičienė, pedagogės dr. K. Stankevičienė, lekt. A. Tarasonienė bei 14 edukologijos magistrančių. Individualiai ištirta 280 vaikų, 2001 m. rudenį atėjusių į mokyklas įvairiose Lietuvos vietovėse, brandumas. Tyrimo duomenis interpretavo ir ataskaitą rengė doc.dr. V.S. Glebuvienė, doc. dr. B. Grigaitė, doc. dr. O. Monkevičienė.

1. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO METODOLOGIJA

1.1. ŠIUOLAIKINĖ BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA IR PROBLEMOS

Tinkamas vaiko brandumas mokyklai – toks jo fizinis, intelektinis, socialinis bei praktinis subrendimo lygis, kuris sudaro prielaidas sėkmingai ugdytis pagal bendrąją programą pradžios mokykloje bei prisitaikyti prie mokyklos gyvenimo. Mokyklinė vaiko sambranda tai:

* fizinė vaiko branda, t. y. gera vaiko fizinė ir psichinė sveikata, išlavėję judesiai, gera pirštų – riešo motorika, gera akies – rankos koordinacija;

*
intelektinė vaiko branda, t. y. aktyvus domėjimasis pasauliu, valingos atminties ir dėmesio pradmenys, loginio, kritinio, probleminio, kūrybinio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, elementarūs matematiniai vaizdiniai;

* socialinė vaiko branda, t. y. elementari savikontrolė ir susivaldymas, teigiamas savęs suvokimas ir savigarba, sugebėjimas siekti tikslų, bendrauti, bendradarbiauti, prisitaikyti, noras būti mokiniu;

* praktinė vaiko branda, t. y. įvairiausi vaiko praktiniai mokėjimai ir įgūdžiai. Mokyklai brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai – mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę.

Iki šiol diskutuojama tokiais vaiko brandumo mokyklai klausimais:

• nuo kokio amžiaus galima ir reikalinga vaikui mokykla? Kaip žinia, vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jo vystymasis turi tam tikrą seką. Bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis. To paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Vadinasi, apie vaiko brandumą mokykloje derėtų spręsti ne vien pagal amžių. Vyraujanti pasaulinė praktika tokia – vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo šešerių ar net penkerių metų (virš 90% šešerių metų vaikų ES valstybių jau mokosi; į paruošiamąsias mokyklas ar organizuotas žaidimų grupes su akademiškumo elementais priimami 3–4 metų vaikai).

• ar būtina prieš mokyklą vaikui lankyti vaikų darželį? Pagal A. Gučą, labai svarbus yra laipsniškas vaiko perėjimas iš šeimos į mokyklą. Tai yra įmanoma, anot jo, kai vaikas pirmiausia lanko vaikų darželį, vėliau parengiamąją klasę, tada pradžios mokyklą (A. Gučas, 1935). Dabar tyrimai teigia, kad jei tėvai kompetentingi, jei turi laiko ir noro garantuoti įvairią vaiko patirtį, jei gali sudaryti galimybes ją įgyti, eksperimentuoti, patikrinti ir pasaulio pažinimo srityje, ir bendravimo, ir žaidimo, vaiko brandumas mokyklai neturėtų kelti problemų, nors vaikas ir nelanko vaikų darželio. Tačiau jei tėvams kompetencijos, laiko ar energijos trūksta, jei vaiką supanti aplinka skurdi, vaikui prieš mokyklą darželis reikalingas.

Ką ankstyvasis organizuotas ikimokyklinis ugdymas vaikui duoda? Vaikai, lankę darželį ar priešmokyklinio ugdymo instituciją, yra:

• didesnės socialinės kompetencijos (daugiau linkę bendrauti, laisvesni, labiau savimi pasitikintys, adaptyvesni);

• žingeidesni, labiau besidomintys aplinka;

• pasižymintys turtingesne kalbine ekspresija.

Pozityvus organizuoto ugdymo poveikis yra ženklus.

Būtina pažymėti, kad vaikui lankant darželį, yra didesnė galimybė pastebėti ir nustatyti galimus net ir menkiausius vaiko vystymosi sutrikimus, iš anksto prognozuoti, ar vaikas pasieks reikiamą brandumo lygį prieš mokyklą, padėti vaikui. Darželis ypač reikalingas vaikams iš socialinės atskirties šeimų, kurioms sunku laiduoti vaiko brandumą, ypač sveikatos ir socialinės emocinės raidos srityse.

1.2. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO STRATEGIJA

Detali tyrimo strategija buvo sudaryta siekiant vaikų brandumo mokyklai tyrimo kuo didesnio objektyvumo ir patikimumo.

Tyrimo tikslas. Nustatyti Lietuvos vaikų brandumo mokyklai lygį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti Lietuvos vaikų fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio brandumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygį.

2. Palyginti Lietuvos vaikų fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio brandumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygį, atsižvelgiant į įvairius faktorius: gyvenamą vietą, lytį, ugdymo sąlygas (ugdymo įstaigoje ar šeimoje), vaiko ir tėvų amžių, tėvų išsilavinimą, tautybę, materialines sąlygas nei rizikos faktorius.

3. Nustatyti ryšius tarp atskirų vaiko brandumo mokyklai komponentų.

Tyrimo metodai: anketavimas, pokalbis, stebėjimas, testavimas, veiklos rezultatų analizė, statistiniai metodai, koreliacinė duomenų analizė SPSS programa.

Tyrimo subjektai. 280 pirmą klasę pradėję lankyti įvairių Lietuvos vietų vaikai, 280 vaikų tėvų ir 30 pedagogų, kurių klasėse mokėsi tiriamieji vaikai (žr. 1 lent.).

Vilniaus miesto: Pašilaičių Gabijos bei Žemynos gimnazijų, S.Daukanto, Karoliniškių Ryto, Baltupių, Viršuliškių, Šeškinės vidurinių bei Šviesos ir Genio pradinių mokyklų; Vilniaus rajono: Avižienių vidurinės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Riešės vidurinės bei Bezdonių pagrindinės mokyklos; Kauno miesto: Dainavos vidurinės mokyklos; Kauno rajono: Rokų vidurinės mokyklos bei Babtų Šilelio darželio – pradinės mokyklos; Šiaulių miesto 23 vidurinės mokyklos; Varėnos miesto pradinės mokyklos; Varėnos rajono Matuizų vidurinės mokyklos; Kretingos miesto Pasakos darželio – mokyklos; Kretingos rajono Klybių pradinės mokyklos; Švenčionių rajono Kaltanėnų pagrindinės mokyklos; Lazdijų rajono Šeštokų vidurinės mokyklos.

Parenkant tiriamuosius, iš karto buvo numatyta, kiek jų turėtų būti iš miesto ir kaimo, kiek lankiusių ugdymo įstaigas ir kiek nelankiusių, kiek iš aukštąjį, aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimą turinčių šeimų, po lygiai berniukų ir mergaičių ir kt. Tiriamųjų pasisikirstymą pagal įvairius
lentelė.

1 lentelė

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įvairius faktorius

Tiriamųjų pasiskirstymas

Vaikų skaičius %

Pagal gyvenamą vietą Mieste 167 59 %

Miestelyje 27 10 %

Kaime 86 31 %

Pagal lytį Berniukai 140 50 %

Mergaitės 140 50 %

Pagal ugdymą Įstaigose 219 78 %

Šeimoje 61 22 %

Pagal amžių 6 – 6;6 m. 19 7 %

6;6 – 7 m. 94 34 %

7 – 7;6 m. 117 42 %

7;6 – 8 m. 46 16 %

8 ir daugiau 4 1 %

Pagal tėvų amžių Iki 30 m. 85 30 %

31 – 40 m. 160 58 %

41 – 50 m. 29 10 %

51 ir daugiau 6 2 %

Pagal tėvų išsilavinimą Neb. vidur. 5 2 %

Vidurinis 84 30 %

Aukštesn. 90 32 %

Aukštasis 101 36 %

Pagal tautybę Lietuvių 251 89 %

Rusų 6 2 %

Lenkų 21 8 %

Kita 2 1 %

Pagal materialinę padėtį Labai bloga 13 5 %

Patenkinama 157 55 %

Gera 102 37 %

Labai gera 7 3 %

Pagal nepalankias aplinkybes Augina vienas iš tėvų 30 11 %

Augina globėjai 2 1 %

1 iš tėvų bedarbis 56 20 %

Abu tėvai bedarbiai 17 6 %

Kita 3 1 %

Nėra 172 61 %

Tyrimo struktūra

Bendras brandumo lygis

1. F i z i n i s b r a n d u m a s:

1.1. Fizinis išsivystymas;

1.2. Fizinis pasirengimas;

1.3. Rankos pasirengimas rašymui.

2. I n t e l e k t i n ė b r a n d a:

2.1. Intelektas;

2.2. Probleminis loginis mąstymas, naudojant sudėties ir atimties veiksmus;

2.3. Kalbos išlavėjimas (kalbėjimas ir klausymas), domėjimasis knygomis (skaitymas), pasirengimas rašymui (rašymas);

2.4. Elementarūs matematiniai vaizdiniai.

3. S o c i a l i n i s e m o c i n i s b r a n d u m a s

3.1. Savęs vertinimas;

3.2. Savikontrolė;

3.3. Socialiniai įgūdžiai;

3.4. Praktiniai įgūdžiai;

3.5.Adaptyvumas.

4. N u o s t a t a i r p a s i r e n g i m a s t a p t i m o k i n i u (1 pav.)

.

1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema

2. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO REZULTATAI

2.1. BENDRAS VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI LYGIS

Tyrimas parodė, kad dauguma tirtų vaikų daugiau ar mažiau mokyklai subrendę. Puikiu ir labai geru fiziniu brandumu pasižymi apie 80 % vaikų. Puikų ir labai gerą intelektinės brandos lygį yra pasiekę apie 40 % vaikų. 4,6 % vaikų intelektinė branda nepakankama. Atskirų intelektinės bei praktinės bandos komponentų brandumo lygis skiriasi. Pavyzdžiui, geru sakytinės kalbos lygiu pasižymi tik pusė (48 %) tirtų vaikų, rašytinės – apie 80 % vaikų. 7,5 % vaikų kalba nepakankamai susiformavusi. Vaikų socialinis brandumas taip pat neprastas. Apie 70% vaikų pasižymi labai gera mokymosi motyvacija bei labai gera ir gera savikontrole (14 % vaikų ugdymosi motyvacija bei 14 % savikontrolė nepakankama). 71 % vaikų savigarba aukšta ir geri praktiniai įgūdžiai. Socialiniai gebėjimai (bendravimas ir elgesys įvairiose situacijose) yra prastoki: labai geri ir geri gebėjimai būdingi 37 % vaikų, blogi -12 % vaikų. Problemiška vaikų adaptacija: tik pusės vaikų adaptacija gera, o 11 % vaikų patiria žymesnių prisitaikymo prie mokyklos gyvenimo sunkumų.

Lyginant skirtingo amžiaus vaikų brandumo lygį, nustatyta, kad labai gerą brandumo lygį pasiekę 60-70 % 6-rių metų vaikų. Tačiau po 7 metų vaikų brandumo rodikliai beveik negerėja. Vaikai tarsi “sustoja” vietoje, dauguma jų brandumo rodiklių netgi prastesni nei jaunesnių vaikų. Delsimas leisti vaiką į mokyklą nėra jam naudingas.

Palyginus ugdymo įstaigas lankiusių ir šeimose ugdytų vaikų bendrą brandumo lygį, galima teigti, kad ugdymo įstaigų nelankiusių vaikų bendras brandumo lygis yra žemesnis. Skirtumas tarp ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų aukšto brandumo lygio siekia apie 11%. Kai kuriose atskirose srityse ryšys tarp vaiko ugdymosi sąlygų bei jo brandumo yra esminis ( pvz., skaitymo, rašymo c=0,20; p< 0,005; sakytinės kalbos rašymo c=0,22; p< 0,0005).

Palyginus miestuose, mažuose miesteliuose bei kaimuose gyvenančių vaikų brandumo lygį, paaiškėjo, kad kaimo vaikų daugelis brandumo mokyklai rodiklių prastesni. Tačiau labiausiai skiriasi kalbos išlavėjimas. Gerai išlavėjusi tik trečdalio kaimo vaikų kalba, kai tuo tarpu mieste – dviejų trečdalių.

Lyginant skirtingą išsilavinimą turinčių tėvų vaikus, matome, kad vaikų bendram brandumo lygiui tėvų išsilavinimas turi reikšmingą įtaką. Visi labai gerą brandumo lygį pasiekusių vaikų tėvai turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.

Skirtingo amžiaus tėvų vaikų brandumas mokyklai rodo, kad brandžiausi yra vidutinio amžiaus tėvų vaikai: visi vaikai, kurių tėvai priklauso 41–50 metų amžiaus kategorijai ir 90% vaikų, kurių tėvams yra 31–40 metų, yra labai gero brandumo lygio. Nebrandžiausi yra gana senų tėvų vaikai: tik pusė jų tėra pasiekusi gerą brandumo lygį. Jaunesnių nei 30 metų tėvų vaikai brandumu ne taip žymiai skiriasi nuo kitų savo bendraamžių.

Skirtingų tautybių vaikų brandumo mokyklai lygis beveik nesiskiria. Berniukų ir mergaičių taip pat. Nors bendra tendencija rodo šiek tiek aukštesnį mergaičių brandumo lygį: didesnė dalis mergaičių yra pasiekusi labai gerą brandumo lygį.

Nepalankiomis sąlygomis gyvenančių vaikų brandumas mokyklai yra prastesnis.

2.2. VAIKŲ FIZINIO BRANDUMO YPATUMAI

Vaikų fizinis brandumas buvo vertinamas
taikant šešerių-septynerių metų vaikams adaptuotą Eurofito testą. Buvo vertinama antropometriniai vaikų duomenys, jų statika ir statinė pusiausvyra, dinamika ir dinaminė pusiausvyra bei vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant, rankos pasirengimas rašymui.

Tirtų septynmečių vaikų ūgis ir svoris atitinka respublikos vaikų augimo vidurkius. Pažymėtina, jog mokyklą pradeda lankyti tie šešiamečiai, kurių antropometriniai duomenys artėja prie septynmečių augimo duomenų.

Sėkmingam ugdymuisi mokykloje labai svarbi smulkioji vaiko motorika – tikslūs, sudėtingi riešo, rankų pirštų judesiai. Tyrimai parodė, kad labai aukštas smulkiosios motorikos išlavėjimo lygis būdingas 36 % vaikų, aukštas – 48 %, žemas –3 % vaikų. Daugiausia aukščiausio ir vidutinio smulkiosios motorikos išlavėjimo lygio vaikų, kurių amžius nuo 6,6 iki 7,6 metų (atitinkamai 39 % ir 31 %). Ugdymo įstaigos lankymas teigiamai veikia smulkiąją motoriką. Lankiusių vaikų smulkioji motorika išlavėjusi geriau (labai aukštas lygis būdingas 40 % lankiusių ir tik 28 % nelankiusių). Geresnė ir miesto vaikų smulkioji motorika (labai aukštas lygis būdingas 38 % miesto ir 29 % kaimo vaikų) Ji susijusi ir su tėvų išsilavinimu (labai aukštas lygis būdingas 41 % vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, ir 30 % aukštesnįjį bei vidurinį). Koreliacija tarp tėvų išsilavinimo ir vaiko smulkiosios motorikos išlavėjimo lygio statistiškai reikšminga (c=0,13; p<0,05). Nepalankios aplinkybės šeimoje didelės reikšmės vaikų smulkiosios motorikos išlavėjimui neturi. Mergaičių smulkioji motorika išlavėjusi geriau, nei berniukų (labai aukštas lygis – 40 % mergaičių ir 31 % berniukų).

Taigi šešerių metų vaikų smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisi mokykloje. Jį sąlygoja ugdymo įstaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, lytis.

Šešiamečių statika ir statinė pusiausvyra yra prastesnė nei septynmečių (6 m. vaikai ant vienos kojos išstovi beveik 34 sek, 7 m. – 39 sek; 6 m. vaikai gulėdami išlaiko pakeltas kojas 30 sek, o 7 m. – 40 sek.). Dinamika, vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant abiejų amžių vaikų beveik nesiskiria (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

6 – 7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Am-žius

Ūgis

Svoris Statika ir statinė pusiausvyra Dinami-ka Vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant

Stovėjimas ant vienos kojos

x (s) Nugaros statinė ištvermė

x (s) Tepin-gas

x (s) Bėgimo gyvatėle laikas

x (s) Gyvatėlė.

Praleistos kliūtys

vnt. Gyvatėlė. Nugriuvę kuoleliai

vnt.

6 m. 124,67 25,03 33,91 30,42 16,72 10,13 0,35 0,34

7 m. 125,18 25,2 39,39 39,74 16,87 9,55 0,11 0,15

Ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų tyrimo duomenys rodo, kad kai kurie rezultatai yra geresni vaikų, lankiusių ugdymo įstaigas (vikresnė įstaigas lankiusių vaikų ranka, ištvermingesni juosmens raumenys, geresnė orientacija, judant erdvėje) (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Ikimokyklines įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Lankę ikimokyklinę įstaigą Nelankę ikimokyklinės įstaigos

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiamečiai Septynmečiai

Ūgis x (cm) 125,07 125,11 123,63 125,09

Svoris x (kg) 24,84 25,66 25,56 25,43

Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 34,11 38,28 32,98 43,89

Tepingas x (s) 16,44 16,62 17,48 17,9

Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 31,19 40,13 28,31 38,13

Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 10,11 9,32 10,17 10,45

Gyvatėlė. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,43 0,12 0,13 0,06

Gyvatėlė. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,37 0,12 0,26 0,25

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gyvenamoji vieta vaikų fizinės brandos ypatumams didelės reikšmės neturi. Vieni rodikliai geresni miesto, kiti – kaimo vaikų. Statinės pusiausvyros (stovėjimas ant vienos kojos) vidurkiai geresni kaime gyvenančių šešiamečių ir septynmečių (kaimo atitinkamai 34,22 s ir 43,9 s; miesto – 31,01 s ir 37,29 s), o nugaros raumenų įtempimo vidurkiai geresni miesto šešiamečių ir kaimo septynmečių. Tikėtina, jog kaimo vaikai daugiau laisvai bėgioja po kiemą, daugiau vaikšto, nueina ilgesnius atstumus, todėl jų kojos stipresnės.

4 lentelė

Miesto, kaimo ir miestelio tiriamųjų fizinės brandos ypatumai (x matavimo vien.)

Miestas Kaimas

6-mečiai 7-mečiai 6-mečiai 7-mečiai

Ūgis x (cm) 125,64 125,18 123,34 125,59

Svoris x (kg) 25,3 25,67 24,32 25,93

Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 31,01 37,29 34,22 43,96

Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 30,92 37,49 28,16 42,83

Tepingas x (s) 17,02 16,44 16,1 17,99

Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 9,73 9,48 10,91 9,96

Gyvatėle. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,3 0,13 0,56 0,1

Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,16 0,08 0,76 0,28

Bėgimo gyvatėle tyrimas parodė, kad mieste gyvenantys šešiamečiai ir septynmečiai greitesni už kaimo vaikus. Jie taip pat vikresni ir geriau orientuojasi erdvėje judant (miesto šešiamečiai vidutiniškai praleidžia 0,3 kliūtis, tuo tarpu kaime gyvenantys – 0,56; miesto šešiamečiai nugriauna 0,16, septynmečiai – 0,08, o kaimo atitinkamai 0,76 ir 0,28 kuolelius) (žr 4 lentelę).

Tiriamųjų fiziniam išsivystymui įtakos turi gyvenimo sąlygos šeimoje.
Prastomis materialinėmis sąlygomis augę vaikai yra kilogramu mažesnio svorio. Geromis sąlygomis augiusių vaikų geresnė statinė pusiausvyra, vikresnė ranka, geresnis jos pasirengimas raštui (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

6-7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai pagal šeimos materialines sąlygas

(vidurkiai matavimo vienetais)

Gera ir labai gera Patenkinama ir bloga

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiamečiai Septynmečiai

Ūgis x (cm) 123,63 125,04 125,06 125,14

Svoris x (kg) 25,56 26,02 24,84 25,37

Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 34,8 40,36 33,12 38,78

Tepingas x (s) 16,25 15,89 17,04 17,49

Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 32,81 36,21 28,76 41,92

Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 10,86 9,21 9,55 9,76

Gyvatėle. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,37 0,11 0,33 0,11

Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,33 0,11 0,34 0,17

Lyties ir amžiaus įtaka vaikų fiziniam brandumui. Per 15 m. mažai pakito septynmečių ūgis ir svoris. Į mokyklą atėjusių šešiamečių vaikų ūgis žymiai skiriasi nuo šio amžiaus vaikų vidurkio. Mūsų tirti berniukai aukštesni 6 cm., o mergaitės 8,4 cm. Šešiametės ir septynmetės mergaitės antropometriškai labiau subrendusios nei berniukai.

Statinės pusiausvyros berniukų rezultatai geresni nei mergaičių. Amžius turi įtakos vaikų statikos raidai. Vaikų dinaminės pusiausvyros rodikliai yra labai aukšti. Lytis ir amžius įtakos beveik neturi (žr. 6 lentelę).

Taigi tirtų vaikų fizinė sanbranda yra pakankama.

6 lentelė

6-7 m. berniukų ir mergaičių fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo ienetais)

Berniukai Mergaitės

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiametės Septynmetės

Ūgis x (cm) 124,06 124,96 125,14 125,25

Svoris x (kg) 24,62 25,58 25,36 25,65

Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 34,3 40,81 33,43 37,74

Tepingas x (s) 31,79 41,07 29,35 38,19

Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 16,61 16,92 16,8 16,82

Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 9,78 9,59 10,39 9,5

Gyvatėle. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,47 0,13 0,25 0,09

Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,24 0,16 0,41 0,13

2.3. VAIKŲ INTELEKTINIO BRANDUMO YPATUMAI

Intelektinio brandumo tyrimu buvo siekta nustatyti vaikų pasirengimo mokyklai lygį bei prognozuoti būsimos mokyklinės veiklos sėkmę. Vaiko intelektinis brandumas vertintas Tove Krogh “Kontrolinio piešimo stebėjimo metodika”. Verbalinis ir matematinis raštingumas – specialiomis kalbos ir matematikos užduotimis. Buvo vertinami tokie intelektinės brandos ypatumai:

• verbalinės instrukcijos esmės supratimas ir gebėjimas pagal ją atlikti užduotis;

• dydžio, formos, skaičiaus, santykio sąvokų, vaizdinių schemų įsisavinimo lygis;

• orientacijos erdvėje lygis;

• kairės ir dešinės skyrimas;

• kalbos išlavėjimas.

Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinis vaiko pasirengimas mokyklai buvo vertinamas pagal vaiko surinktą bendrą taškų sumą. Išskirti lygiai – labai geras, geras, vidutinis, patenkinamas, žemas.

7 lentelė

6 – 7 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodiklių procentinis pasiskirstymas

Įvertini-mas

Viso vaikų

Žemas

Patenkinamas

Vidutinis

Geras

Labai geras

280

4

1,4%

13

4,6%

40

14,3%

124

44,3%

99

35,4%

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad bendras tiriamųjų intelektinis brandumas yra labai aukštas (79,7 % sudaro geras ir labai geras lygis) (žr 7 lentelę). “Kontrolinio piešimo stebėjimo metodikos” duomenimis, 59,6 % vaikų orientavimosi erdvėje lygis geras ir labai geras, 21,4 % – vidutinis, ir tik 2,5 % – blogas. Dar geresni formos suvokimo rodikliai (79,2 % vaikų formos suvokimo lygis geras ir labai geras, 17,8 % – vidutinis, ir tik 0,36 % – blogas). Skaičių vaikai suvokia prasčiau nei formą (40,3 % vaikų skaičių suvokia gerai ir labai gerai, 41,7 % – vidutiniškai ir 5,0 % – prastai). Santykio suvokimas vaikams dar snkesnis (38,9 % vaikų erdvinius santykius suvokia gerai ir labai gerai, 35,0 % – vidutiniškai, 7 % – blogai). Kalbinės instrukcijos supratimas ir vykdymas 81,8 % tiriamųjų geras ir labai geras, tik 3 % – žemas. Apie pusė vaikų gerai skiria kairę ir dešinę puses (42,5 % vaikų geras ir labai geras lygis, 26,4 % – vidutinis, 10,7 % – žemas).

Ikimokyklinio ugdymo institucijas lankiusių ir nelankiusių vaikų tyrimo rezultatų palyginimas leidžia teigti, kad institucijas lankiusių vaikų intelektinio brandumo rodikliai aukštesni (vaikų darželio 83,5 % tiriamųjų lygis yra geras ir labai geras; priešmokyklinės grupės – 89,6 %; šeimoje ugdytų – 59,2 %) (žr. 8 lentelę). Nėra nė vieno priešmokyklinę grupę lankiusio vaiko, kurio bendras intelektinio brandumo lygis būtų žemas arba patenkinimas. Žemo ir patenkinamo intelektinio brandumo lygio ikimokyklines grupes lankiusių vaikų mažiau, nei ugdytų šeimoje.

8 lentelė

Ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių 6 – 7 m. vaikų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai

Įvertinimas Žemas Patenkinamas Vidutinis Geras Labai geras

Darželis 3 1,6% 8 4,2% 20 10,6% 84 44,3% 74 39,2%

Priešmokyklinė grupė 0 0 0 0 4 10,8% 20 54,1% 13 35,1%

Šeima 1 1,9% 5 9,3% 16 29,6% 20 37,0% 12 22.2%

Mieste ir kaime gyvenančių vaikų intelektinis brandumas. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad miesto vaikų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai yra labai
% sudaro geras ir labai geras lygis). Kaimo tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai truputį žemesni (73,75 % sudaro geras ir labai geras lygis) (žr. 9 lentelę).

9 lentelė

6 – 7 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai pagal gyvenamąją vietą

Gyvenamoji vieta

Žemas

Patenkinamas

Vidutinis

Geras

Labai geras

Miestas 2 1,16% 8 4,62% 21 12,14% 74 42,77% 68 39,31%

Kaimas 2 2,5% 4 5% 15 18,75% 33 41,25% 26 32,5%

Mergaičių ir berniukų tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad tiriamųjų mergaičių intelektinio brandumo mokyklai rodikliai aukštesni nei berniukų (85,7 % mergaičių intelektinio brandumo lygis labai geras ir geras, berniukų – 75,4 %). Berniukų daugiau nei mergaičių patenka į žemo, patenkinamo bei vidutinio intelektinio brandumo lygio grupes (žr. 10 lentelę).

10 lentelė

6 – 8 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodiklių pasiskirstymas pagal lytį

Įvertini-mas Žemas Patenkinamas Vidutinis Geras Labai geras

Berniukai 4 2,9% 8 5,7% 25 17 % 58 41,4% 45 32,10%

Mergaitės 0 0 5 3,6% 15 10,7% 66 47,1% 54 38,6%

Matematinis raštingumas. Skaičiaus suvokimas ir matematinės kalbos vartojimas buvo vertinami, pasiūlius vaikams atlikti skaičiavimo užduotis. Tyrimas parodė, kad 72 % vaikų gerai rūšiuoja daiktus į grupes; suskaičiuoja 10 daiktų; atlieka sudėties ir atimties veiksmus iki 10; sprendžia praktines problemines užduotis, naudodami skaičiavimą iki 10 (aukščiausias matematinio raštingumo lygis). Yra vaikų, kurių matematiniai gebėjimai nepakankami – 8 % vaikų tik rūšiuoja daiktus ir juos skaičiuoja iki 10; o 4 % vaikų – tik rūšiuoja daiktus (žr. 4 priedą). Geriausiai skaičių ir skaičiavimą suvokia priešmokyklines grupes lankę vaikai (net 81 % pasiekę aukščiausią lygį), šiek tiek prasčiau – lankę ikimokyklines grupes (75 %), dar prasčiau – augę tik šeimose (71 %). Stebimas nemenkas skirtumas tarp mieste ir kaime augusių vaikų (atitinkamai 80 % ir 59 %).

Matematinės kalbos vartojimo tyrimo rezultatai taip pat geri. 74 % vaikų pasiekę aukščiausią lygį, t.y, jie gerai vartoja sąvokas “mažas-didelis”, “mažiausias-didžiausias”, “mažesnis-didesnis” ir kitas; geba nusakyti erdvinę daiktų padėtį, pažįsta ir vartoja skaitmenis iki 10, geba paaiškinti sudėties ir atimties veiksmus (žr. 5 priedą). Kitų vaikų matematinė kalba nepakankama – apie 20 % vaikų patiria problemų, bandydami paaiškinti matematinius veiksmus, apie 4 % nepažįsta skaitmenų, apie 2 procentai nesugeba vartoti dydį ir daiktų padėtį nusakančių sąvokų. Matematinės kalbos vartojimo lygis žymiai aukštesnis miesto nei kaimo vaikų (aukščiausias lygis atitinkamai 80 % ir 64 %).

Sakytinė ir rašytinė vaiko kalba. Vienas iš intelektinio vaiko brandumo mokyklai komponentų – išlavėjusi vaiko kalba. Tai geras kalbos mokėjimas, gebėjimas ja bendrauti, reikšti savo mintis, jausmus, patyrimus (kalbėjimas), išgirdimas ir supratimas kas ir kaip sakoma (klausymas), rašymo ir skaitymo pradmenys. Tų kalbinių charakteristikų apibūdinimui dažnai vartojama sąvoka raštingumas. Jis laikomas viena iš asmenybės savirealizacijos prielaidų.

Nustatinėjant bendrą vaiko raštingumo lygį, jis buvo vertinamas pagal tokius kriterijus: vaiko domėjimąsi skaitymu ir skaitymą, raidžių pažinimą, fonologines žinias, rašymo įgūdžius, rišlios kalbos ir klausymo gebėjimus.

Vaikų raštingumo tyrimo bendrus duomenis rodo 11 lentelė.

11 lentelė

Bendras vaikų raštingumo lygis

Kriterijai Raštingumo išlavėjimo lygiai

L. aukštas

sk./ proc. Aukštas

sk./ proc. Vidutinis

sk./ proc Žemas

sk./ proc

Skaitymas 190 68 % 56 20 % 13 4% 21 8 %

Raidžių pažinimas 194 69 % 61 22 % 23 8 % 2 1%

Garsų išskyrimas žodyje 193 69% 51 18 % 24 9 % 12 4%

Rašymas 215 77% 51 18% 14 5% 0 0%

Kalbėjimas, klausymas 135 48% 75 27% 49 18% 21 7%

Kaip matome, vaikų skaitymo, raidžių pažinimo, garsinės analizės gebėjimai pasiskirsto panašiai. Virš 70 % tiriamųjų minėti gebėjimai puikūs.

Aukštą raštingumo lygį pasiekę vaikai domisi skaitymu ir jau skaito nesudėtingus tekstus, pažįsta ir pavadina visas raides, turi gerus fonologinius įgūdžius: skiria panašiai skambančius žodžius, rašydami žodį, moka nustatyti garsų eilę; gerai išlavėję šių vaikų rašymo įgūdžiai: jie gali rašyti ne tik savo vardą, bet ir kitus žodžius; vaikai pasižymi puikiais klausymo ir pasakojimo sugebėjimais: moka pasakoti patirtus įvykius, užduoda klausimus, norėdami sužinoti, gali sukurti istoriją ir ją papasakoti, sugeba rišliai pasakoti su pagrindinėmis įvykio detalėmis nedidelei grupei draugų ir klausosi kitų pasakojimo.

Vidutinį raštingumo lygį pasiekę vaikai (virš 20 %) sugeba nuspėti žodžius ir frazes, nesudėtingame tekste gali atpažinti ir atitinkamai parodyti ištartus ir parašytus žodžius; pažįsta nuo 5 iki 15 parašytų ar pavadintų raidžių; sugeba nustatyti pirmąjį žodžio garsą ir jau gali skirti panašiai skambančius žodžius; rašo įvairius rašmenis, raides; šie vaikai moka pasakoti patirtus įvykius, užduoda klausimus ir klausosi atsakymų, sunkiau gali sukurti istoriją ir ją papasakoti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4251 žodžiai iš 8396 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.