Vaikų brandumo mokyklai samprata vpu
5 (100%) 1 vote

Vaikų brandumo mokyklai samprata vpu

VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA

TURINYS

Įvadinės pastabos……………………………………………………………3

1. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo metodologija……………………….. 4

1.1. Šiuolaikinė brandumo mokyklai samprata ir problemos………….4

1.2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo strategija………………………5

2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo rezultatai…………………………….8

2.1. Bendras vaikų brandumo mokyklai lygis…………………………8

2.2. Vaikų fizinio brandumo ypatumai…………………………………9

2.3. Vaikų intelektinio brandumo ypatumai………………………….12

2.4. Vaikų socialinio brandumo ypatumai……………………………19

2.5. Vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai………………………….31

Išvados……………………………………………………………………..33

Literatūra……………………………………………………………………37

Priedai

ĮVADAS

Pastarųjų dešimtmečių idealusis ikimokyklinio ugdymo modelis propaguoja visuminį asmenybės ugdymą. Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatuose teigiama, kad ikimokyklinės įstaigos tikslai yra “puoselėti visas vaiko galias (intelektualines, emocijų, valios, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę, padėti vaikui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jo dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą” (“Dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatų,” 1998). Visuminis vaiko ugdymas pabrėžiamas šiuolaikiniuose JAV ir Europos ikimokyklinį ugdymą pristatančiuose dokumentuose, nurodant kiekvieno vaiko teisę gauti universalų ugdymą ir neformaliu, ir formaliu (reguliariu, organizuotu) ugdymu, akcentuojant būtinumą ikimokykliniais metais suteikti vaikui saugią, stimuliuojančią ir turiningą aplinką, kad jis išnaudotų visas savo galimybės ir visapusiškai pasiruoštų mokyklai (Future of Children, 1995., A Rewiew of Services for Young Children, 1996).

Pasiruošimo, subrendimo mokyklai problema – viena iš tų, kurios tyrinėtojų aptarinėjamos dešimtmečiais. Lietuvoje ją gvildeno psichologas A. Gučas, 1935 m. rašęs, kad, pradėdamas eiti į mokyklą, vaikas turi būti ne tik socialiai subrendęs, bet turi turėti atitinkamą intelektinį subrendimą – suvokimą, atmintį, santykių suvokimą, atitinkamą rankos bei kalbos išlavėjimą. Vaikas turi būti išėjęs iš pojūtinių vaizdinių stadijos, turi turėti gausią išvestinių vaizdinių atsargą, reikalingą suvokti formos, erdvės, dydžio santykiams, turi sugebėti abstrahuoti. Pedagogė O. Norušytė 1939 m. vieną iš ugdymo darželyje uždavinių yra nurodžiusi vaiko rengimą mokyklai. J. Laužikas, 1977 – 1980 m. organizavęs šešiamečių vaikų mokyklinės brandos tyrimą, padarė išvadą, kad vaiko subrendimą mokyklai gali laiduoti geras jo pažinimas bei ugdymas atsižvelgiant į vaiko individualias ypatybes, interesus, veiklos motyvacijos ypatumus.

Pasaulyje paskutinįjį pereito šimtmečio dešimtmetį paskelbti tarpžemyninio lyginamojo 13 šalių 15 ugdymo programų tyrimo duomenys (ištirta 51144 vaikai) rodo, kad vaiko ugdymas pagal paruošiamąsias mokyklų programas, skirtas 3 m. ir vyresniems vaikams, garantuoja ir normalią vaiko raidą, ir jo sėkmę mokykloje (The Future of Children, 1995). 2002 m. Europos OMEP-o regioninis 17 šalių susitikimas Geteborge (Švedija) diskutavo įvairias priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo problemas, kaip mokyklos lankymo pradžia, priešmokyklinio ugdymo turinys ir formos, vaiko mokymosi ir mokymo samprata ir pan.

VPU Ikimokyklinės pedagogikos katedra vaiko brandumo mokyklai problemą tyrinėja nuo 1997 m. Atskirais metais buvo tirta vaikų mąstymo ypatumai ir brandumas mokyklai, ugdymo turinio įtaka vaikų protiniam brandumui mokyklai, mokyklinė branda vaikų, lankiusių ir nelankiusių ikimokyklinės įstaigas, vaiko raštingumas ir mokyklinė sanbranda. 2001-2002 m. katedra organizavo Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimą, kuriame dalyvavo psichologės doc.dr. V.S. Glebuvienė, doc. dr. B. Grigaitė, doc. dr. O. Monkevičienė, pedagogės dr. K. Stankevičienė, lekt. A. Tarasonienė bei 14 edukologijos magistrančių. Individualiai ištirta 280 vaikų, 2001 m. rudenį atėjusių į mokyklas įvairiose Lietuvos vietovėse, brandumas. Tyrimo duomenis interpretavo ir ataskaitą rengė doc.dr. V.S. Glebuvienė, doc. dr. B. Grigaitė, doc. dr. O. Monkevičienė.

1. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO METODOLOGIJA

1.1. ŠIUOLAIKINĖ BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA IR PROBLEMOS

Tinkamas vaiko brandumas mokyklai – toks jo fizinis, intelektinis, socialinis bei praktinis subrendimo lygis, kuris sudaro prielaidas sėkmingai ugdytis pagal bendrąją programą pradžios mokykloje bei prisitaikyti prie mokyklos gyvenimo. Mokyklinė vaiko sambranda tai:

* fizinė vaiko branda, t. y. gera vaiko fizinė ir psichinė sveikata, išlavėję judesiai, gera pirštų – riešo motorika, gera akies – rankos koordinacija;

*
intelektinė vaiko branda, t. y. aktyvus domėjimasis pasauliu, valingos atminties ir dėmesio pradmenys, loginio, kritinio, probleminio, kūrybinio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, elementarūs matematiniai vaizdiniai;

* socialinė vaiko branda, t. y. elementari savikontrolė ir susivaldymas, teigiamas savęs suvokimas ir savigarba, sugebėjimas siekti tikslų, bendrauti, bendradarbiauti, prisitaikyti, noras būti mokiniu;

* praktinė vaiko branda, t. y. įvairiausi vaiko praktiniai mokėjimai ir įgūdžiai. Mokyklai brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai – mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę.

Iki šiol diskutuojama tokiais vaiko brandumo mokyklai klausimais:

• nuo kokio amžiaus galima ir reikalinga vaikui mokykla? Kaip žinia, vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jo vystymasis turi tam tikrą seką. Bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis. To paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Vadinasi, apie vaiko brandumą mokykloje derėtų spręsti ne vien pagal amžių. Vyraujanti pasaulinė praktika tokia – vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo šešerių ar net penkerių metų (virš 90% šešerių metų vaikų ES valstybių jau mokosi; į paruošiamąsias mokyklas ar organizuotas žaidimų grupes su akademiškumo elementais priimami 3–4 metų vaikai).

• ar būtina prieš mokyklą vaikui lankyti vaikų darželį? Pagal A. Gučą, labai svarbus yra laipsniškas vaiko perėjimas iš šeimos į mokyklą. Tai yra įmanoma, anot jo, kai vaikas pirmiausia lanko vaikų darželį, vėliau parengiamąją klasę, tada pradžios mokyklą (A. Gučas, 1935). Dabar tyrimai teigia, kad jei tėvai kompetentingi, jei turi laiko ir noro garantuoti įvairią vaiko patirtį, jei gali sudaryti galimybes ją įgyti, eksperimentuoti, patikrinti ir pasaulio pažinimo srityje, ir bendravimo, ir žaidimo, vaiko brandumas mokyklai neturėtų kelti problemų, nors vaikas ir nelanko vaikų darželio. Tačiau jei tėvams kompetencijos, laiko ar energijos trūksta, jei vaiką supanti aplinka skurdi, vaikui prieš mokyklą darželis reikalingas.

Ką ankstyvasis organizuotas ikimokyklinis ugdymas vaikui duoda? Vaikai, lankę darželį ar priešmokyklinio ugdymo instituciją, yra:

• didesnės socialinės kompetencijos (daugiau linkę bendrauti, laisvesni, labiau savimi pasitikintys, adaptyvesni);

• žingeidesni, labiau besidomintys aplinka;

• pasižymintys turtingesne kalbine ekspresija.

Pozityvus organizuoto ugdymo poveikis yra ženklus.

Būtina pažymėti, kad vaikui lankant darželį, yra didesnė galimybė pastebėti ir nustatyti galimus net ir menkiausius vaiko vystymosi sutrikimus, iš anksto prognozuoti, ar vaikas pasieks reikiamą brandumo lygį prieš mokyklą, padėti vaikui. Darželis ypač reikalingas vaikams iš socialinės atskirties šeimų, kurioms sunku laiduoti vaiko brandumą, ypač sveikatos ir socialinės emocinės raidos srityse.

1.2. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO STRATEGIJA

Detali tyrimo strategija buvo sudaryta siekiant vaikų brandumo mokyklai tyrimo kuo didesnio objektyvumo ir patikimumo.

Tyrimo tikslas. Nustatyti Lietuvos vaikų brandumo mokyklai lygį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti Lietuvos vaikų fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio brandumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygį.

2. Palyginti Lietuvos vaikų fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio brandumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygį, atsižvelgiant į įvairius faktorius: gyvenamą vietą, lytį, ugdymo sąlygas (ugdymo įstaigoje ar šeimoje), vaiko ir tėvų amžių, tėvų išsilavinimą, tautybę, materialines sąlygas nei rizikos faktorius.

3. Nustatyti ryšius tarp atskirų vaiko brandumo mokyklai komponentų.

Tyrimo metodai: anketavimas, pokalbis, stebėjimas, testavimas, veiklos rezultatų analizė, statistiniai metodai, koreliacinė duomenų analizė SPSS programa.

Tyrimo subjektai. 280 pirmą klasę pradėję lankyti įvairių Lietuvos vietų vaikai, 280 vaikų tėvų ir 30 pedagogų, kurių klasėse mokėsi tiriamieji vaikai (žr. 1 lent.).

Vilniaus miesto: Pašilaičių Gabijos bei Žemynos gimnazijų, S.Daukanto, Karoliniškių Ryto, Baltupių, Viršuliškių, Šeškinės vidurinių bei Šviesos ir Genio pradinių mokyklų; Vilniaus rajono: Avižienių vidurinės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Riešės vidurinės bei Bezdonių pagrindinės mokyklos; Kauno miesto: Dainavos vidurinės mokyklos; Kauno rajono: Rokų vidurinės mokyklos bei Babtų Šilelio darželio – pradinės mokyklos; Šiaulių miesto 23 vidurinės mokyklos; Varėnos miesto pradinės mokyklos; Varėnos rajono Matuizų vidurinės mokyklos; Kretingos miesto Pasakos darželio – mokyklos; Kretingos rajono Klybių pradinės mokyklos; Švenčionių rajono Kaltanėnų pagrindinės mokyklos; Lazdijų rajono Šeštokų vidurinės mokyklos.

Parenkant tiriamuosius, iš karto buvo numatyta, kiek jų turėtų būti iš miesto ir kaimo, kiek lankiusių ugdymo įstaigas ir kiek nelankiusių, kiek iš aukštąjį, aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimą turinčių šeimų, po lygiai berniukų ir mergaičių ir kt. Tiriamųjų pasisikirstymą pagal įvairius
lentelė.

1 lentelė

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įvairius faktorius

Tiriamųjų pasiskirstymas

Vaikų skaičius %

Pagal gyvenamą vietą Mieste 167 59 %

Miestelyje 27 10 %

Kaime 86 31 %

Pagal lytį Berniukai 140 50 %

Mergaitės 140 50 %

Pagal ugdymą Įstaigose 219 78 %

Šeimoje 61 22 %

Pagal amžių 6 – 6;6 m. 19 7 %

6;6 – 7 m. 94 34 %

7 – 7;6 m. 117 42 %

7;6 – 8 m. 46 16 %

8 ir daugiau 4 1 %

Pagal tėvų amžių Iki 30 m. 85 30 %

31 – 40 m. 160 58 %

41 – 50 m. 29 10 %

51 ir daugiau 6 2 %

Pagal tėvų išsilavinimą Neb. vidur. 5 2 %

Vidurinis 84 30 %

Aukštesn. 90 32 %

Aukštasis 101 36 %

Pagal tautybę Lietuvių 251 89 %

Rusų 6 2 %

Lenkų 21 8 %

Kita 2 1 %

Pagal materialinę padėtį Labai bloga 13 5 %

Patenkinama 157 55 %

Gera 102 37 %

Labai gera 7 3 %

Pagal nepalankias aplinkybes Augina vienas iš tėvų 30 11 %

Augina globėjai 2 1 %

1 iš tėvų bedarbis 56 20 %

Abu tėvai bedarbiai 17 6 %

Kita 3 1 %

Nėra 172 61 %

Tyrimo struktūra

Bendras brandumo lygis

1. F i z i n i s b r a n d u m a s:

1.1. Fizinis išsivystymas;

1.2. Fizinis pasirengimas;

1.3. Rankos pasirengimas rašymui.

2. I n t e l e k t i n ė b r a n d a:

2.1. Intelektas;

2.2. Probleminis loginis mąstymas, naudojant sudėties ir atimties veiksmus;

2.3. Kalbos išlavėjimas (kalbėjimas ir klausymas), domėjimasis knygomis (skaitymas), pasirengimas rašymui (rašymas);

2.4. Elementarūs matematiniai vaizdiniai.

3. S o c i a l i n i s e m o c i n i s b r a n d u m a s

3.1. Savęs vertinimas;

3.2. Savikontrolė;

3.3. Socialiniai įgūdžiai;

3.4. Praktiniai įgūdžiai;

3.5.Adaptyvumas.

4. N u o s t a t a i r p a s i r e n g i m a s t a p t i m o k i n i u (1 pav.)

.

1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema

2. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO REZULTATAI

2.1. BENDRAS VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI LYGIS

Tyrimas parodė, kad dauguma tirtų vaikų daugiau ar mažiau mokyklai subrendę. Puikiu ir labai geru fiziniu brandumu pasižymi apie 80 % vaikų. Puikų ir labai gerą intelektinės brandos lygį yra pasiekę apie 40 % vaikų. 4,6 % vaikų intelektinė branda nepakankama. Atskirų intelektinės bei praktinės bandos komponentų brandumo lygis skiriasi. Pavyzdžiui, geru sakytinės kalbos lygiu pasižymi tik pusė (48 %) tirtų vaikų, rašytinės – apie 80 % vaikų. 7,5 % vaikų kalba nepakankamai susiformavusi. Vaikų socialinis brandumas taip pat neprastas. Apie 70% vaikų pasižymi labai gera mokymosi motyvacija bei labai gera ir gera savikontrole (14 % vaikų ugdymosi motyvacija bei 14 % savikontrolė nepakankama). 71 % vaikų savigarba aukšta ir geri praktiniai įgūdžiai. Socialiniai gebėjimai (bendravimas ir elgesys įvairiose situacijose) yra prastoki: labai geri ir geri gebėjimai būdingi 37 % vaikų, blogi -12 % vaikų. Problemiška vaikų adaptacija: tik pusės vaikų adaptacija gera, o 11 % vaikų patiria žymesnių prisitaikymo prie mokyklos gyvenimo sunkumų.

Lyginant skirtingo amžiaus vaikų brandumo lygį, nustatyta, kad labai gerą brandumo lygį pasiekę 60-70 % 6-rių metų vaikų. Tačiau po 7 metų vaikų brandumo rodikliai beveik negerėja. Vaikai tarsi “sustoja” vietoje, dauguma jų brandumo rodiklių netgi prastesni nei jaunesnių vaikų. Delsimas leisti vaiką į mokyklą nėra jam naudingas.

Palyginus ugdymo įstaigas lankiusių ir šeimose ugdytų vaikų bendrą brandumo lygį, galima teigti, kad ugdymo įstaigų nelankiusių vaikų bendras brandumo lygis yra žemesnis. Skirtumas tarp ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų aukšto brandumo lygio siekia apie 11%. Kai kuriose atskirose srityse ryšys tarp vaiko ugdymosi sąlygų bei jo brandumo yra esminis ( pvz., skaitymo, rašymo c=0,20; p< 0,005; sakytinės kalbos rašymo c=0,22; p< 0,0005).

Palyginus miestuose, mažuose miesteliuose bei kaimuose gyvenančių vaikų brandumo lygį, paaiškėjo, kad kaimo vaikų daugelis brandumo mokyklai rodiklių prastesni. Tačiau labiausiai skiriasi kalbos išlavėjimas. Gerai išlavėjusi tik trečdalio kaimo vaikų kalba, kai tuo tarpu mieste – dviejų trečdalių.

Lyginant skirtingą išsilavinimą turinčių tėvų vaikus, matome, kad vaikų bendram brandumo lygiui tėvų išsilavinimas turi reikšmingą įtaką. Visi labai gerą brandumo lygį pasiekusių vaikų tėvai turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.

Skirtingo amžiaus tėvų vaikų brandumas mokyklai rodo, kad brandžiausi yra vidutinio amžiaus tėvų vaikai: visi vaikai, kurių tėvai priklauso 41–50 metų amžiaus kategorijai ir 90% vaikų, kurių tėvams yra 31–40 metų, yra labai gero brandumo lygio. Nebrandžiausi yra gana senų tėvų vaikai: tik pusė jų tėra pasiekusi gerą brandumo lygį. Jaunesnių nei 30 metų tėvų vaikai brandumu ne taip žymiai skiriasi nuo kitų savo bendraamžių.

Skirtingų tautybių vaikų brandumo mokyklai lygis beveik nesiskiria. Berniukų ir mergaičių taip pat. Nors bendra tendencija rodo šiek tiek aukštesnį mergaičių brandumo lygį: didesnė dalis mergaičių yra pasiekusi labai gerą brandumo lygį.

Nepalankiomis sąlygomis gyvenančių vaikų brandumas mokyklai yra prastesnis.

2.2. VAIKŲ FIZINIO BRANDUMO YPATUMAI

Vaikų fizinis brandumas buvo vertinamas
taikant šešerių-septynerių metų vaikams adaptuotą Eurofito testą. Buvo vertinama antropometriniai vaikų duomenys, jų statika ir statinė pusiausvyra, dinamika ir dinaminė pusiausvyra bei vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant, rankos pasirengimas rašymui.

Tirtų septynmečių vaikų ūgis ir svoris atitinka respublikos vaikų augimo vidurkius. Pažymėtina, jog mokyklą pradeda lankyti tie šešiamečiai, kurių antropometriniai duomenys artėja prie septynmečių augimo duomenų.

Sėkmingam ugdymuisi mokykloje labai svarbi smulkioji vaiko motorika – tikslūs, sudėtingi riešo, rankų pirštų judesiai. Tyrimai parodė, kad labai aukštas smulkiosios motorikos išlavėjimo lygis būdingas 36 % vaikų, aukštas – 48 %, žemas –3 % vaikų. Daugiausia aukščiausio ir vidutinio smulkiosios motorikos išlavėjimo lygio vaikų, kurių amžius nuo 6,6 iki 7,6 metų (atitinkamai 39 % ir 31 %). Ugdymo įstaigos lankymas teigiamai veikia smulkiąją motoriką. Lankiusių vaikų smulkioji motorika išlavėjusi geriau (labai aukštas lygis būdingas 40 % lankiusių ir tik 28 % nelankiusių). Geresnė ir miesto vaikų smulkioji motorika (labai aukštas lygis būdingas 38 % miesto ir 29 % kaimo vaikų) Ji susijusi ir su tėvų išsilavinimu (labai aukštas lygis būdingas 41 % vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, ir 30 % aukštesnįjį bei vidurinį). Koreliacija tarp tėvų išsilavinimo ir vaiko smulkiosios motorikos išlavėjimo lygio statistiškai reikšminga (c=0,13; p<0,05). Nepalankios aplinkybės šeimoje didelės reikšmės vaikų smulkiosios motorikos išlavėjimui neturi. Mergaičių smulkioji motorika išlavėjusi geriau, nei berniukų (labai aukštas lygis – 40 % mergaičių ir 31 % berniukų).

Taigi šešerių metų vaikų smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisi mokykloje. Jį sąlygoja ugdymo įstaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, lytis.

Šešiamečių statika ir statinė pusiausvyra yra prastesnė nei septynmečių (6 m. vaikai ant vienos kojos išstovi beveik 34 sek, 7 m. – 39 sek; 6 m. vaikai gulėdami išlaiko pakeltas kojas 30 sek, o 7 m. – 40 sek.). Dinamika, vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant abiejų amžių vaikų beveik nesiskiria (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

6 – 7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Am-žius

Ūgis

Svoris Statika ir statinė pusiausvyra Dinami-ka Vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant

Stovėjimas ant vienos kojos

x (s) Nugaros statinė ištvermė

x (s) Tepin-gas

x (s) Bėgimo gyvatėle laikas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2525 žodžiai iš 8396 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.