Verslo planas

Kauno technikos kolegija

Statybos fakultetas

UAB ”Buklesa”

verslo planas

Darbą atliko: KT-3 Arūnas Belskas

Darbą tikrino:Vyr. Dėstytoja

R.Motienė

Kaunas

2006

TURINYS

SANTRAUKA 4

ĮVADAS 5

1. LITERATŪROS APŽVALGA 6

2. METODOLOGINĖ DALIS 7

2.1. Verslo idėja 7

2.2. Veiklos įteisinimas 7

2.3. Rinka 9

2.4. Paslaugų marketingas 10

2.5. Personalas 11

2.6. Rizikos įvertinimas 12

2.7. Finansinis planas 12

3. PRAKTINĖ-TIRIAMOJI 14

3.1. VERSLO IDĖJA 14

3.1.1. Pagrindiniai tikslai 14

3.1.2. Paslaugos ir klientai 14

3.2. UAB “Raskila” VEIKLOS ĮTEISINIMAS 16

3.2.1. Nuosavybės forma 16

3.2.2. Žinios apie verslininką ir pagrindinius akcininkus 16

3.2.3. Trumpa firmos veiklos apžvalga 17

3.2.4. Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašymas 17

3.3. RINKA 18

3.3.1. Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos 18

3.3.2. Šakos plėtros tendencijos 18

3.3.3. Vartotojai 18

3.3.4. Konkurencijos analizė 19

3.5. PASLAUGŲ MARKETINGAS 20

3.5.1. Tikslai ir uždaviniai 20

3.5.2. Kainų politika ir kainos 20

3.5.3. Realizavimo metodai 20

3.5.4. Rėmimas ir reklama 21

3.5.5. Naujos produkcijos pardavimų prognozės 21

3.6. UAB “Raskila” PERSONALAS 23

3.6.1. Darbuotojai 23

3.6.2. Darbo užmokestis 24

3.6.3. Organizacinė struktūra 24

3.7. RIZIKOS ĮVERTINIMAS 25

3.8. FINANSINIS PLANAS 26

3.8.1. Finansavimo šaltiniai 26

3.8.2. Pajamų ir išlaidų planas 27

3.8.3. Piniginių srautų prognozės 29

3.8.4. Balansinis pelnas 30

3.8.5. Projekto atsipirkimo laikas 31

Išvados 31

LITERATŪRA 32

SANTRAUKA

Šis verslo planas sudaromas siekiant įkurti UAB ”Raskila”. Imtis šiuo verslu paskatino maža šio pobūdžio paslaugų pasiūla.

Įmonės teikiamos paslaugos:

– nardymo mokykla;

– pramoginis nardymas;

– vandens dviračių nuoma;

– kavinukė.

Lietuvoje tokias paslaugas teikia nedaugelis firmų (daugelis jų Kaune ir Vilniuje, pajūryje – tik Klaipėdos mieste). Lyginant su kitomis Europos šalimis ši verslo sritis Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta. Todėl čia yra palankios sąlygos užsiimti šia veikla.

Pagrindinis bendrovės tikslas – įsitvirtinti rinkoje bei pritraukti kuo daugiau lankytojų ekstremaliomis bei kokybiškomis (saugiomis) paslaugomis.

Šio verslo plano paskirtis – gauti kreditą iš banko (suma 150 tūkstančių Lt) bei užtikrinti verslo idėjos patikimumą, ateities perspektyvas ir verslo pelningumą partneriams.

1 lentelė

Turimų lėšų panaudojimas

Vandens dviračiai 48.000 Lt

Nardymo ir prieplaukos įrengimas 250.000 Lt

Poilsinės 35.000 Lt

Nardymo apranga 6.000 Lt

Kavinukės įrengimas 15.000 Lt

Baldai 10. 000 Lt

Iš viso: 364.000 Lt

2 lentelė

Įmonės turimos lėšos

Banko paskola 150.000 Lt

Paprastosios akcijos 220.000 Lt

Iš viso: 370.000 Lt

Šio centro veikla bus pradėta rugpjūčio 1 dieną.

Paskola bus pradėta grąžinti trečiaisiais veiklos metais. Pelnas per šešerius veiklos metus padidės nuo 12.975,49 iki 226.862,45. Projekto atsipirkimo laikas – 3 metai, 8 mėnesiai, 4 dienos.

ĮVADAS

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma verslo sumanymo esmė, apibūdinama įmonės būklė, numatoma strategija ir ateities perspektyvos, prognozuojami rezultatai.

Įmonė, siekdama būti pilnaverte rinkos dalyve, privalo žinoti rinkos diktuojamas taisykles ir prognozuoti savo veiklą. Besikurianti įmonė turi nustatyti savo egzistavimo tikslą ir planuoti veiksmus taip, kad tai būtų naudinga įmonei.

Verslas prasideda nuo idėjos. Kad ir kokia patraukli idėja bebūtų, pirmiausia reikia įsitikinti, ar ji reali, perspektyvi, pelninga. Tai galima padaryti tik parengus verslo planą. Rengiant verslo planą, būtina atsakyti į šiuos klausimus:

 Ar verslo idėja apskritai turi verslo prasmę?

 Kas bus paslaugos vartotojai?

 Ar tai patenkins vartotojų poreikius?

 Kas bus mūsų konkurentai?

Verslo plano paskirtis – supažindinti darbuotojus ir kitus suinteresuotuosius asmenis su svarbiausiais įmonės siekiais.

Darbo tikslas – remiantis literatūra bei įvertinus dabartinę rinkos situaciją, parašyti būsimo įmonės verslo planą.

Uždaviniai:

 Pateikti išsamią informaciją apie įmonę;

 Parengti verslo planą;

 Atskleisti verslo plano sudedamąsias dalis;

 Įvertinti būsimo verslo sėkmę;

 Parašyti išvadas.

Metodai:

 Literatūros analizė;

 Išorinės informacijos analizė.

Aktualumas. Paslaugų verslas yra perspektyvi verslo šaka. Manau, kad šis verslo planas yra realus ir jį būtų galima įgyvendinti praktiškai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Birutės Leonienės knygoje Verslo pradmenys radau informacijos apie verslo kūrimo formas bei paskatas, verslo kūrimo būdus, taip pat verslo plano rengimo etapus.

Iš Eugenijos Gečienės knygos Verslo ekonomika sužinojau apie ekonominius verslo principus, verslo įmonės kūrimui reikalingus dokumentus, veiksnius, turinčius įtakos vietos parinkimui, susipažinau su verslo rizikos sąvokomis, taip pat sužinojau, kaip atliekama verslo ataskaitų analizė.

Iš Aldonos Damulienės knygos Paslaugų marketingas: turizmas sužinojau, kuo skiriasi prekių ir paslaugų marketingas.

Peter Wilson knygoje Mažos
įmonės finansinis valdymas radau naudingos informacijos finansinio plano kūrimui.

Sakalas radau informacijos apie personalo darbo organizavimą. Taip pat apie personalo poreikio planavimą sužinojau iš Martinkaus, Žičkienės, Žilinsko knygos Įmonės ekonomika.

Iš Bagdono, Kazlauskienės knygos Biznio įvadas sužinojau, kaip atliekama įmonės veiklos analizė.

A. Seiliaus knygoje Firmos kūrimas ir valdymas susipažinau su rinkos sąvoka, išsiaiškinau, kokias funkcijas atlieka rinka.

A.Garškienės knygoje Verslo planavimas daug naudingos informacijos apie verslo plano struktūrą, plačiai išaiškinama kiekviena plano dalis.

Urniežius savo knygoje Rizika supažindina mus su rizikos rūšimis, atskleidžia įvairių rizikų ypatumus.

N.Pelanienės knygoje Firmos verslo planas atskleista verslo plano struktūra.

A.Jovaišos knygoje Kaip parengti verslo planą atskleista detali verslo plano struktūra, yra naudingos informacijos apie įmonės organizacinės valdymo struktūros sudarymą.

2. METODOLOGINĖ DALIS

2.1. Verslo idėja

Anot A.Garškienės, naujo verslo, naujos įmonės ištakos slypi verslo idėjoje. Gera verslo idėja – tai idėja, atitinkanti vartotojų poreikius, norus. Dar geriau, jei ši idėja yra originali. Verslininkas turi rasti naujovę ten, kur dauguma to nemato. Jei jūs norite imtis verslo, į aplinką žiūrite kitokiomis akimis nei tada, kai viskas buvo gerai taip, kaip yra.

Anot Bagdono ir Kazlauskienės, įmonės veiklos analizė turi parodyti, kokia esamoji jos padėtis. Šakos analizė padės nustatyti prognozes, reikalingas tolesniuose verslo plano ruošimo etapuose. Siūlomo projekto esmė – šioje dalyje svarbu, pristatyti sumanymą (projektą, idėją), jo teigiamas ir neigiamas savybes. Kai įmonė naujai kuriama ir jos veiklos analizę pateikti neįmanoma, tai reikia panaudoti visus duomenis apie vietą, terminus, technines sąlygas, planuojamus gaminti produktus, potencialius vartotojus, reikalingus idėjai įgyvendinti.

Anot K.Usevičiaus, čia labai tinka atsakymai į tris klausimus:

1. ar žinai ką gaminti?

2. ar sugebėsi tai sukurti?

3. ar sugebėsi organizuoti šios prekės gamybą ir ją realizuoti?

Išvada. Palyginus kelių autorių išsakytas mintis apie verslo idėją, galima teigti, kad naujos idėjos, atitinkančios vartotojų poreikius, atsiradimas gali tapti pagrindine priežastimi pradėti verslą. Reikia įvertinti savo galimybes sukurti naujas prekes bei organizuoti jų gamybą.

2.2. Veiklos įteisinimas

Pasak Birutės Leonienės, verslo kūrimas visų pirma siejamas su nuosavybe. Verslui kurti būtinas lėšas ir gamybos priemones verslininkas gali turėti pats, pasiskolinti, išsinuomoti. Skiriamos trys svarbiausios verslo kūrimo formos: – individuali verslo įmonė; – ūkinė bendrija; – akcinė bendrovė.

Individuali verslo įmonė. Tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma. Čia savininkas pats perka įrenginius, medžiagas, samdo darbuotojus, pats priima sprendimus, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso jam vienam ir jis jomis su niekuo nesidalija, išskyrus valdžią, renkančią pajamų mokestį užgaunamą pelną. Už įmonės veiklos rezultatus savininkas atsako visu savo turtu.

Ūkinė bendrija. Šitaip vadinama kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungiant kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariai patys tvarko įmonės nuosavybės reikalus ir už jos veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Komanditinėse (pasitikėjimo) ūkinėse bendrijose, kurias sudaro bendros įmonės vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, šie už jos veiklos rezultatus atsako tik tuo turtu, kurį pavedė bendrijai. Pelnas tarp bendrijos narių dalijamas atsižvelgiant į įdėto turto dalį.

Akcinė bendrovė. Šio verslo įmonės apibūdinamos kaip daugelio žmonių grupė, turinti juridinio asmens teise ir veikianti ribotos finansinės atsakomybės principu. Asmenys, įsigiję akcinės bendrovės akcijų, yra kolektyviniai bendrovės savininkai, jie vadinami akcininkais. Akcinės bendrovės kapitalas padalytas į akcijas, jis negali būti mažesnis nei 100 tūkst. Lt. Akcininkas už bendrovės veiklą atsako tik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus bendrovei, jis neteks tik šios pinigų sumos, o asmeninis jo turtas nebus liečiamas.

Atvirosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. Todėl atviroji akcinė bendrovė turi didesnes galimybes panaudoti išorinius finansavimo šaltinius. Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama tik uždaruoju būdu, t.y. jos įstatinis kapitalas sudaromas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės, jų perdavimo tvarka nustatoma bendrovės įstatuose. UAB įstatuose gali būti nustatoma, kad jos akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti dalį savo akcijų kitam asmeniui tik gavęs valdybos sutikimą (jei ji sudaroma). Sutikimo perleisti akcijas galima neduoti tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių, viršijantį 50.

Anot Eugenijos Gečienės, kiekviena įsikūrusi įmonė turi būti
teisiškai registruota, laikantis LR įmonių rejestro įstatymo, kuriame pateikti pagrindiniai įmonės įregistravimo reikalavimai. Visų įmonių rejestro steigėjas ir vyriausiasis tvarkytojas yra LR ūkio ministerija. Prie savivaldybių yra rejestrų skyriai, kurie registruoja ir tvarko, kaupia, įmonių, įsteigtų jų teritorijoje, registravimo duomenis, tikrina įmones, įsteigtas iš valstybės lėšų. Visi registracijos duomenys turi būti sutvarkyti per 5 dienas ir perduoti LR ūkio ministerijai. Registruojant verslo įmonę, reikia pateikti šiuos duomenis: įmonės pavadinimą (vardą); rūšį; adresą; veiklos pobūdį; atstovų vardus, pavardes, adresus; numatomą ūkinės veiklos laikotarpį; įregistravimo datą; narių įnašų sumas.

Rejestro tvarkytojui turi būti pateikti šie dokumentai: pareiškimas įregistruoti įmonę; įmonės steigimo aktas; steigimo sutartys arba nuorašai; įstatai; pažyma apie registravimo mokesčių mokėjimą; leidimas (licencija) užsiimti ūkine veikla; žemės sklypo suteikimo aktas.

Rejestre įregistruotai įmonei išduodamas LR ūkio ministerijos nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas). Savivaldybėse įregistruotoms įmonėms pažymėjimus išduoda miesto meras. Už įmonės įregistravimą mokamas nustatytas mokestis.

Uždarosios akcinės bendrovės steigimas ir registravimas. AB įstatymas, steigiant UAB reikalauja paruošti steigimo sutartį bei įmonės įstatus. Įstatyme labai detaliai nurodoma, kad turi būti pateikta bendrovės įstatuose, todėl patartina juo naudotis. Šiuos dokumentus kartu su paraiška įregistruoti bendrovę ir su steigėjų parašų pavyzdžiais reikia pateikti savivaldybei.

Visais atvejais iš Valstybinio patentų biuro reikia pažymos, liudijančios, kad patentų biure nėra kitų įmonių, įregistruotu tokiu pat pavadinimu.

Įmonių vardų parinkimą ir sudarymą reglamentuoja patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos taisyklės. Neregistruojami vardai, sutampantys su jau registruotais, prieštaraujantys dorovės normoms, nusakantys paslaugų kokybę, kainą, gamybos būdą, nes tai gali klaidinti visuomenę, o žodis “Lietuva” firmos varde gali būti vartojamas tik LR Vyriausybei leidus. Įmonių vardus registruoja Valstybinis patentų biuras pagal pateiktą paraišką, nurodant vardą, įmonės adresą, veiklos pobūdį. Apie įmonės vardo įregistravimą pranešama per tris dienas po sprendimo priėmimo ir vardas įrašomas į LR įmonių vardų rejestrą. Įregistravęs įmonės vardą, Valstybinis patentų biuras išduoda pareiškėjui firmos vardo registravimo liudijimą, kuriame įrašomi tie patys duomenys, kaip ir LR įmonių registre.

Išvados. Galima teigti, kad lengviausia steigimo forma yra individualios įmonės, tačiau yra neribota turtinė atsakomybė bei ribotos finansavimo galimybės dėl didelės rizikos. Ūkinės bendrijos yra didesnės finansavimo galimybės bei darbo pasidalijimas, tačiau yra neribota turtinė atsakomybė, sudėtingesnis valdymas. Akcinėse bendrovėse yra ribota akcininkų turtinė atsakomybė, didesnės kapitalo didinimo galimybės, didesnės finansinės išgalės, akcijos gali būti parduotos arba paveldėtos (nereikia nutraukti įmonės veiklos), tačiau sudėtinga organizuoti veiklą bei gali kilti valdymo sunkumų. Kiekviena įmonė turi būti teisiškai registruota, laikantis LR įmonių rejestro įstatymo. Rejestro tvarkytojui reikia pateikti šiuos dokumentus: pareiškimą įregistruoti įmonę; įmonės steigimo aktą; steigimo sutartis arba nuorašus; įstatus; pažymą apie registravimo mokesčių mokėjimą; leidimą (licenciją) užsiimti ūkine veikla; žemės sklypo suteikimo aktą. Įregistruotoms įmonėms išduodamas nustatytos formos pažymėjimas bei suteikiamas rejestro numeris. Už įmonės įregistravimą reikia sumokėti nustatyto dydžio mokestį. Įmonių vardai turi būti sudaryti atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarytas taisykles.

2.3. Rinka

Anot A. Seiliaus, rinka – tai vieta, kurioje vyksta pirkimo-pardavimo sandoriai. Mainų sferoje realizuojami produktai ir paslaugos įgyja prekinį pavidalą. Rinka išaiškina vartotojų poreikius, skatina verslininkus skubiai reaguoti į visus jų pasikeitimus. Rinkoje galutinai išaiškėja produkto reikalingumas visuomenei.

Anot A.Garškienės, konkrečios prekės rinka – tai visuma įmonių, veikiančių toje sferoje. Siūlomos prekės geras rinkos išmanymas reiškia, kad verslininkas gali įvertinti konkurencijos laipsnį rinkoje, jos imlumą ir plėtros perspektyvas, sezoninius ir kitus paklausos svyravimus, rinkos geografinę ribą, jos prieinamumą, aprašyti potencialius vartotojus ir pagaliau nustatyti rinkos dalį, kurią užims įmonė pirmaisiais, antraisiais metais. Labai svarbu suvokti, kaip rinka atrodys rytoj, po mėnesio, pusmečio, t.y. kokia bus rinkos kitimo tendencija, kokius klientų poreikius tenkins įmonė, prekė.

Išvada. Palyginus abiejų autorių išsakytas mintis, gali teigti, kad rinka – vieta, kurioje vyksta pirkimo-pardavimo sandoriai. Rinkoje galutinai išaiškėja produkto reikalingumas visuomenei. Labai svarbu suvokti, kaip rinka atrodys rytoj, po mėnesio, pusmečio, t.y. kokia bus rinkos kitimo tendencija, kokius klientų poreikius tenkins įmonė, prekė.

2.4. Paslaugų marketingas

Marketingo planas – tai bazinis taškas, pagrindas visiems įmonės
darbuotojams. Jis parodo pagrindinį rinkos segmentą ir firma neplanuos teikti papildomų ir išplėstų paslaugų ten, kur mažiau potencialių klientų. Kuriant marketingo planą, pirmiausia reikia išsiaiškinti ir nustatyti firmos veiklos tikslus. Tikslai turi būti nuolat koreguojami ir papildomi, nes rinkos situacija ir sąlygos nuolat keičiasi. Marketingo užduotys turėtų būti konkretizuotos į tikslus. Ekonominiai tikslai yra pagrindiniai, nes įmonės lygyje tikslai formuojami iš esmės per atitinkamus skaitmeninius veiklos rodiklius. Egoistiniai tikslai pirmiausia apima firmos prestižo didinimą ir įvaizdžio gerinimą. Socialiniai tikslai susiję su produktų, skirtų gyventojams au mažesnėmis pajamomis, plėtojimą.

Pirmiausia pats produktas yra specifinis. Jis neturi materialaus pagrindo. Tai ne prekė, o paslauga, ne fizinis daiktas, o neapčiuopiamas patyrimas. Kadangi jos neturi daiktinės formos, jas sunkiau parduoti, jos negali būti grąžintos. Klientai gali pasitikėti tik pažadais ir reklama.

Produktai, skirti kliento prabangai yra ne tokie jautrūs kainos pokyčiams, todėl turi tendenciją išlikti neelastingais. Kadangi paklausa nėra vienoda ištisus metus, įprasta nustatyti aukštesnes kainas sezono piko metu ir žemesnes kainas tuomet, kai paklausa mažėja. Kaina yra veikiama ir konkurencijos. Paslaugų unikalumo mastas turi įtakos sprendimui, ar galima nustatyti didesnę kainą negu konkurento.