12 14 metų paauglių gyvenančių globos namuose ir šeimose tarpasmeninių santykių su bendramžiais ypatumai
5 (100%) 1 vote

12 14 metų paauglių gyvenančių globos namuose ir šeimose tarpasmeninių santykių su bendramžiais ypatumai

Šiaulių universitetas

Specialiosios pedagogikos fakultetas

Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra





Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės

III kurso, I grupės studenčių

Ingridos Buivydaitės

Lauros Ivanauskaitės

Kursinis darbas

Tema: 12 – 14 metų paauglių, gyvenančių globos namuose ir šeimose, tarpasmeninių santykių su bendramžiais ypatumai

Šiauliai, 2003

Turinys

I. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….1

1. Problemos pagrindimas……………………………………………………………………………………………………1

2. Probleminiai klausimai…………………………………………………………………………………………………….1

3. Tikslas……………………………………………………………………………………………………………………………2

4. Uždaviniai………………………………………………………………………………………………………………………2

5. Objektas…………………………………………………………………………………………………………………………..2

6. Hipotezė…………………………………………………………………………………………………………………………2

7.Definicijos……………………………………………………………………………………………………………………….2

II. Literatūros šaltinių analizė……………………………………………………………………………………………….2

1.Bendravimo patirtis…………………………………………………………………………………………………………..2

2. „Draugystės kodeksas“…………………………………………………………………………………………………….4

3. Draugo beieškant…………………………………………………………………………………………………………….5

4. Mokslinių tyrimų analizė………………………………………………………………………………………………….5

III. Tyrimo metodologija……………………………………………………………………………………………………..7

1. Kiekybinio tyrimo prielaidos ir naudojamo plano tipas…………………………………………………………7 2. Duomenų rinkimo procedūros………………………………………………………………………………………..7

3. Tyrimo rezultatai…………………………………………………………………………………………………………….7

3.1. Šeimose gyvenančių paauglių anketų rezultatai……………………………………………………………….8

3.2. VGN rezultatų analizė…………………………………………………………………………………………………..19

3.3 VGN auklėtinių anketų rezultatų išvados………………………………………………………………………….20

3.4. Šeimose gyvenančių paauglių anketų rezultatai………………………………………………………………..20

3.5 Šeimose gyvenančių vaikų anketų rezultatų analizė…………………………………………………………..32

3.6. Šeimų vaikų anketų rezultatų išvados……………………………………………………………………………..33

3.7. Lyginamoji anketų analizė…………………………………………………………………………………………….33

3. 8. Lyginamosios išvados………………………………………………………………………………………………….36

Rekomendacijos…………………………………………………………………………………………………………………37

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………………38

I. Įvadas

1. Problemos pagrindimas

Šeimos Lietuvoje padėtis ir jos raidos tendencijos yra šiandien nepavydėtinos. Tai liudija šie duomenys ir faktai: sparčiai nyksta tradiciniai lietuviškos šeimos bruožai, atsiranda nauji, kaip antai: vėlyvos santuokos, didėja vienišų žmonių skaičiai, labai mažas gimstamumo skaičius, sparčiai plinta sugyventinių poros, didelis nesantuokinių vaikų skaičius, dažnos skyrybos ir kt.

Kad vaikas galėtų sėkmingai augti ir vystytis, jam reikia užtikrinti psichologinį saugumą, materialinę padėtį bei tinkamą pedagoginę aplinką. Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Skaičiai ir faktai liudija šią liūdną vaikų visuomenės ir valstybės gyvenimo pusę.
Asocialių šeimų vaikai neretai tampa beglobiais. Našlaičių ir beglobių vaikų skaičius nėra tiksliai žinomas. Tačiau viena aišku, šie skaičiai kasmet vis auga.

Bloga padėtis mokykloje, visoje švietimo sistemoje, staigūs visuomeninio gyvenimo pokyčiai, o svarbiausiai asocialių probleminių šeimų skaičiaus didėjimas, neužtikrina vaikams normalių fizinio, protinio, socialinio, moralinio vystymosi sąlygų ir jų priežiūros. Paaugliai daug laiko praleidžia gatvėje, dažnas jų uždarbiauja, norėdamas pavalgyti pats ir aprūpinti (alkoholiu) savo tėvus. Gatvės vaikai, savartynų „generolai“, likę be priežiūros bei materialinės, dvasinės paramos, susiformuoja neigiamą pažiūrą į žmones, gyvenimą, susikuria savitą pasaulėvaizdį, gyvenimo būdą. Tai būdinga ir šeimų vaikams, ir gyvenantiems globos namuose vaikams. Susibūrę į grupes jie bendrauja, draugauja, konfliktuoja. Remiantis atliktais tyrimais galime teigti, kad šeimų vaikų ir globos namų vaikų bendravimas skiriasi. Globos namuose gyvenantiems paaugliams būdinga daug didenė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas, depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose. Tačiau vis tik reikia dar geriau ištirti šį reiškinį, kad būtų galima pateikti tikslesnius rezultatus ir išvadas. Tai savo tyrimu mes ir pabandėme padaryti.

2. Probleminiai klausimai

a) kokios priežastys lemia paauglių, gyvenančių šeimoje ir globos namuose, tarpasmeninių santykių su bendramžiais skirtumus?

b) kokių priemonių reikia imtis, kad paauglių šeimoje ir globos namuose tarpasmeninių santykių su bendraamžiais skirtumai kaip įmanoma labiau sumažėtų ?

3. Tikslas

Išsiaiškinti paaglių, gyvenančių šeimoje ir globos namuose, tarpasmenių santykių su bendraamžiais ypatumus.

4. Uždaviniai

1. Sukonstruoti tyrimo instrumentą.

2. Nustatyti tyrimo objektą.

3. Įvertinti tyrimo priežastis ir pasekmes.

4. Pateikti rekomendacijas.

5. Objektas

Paauglių, gyvenančių šeimoje ir globos namuose tarpasmeniniai santykiai.

6. Hipotezė: paauglių, gyvenančių globos namuose tarpasmeniniai santykiai su bendraamžiais yra prastesnės kokybės nei paauglių, gyvenančių šeimoje.

7. Definicijos

Draugystė – tai bendravimas su brangiu mums artimu žmogumi kuriam ir mes esame brangūs, kuris pritaria mūsų mintims, poelgiams gyvenimo būdui.

Konfliktas – tai priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas. Kiekvienoje konfliktinėje situacijoje būna prieštaringos pozicijos, priešingi tikslai. Tačiau, kad įvyktų konfliktas, būtinas incidentas – nemalonus, nesusipratimą sukėlęs įvykis, kai viena pusė pradeda varžyti kitos pusės interesus. Jei atsakoma tuo pačiu, konfliktas gilėja, plečiasi ir t.t.

II. Literatūros šaltinių analizė

1.Bendravimo patirtis.

Bendravimas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Jis kyla jau pačioje gyvenimo pradžioje, tačiau ypač ryškus paauglystės metais. Šiame amžiuje ypač svarbi ir reikšminga bendraamžių draugystė, jų pripažinimas. Dažnai paaugliui jo draugai ir bendraamžiai būna svarbiau už šeimą ar mokyklą. Draugų nuomonė jam kur kas svarbesnė už tėvų ar kitų suaugusiųjų nuomonę, nors ji dažnai būna ir neteisinga. Vidinis poreikis bendrauti yra labai stiprus. Nuo draugų daug priklauso mūsų orientacijos, vertinimai, kasdieninis elgesys.

Iš tikrųjų visada, visokio amžiaus vaiką vilioja bendravimas su vienmečiais draugais. Bet paauglystėje šis potraukis pasidaro labai reikšmingas. Šito viso priežastis paaiškės, jeigu susimąstysime, kuo santykiai su vienmečiais skiriasi nuo vaiko santykų su kitais žmonėmis – tėvais, mokytojais, suaugusiais pažįstamais, vyresniais (ar jaunesniais) vaikais – kaimynais… Paauglys bendraudamas su žmonėmis, be galo jautriai reaguoja į savo padėtį, būna nepatenkintas, kad santykiuose su suaugusiais dažnai laikomas nelygiateisiu, žemesniu. Jis trokšta lygių teisių. Štai todėl toks svarbus jam esti bendravimas su draugais. Paauglio objektyvi padėtis tarp vienmečių atitinka jų reikalavimus, jo lygybės poreikį.

Paauglystės pradžioje įvykstantys asmenybės raidos poslinkiai iš principo atitinka naujus vaikų poreikius, siekius, interesus, išgyvenimus, santykiams su suaugusiais žmonėmis ir draugais keliamus reikalavimus. Visa tai ne tik sudaro palankias bendravimo sąlygas su vienmečiais, bet ir skatina jo plėtotę, gilėjimą. Paauglys formuojasi vertybes, kurios suprantamesnės ir artimesnės vienmečiui negu suaugusiajam. Vaikų tarpusavio supratimo pagrindas platus ir įvairialypis. Juos dažnai jaudina tai kas suaugusiajam visiškai nesvarbu ir negali būti svarbu. Bendravimas su suaugusiaisiais, kad ir koks įdomus būtų, jau nebegali visiškai pakeisti bendravimo su draugais.

Paauglystės pradžioje vaikai turi sukaupę nevienodos bendravimo su draugais patirties. Paauglių bendravimas su draugais – didi vertybė. Jis kartais būna toks patrauklus ir svarbus, kad mokymasis nustumiamas į antrą vietą, paauglys nutolsta nuo tėvų, gyvena jau savo gyvenimą, nenoriai pasakoja apie save, ką nors slepia, veržiasi pas draugus. Paaugliui būdingas noras vekti kartu su
vienmečiais, nes jis nori gyventi kolektyvinį gyvenimą, būti draugų mėgstamas, pripažintas, gerbiamas. Tai pasidaro svarbiausiu poreikiu. Paauglys džiaugiasi, kai jo santykiai su draugais geri. O jeigu santykiai su vienmečiais klostosi prastai, jei nėra artimų draugų arba jeigu staiga draugystė išyra, paauglys labai sielojasi, išgyvena tikra asmeninę dramą. Nemaloniausia paaugliui – klausytis kaip draugai nuoširdžiai jį pasmerkia, o sunkiausia bausmė – kai su juo nenorima bendrauti, paskelbiamas ir tylus boikotas.

Vienatvė paaugliui nepakenčiama. Jei su klasės vaikais susidraugauti nepavyksta, jis ima ieškotis draugų už mokyklos sienų ir paprastai randa. Dažnai paauglys nenusisekusią draugystę su klasės vaikais pakeičia bendravimą su jaunesniais vaikais. Jei amžius daugmaž vienodas, tai santykiai gali būti beveik lygiateisiai. Bendravimo pamatas – vienodi interesai. Tačiau paauglio pirmumas, kaip suaugesnio, daugiau išmanančio ir mokančio, vis dėlto pripažįstamas. Dažnai jis tampa jaunesniųjų pavyzdžiu. Susibūrusi nevienodo amžiaus grupė jaunesniuosiuosius labai veikia, vyresnieji skatina bręsti.

2. „Draugystės kodeksas“

Ir asmeniniai, ir paauglių grupių tarpusavio santykiai dažnai klostosi nepriklausomai nuo santykių su suaugusiaisiais, neretai net ir prieštarauja šių norui ir įtakai. Tiems santykiams būdingas savas raidos turinys ir logika.

Svarbiausios paauglių „draugystės kodekso“ normos – asmenybės ir žmogiškojo orumo gerbimas, lygybė, ištikimybė, pagalba draugui, sąžiningumas. Paaugliai visada pastebi kiekvieno draugo elgesį su draugu, grupe, klase ir įvertina, ar jis atitinka šias normas ar ne. Paaugliai draugiškai smerkia „neištikimybę“ draugui, susitarimų nesilaikymą, atsisakymą padėti, egoizmą, godumą, troškimą pirmauti ir vadovauti, išpuikimą, savų nuopelnų išpūtimą, apkalbas ir nora apjuodinti draugą, nesiskaitymą su draugo nuomone, jo orumo įžeidimą žodžiu, jėga, gudrumu, į akis ir už jo nugaros, tiesiogiai ir netiesiogiai. Smerkiamas draugo pasitikėjimo ar jo fizinio silpnumo panaudojimas piktam, piktnaudžiavimas jo gerumu, siekimas kuo nors ką papirkti, prašymo vykdymas tik už tam tikrą atpildą. Palikti draugą nelaimėje – tai sulaužyti draugiškų santykų įstatymą. Paaugliai įsižeidžia, susikerta, sueina į konfliktą paprastai kaip tik todėl, kad kuris nors elgiasi netinkamai. Taip pat smerkiamas ir draugas, kuris neturi savigarbos, savo nuomonės, nesugeba jos apginti ir duoti atkirčio įžeidėjui, o pataikūnai, veidmainiai ir prisitaikėliai kelia antipatiją. Tačiau priešingais bruožais grindžiamas etinis idealas, kurį formuojasi paauglys ir, kurias sąlygoja draugų bruožams keliamus reikalavimus ir jų tarpusavio santykių normas.

Trokšdamas būti gerbiamas ir pripažintas savo draugų, paauglys jautriai reaguoja į jų nuomonę ir vertinimą. Paauglį verčia susimąstyti daug kas – dėl ko draugas jam priekaištavo, dėl ko isižeidė, kodėl nepatenkintas. Jis tiesiog yra priverstas atkreipti dėmesį į save, į savo poelgius. Tai padeda pastebėti ir įsisąmoninti savo trūkumus. Taip ugdoma labai svarbi žmonių bendravimo ypatybė – mokėjimas orientuotis į kitų žmonių reikalavimus. Šios savybės – mokėjimo skaitytis su draugais – dažnai neišsiugdo pernelyg geros apie save nuomonės paaugliai; toks savęs vertinimas – jiems tarytum barjeras, neleidžiantis reaguoti į draugų kritiką, reikalavimus. Vaikus tai įžeidžia, jiems nemalonu bendrauti su tokiu vienmečiu, kuris puikuojasi ir „tik save laiko protingu, o visus kitus – kvailiais“.

Paaugliai daug jautriau negu jaunesni vaikai reaguja į išorines bendravimo formas. Kartais paauglys nuoširdžiausiai nori padėti draugui, bet padeda taip, kad šis užsigauna. Suderinti asmeninius ir dalykinius santykius nelengva, nes draugiškiems santykiams būdinga lygybė, o dirbant, ką nors veikiant, kuris nors turi vadovauti. Gana dažnai paauglys visuomenininkas neatsispiria pagundai komanduoti ir asmeniniuose santykuiuose. Tai sukelia nepasitenkinimą ir skriaudą, gali ir visiškai suirti draugystė. Mokėjimas gerbti draugą, nesipuikuoti, nesididžiuoti, – neįkainojamas bruažas, ir jį reikia ugdyti kantriai ir nuosekliai, ryžtingai smerkti visokį pasipūtimą, išdidumą, puikybę, slopinti norą visiems visur vadovauti. Vadinamieji izoliuotieji paaugliai gali turėti įvairių nemalonių savybių, bet visiems jiems paprastai būdingas vienas bendras trūkumas – jie neturi gero draugo savybių.

3. Draugo beieškant

Paauglio poreikio bendrauti su vienmečiais nepatenkina vien tik geri santykiai su klasės draugais. Jam būtinai reikia artimo draugo ir kasmet vis labiau. Kad vaikai suartėtų, jų interesai ir užsiėmimai turi būti panašūs. Paprastai kiekvienas stengiasi sudominti kitą savais interesais. Paauglys greitai „užsikrečia“ patinkama vienmečio interesais.

Vaikus labai suartina pašnekesiai, o artimi bičiuliai bendraudami tam skiria labai daug laiko. Tobulėjant paauglio dvasiniam gyvenimui, atsiranda poreikis turėti tikrą draugą, kuriam būtų galima viską pasipasakoti, dėl visko pasitarti, kuris visada paremtų ir pagelbėtų. Todėl draugiškiems santykiams kyla daug reikalavimų: kad draugas būtų atviras ir supratingas, jautrus ir atidus, mokėtų užjausti ir išlaikyti paslaptį.
pažiūros – draugų dvasinio artumo pagrindas.

Darni draugystė be galo svarbi pačiam paaugliui – jo dvasinei būsenai, nuotaikai, gyvenimo pilnatvės pajautimui, dvasinei pusiausvyrai. Turintys draugų paaugliai lengviau įveikia savo nesėkmes. Paauglį atstumia nerimtas ar abejingas draugo požiūris į jų bendrus reikalus ir į tai kas jam svarbu. Labai kenkia draugystei nuolatiniai nesutarimai, nesiskaitymas su kito nuomone ir įrodinėjimais. Paaugliai labai brangina draugystę, bet kartu ,jie ir daug reikalauja, greitai įsižeidžia. Turėti artimą draugą – grynai asmeninis labai intymus dalykas.

Psichologų nuomone paauglio bendravimas su draugu – ypatinga veikla. Bet kiekvienoje veikloje turi būti savas objektas. Bendraudamas su kitu žmogumi turi pažinti jį ir pats save, o tam reikia ypatingų sąlygų: mokėti suprasti draugą, lyginti bei vertinti savo ir kito žmogaus poelgius, suvokti jų motyvus ir priežastis, perprasti jų dorovinį turinį, atspėti jų galimus padarinius.

4. Mokslinių tyrimų analizė

Sistemingi tyrimai, kuriuose analizuojama, kokia įtaka vaikų raidai daro tėvų praradimas ir gyvenimas institucijose, užsienio šalyse pradėti nuo 1940 metų. Tyrimų duomenys parodė, jog institucijose gyvenantys vaikai dažnai pasižymi žemesniais kalbiniais sugebėjimais, jų intelektiniai sugebėjimai, palyginti su vaikais, augančiais šeimose, taip pat yra žemesnis. Sauomijoje (Hukkanen, Sourander, Bergroth, Piha, 1999) buvo atliktas išsamus tyrimas siekiant išsiaiškinti kokiems vaikų emociniams elgesio požymiams įtakos turi šeimos sudėtis. Vaikai gyvenantys su vienu iš biologinių tėvų ir jo partneriu, tuėjo daugiau elgesio problemų namuose, tačiau mokykloje jų elgesys buvo mažiau problemiškas nei vaikų, auginamų vieno tėvo arba motinos. Šeimos struktūra ypač didelę reikšmę gali turėti paauglystėje. Jaunuolių iš pilnų šeimų, palyginti su kitais bendraamžiais, elgesys buvo mažiau delinkventiškas. Neigiamą atsiskyrimo nuo tėvų ir tėvų netekties, taip pat apgyvendinimo globos institucijose įtaka psichinei sveikatai gana gerai parodyta literatūroje, ypač prieraišumo teorijos požiūriu. J.Bowlby (1969, 1980) pabrėžia, kad galimybė kurti artimus, nuolatinius santykius yra bene svarbiausias dalykas vaiko gerovei ateityje. Jis teigia, kad vaikams, kurie neteko tėvų jiems mirus arba buvo nuo jų atskirti, labiau pasireiškia psichiatriniai požymiai, tokie vaikai dažniau nerimauja, išgyvena sunkias depresijas, galvoja apie savyžudybę ir bando žudytis, būna apimti psichozės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2243 žodžiai iš 7337 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.