1993-2004m Lietuvos istorija
5 (100%) 1 vote

1993-2004m Lietuvos istorija

Turinys

Įvadas 2

Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo 3

Vidaus ir užsienio politika 4

Administracinis valdymas 4

Lietuvos seimų raida 4

Lietuvos vyriausybių raida 5

Lietuvos prezidentų kaita 5

Lietuva ir Europos Sąjunga 7

Lietuva ir NATO 7

Lietuva pasaulyje 8

Ekonominė raida 9

Privatizacija 10

Lietuvos ekonomikė politika 1993 – 1998 m. 11

Bankai ir piniginė sistema 13

Kultūra ir švietimas 13

Pasaulio lietuvių bendrija 13

Švietimo sistemos reforma 14

Kultūrinis gyvenimas 14

Lietuvos sportas 15

Socialinė – visuomeninė raida 16

Tautinės mažumos 16

Socialinė padėtis ir pagrindinės visuomeninės problemos 16

Pagrindinės istorinės datos 18

Išvados 21

Literatūra 22

Įvadas

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas Lietuvos istorijos laikotarpis, kuris nebuvo lengvas: nepriklausomybę reikėjo išsikovoti, o tai 1991 m. sausio 13 dieną pareikalavo net 14 nekaltų žmonių gyvybių. Tačiau tai buvo tik pati pradžia. Atsiskyrus nuo SSRS reikėjo iš naujo kurti valstybę. Buvo susidurta su daugybe įvairiausių problemų: politinio valstybės valdymo aparato formavimas, ekonominiai sunkumai, kultūriniai dalykai.

Per beveik 14 nepriklausomybės metų Lietuva nuėjo nemažą kelią demokratinės respublikos link. Taigi šio referato tikslas: apžvelgti Lietuvos Respublikos istoriją nuo 1993metų iki šių dienų.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. nušviesti Lietuvos padėtį Nepriklausomybės atkūrimo metais;

2. apžvelgti pagrindinius vidaus ir užsienio politikos aspektus bei prioritetus:

• valstybės valdymo raidą;

• integracija į Europos Sąjungą ir NATO;

• Lietuvos padėtį pasaulyje.

3. nustatyti ekonominę valstybės padėtį 1993 – 2004 metais;

4. apibūdinti visuomeninę ir kultūrinę šalies raidą po nepriklausomybės atgavimo;

5. pateikti pagrindinių Lietuvos datų ir įvykių sąrašą nuo 1993 metų iki šių dienų;

Pagrindinės problemos, iškilusios rašant šį darbą, buvo literatūros stoka, o ypač paskutiniųjų metų Lietuvos istorijos. Internete pateikta medžiaga labai abstrakti, o be to, pateikta daugiau politiniu nei istorinius aspektu. Naujausi istoriniai įvykiai dar nekomentuojami, todėl kai kurie faktai referate pateikti tiesiog be didesnių komentarų.

Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo

1991 m. kovo 11 dieną atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos vyriausybė ir gyventojai tikėjosi politinės paramos iš JAV ir kitų didžiųjų Vakarų valstybių, tačiau jos atsisakė Sovietų Sąjungai taikyti sankcijas, neskubėjo pripažinti Lietuvos. V.Landsbergis jų poziciją apibūdino kaip „stengimąsi nieko nedaryti“. Iš tikrųjų Vakarų valstybių reakcija buvo lėta, diplomatiška ir apgalvota, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame seime tarp deputatų prasidėjo diskusijos ir nesutarimai dėl tolesnių veiksmų (Brazauskas, Makauskas, 2004).

Po kruvinosios 1991 m. sausio 13 dienos įvykių prasidėjo naujas valstybės kūrimo etapas. Pasitvirtino V. Landsbergio išmintinga strategija: nedelsiant skelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, formuoti savarankiškas valstybės struktūras, prašyti Vakarų palaiminimo ir atkakliai laukti SSRS subyrėjimo. Tai įvyko per pusantrų metų. Per 1991 metų vasario mėnesio visuotiną apklausą 90,47% Lietuvos piliečių pritarė konstitucinei nuostatai „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, o tai reiškia, kad jie pritarė Lietuvos nepriklausomybei. 1992 m. spalio 25 dieną buvo priimtas pagrindinis valstybės gyvenimą reguliuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija (Brazauskas, Makauskas, 2004).

Po V. Landsbergio bendraminčių sumaniai vestų derybų su Maskva 1993 m. rugpjūčio 31 d. buvo išvestas paskutinis sovietinės kariuomenės dalinys. Rugsėjo 4 – 8 d. Lietuvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. 1994 m. pradžioje Lietuva oficialiai pasiprašė priimama į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO). Vasarą Vilniuje ir Kaune įvyko Pasaulio lietuvių dainų šventė. Palaipsniui buvo atkuriama valstybės valdžia, kariuomenė, policija, sienų apsauga. Žmonėms gražinamas sovietinės valdžios nusavintas turtas. Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms garantuojama teisinė jų kultūros ir tradicijų apsauga. Atkurta valstybės vadovo – prezidento institucija (Brazauskas, Makauskas, 2004).

Sovietinė Lietuvos okupacija galutinai baigėsi, kai pagal sutartį rusų kariuomenė 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta, nors paskutiniai kareiviai Lietuvą paliko spalio viduryje. Lietuva savo ruožtu leido Rusijos karinį tranzitą per savo teritoriją į Kaliningrado sritį (Civinskas, Antanaitis, 2001).

Lietuva jau nepriklausoma, bet dar nelaisva nuo sovietmečio destrukcinių psichologinių įgūdžių, kuria naują savo tėvynės, tautos ir piliečių gyvenimą. Ji įsiliejo į pasaulio valstybių bendriją, atkūrė diplomatinius santykius su gretimomis ir tolesnėmis valstybėmis (Makauskas, 2000).

Vidaus ir užsienio politika

Administracinis valdymas

Lietuvos Respublikos (LR) teritorija skirstoma į administracinius vienetus. 1994 m. liepos 19 d. priimtas teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. Administracinis vienetas – tai LR teritorijos dalis, valdoma LR Vyriausybės ar savivaldybės. Nustatyta, kad LR administraciniai vienetai yra
apskritys ir savivaldybės. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų. Ankstesnieji rajonai tapo savivaldybėmis. Įsteigtos 56 rajonų ir miestų savivaldybės bei 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. 1994 m. gruodžio 30 d. Lietuvoje atkurtos apskritys. Priimtas apskričių valdymo įstatymas. Miestuose ir gyvenvietėse veikia tarybos ir valdybos, vykdomoji valdžia yra meras (Gimtoji istorija).

2000 m. gegužės 9 d. priimtas valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. LR siena yra neliečiama. Valstybės sieną galima keisti Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis jei jas ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių. 2000 m. spalio 10 d. priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas nustatė, kad valstybės sienos apsaugą įgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Jovaiša, 2003).

Lietuvos seimų raida

1992 m. Seimo rinkimus laimėjo LDDP. 1990 – 1992 m. Atkuriamajame Seime vyravusias dešiniąsias jėgas pakeitė kairiosios. LDDP vyriausybė laikėsi Sąjūdžio nubrėžtų vidaus ir užsienio politikos krypčių. Gana ilgai – nuo 1993 iki 1996 metų – ministras pirmininkas buvo Adolfas Šleževičius. Šis veikėjas susikompromitavo, prieš pat vieno banko bankrotą atsiėmęs iš jo savo indėlį, todėl turėjo atsistatydinti. Be abejo, krito ir partijos autoritetas. 1996 m. rinkimai parodė, jog Lietuvoje jau galutinai susiformavo daugiapartinė sistema. Iš tuo metu įregistruotų 33 partijų ir judėjimų rinkimuose dalyvavo 28 (Bakonis, 2004). 1996 m. spalio 26 d. rinkimus į antrąjį seimą laimėjo V. Landsbergio vadovaujama Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Jiems atiteko 70 vietų seime. 16 vietų atiteko dešiniajai Krikščionių demokratų partijai. Šios dvi partijos sudarė vyriausybinę koaliciją (Jovaiša, 2003). Po kitų, 2000 m., rinkimų jos iš esmės virto nedidelėmis ir neįtakingomis partijomis: juose daugumą balsų gavo A.Brazausko socialdemokratinė koalicija. Nemažai balsų surinko ir 1998 m. pabaigoje susikūrusi socialliberalų partija. Sunku tiksliai įvardyti tokias Lietuvos visuomenės nusigręžimo nuo dešiniųjų priežastis. Aišku, jų autoriteto nesustiprino nei G.Vagnoriaus, nei R.Pakso vadovavimas vyriausybėms. Pirmasis atsistatydino dėl su ministrais susijusių skandalų bei nesutarimų su prezidentu, antrasis atsistatydino nesitikdamas su „Mažeikių naftos“ privatizavimo politika (Bakonis, 2004).

Paskutiniuosius Seimo rinkimus, taip pat ir rinkimus į Europos parlamentą laimėjo skandalingai pagarsėjusi ir populistine vadinama Darbo partija, vadovaujama milijonieriumi laikomo Viktoro Uspaskicho.

Lietuvos vyriausybių raida

1993 m. kovo 10 d. – 1996 m. vasario 8 d. ministru pirmininku buvo Adolfas Šleževičius. Šis ministras pirmininkas dėl įvykusio skandalo po vieno banko griūties atsistatydino. Iki 1996 m. lapkričio 19 d. ministru pirmininku buvo Laurynas Mindaugas Stankevičius (Gimtoji istorija).

Po 1996 m. seimo rinkimų, kuriuos laimėjo dešinieji, suformuota koalicinė G. Vagnoriaus vadovaujama vyriausybė. G. Vagnorius atsistatydino dėl ministrų atsistatydinimo skandalų bei nesutarimų su Prezidentu. 1999 m. gegužį premjeru tapo Rolandas Paksas, kuris netrukus atsistatydino nesutikdamas su „Mažeikių naftos“ privatizavimo politika. Jį pakeitė Andrius Kubilius. Po 2000 m. seimo rinkimų ministru pirmininku vėl tapo R. Paksas, tačiau greitai jį pakeitė Algirdas Mykolas Brazauskas (Jovaiša, 2003). Po paskutiniųjų, 2004 metų seimo rinkimų, premjeru taip pat perrinktas A. Barazauskas.

Šitokia vyriausybių kaita bylojo apie stabilumo stoką aukščiausiuose valstybės sluoksniuose. Vyriausybės keičiasi dažnai. Antai 2001 m. sudarytoji A. Brazausko vyriausybė – jau dvyliktoji nuo nepriklausomybės atkūrimo. Šis veiksnys visuomenės akyse taip pat negali kelti didesnio pasitikėjimo partijomis ir jų formuojama valdžia (Bakonis, 2004).

Kaip tik šiuo metu yra formuojama nauja Lietuvos Respublikos vyriausybė, kurią nuo pat pradžios lydi politiniai skandalai. Prezidentas atsisako patvirtinti kai kuriuos ministrus dėl jų abejotinos reputacijos ar sugebėjimo dirbti, todėl kol kas nėra aišku, kas gi sudarys naująją vyriausybę.

Lietuvos prezidentų kaita

Prezidentas Lietuvos Respublikoje atlieka tokias pagrindines funkcijas: teikia Seimui Ministro pirmininko kandidatūrą ir atstovauja Lietuvos vykdomajai valdžiai tarptautinėje ir vidaus politikoje (Gimtoji istorija).

1993 m. sausio 25 – vasario 14 d. vyko Prezidento rinkiminė kampanija. 60,03 procentai balsavusių piliečių savo balsus atidavė už A. Brazauską. Algirdas Mykolas Brazauskas tapo pirmuoju Antrosios Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1998 m. vasario 25 d. pasibaigus A. Brazausko kadencijai, išrinktas dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas – Valdas Adamkus. 2003 metų sausio 6 dieną prezidentu tapo Rolandas Paksas (Jovaiša, 2003). Tačiau šis politikas ilgai valdžioje neišsilaikė: po metų jam buvo paskirta apkalta ir jis priverstas atsistatydinti. Prezidentu 2004 m. vėl tapo V. Adamkus.

A. Brazausko prezidentavimo laikotarpiu (1993 – 1998 m.) įvyko pozityvių pokyčių Lietuvos gyvenime:

• Objektyviai vertinant politinę situaciją, reikia pripažinti, kad sumažėjo politinė įtampa, piliečių priešprieša, vis daugiau pastebima politinio bendradarbiavimo,
sutarimo;

• Tačiau išryškėjo gana pavojinga visuomenės formavimuisi tendencija – sumažėjo piliečių politinis aktyvumas (nusivylimas valdžia,socialinės problemos ir pan.);

• Daugiau dėmesio skiriama tautinei politikai, kurios tikslas – laiduoti lietuvių ir kitų mūsų šalyje gyvenančių tautų optimalią raidą

• Užsienio politikos vienas svarbiausių prioritetų – tikroji narystė Europos Sąjungoje. Kiti tikslai:

 Integracija į NATO;

 Geri santykiai su kaimynėmis;

 Santykių su Izraeliu ir pasaulio žydų bendruomene gerinimas;

 Santykių plėtojimas su Vidurio Europos valstybėmis;

 Bendradarbiavimas su Šiaurės Europos valstybėmis, Azija, Australija, Lotynų Amerika ir kt. (Varnienė, 1999).

Tačiau jam vadovaujant iškilo nemažai politinių problemų:

• Lietuvos saugumo problema. Rusijos pretenzijos (siekimas išlaikyti savo įtaką Baltijos šalių regione);

• Smunka valdžios prestižas (žadama daug, įvykdoma mažai; nuolatinės partijų rietenos; dar nemokama gyventi demokratijos sąlygomis);

• Įstatymų netobulumas, nuolatinis jų taisymas, įstatymų nesilaikymas, teisinių institucijų neveiksmingumas, korupcija;

• Policija, prokuratūra, vidaus reikalų ministerijos institucijos nesugeba susidoroti su nuolat augančiu nusikalstamumu;

• Netvarka muitinėse

• Valstybės institucijos nesugeba surinkti mokesčių, o nuolatinė jų kaita atbaido investuotojus (Varnienė, 1999).

Lietuva ir Europos Sąjunga

Europos bendrija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991m. rugpjūčio 27 d. Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti su kiekviena Bendrijos valstybe atskirai. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva pasirašė asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga. 1998 m. vasario 1 d. Lietuva oficialiai tapo asocijuota ES nare. Tikroji narystė Europos Sąjungoje – vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų (Jovaiša, 2003).

Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvai naudinga daugelius aspektų. Pirmiausia Lietuva sumažina agresijos tikimybę bei sustiprina tvarką ir saugumą savo šalyje. Narystė teikia nemažai ir ekonominės naudos. Verslininkai įgyja galimybę laivai prekiauti visoje ES teritorijoje, Lietuvos Respublikos piliečiai – galimybę laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje ir pan. Oficialūs santykiai su ES užmegzti dar 1922 m. Po trejų metų Lietuvos Respublika pateikė oficialų prašymą stoti į ES. Kartu su mūsų valstybe derybose dėl stojimo į ES dalyvavo dar 12 valstybių kandidačių (Bakonis, 2004).

1999 m. gruodį vykusiame Europos viršūnių susitikime Lietuva ir kitos penkios kandidatės buvo oficialiai pakviestos derybų su ES. 2000 m. vasario 15 d. Lietuva oficialiai pradėjo derybas dėl narystės ES (Gimtoji istorija).

Kad galėtų tapti ES nare, Lietuva turėjo prisiderinti prie ES teisinės ir administracinės sistemos, teisės aktų. Kai kuriems reikalavimams įgyvendinti jai buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis (Gimtoji istorija).

Derėtasi dėl daugybės dalykų: žemės ūkio, biudžeto, švietimo, mokslo ir t.t. Derybos vyko gana sėkmingai. Pradėjusi jas antrojoje dalyvių grupėje, Lietuva netrukus prisivijo pirmavusias valstybes. Derybų metu Lietuva atsiejo litą nuo JAV dolerio ir susiejo jį su bendra ES valiuta – euru. 2002 m. pabaigoje ES tarybos susirinkime Kopenhagoje Lietuva ir kitos 9 kandidatės oficialiai pakviestos tapti visateisėmis ES narėmis. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva priimta į Europos Sąjungą (Bakonis, 2004).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1919 žodžiai iš 6329 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.