Trumpalaikio turto sudėtis ir apyvartumas
5 (100%) 1 vote

Trumpalaikio turto sudėtis ir apyvartumas

ĮVADAS

Mes gyvename visuomenėje, kur vis svarbesni tampa asmeninių finansų valdymo sprendimai. Vis dažniau nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo, priklauso mūsų finansinė ateitis. Mes dar esame išlaikę tėvų ir senelių įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai. Tai tikrai geras bruožas, tačiau kartais mūsų priimami sprendimai yra neracionalūs: nesuprantame, kuo rizikuojame neinvestuodami, kokią riziką galime prisiimti investuodami.

Savarankiško darbo tikslas surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, o taip pat galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę.

Tyrimo objektas yra VĮ Šalčininkų miškų urėdijos pinigai ir atsiskaitymai.

Tyrimo metodai – savarankiškame darbe bus panaudoti įvairus metodai: palyginamoji analizė, horizontalioji ir vertikalioji analizė, bus nustatyta priklausomybė nuo tiesiogiai veikiančių veiksnių gauti duomenys bus pavaizduoti grafiškai.

1.TURTAS

Kapitalas – tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse. Kad įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi turėti tam tikrą kapitalą:

1)nuosavą;

2)skolintą.

Kapitalas – tai gamybos veiksnys. Rinkos ekonomikos sąlygomis reikia daug kapitalo ir jo savininkų.

Realusis (fizinis) kapitalas nėra pritaikytas žmonių poreikiams tenkinti.

Finansinis kapitalas – tai tik finansinės vertybės – akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Finansinis kapitalas – tai suma visų debitorių sąskaitų arba piniginių pretenzijų.

Kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rizikos kapitalą. Jis suprantamas kaip kapitalas, investuojamas į rizikingas technologijas, atradimus, patentus, projektus.

Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas – tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Turtas gali būti klasifikuojamas įvairiai: pagal jo paskirtį, pobūdį, vertę ir pan., tačiau apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Trumpalaikio turto svarbiausiomis savybėmis laikomos:

1)sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį;

2)jo vertė į gaminamos produkcijos savikainą perkeliama visa iš karto;

3)keičiama jo fizinė forma.

Visi ištekliai turi konkretų savininką. Finansų struktūra rodo, kokį turtą įmonė valdo.

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLININKŲ NUOSAVYBĖ

Finansų struktūra – tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės. Ji dažnai vadinama nuosavybės struktūra(1, p.53).

2.TRUMPALAIKIO TURTO ANALIZĖ

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Nuo įmonės turimo trumpalaikio turto dydžio sudėties, struktūros, techninės būklės ir veiklos rezultatai, todėl trumpalaikio turto analizei turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Trumpalaikio turto analizę tikslingą pradėti nuo jo sudėties ir analizės. Trumpalaikio turto sudėtį sudaro šios šešios grupės:

1)atsargos;

2)išankstiniai apmokėjimai;

3)nebaigtos vykdyti sutartys;

4)per vienerius metus gautinos sumos;

5)pinigai ir pinigų ekvivalentai;

6)kitas trumpalaikis turtas.

Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje. Ji privaloma įmonėms, sudarančioms pilną balanso formą (2, p.337,338).

Trumpalaikio turto grupės

Trumpalaikio turto grupių elementai

Atsargos

1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

2.Nebaigta gamyba

3. Pagaminta produkcija

4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti

Išankstiniai apmokėjimai

1. Pirkėjų įsiskolinimas

Nebaigtos vykdyti sutartys

2. Dukterinių ir asocijuotųjų įmonių skolos

Per vienerius metus gautinos sumos

3. kitos gautinos sumos

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Kitas trumpalaikis turtas

1. Trumpalaikės investicijos

2. Terminuotieji indėliai

Kitas trumpalaikis turtas

1 lentelė. Trumpalaikio turto sudėtis.

Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą.TRUMPALAIKIO TURTO ANALIZĖ Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės ir kt. Gamybinėje įmonėje atsargomis laikomos žaliavos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai ir kt.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai – Tai Lietuvos Respublikos pinigai, užsienio valiuta, laikomi įmonės kasoje arba banke, piniginės prielaidos, indėliai iki pareikalavimo ir kiti dokumentai, kuriuos pripažįsta bankas, ir jais remdamasis daro įrašus indėlininkų sąskaitose.

Gautinos sumos – tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja (1, p. 53,54).

Taigi trumpalaikio turto svarbiausiomis savybėmis laikomos šios: sunaudojimas per vieną ataskaitinį laikotarpį: turto
vertė į gaminamos produkcijos ar parduotų prekių savikainą perkeliama visa iš karto; keičiama fizinė turto forma.

Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę – jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai. Tačiau konkrečių trumpalaikio turto elementų apyvartos viklas yra nevienodas 92, p. 339).

2.1.TRUMPALAIKIO TURTO VALDYMAS

Trumpalaikio turto valdymas apima trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsiskolinimų valdymą.

Didžiausia finansų skyriaus viršininko laiko dalis skiriama kasdieninėms vidinėms operacijoms, t.y trumpalaikio turto, sudarančio apie 40 % viso įmonės turto, valdymui.

Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę. Galima išskirti šias svarbiausias trumpalaikio turto valdymo problemas:

1)optimalaus investicijų į trumpalaikį turtą nustatymas;

2)tinkamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo, reikalingo turto investicijoms, pasirinkimas.

Nagrinėjant apytaką vartojami tokie terminai:

1.Atsargų apytakos laikotarpis – tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti. Jis apskaičiuojamas:

Atsargų apytakos laikotarpis ( dienomis) = 365 (90) dienų / atsargų apyvartumas.

Atsargų apyvartumas apskaičiuojamas = realizacijos apimtis (Lt) / vidutinės atsargos (Lt).

2.Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis – tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą paversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis. Jis apskaičiuojamas:

Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis = debitoriniai įsiskolinimai / vienos dienos realizacijos apimtis.

Vienos dienos realizacijos apimtis = realizacijos apimtis / dienų skaičiaus (365, 90).

3.Kreditorinio įsiskolinimo likvidavimo laikotarpis nusakomas laiko trukme medžiagoms, atsargoms bei darbo jėgai įsigyti (1, p.59, 60).

3. TRUMPALAIKIO TURTO FINANSAVIMAS

Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Tai savaiminis finansavimas, priklausantis nuo esamos atsiskaitymų tvarkos ir gamybos apimties.

Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Padidėjus pardavimams, padidėja ir pirkėjų įsiskolinimas, o renkant pinigus iš pirkėjų yra grąžinamos ir trumpalaikės paskolos.

Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina. Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Trumpalaikių įsiskolinimų ir viso finansavimo koeficientą galima skaičiuoti taip:

TF = Trumpalaikiai įsipareigojimai / Visas finansavimas.

Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas. Finansavimo poreikis yra bendra reikalingo finansavimo suma tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam turtui.

Yra trys finansavimo rūšys:

1.Ilgalaikis finansavimas.

2.Suderėtas trumpalaikis finansavimas. Įmonė iš anksto derina ir tariasi dėl trumpalaikio kredito gavimo.

3.Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias (1, p. 60, 61).

4.APYVARTUMO RODIKLAI IR JŲ SKAIČIAVIMAS

Trumpalaikio turto valdymui įmonėje apskaičiuoti yra naudojama daugybė rodiklių:

1.Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / turtas*100proc.

Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Optimali riba – 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki. Vertinama labai gerai, jei koeficiento dydis ura 30 prosentų.

2. Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas = Trumpalaikiai įsipareigojimai / turtas*100proc.

Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis. Vertinama gerai, jei rodiklio dydis yra 20 – 40 procentų.

3. Turto struktūros koeficientas = Trumpalaikis turtas / turtas*100proc.

Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei. Jei jis yra gerokai didesnis negu ankstesnį ataskaitinį laikotarpį arba kitose atitinkamose ekonominės veiklos rūšies įmonėse, reikia aiškintis priežastis.

4. Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai.

Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi
įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnė šio rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį.

5.Einamojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas. Saugi riba yra už 1,5, o labai aukštas dydis gali reikšti, kad įmonėje nesugebama efektyviai panaudoti kapitalo.

6.Kritinio ( greitojo) likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas – atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5. Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose. Optimalus koeficientas yra tarp 1,2 ir 2.

7.Bendrojo likvidumo koeficientas = Nuosavas kapitalas / visi įsipareigojimai.

Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle. Koeficientas 2,0 yra normalus.

8.Manevringumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / nuosavas kapitalas.

Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 – 0,6. Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti (1, p. 57,58).

5. VĮ ŠALČININKŲ MIŠKŲ URĖDIJA

Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami.

Miškų urėdijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.

5.1 Pinigų kasoje ir atsiskaitomojoje sąskaitoje analizė

Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių. O pinigų srautų lygis priklauso nuo to, ar efektyviai valdomos gamybos atsargos, debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimai.

Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas. Taigi pinigai įmonėje ūkinėje-finansinėje veikloje atlieka svarbiausią vaidmenį.

Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Pagal šį metodą reikia turėti įmonės balansą (laikotarpio pradžiai ir pabaigai) ir papildyti jį struktūros bei dinamikos rodikliais (prieaugio koeficientais), kad būtų galima apskaičiuoti:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2009 žodžiai iš 3945 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.