Imt apskaita
5 (100%) 1 vote

Imt apskaita

TURINYS

ĮVADAS 3

MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO SAMPRATA IR ĮVAIROVĖ 5

Ilgalaikio materialaus turto apskaitos reglamentavimas 5

Ilgalaikio materialaus turto sąvoka 5

Ilgalaikio materialaus turto rūšys 7

Sąskaitos, naudojamos ilgalaikio materialaus turto apskaitai 9

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITOS PROCESAS 11

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO ĮVERTINIMAS 12

ILGALAIKIO TURTO JUDĖJIMO OPERACIJŲ ATVAIZDAVIMAS APSKAITOJE 16

Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas 16

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas, perleidimas ir netekimas 17

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO NUSIDĖVĖJIMO KONCEPCIJA IR SKAIČIAVIMO METODAI 21

Nusidėvėjimo sąvoka 21

Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai 22

Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo ir laikotarpio parinkimas 24

Nusidėvėjimo apskaita 26

IŠVADOS 28

LITERATŪROS SĄRAŠAS 30

PRIEDAI 31

ĮVADAS

Sparčiai besivystančios ekonomikos aplinkoje įmonių valdytojams bei savininkams nuolat tenka analizuoti vykdomos veiklos rentabilumą, ieškoti būdų gamybai ar prekybai plėsti, priimti sprendimus įvairiais įmonės veikos klausimais. Tam reikalinga labai tiksli ir gerai parengta informacija apie įmonės būklę. Pagrindinis tokios informacijos šaltinis, be abejo, yra apskaita. Buhalterinė apskaita nėra vien rutininis dokumentų ir įvairių žurnalų pildymas. Tai nuoseklus ūkinių operacijų fiksavimas, bei jų analizavimas, prognozavimas. Buhalterinės apskaitos žurnalai netgi prilyginami įmonės gyvenimo metraščiams.

Vieną iš didžiausių bei svarbiausių įmonės turto dalių yra ilgalaikis turtas, o nuo jo panaudojimo efektyvumo dažnai priklauso ir veiklos pelningumas, todėl nepaprastai svarbu tinkamai ir teisingai jį apskaityti bei įvertinti. Tai kvalifikuotų specialistų – buhalterių darbas, užtikrinantis tikslų ilgalaikio turto dydžio, struktūros nustatymą.

Ilgalaikio materialaus turto apskaitos svarba bei aktualumas lėmė mano pasirinkimą analizuoti šią temą savo kursiniame darbe.

Ilgalaikis turtas pagal jo fizinę substanciją skirstomas į tris grupes: materialųjį, finansinį ir nematerialųjį. Šiame darbe aš analizuoju tik ilgalaikio materialaus turto apskaitą.

Taigi vienas iš pagrindinių apskaitos uždavinių yra teikti informaciją apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą, jo buvimo vietą, darbo laiką, judėjimą, naudojimą pagal paskirtį, nusidėvėjimą, remonto išlaidas, likvidavimo rezultatus, nenaudojamus objektus ir kt. Todėl savo darbe nagrinėju šiuos pagrindinius materialaus turto apskaitos klausimus:

ilgalaikio materialaus turto sąvoka: kokie objektai priskiriami ilgalaikiam materialiam turtui, jų klasifikacija;

ilgalaikio turto įkainojimo aspektus;

aptariu sąskaitas bei sąskaitų korespondencijas, kurios naudojamos apskaitant ilgalaikį turtą;

ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo klausimus;

aptariu įvairius ilgalaikio materialaus turto įsigijimo, perleidimo, nurašymo ir likvidavimo klausimus, bei šių operacijų atvaizdavimą apskaitoje;

atkreipiu dėmesį į naujoves, susijusias su Verslo apskaitos standartų taikymu.

akcentuosiu kai kurias praktines ilgalaikio materialaus turto apskaitos problemas, susijusias su mokestine apskaita.

Dėl darbo apimties apribojimų šiame darbe nenagrinėsiu ilgalaikio turto perkainojimo, įsigijimo mainais, remonto ir tobulinimo darbų apskaitą.Šiandien, nuolat besikeičiančių įstatymų aplinkoje, darbo patirtis rodo, kad sudaryti finansinę atskaitą, kuri tiksliai atspindėtų įmonės realią padėtį, nėra taip lengva. Lietuvos integracija į Vakarų Europos politines ir ekonomines sąjungas įpareigoja mus prisitaikyti prie ten egzistuojančių standartų ir normų, todėl LR Vyriausybė nustatė, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos laikantis Tarptautinių Apskaitos Standartų bei visuotiniai pripažintų apskaitos principų.

Dabar Lietuvoje baigiami ruošti Verslo apskaitos standartai, kurių nuostatos pilnai atitinka Tarptautinius Apskaitos Standartų nuostatas. Pagrindiniai verslo apskaitos standartai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.. Kadangi minėti standartai ką tik įsigaliojo, dar nėra literatūros, komentuojančios juos. Nors Verslo apskaitos standartai ilgalaikio materialaus turto apskaitoje revoliucijos nedaro, atsiranda ir kai kurių naujovių apskaitoje. Todėl nagrinėjant ilgalaikio materialaus turto temą, aš pirmiausiai rėmiausi 12 Verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialus turtas“, taip pat naudojausi LR buhalterinės apskaitos ir kitais įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais o taip pat periodine literatūra, įvairių autorių leidiniais, kurie skirti ilgalaikio turto apskaitos klausimams nagrinėti.

MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO SAMPRATA IR ĮVAIROVĖ

Ilgalaikio materialaus turto apskaitos reglamentavimas

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį: „apskaitos tvarkymo reikalavimai“ nustatoma, kad:

1. Apskaita tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus.

3. Ūkio subjektai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus.

4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas.

Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Taigi tvarkant apskaitą bei sudarant metinę finansinę atskaitomybę už 2004 metus, mes turėsime vadovautis Verslo apskaitos standartais.

Ilgalaikio materialaus turto apskaitą reglamentuoja 12 Verslo apskaitos standartas. Šis standartas nustatyto ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

Ilgalaikio materialaus turto sąvoka

Taigi kokį turtą mes galime priskirti prie ilgalaikio materialaus turto?

Pagal G. Kalčinską, jei per vieną ataskaitinį laikotarpį turtas visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas, – ilgalaikiu turtu . Turto sunaudojimas per laikotarpį, kurio metu uždirbamas pelnas, yra pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai (Lietuvoje jis sutampa su kalendoriniais metais), todėl ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.

Pagal dabar galiojantį 1998 07 30 priimta LRV Nutarimą Nr.955 “Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”, kuris taikomas mokestinėje apskaitoje, ilgalaikis materialus turtas apibrėžiamas taip: ilgalaikį materialųjį turtą sudaro objektai, nuosavybės teise bei pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos bei aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą vertę. Jei turto pradinė vertė mažesnė už įmonės nusistatytą vertę, nuo kurios turtas priskiriamas ilgalaikiam, nepriklausomai nuo jo tarnavimo laiko, arba kuris nepriklausomai nuo jo vertės tarnauja ne ilgiau kaip vienerius metus, tai priskiriamas trumpalaikiam materialiam turtui.

Ilgalaikis ir trumpalaikis materialus turtas skirtingai panaudojami pelno uždirbimo procese. Į produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotas trumpalaikis turtas įskaičiuojamas visa verte, kai tuo tarpu sunaudoto ilgalaikio materialaus turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis.

Verslo apskaitos standartai apibendrina ir papildo šiuos kriterijus. 12-to Verslo apskaitos standarto 19 straipsnis nustato, kad Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;

3) įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

5) įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu .

Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro pagrindinę viso įmonės turto dalį ir todėl yra labai svarbūs apibūdinant jos finansinę būklę. Be to sprendimas, ar išlaidos bus pripažintos turtu ar sąnaudomis, gali turėti reikšmingos įtakos įmonės pateikiamiems veiklos rezultatams.

Ilgalaikio materialaus turto rūšys

Ilgalaikis turtas gali būti įvairus, o jo įvairovė dažnai nulemia skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimą ir atvaizdavimą atskaitomybėje. Taigi ilgalaikį turtą galima suskirstyti į tam tikras grupes.

Pagrindinis ilgalaikio turto skirstymas vyksta pagal fizinę jo substanciją. Išskiriamos 3 pagrindinės ilgalaikio turto grupės – tai materialusis, finansinis ir nematerialusis turtas. Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas , jis laikomas materialiuoju turtu. Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu, kurios atsiranda įsigijus tų įmonių vertybinių popierių. Turtas, kurio negalima apčiuopti ir kuris neturi materialios substancijos, bet už kurį yra sumokėta – vadinamas nematerialiuoju turtu.

Pagal nuosavybę turtas skirstomas į: visiškai įmonei priklausantį, išsinuomotą ir dovanotą jai turtą. Šis skirstymas padeda nustatyti kas yra turto tikrasis savininkas. Visiškai įmonei priklausantis turtas yra pačios įmonės jėgomis ir įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas . Tik šis turtas gali būti užstatomas. Paprastos ar išperkamos nuomos pagrindu įmonėje esantis turtas nėra visiška įmonės nuosavybė, nors pagal sutartyje numatytas sąlygas įmonė disponuoja šiuo turtu. Dovanotas turtas – tai ne pačios įmonės užsidirbtas turtas. Jis apskaitomas atskirai, nes apie tai turi būti pranešta akcininkams. Taip pat su dovanotu turtu gali būti susieti tam tikri apribojimai.

Pagal ilgalaikio turto vaidmenį įmonės veikloje – į pasyvųjį (nekilnojamąjį) ir aktyvųjį (kilnojamąjį) ilgalaikį turtą. Šis skirstymas svarbus tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdytojai visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje.

Taip pat turtas skirstomas ir pagal jo naudojimą įmonėje. Skiriamas dalyvaujantis įmonės veikloje, nenaudojamas įmonės
veikloje, socialinės paskirties ir kitoms įmonėms išnuomotas ilgalaikis turtas. Šis skirstymas taip pat yra svarbus, nes pagal turto naudojimo pobūdį priklauso ir nusidėvėjimo metodo parinkimas.

Pagal balansinius straipsnius ilgalaikio materialaus turto skirstymas pavaizduotas 1 lentelėje.

1 lentelė

Ilgalaikio materialaus turto klasifikacija.

II. MATERIALUSIS TURTAS

II.1. Žemė

II.2. Pastatai ir statiniai

II.3. Mašinos ir įrengimai

II.4. Transporto priemonės

II.5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

II.6. Nebaigta statyba

II.7. Kitas materialusis turtas

Materialiam ilgalaikiu turtui priskiriama žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, nebaigta statyba, įrankiai ir kitas materialią formą turintis turtas. Palyginus su ankstesniu balansų, kurio formą reglamentavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1993m. lapkričio 12d. raštas Nr.83N “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” išnyko eilutė „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“. Ilgalaikį materialų turtą, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu, reikės priskirti prie atitinkamo įprastiniu būdu įsigyto turto rūšies.

Sąskaitos, naudojamos ilgalaikio materialaus turto apskaitai

Pavyzdiniame sąskaitų plane ilgalaikiam materialiam turtui apskaityti skirtos 1 klasės sąskaitos. Įmonės naudoja 12-15 sąskaitas, skirtas ilgalaikiam materialiam turtui apskaityti.

12 sąskaitų grupė „Ilgalaikis materialus turtas“ skirta materialiam ilgalaikiam turtui, kuriuo disponuoja įmonė (nesvarbu, kaip tas turtas įsigytas: išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu arba įprastiniu būdu) ir kuris yra numatomas naudoti įmonės veikloje ilgiau kaip vienerius finansinius metus, apskaityti. Kadangi laikinai nenaudojamas ilgalaikis materialus turtas balanse turi būti rodomas kartu su naudojamu, tai rekomenduojama jį apskaityti šioje sąskaitų grupėje, išskiriant jį į atskiras sąskaitas. Ši sąskaita gali būti detalizuota pagal įmonėje naudojamo turto rūšis, atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius. Ryšium su pasikeitusiu balanso eilučių išdėstymu aš siūlau pakoreguoti pavyzdiniame plane esantį turto grupavimą pagal turto rūšys ir detalizuoti šią sąskaitą taip:

120 Žemė

1200 Žemė

121 Pastatai ir statiniai

1210 Pastatai

1211 Statiniai

122 Mašinos ir įrengimai

1220 Mašinos

1221 Įrengimai

123 Transporto priemonės

124 Kita įranga

1230 Kita įranga

1231 Priestatai

1232 Įrankiai

1233 Įrenginiai

Kiekvienos turto rūšies sąskaita turi būti suskirstyta taip, kad iš apskaitos duomenų galima būtų gauti įvairaus pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į naujus verslo standarto siūlomus turto apskaitos ypatumus LR apskaitos instituto darbuotoja Ramunė Budrionytė, skaidant kiekvienos ilgalaikio turto rūšies sąskaitą, rekomenduoja naudoti šias pagrindines sąskaitas :

12…0 Ilgalaikis materialus turtas – įsigijimo savikaina

12…1 Ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimas (perkainojimas)

12…7 Ilgalaikis materialus turtas – nusidėvėjimas (-)

12…8 Ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimo nusidėvėjimas

12…9 Ilgalaikis materialus turtas – vertės sumažėjimas (-)

13 sąskaitų grupė „Nebaigta statyba“ skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neužbaigto statyti ilgalaikio materialaus turto vertei bei įmonės avansinėms įmokoms rangovams už jų pagal sutartį vykdomus statybos darbus. Statybos darbų išlaidos bei išankstiniai mokėjimai kaupiami šioje sąskaitoje iki ilgalaikio turto statybos užbaigimo.

14 sąskaitų grupė „Kitas materialus turtas“ skirta apskaityti išankstiniams apmokėjimams už ilgalaikį materialųjį turtą (nesvarbu ar išankstinis apmokėjimas buvo atliktas prieš metus ar prieš savaite), ruošiamas naudoti ilgalaikis materialus turtas, remonto ir rekonstravimo darbai.

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo rezultatai bus laikomi kita veikla. Jiems registruoti siūlomos naudoti tokios pajamų ir sąnaudų sąskaitos:

52 sąskaitų grupė „Kitos veiklos pajamos“. Čia bus rodomi pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo, ilgalaikio turto nurašymo pelnas, pajamos dėl ilgalaikio turto vertės padidėjimo ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios pajamos.

62 sąskaitų grupė „Kitos veiklos sąnaudos. Šioje sąskaitoje bus rodomi nuostoliai dėl ilgalaikio turto perleidimo, ilgalaikio turto nurašymo nuostoliai, nuostoliai dėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, nuostoliai dėl ilgalaikio turto praradimo ir kiti su ilgalaikiu turtu susiję nuostoliai.

64 sąskaitų grupė „Netekimai“ bus naudojama netekimams dėl turto praradimo atspindėti. Ji bus naudojama ypač retai, nes 12 verslo apskaitos standartas netekimus traktuoja kaip turto praradimą dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje.

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITOS PROCESAS

Kadangi ilgalaikis turtas tarnauja įmonei kelis metus, tai jo apskaita procesas yra sudėtingesnis, nei paprastas įmonėje turimų pirkimo ar pardavimo dokumentų užfiksavimas apskaitoje. Apskaitininkas nuolat turi sekti ilgalaikio materialaus turto būkle,
koreguojant apskaitoje jo pasikeitusią vertę. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos procesas pavaizduotas 1-je schemoje.

1 schema. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos procesas .

Taigi iš schemos matome, kad vienas ir tas pats ilgalaikis materialus turtas per visą savo tarnavimo laikotarpį apibūdinamas įvairiomis vertėmis. Todėl didelis dėmesys skiriamas ilgalaikio turto įvertinimui.

Apart sintetinės ilgalaikio turto apskaitos egzistuoja ir analitinė apskaita. Išsamesnę informaciją apie ilgalaikį turtą tikslinga kaupti analitinėse apskaitos kortelėse. Kiekvienas naudojamas veikloje ilgalaikio turto objektas turi turėti atskirą analitinę kortelę. Šios kortelės pavyzdys pateiktas priede Nr.1. Jos padeda sumažinti sąskaitų skaičių. Šiose kortelėse užfiksuojami duomenys apie ilgalaikį turtą: gavimo data, eksploatavimo pradžia, pradinė vertė, nusidėvėjimo norma, eksploatavimo vieta, jose kaupiama ir kiekvieno objekto nusidėvėjimo suma. Įsigijus ilgalaikį turtą, kiekvienam objektui suteikiamas inventorinis numeris. Apibendrinti duomenys iš analitinių kortelių bendromis sumomis surašomi į buhalterines sąskaitas.

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO ĮVERTINIMAS

1-je Schemoje mes matome pradinę ilgalaikio materialaus turto vertę, kurią sudaro šio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Ji nesikeičia per visą turto naudojimo laikotarpį ir yra labai svarbi apskaitai ir analizei.

Ilgalaikis materialus turtas dėvisi, jo vertė dalimis patenka į sąnaudas. Ši nudėvėtoji vertė vadinama nusidėvėjimu.

Iš pradinės vertės atėmus nusidėvėjimą, gauname ilgalaikio materialaus turto likutinę vertę. Ši vertė parodoma balanse. 2-as Verslo apskaitos standartas numato, kad materialusis turtas balanse parodomas likutine verte, t.y. suma, gauta iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus.

12 Verslo apskaitos standartas numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, ilgalaikis materialusis turtas, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje ne tik įsigijimo savikaina bet ir perkainota verte, jeigu tam yra priežasčių. Perkainota vertė atsiranda kai turto balansinė vertė reikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę. Dėl darbo apimties apribojimu perkainojimo temos smulkiau nenagrinėsiu.

Dažnai ilgalaikis turtas nudėvimas iki tam tikro laipsnio ir toliau naudoti jau nebetinka. Riba, iki kurios nudėvimas ilgalaikis turtas vadinama likvidacine verte.

Suma, gauta iš riboto naudojimo laiko ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatytą likvidacinę vertę vadinama nudėvimoji vertė.

Kartais būna ir taip, kad pilnai nudėvėtas turtas dar naudojamas įmonėje dar ilgus metus. Kadangi apskaitoje viskas turi būti įvertinta piniginiais matais, toks turtas nudėvimas ne visiškai, o iki 1 lito. Ši vertė vadinama atmintine verte.

Mokesčių administratoriai, nurodant kaip reikia apskaičiuoti tam tikrus mokesčius, įveda mokestinės vertės sąvoką.

12 Verslo apskaitos standartas dar papildomai vartoja sekančias ilgalaikio turto vertės sąvokas: Atsiperkamoji vertė – turto grynoji galimo realizavimo vertė arba to turto naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Naudojimo vertė – dabartinė diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų suma, kurią tikimasi gauti nuolat naudojant turtą ir jį perleidžiant pasibaigus naudingo tarnavimo laikui.

Galime padaryti išvadą, kad ilgalaikio materialaus turto įvertinimo pagrindas visada yra jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Kadangi įsigijimo savikainos nustatymas yra labai svarbus, aptarsiu tai smulkiau.

12 Verslo apskaitos standartas numato, kad į ilgalaikio turto savikainą įeina sekančios su turto įsigijimu susijusios išlaidos :

1) įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė);

2) atvežimo išlaidos;

3) muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai;

4) projektavimo darbų išlaidos;

5) sumontavimo išlaidos;

6) instaliavimo išlaidos;

7) parengimo naudoti išlaidos;

8) remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos;

9) išbandymo išlaidos;

10) infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;

11) žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;

12) numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžimą;

13) kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.

Panašiai suformuojama ir ilgalaikio materialaus turo pasigaminimo (nesvarbu ar turtas gaminamas savo reikmėms, ar pardavimui) savikaina. Ją sudaro šio turto gamyboje (statyboje) sunaudotų pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo savikaina, tiesioginio darbo išlaidos ir šio turto gamybai (statybai)
pridėtinių (netiesioginių) išlaidų dalis, padarytos gaminant šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Į pasigaminimo savikainą negalima įtraukti jokios vidinio pelno dalies.

Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitoma:

1. veiklos sąnaudos;

2. pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą;

3. Palūkanos. Tai naujovė ilgalaikio materialaus turto apskaitoje. G. Kalčinskas savo knygoje teigia, kad vadovaujantis kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principais, logiška būtų palūkanų sąnaudas pripažinti tais laikotarpiais, kada objektai, su kuriais susiję šios palūkanos, uždirbs pajamas. Iki 2004 m. palūkanos buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per turto tarnavimo laiką. Tačiau Tarptautinių Apskaitos Standartų ir Verslo Apskaitos Standartų kūrėjai laikosi kitokios nuomonės. Nuo 2004 m. palūkanos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis. Reikia atkreipti dėmesį, kad net jeigu turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, tai reikia diskontuoti visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą ir taip nustatyti turto įsigijimo savikaina. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.

Kai įmonė ilgalaikį materialųjį turtą gauna savininkų turtinių įnašų forma, tai tokio turto įsigijimo savikainą sudaro savininkų susirinkimo patvirtinta turto vertė. Kai įmonė gauna neatlygintinai (dovana) ilgalaikį materialųjį turtą, tai jo įsigijimo savikainą dažniausiai yra nurodyta dovanojimo sutartyje ar kitame analogiškame dokumente. Patikėjimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina dažniausiai nurodoma perdavimo akte. Aukščiau išvardintuose dokumentuose nurodyta turto vertė negali būti didesnė už tikrąją vertę. Taip pat, kaip ir įsigyjant turtą, prie įsigijimo savikainos pridedamos visos su jo įregistravimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė dokumentuose nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nustato įmonė, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę.

ILGALAIKIO TURTO JUDĖJIMO OPERACIJŲ ATVAIZDAVIMAS APSKAITOJE

Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas

Ilgalaikis turtas gali būti įsigyjamas: perkant, neatlygintinai gaunant, iš kapitalinių įdėjimų (pasistatant), akcininkų įnašais turtu. Visais atvejais turi būti surašytas atitinkamas dokumentas: sąskaita – faktūra (PVM sąskaita – faktūra), priėmimo – perdavimo aktas, krovinio gabenimo važtaraštis; būtinai turintys visus įstatyme numatytus rekvizitus.

Paminėsiu bendrą tokių buhalterinių įrašų taisyklę: visų ilgalaikio turto rūšių įsigijimas registruojamas atitinkamose turto rūšių sąskaitų debeto pusėje, kredituojant sunaudoto turto bei dėl to atsiradusių įmonės įsipareigojimų sąskaitas. Tai yra įsigyjant žemę, pastatus, statinius, transporto priemones ir kt. – faktine įsigijimo savikaina debetuojama atitinkama 12 sąskaitos „Materialusis ilgalaikis turtas“ subsąskaita o kredituojamos :

• sumokant iš anksto – K 22 Išankstiniai apmokėjimai;

• sumokant iš kasos ar sąskaitos banke – K 27 Pinigai bankuose ir kasoje;

• ilgalaikėn skolon įsigyjant ilgalaikį turtą – K 42 Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;

• skolon įsigyjant ilgalaikį turtą -K48 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai;

• didinant įmonės įstatinį kapitalą turtiniais įnašais – K 301 Akcinis kapitalas;

• baigus savo jėgomis statyti pastatus, statinius ir kitą ilgalaikį turtą, – faktine išlaidų, tenkančių baigtai statybai suma – K13 Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai;

• perkainuojant ilgalaikį materialų turtą – K32 Perkainojimo rezervas

Šiose pavyzdinėse sąskaitų korespondencijose nefigūruoja PVM (Pridėtinės vertės mokesčio) sąskaitos, nes ilgalaikio turto apmokestinimas – tai atskira tema.

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas, perleidimas ir netekimas

12 Verslo apskaitos standartas teigia, kad kai apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis nurašomas. Ilgalaikis materialus turtas nurašomas kai jis pilnai nusidėvi, kai nebenaudojamas įmonės veikloje, kai jo netenkama stichinių nelaimių metu, kai jis yra parduodamas ir kitais atvejais. Nurašant ilgalaikį turtą, atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant – dar į to turto kainą.

Ilgalaikis turtas gali būti likviduojamas labai įvairiais būdais, nes pats turtas būna skirtingai nudėvėtas. Jį, taip pat ir pajamuojamas atliekas veikia infliacija, kurios padarinių įsigyjant turtą neįmanoma numatyti, todėl iš anksto įvertinti atliekų kainos, kai turtas likviduojamas nėra galimybės. Galimi materialaus ilgalaikio turto likvidavimo atvejai:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3587 žodžiai iš 7165 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.