TURINYS
ĮVADAS 3
MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO SAMPRATA IR ĮVAIROVĖ 5
Ilgalaikio materialaus turto apskaitos reglamentavimas 5
Ilgalaikio materialaus turto sąvoka 5
Ilgalaikio materialaus turto rūšys 7
Sąskaitos, naudojamos ilgalaikio materialaus turto apskaitai 9
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITOS PROCESAS 11
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO ĮVERTINIMAS 12
ILGALAIKIO TURTO JUDĖJIMO OPERACIJŲ ATVAIZDAVIMAS APSKAITOJE 16
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas 16
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas, perleidimas ir netekimas 17
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO NUSIDĖVĖJIMO KONCEPCIJA IR SKAIČIAVIMO METODAI 21
Nusidėvėjimo sąvoka 21
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai 22
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo ir laikotarpio parinkimas 24
Nusidėvėjimo apskaita 26
IŠVADOS 28
LITERATŪROS SĄRAŠAS 30
PRIEDAI 31
ĮVADAS
Sparčiai besivystančios ekonomikos aplinkoje įmonių valdytojams bei savininkams nuolat tenka analizuoti vykdomos veiklos rentabilumą, ieškoti būdų gamybai ar prekybai plėsti, priimti sprendimus įvairiais įmonės veikos klausimais. Tam reikalinga labai tiksli ir gerai parengta informacija apie įmonės būklę. Pagrindinis tokios informacijos šaltinis, be abejo, yra apskaita. Buhalterinė apskaita nėra vien rutininis dokumentų ir įvairių žurnalų pildymas. Tai nuoseklus ūkinių operacijų fiksavimas, bei jų analizavimas, prognozavimas. Buhalterinės apskaitos žurnalai netgi prilyginami įmonės gyvenimo metraščiams.
Vieną iš didžiausių bei svarbiausių įmonės turto dalių yra ilgalaikis turtas, o nuo jo panaudojimo efektyvumo dažnai priklauso ir veiklos pelningumas, todėl nepaprastai svarbu tinkamai ir teisingai jį apskaityti bei įvertinti. Tai kvalifikuotų specialistų – buhalterių darbas, užtikrinantis tikslų ilgalaikio turto dydžio, struktūros nustatymą.
Ilgalaikio materialaus turto apskaitos svarba bei aktualumas lėmė mano pasirinkimą analizuoti šią temą savo kursiniame darbe.
Ilgalaikis turtas pagal jo fizinę substanciją skirstomas į tris grupes: materialųjį, finansinį ir nematerialųjį. Šiame darbe aš analizuoju tik ilgalaikio materialaus turto apskaitą.
Taigi vienas iš pagrindinių apskaitos uždavinių yra teikti informaciją apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą, jo buvimo vietą, darbo laiką, judėjimą, naudojimą pagal paskirtį, nusidėvėjimą, remonto išlaidas, likvidavimo rezultatus, nenaudojamus objektus ir kt. Todėl savo darbe nagrinėju šiuos pagrindinius materialaus turto apskaitos klausimus:
ilgalaikio materialaus turto sąvoka: kokie objektai priskiriami ilgalaikiam materialiam turtui, jų klasifikacija;
ilgalaikio turto įkainojimo aspektus;
aptariu sąskaitas bei sąskaitų korespondencijas, kurios naudojamos apskaitant ilgalaikį turtą;
ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo klausimus;
aptariu įvairius ilgalaikio materialaus turto įsigijimo, perleidimo, nurašymo ir likvidavimo klausimus, bei šių operacijų atvaizdavimą apskaitoje;
atkreipiu dėmesį į naujoves, susijusias su Verslo apskaitos standartų taikymu.
akcentuosiu kai kurias praktines ilgalaikio materialaus turto apskaitos problemas, susijusias su mokestine apskaita.
Dėl darbo apimties apribojimų šiame darbe nenagrinėsiu ilgalaikio turto perkainojimo, įsigijimo mainais, remonto ir tobulinimo darbų apskaitą.Šiandien, nuolat besikeičiančių įstatymų aplinkoje, darbo patirtis rodo, kad sudaryti finansinę atskaitą, kuri tiksliai atspindėtų įmonės realią padėtį, nėra taip lengva. Lietuvos integracija į Vakarų Europos politines ir ekonomines sąjungas įpareigoja mus prisitaikyti prie ten egzistuojančių standartų ir normų, todėl LR Vyriausybė nustatė, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos laikantis Tarptautinių Apskaitos Standartų bei visuotiniai pripažintų apskaitos principų.
Dabar Lietuvoje baigiami ruošti Verslo apskaitos standartai, kurių nuostatos pilnai atitinka Tarptautinius Apskaitos Standartų nuostatas. Pagrindiniai verslo apskaitos standartai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.. Kadangi minėti standartai ką tik įsigaliojo, dar nėra literatūros, komentuojančios juos. Nors Verslo apskaitos standartai ilgalaikio materialaus turto apskaitoje revoliucijos nedaro, atsiranda ir kai kurių naujovių apskaitoje. Todėl nagrinėjant ilgalaikio materialaus turto temą, aš pirmiausiai rėmiausi 12 Verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialus turtas“, taip pat naudojausi LR buhalterinės apskaitos ir kitais įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais o taip pat periodine literatūra, įvairių autorių leidiniais, kurie skirti ilgalaikio turto apskaitos klausimams nagrinėti.
MATERIALIOJO ILGALAIKIO TURTO SAMPRATA IR ĮVAIROVĖ
Ilgalaikio materialaus turto apskaitos reglamentavimas
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį: „apskaitos tvarkymo reikalavimai“ nustatoma, kad:
1. Apskaita tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus.
3. Ūkio subjektai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas.
Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Taigi tvarkant apskaitą bei sudarant metinę finansinę atskaitomybę už 2004 metus, mes turėsime vadovautis Verslo apskaitos standartais.
Ilgalaikio materialaus turto apskaitą reglamentuoja 12 Verslo apskaitos standartas. Šis standartas nustatyto ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.
Ilgalaikio materialaus turto sąvoka
Taigi kokį turtą mes galime priskirti prie ilgalaikio materialaus turto?
Pagal G. Kalčinską, jei per vieną ataskaitinį laikotarpį turtas visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas, – ilgalaikiu turtu . Turto sunaudojimas per laikotarpį, kurio metu uždirbamas pelnas, yra pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai (Lietuvoje jis sutampa su kalendoriniais metais), todėl ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.
Pagal dabar galiojantį 1998 07 30 priimta LRV Nutarimą Nr.955 “Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”, kuris taikomas mokestinėje apskaitoje, ilgalaikis materialus turtas apibrėžiamas taip: ilgalaikį materialųjį turtą sudaro objektai, nuosavybės teise bei pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos bei aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą vertę. Jei turto pradinė vertė mažesnė už įmonės nusistatytą vertę, nuo kurios turtas priskiriamas ilgalaikiam, nepriklausomai nuo jo tarnavimo laiko, arba kuris nepriklausomai nuo jo vertės tarnauja ne ilgiau kaip vienerius metus, tai priskiriamas trumpalaikiam materialiam turtui.
Ilgalaikis ir trumpalaikis materialus turtas skirtingai panaudojami pelno uždirbimo procese. Į produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotas trumpalaikis turtas įskaičiuojamas visa verte, kai tuo tarpu sunaudoto ilgalaikio materialaus turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis.
Verslo apskaitos standartai apibendrina ir papildo šiuos kriterijus. 12-to Verslo apskaitos standarto 19 straipsnis nustato, kad Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:
1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais;
3) įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
4) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;
5) įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu .
Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro pagrindinę viso įmonės turto dalį ir todėl yra labai svarbūs apibūdinant jos finansinę būklę. Be to sprendimas, ar išlaidos bus pripažintos turtu ar sąnaudomis, gali turėti reikšmingos įtakos įmonės pateikiamiems veiklos rezultatams.
Ilgalaikio materialaus turto rūšys
Ilgalaikis turtas gali būti įvairus, o jo įvairovė dažnai nulemia skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimą ir atvaizdavimą atskaitomybėje. Taigi ilgalaikį turtą galima suskirstyti į tam tikras grupes.
Pagrindinis ilgalaikio turto skirstymas vyksta pagal fizinę jo substanciją. Išskiriamos 3 pagrindinės ilgalaikio turto grupės – tai materialusis, finansinis ir nematerialusis turtas. Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas , jis laikomas materialiuoju turtu. Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu, kurios atsiranda įsigijus tų įmonių vertybinių popierių. Turtas, kurio negalima apčiuopti ir kuris neturi materialios substancijos, bet už kurį yra sumokėta – vadinamas nematerialiuoju turtu.
Pagal nuosavybę turtas skirstomas į: visiškai įmonei priklausantį, išsinuomotą ir dovanotą jai turtą. Šis skirstymas padeda nustatyti kas yra turto tikrasis savininkas. Visiškai įmonei priklausantis turtas yra pačios įmonės jėgomis ir įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas . Tik šis turtas gali būti užstatomas. Paprastos ar išperkamos nuomos pagrindu įmonėje esantis turtas nėra visiška įmonės nuosavybė, nors pagal sutartyje numatytas sąlygas įmonė disponuoja šiuo turtu. Dovanotas turtas – tai ne pačios įmonės užsidirbtas turtas. Jis apskaitomas atskirai, nes apie tai turi būti pranešta akcininkams. Taip pat su dovanotu turtu gali būti susieti tam tikri apribojimai.
Pagal ilgalaikio turto vaidmenį įmonės veikloje – į pasyvųjį (nekilnojamąjį) ir aktyvųjį (kilnojamąjį) ilgalaikį turtą. Šis skirstymas svarbus tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdytojai visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje.
Taip pat turtas skirstomas ir pagal jo naudojimą įmonėje. Skiriamas dalyvaujantis įmonės veikloje, nenaudojamas įmonės
veikloje, socialinės paskirties ir kitoms įmonėms išnuomotas ilgalaikis turtas. Šis skirstymas taip pat yra svarbus, nes pagal turto naudojimo pobūdį priklauso ir nusidėvėjimo metodo parinkimas.
Pagal balansinius straipsnius ilgalaikio materialaus turto skirstymas pavaizduotas 1 lentelėje.
1 lentelė
Ilgalaikio materialaus turto klasifikacija.
II. MATERIALUSIS TURTAS
II.1. Žemė
II.2. Pastatai ir statiniai
II.3. Mašinos ir įrengimai
II.4. Transporto priemonės
II.5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai
II.6. Nebaigta statyba
II.7. Kitas materialusis turtas
Materialiam ilgalaikiu turtui priskiriama žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, nebaigta statyba, įrankiai ir kitas materialią formą turintis turtas. Palyginus su ankstesniu balansų, kurio formą reglamentavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1993m. lapkričio 12d. raštas Nr.83N “Dėl metinės finansinės atskaitomybės pavyzdinių formų ir svarbiausiųjų pozicijų paaiškinimo” išnyko eilutė „Išperkamosios nuomos ir panašios teisės“. Ilgalaikį materialų turtą, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu, reikės priskirti prie atitinkamo įprastiniu būdu įsigyto turto rūšies.
Sąskaitos, naudojamos ilgalaikio materialaus turto apskaitai
Pavyzdiniame sąskaitų plane ilgalaikiam materialiam turtui apskaityti skirtos 1 klasės sąskaitos. Įmonės naudoja 12-15 sąskaitas, skirtas ilgalaikiam materialiam turtui apskaityti.
12 sąskaitų grupė „Ilgalaikis materialus turtas“ skirta materialiam ilgalaikiam turtui, kuriuo disponuoja įmonė (nesvarbu, kaip tas turtas įsigytas: išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu arba įprastiniu būdu) ir kuris yra numatomas naudoti įmonės veikloje ilgiau kaip vienerius finansinius metus, apskaityti. Kadangi laikinai nenaudojamas ilgalaikis materialus turtas balanse turi būti rodomas kartu su naudojamu, tai rekomenduojama jį apskaityti šioje sąskaitų grupėje, išskiriant jį į atskiras sąskaitas. Ši sąskaita gali būti detalizuota pagal įmonėje naudojamo turto rūšis, atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius. Ryšium su pasikeitusiu balanso eilučių išdėstymu aš siūlau pakoreguoti pavyzdiniame plane esantį turto grupavimą pagal turto rūšys ir detalizuoti šią sąskaitą taip:
120 Žemė
1200 Žemė
121 Pastatai ir statiniai
1210 Pastatai
1211 Statiniai
122 Mašinos ir įrengimai
1220 Mašinos
1221 Įrengimai
123 Transporto priemonės
124 Kita įranga
1230 Kita įranga
1231 Priestatai
1232 Įrankiai
1233 Įrenginiai
Kiekvienos turto rūšies sąskaita turi būti suskirstyta taip, kad iš apskaitos duomenų galima būtų gauti įvairaus pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į naujus verslo standarto siūlomus turto apskaitos ypatumus LR apskaitos instituto darbuotoja Ramunė Budrionytė, skaidant kiekvienos ilgalaikio turto rūšies sąskaitą, rekomenduoja naudoti šias pagrindines sąskaitas :
12…0 Ilgalaikis materialus turtas – įsigijimo savikaina
12…1 Ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimas (perkainojimas)
12…7 Ilgalaikis materialus turtas – nusidėvėjimas (-)
12…8 Ilgalaikis materialus turtas – vertės padidėjimo nusidėvėjimas
12…9 Ilgalaikis materialus turtas – vertės sumažėjimas (-)
13 sąskaitų grupė „Nebaigta statyba“ skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neužbaigto statyti ilgalaikio materialaus turto vertei bei įmonės avansinėms įmokoms rangovams už jų pagal sutartį vykdomus statybos darbus. Statybos darbų išlaidos bei išankstiniai mokėjimai kaupiami šioje sąskaitoje iki ilgalaikio turto statybos užbaigimo.
14 sąskaitų grupė „Kitas materialus turtas“ skirta apskaityti išankstiniams apmokėjimams už ilgalaikį materialųjį turtą (nesvarbu ar išankstinis apmokėjimas buvo atliktas prieš metus ar prieš savaite), ruošiamas naudoti ilgalaikis materialus turtas, remonto ir rekonstravimo darbai.
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo rezultatai bus laikomi kita veikla. Jiems registruoti siūlomos naudoti tokios pajamų ir sąnaudų sąskaitos:
52 sąskaitų grupė „Kitos veiklos pajamos“. Čia bus rodomi pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo, ilgalaikio turto nurašymo pelnas, pajamos dėl ilgalaikio turto vertės padidėjimo ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios pajamos.
62 sąskaitų grupė „Kitos veiklos sąnaudos. Šioje sąskaitoje bus rodomi nuostoliai dėl ilgalaikio turto perleidimo, ilgalaikio turto nurašymo nuostoliai, nuostoliai dėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, nuostoliai dėl ilgalaikio turto praradimo ir kiti su ilgalaikiu turtu susiję nuostoliai.
64 sąskaitų grupė „Netekimai“ bus naudojama netekimams dėl turto praradimo atspindėti. Ji bus naudojama ypač retai, nes 12 verslo apskaitos standartas netekimus traktuoja kaip turto praradimą dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje.
ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITOS PROCESAS
Kadangi ilgalaikis turtas tarnauja įmonei kelis metus, tai jo apskaita procesas yra sudėtingesnis, nei paprastas įmonėje turimų pirkimo ar pardavimo dokumentų užfiksavimas apskaitoje. Apskaitininkas nuolat turi sekti ilgalaikio materialaus turto būkle,
koreguojant apskaitoje jo pasikeitusią vertę. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos procesas pavaizduotas 1-je schemoje.