6 12 mėn kūdikio aplinkos pažinimas ranka
5 (100%) 1 vote

6 12 mėn kūdikio aplinkos pažinimas ranka

Turinys

Įvadas

1.Kūdikio pažintinė raida įvairių ugdymo krypčių atstovų akimis

1. 1. Žaidimo samprata, raida, struktūra ir uždaviniai

1. 2. Vaiko valios vystymosi bruožai

1. 3. Veiksmas ir efektas

1. 4. Žaidimas ir laikas

1. 5. Žaidimo reikšmė vaiko vystymuisi

1. 6. Žaidimas svarbiausia kūdikio veikla ir pažinimo būdas

1. 7. 6 – 12mėn.kūdikio pažintinė raida

2. 6 – 12 mėn. kūdikio aplinkos pažinimo ranka ypatumai

2. 1. Tyrimo metodika

2. 2. 6 – 12mėn. kūdikio aplinkos pažinimo ranka tyrimo rezultatai

2. 3. 6 – 12 mėn. kūdikio aplinkos pažinimo ranka lyginamoji analizė

2. 4. 6 – 12 mėn. kūdikio aplinkos pažinimo ranka naujų veiksmų

pasirinkimo lyginamoji analizė

2. 5. 6 – 12 mėn. kūdikio aplinkos pažinimo ranka žaislų pasirinkimo

analizė

3. Išvados

4. Literatūros sąrašas

5. Priedai

Įvadas

Gera pradžia – viso gyvenimo pagrindas.

( J. Pikūnas)

Vaikas ateina į šį pasaulį, nieko apie jį nežinodamas. Tačiau labai greitai išaiškėja įgimti refleksai, jutimai, įgimtas smalsumas, kuris padės susipažinti su jį supančiu pasauliu.

Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikams būdingi įvairūs jutimai. Jis jautrus, kvapui, skoniui, pastebi ryškias spalvas, daiktus, jų formas ir įvairius dydžius. Vaikui labai sunku nepalietus jų. Vaikai susipažįsta su pasauliu bandymų ir klaidų keliu, todėl kūdikiai, liečia, baksnoja, krapštinėja viską .

Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų fizinė, psichosocialinė ir pažintinė raida vyksta labai sparčiais tempais ir yra tampriai tarpusavyje susijusi. Daugelio mokslininkų nuomone pirmieji vaiko gyvenimo metai yra tiesiog lemiami visam tolesniam gyvenimui, ir tai, ką praras, praleis, neteks galimybės pažinti mažas vaikas, vargu galėsime jam suteikti vėliau.

Pedagogų požiūris į kūdikystę ir ankstyvąjį ugdymą yra grindžiamas įsitikinimu, kad individualybės saviraiškos puoselėjimas turi prasidėti nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Kokie bendruomeniniai ir emociniai gebėjimai prasikala mažais daigais vaikystėje, tokios charakterio savybės prasiskleidžia ir visu grožiu pražysta tolesniame gyvenime, nes gera pradžia turi didelę reikšmę visai vaiko ateičiai, vystymosi sėkmei per visą gyvenimą.

Tikslas:.atlikti vieno vaiko sensomotorinio žaidimo lyginamąją analizę.

Hipotezė: Kūdikis artimiausią aplinką stengiasi pažinti ranka.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti pedagoginę, psichologinę literatūrą, atspindinčią ankstyvojo amžiaus vaikų žaidimo ypatumus.

2. Atlikti vaiko kiekvieno mėnesio veikimo ranka lyginamąją analizę.

3. Atlikti skirtingų amžiaus tarpsnių (6 – 8 mėnesių ir 10 – 12 mėnesių ) žaidimo lyginamąją analizę.

4. Pateikti filmuotą medžiagą, atliekant eksperimentą, siekiant nustatyti kokias sensomotorines schemas demonstruoja kūdikis veikdamas su daiktais.

Tyrimo metodai:

1. Pedagoginės, psichologinės literatūros analizė.

2. Stebėjimas, naudojant filmavimo aparatūrą.

3. Eksperimentas

4. Dienoraščio metodas

5. Matematiniai – statistiniai metodai.

Darbo struktūra: darbą sudaro psl, skyriai, lentelės, paveikslai, priedai.

1.KŪDIKIO PAŽINTINĖ RAIDA ĮVAIRIŲ UGDYMO KRYPČIŲ ATSTOVŲ AKIMIS.

Ilgai vyravo muonomė, kad vaikas skiriasi nuo suaugusio tuo, kad jis yra fiziškai silpnas, nieko nesuvokia, be žinių ir įgūdžių. Dabar vaikystė yra laikoma atskira individo raidos fazė. Bet vaikystės reikšmė yra vertinama labai įvairiai. Vieni autoriai teigia, kad “pirmosios minutės po gimdymo yra kritinis periodas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio formavimuisi, arba, kad asmenybę ir intelektą lemia pirmieji gyvenimo metai.(17, p. 19) kitų nuomone, ankstyvosios patirties nereikia pervertint.

Psichoanalitinės teorijos pradininkas S. Freudas manė, kad individo raida vyksta

stadijomis. Psichoanalitinėje teorijoje raidos skiriamos atsižvelgiant į tai, kurias kūno vietas tam tikro amžiaus individų yra malonių pojūčių šaltinis. Stadijoje nuo gimimo iki vienerių metų, anot S. Freudo, pojūčių šaltinis yra burna. Čiulpimas, valgymas, kamdžiojimas suteikia kūdikui malonius pojūčius. Be oralinių malonumų, kūdikis gali patirti ir nerimą. Pvz.,napaduotas laiku čiulptukas, mamos išėjimas.

Vienas iš S. Freudo mokinių, E. Eriksonas sukūrė savą raidos teoriją. Jis praplėtė S. Freudo teoriją, pasiūlęs naujas psichosocialines ridos stadijas. E. Eriksonas vaikų raidą skirstė pagal kiekvieno asmens ryšį su socialine aplinka. Pirmoji stadija (nuo gimino iki vienerių
metų), jis pavadino saugumo stadija, nes šio laikotarpio kūdikis “išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pvz., mitinimu, šiluma, švara ir fizini kontaktu”(17,p. 52). E.Eriksonas teigė, kad “vaikystė nėra visas žmogaus gyvenimo pagrindas,…kad asmenybė formuojasi visą gyvenimą ir, kad kiekviena frazė turi savo teigiamų ir neigiamų komponentų.”

Kognityvinės teorijos atstovas, šveicarų psichologas J. Piage intelekto stadijas suskirstė į keturias pagrindines stadijas. Pirmoji stadija (nuo gimimo iki dvejų metų), jis ją pavadino sensomotorine stadija, kur vaikas susipažįsta su aplinka naudojant jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šis periodas prasideda refleksais. O baigiasi sensorinių sugebėjimų kompleksine koordinacija. Vaikas įsisamonina, kad objektas egzistuoja ir tada kai jo nemato, jis pradeda įsivaizduoti ir įsiminti. J. Piage teigia, kad nereikia greitinti vaikų protinės raidos specialiais mokymo metodais ar sudarant specialias aplinkos sąlygas. Vaikai patys aktyviai ekspermentuoja su aplinka ir ją keičia, kuria savo nuomonę apie ją.

Rusų psichologa L.Vygotskis teigė, kad suaugusieji turi skatinti vaiko protinę raidą. Kurdami turtingą aplinką ir specialiai jį lavindami. Taip galima pagerinti vaiko pažintinę raidą.

Daug metų psichologai Ina. Č. Užgiris ir J. Mcv. Huntas kūrė skales, kurios padėtų įvertinti vaiko pažintinę raidą. Jie rėmėsi J. Piaget teorija ir aprašė šešias subskales. Jie gavo pakankamai teigiamų įvertinimų ir nustatė, kad kuriant specialias situacijas galima paspartinti kūdikio pažinimo raidą ir, pagal mokslininkų sukurtas skales, galima tiksliau įvertinti kūdikio raidą.

Pirmaisiais septyneriais vaiko gyvenimo metais žaidimas praeina tam tikrą vystymosi kelią. Mokslininkų nustatyta, kad ši veikla daug priklauso nuo bendrųjų vaiko vystymosi dėsningumų, formuojantis jo mąstymui, vaizduotei, emocinei sferai, socialiniams jausmams, kūribiniams sugebėjimams.

D. Mendžerickajos teigimu, pirmųjų pabaigoje ir antrųjų metų pradžioje vaikas išmoksta veikti su įsivaizduojamais daiktais, o vėliau atsiranda ir vaidmuo. Vaiko veiklos objektu tampa ne daikto paskirtis, o santykiai tarp žmonių, atliekami tam tikram vaidmeniui būdingi veiksmai. D. Mendžerickajos manymu, galima išskirti žaidimo bruožus, kurie išryškėja sekančiais vaiko vystymosi periodais: suaugusiojo veiklos mėgdžiojimas, žaidimas su įsivaizduojamais daiktais, noras aktyuviai veikti, susipažinti su aplinka?????????

D. Elkoninas atkreipia dėmesį į tokias pagrindines ankstyvojo amžiaus vaikų žaidimų perėjimo į vaidmeninį žaidimą prielaidas.

1.Žaidžiant su daiktais, pakeičiančiais realius daiktus. Jie vadinami taip, kaip reikalauja žaidimo sumanymas.

2.Vis sudėtingesnė tampa veiksmų organizacija. Jie įgyja grandininį pobūdį ir atspindi gyvenimiškų ryšių logiką.

3.Veiksmai apibendrinami ir atskiriami nuo daiktų.

4.Atliekami veiksmai lyginami su suaugusiojo veiksmais.

5.Atsiranda tendencija veikti savarankiškai.

1.1. Žaidimo samprata, raida, struktūra ir uždaviniai

Daugelis šiuolaikinių vaiko sensomotorinio vystymosi tyrimų remiasi J. Piaget daugiau kaip prieš trisdešimt metų sukurtu teoriniu pagrindu. Jis nustatė, kad iki dvejų metų vaikai yra “sensomotorinio” vystymosi stadijoje. Daug kartų kartodami vieną ar kitą veiksmą, čiupinėdami, vartydami, visaip juos derindami, dėliodami ir tyrinėdami jų formas, vaikai pradeda aptikti veikėjo ir daikto santykį, priemonės ir tikslo ryšį.” Mažieji mokslininkai” dažnai demonstruoja begalinį atkaklumą, stengdamiesi visapusiškai ištirti daiktą arba tol kartoja veiksmą, kol gerai jį įvaldo (10, p.31).

A. Tarasonienė teigia, kad atidus žiūrėjimas į daiktą, bandymas jais manipuliuoti dar nėra žaidimas. Tai tik spontaniškas kiekvieno naujo įgūdžio “lavinimas”. Žaidimas prasideda tada, nurodo A Tarasonienė, kai naujagimis, kūdikis ar ankstyvojo amžiaus vaikas daug kartų kartoja jau išmoktą veiksmą, patirtą malonumo efektą: čiulpimą, garsų burbuliavimą, barškučio judinimą, žaislų išbarstymą ir pan. Tokį mažo vaiko žaidimą priimta vadinti sensomotoriniu žaidimu, nes jo pagrindas – vaiko judėjimo ar aplinkos poveikių sukeliami jutimai, jų efektai (2, p.128).

Knygoje “Ankstyvojo ugdymo vadovas” pateikiami sensomotorinio žaidimo pobūdžiai, etapai bei uždaviniai (2, p.128-131).

Sensomotorinis – judėjimo – žaidimas gali būti trejopo pobūdžio:

• spontaniški judesiai, kurie kyla dėl smegenų žievės nesubrendimo;

• betiksliai, staigūs, be aiškios priežasties vaiko aktyvumo protrūkiai, kurie priklauso nuo susijaudinimo laipsnio ir nesugebėjimo atskirti stimulus;

• kartojimo judesiai, tai yra spontaniškas naujagimio judesių “treniravimas”, kūdikių nuolatinis šliaužimas, laipiojimas, vaikščiojimas, o vėliau mažų vaikų judesių atlikimas sportiniuose žaidimuose

Sensomotorinis – aplinkos pažinimo – žaidimas yra trijų etapų:

• tyrinėjimas, kaip reakcija į naują, patrauklų stimulą, susipažinimas su palyginti nauju daiktu, objektu – čia svarbiausia pats tyrinėjimo procesas, o ne rezultatas;

• manipuliavimas ir valdymas, kai norima daugiau sužinoti apie daiktą, todėl kas nors keičiama, pertvarkoma ir tuo
patyrimas;

• kartojimas su pakeitimais, jų variacijomis, naujai įgytos patirties derinimas prie jau turimų įgūdžių ir mokėjimų, o tai turi įtakos gautos informacijos įsiminimui.

Anot Siuzanos Miller, tyrinėjimo žaidimui būtinos sąlygos yra: patirties stoka ir valdymo procesų nebrandumas, dėl kurio formuluojami klausimai ,kurie vėliau nebus iškeliami, nes smegenų žievė jau bus susiformavusi (20, p.149).

Sensomotoriniu laikotarpiu išryškėja naujo žaidimo pobūdžiai. Kaip teigia A. Tarasonienė, pirmųjų metų pabaigoje – antrųjų pradžioje vaiko žaidimas iš esmės keičiasi. Tai vaizduotės arba simbolinio žaidimo pradžia. ”Simbolinis žaidimas sutampa su vaiko bendravimo gestais ir žodžiais raida, jis – vaiko mąstymo iki kalbos išlavėjimo pagrindas. Žaidimo veiksmas mažam vaikui tolygus žodžiui”(2, p.129).

Simbolinio žaidimo etapai:

• realus daiktas, veiksmas keičiamas kitu daiktu, veiksmu;

• realūs daiktų pakeitimai nebūtini, jie tik įsivaizduojami, menami;

• vaikas sutapatina save su suaugusiuoju, kitu vaiku, gyvūnu, prisimindamas jo vaidmenį ir atitinkamą elgesį.(2, p.129)

Simboliniam žaidimui būdingas naujų ryšių tarp daikto, veiksmo ir žodžio laisvas kūrimas:

• vieni daiktai ar žaislai panaudojami kaip pakaitalas kitiems, kurių tuo metu nėra ar trūksta;

• vaikas tiesiog pervardina daiktus ir su jais atliekamus veiksmus;

• žaidime daiktui-pakaitalui suteikiama nauja (simbolinė ar sutarta) reikšmė, taikomas naujas (simbolinis) jo naudojimo būdas, pavadinama kitu (simboliniu) pavadinimu.(2, p.129)

Dar vėliau vaikas, susitapatinęs su suaugusiais, vaikais, gyvūnais, prisiima jų vaidmenis. Tai dar vieno, kūrybinio žaidimo užuomazgos. Jame vaikas kuria prisiimtą vaidmenį pagal jam vienam žinomas taisykles ir elgiasi žaidime taip, kaip elgtųsi toje situacijoje pamėgdžiojamas personažas (2, p.129).

Kiekvienam žaidimui yra būdinga tam tikra vidinė tvarka, taisyklės, kurias kelia sau pats žaidėjas, diktuoja pasirinktas žaislas, žaidimo aplinka. Knygoje “Ankstyvojo ugdymo vadovas” (p.129) pateikta tokia ryšių tarp daikto, veiksmo ir žodžio struktūros kaita:

VEIKSMAS DAIKTAS ŽODIS

ŽODIS DAIKTAS VEIKSMAS

Toje pačioje knygoje yra apžvelgti tokie žaidimo srities uždaviniai:

• palaikyti gyvą vaiko domėjimąsi viskuo, kas jį supa, sudarant galimybę eksperimentuoti, tyrinėti judesius, daiktus;

• padėti įvaldyti sąlygiškus veiksmus su daiktais ir daiktais – pakaitalais, akcentuojant jų žaidiminį pobūdį, juos išskiriant, pabrėžiant;

• skatinti ir palaikyti vaiko gebėjimą apsimesti “lyg tai”, suvokti, pamėgdžioti ir modeliuoti žaidime įvairias gyvenimo situacijas, suaugusiųjų veiksmus, gestus, kalbą, elgesio prasmę;

• skatinti vaiko iniciatyvą ir aktyvumą, drąsą rizikuoti, siekį patirti sėkmę, suprantant, kad svarbiausia – pats žaidimo procesas, o ne rezultatas (2, p.131)

Naujagimiai be perstojo judina rankas, kojas ir visą kūnelį be jokios matomos priežasties. Netikslūs, nediferencijuoti, kartais juokingi, neturintys tikslo judesiai gali sudaryti žaidimo įspūdį. S. Miller vadina tai “savotišku garo nuleidimu”( 20 , p.143).

Pirmą mėnesį sunku atskirti, kuriuos vaiko judesius galima būtų priskirti žaidimui ir kuriuos pamėgdžiojimui. Piaget teigia, kad pirmą mėnesį veikia įgimti refleksai, ypatingai čiulpimo ir griebimo.

Kai kuria prasme, šio amžiaus žaidimai – tai paprasčiausias atkartojimas. Kūdikiai spontaniškai treniruoja kiekvieną naują gebėjimą. Jie nuolat čiulpia, net kai nieko neturi burnoje, čiauška, net kai niekas jų negirdi, mojuoja kumščiais, kai niekas to neprašo. Šie žaidimai prasideda gana anksti. Jų negalima paaiškinti vien paskatinimo laukimu. Jau 1890m. psichologas Boldvinas pavadino tai reakcija į aplinką. J. Piaget išplėtė šią hipotezę, teigdamas, jog stimulai iš išorinės aplinkos, kurie iššaukia panašias reakcijas, palaipsniui iššaukia antrines reakcijas. Nauji efektai iššaukia atsitiktinius veiksmus, kurie užsitvirtina juos kartojant. Vėliau šie veiksmai bus pakartoti naujose situacijose. Galų gale kūdikis išmoksta pakeisti savo veiksmus ir daro tai sistemingai, siekdamas skirtingų rezultatų. Jis išmėto daiktus, daužo šaukšteliu per stalą ar kita, kas jam duoda daug daugiau informacijos nei kartojimas. Šis procesas – tai sąlygų sudarymas, judesio ir sensorinio įvykio palyginimui. Kaip atlygis tam yra supančios aplinkos pakeitimas (20, p.143 ).

E.Eriksonas pažymėjo, jog labai svarbūs yra vaiko ir motinos santykiai ir tai kokiais būdais motina parodo savo meilę.

Trivarzenas (1980m.) atliko tyrimus ir nustatė, kad žmogaus įtaka vaiko vystymuisi yra žymiai didesnė nei daikto. Jis teigė, kad motinos buvimas šalia atskleidžia vaikui galimybę tyrinėti supančią aplinką. Trivarzenas taip pat aiškina, kad naujagimis sugeba atskirti įvairaus tembro balsus ir sugeba išreikšti visą gamą žmogiškų emocijų. Pirmus tris mėnesius vaikas siekia užmegzti glaudžius emocinius santykius. Moksliniai tyrimai parodė, kad taip pat elgiasi ir negirdintys bei nematantys vaikai ( 18, p.128 ).

1-4 mėnesių vaiko aktyvumas išauga ir sukoncentruotas jis į savo ir motinos kūną. Reiktų pažymėti, jog pirmus keturis mėnesius vaikas domisi daugiausiai žmonėmis, o ne
daiktais. Žaislas jam įdomus tik tiek, kiek suaugęs jį naudoja žaidindamas. “Šiuo periodu (1-4 mėn.) vaikas pradeda žaisti” – sako L. Vedeler (18, p. 129). Vaikas žaidžia su savo rankutėm, trina daiktą ranką, leidžia įvairius garsus. Verksmas įgauna socialinę prasmę, mama jau gali atskirti, ko vaikas nori. Vaikas pradeda šypsotis. Galima įžiūrėti pirmus pamėgdžiojimo požymius. Vaikas jau gali sekti akimis judančius daiktus. Trivorzenas nustatė, kad nuo šešių savaičių kūdikis akimis ieško savo mamos iki tol, kol ji užmezga su juo kontaktą. Šis tyrimas parodo, kad vaikas pats imasi iniciatyvos, ieškodamas bendravimo ir reiškia nepasitenkinimą, kada nesulaukia dėmesio. Vaikas pamato ryškius daiktus ir siekia juos paimti.

4-8 mėnesių vaiko domėjimasis neužsibaigia savo ir motinos kūno tyrinėjimu. Jis jau suvokia, kad jo aktyvumas veikia aplinką ir stengiasi paliesti ranka tuos daiktus, kuriuos mato. Gavęs žaisliuką, mažylis stengiasi atlikti visus įmanomus veiksmus su juo: kiša į burną, kanda, krato, daužo į stalo kraštą. Jeigu rezultatu būna patenkintas, visus veiksmus pakartoja dar kartą. Vaikutis parodo, kad jam patinka ritmiškai pasikartojantys veiksmai. Šio amžiaus vaikas pradeda atpažinti žmones ir daiktus bei juos atsiminti (18, p.130).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2394 žodžiai iš 7817 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.