Stebuklø buvo septyni: Egipto piramidës, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas, Aleksandrijos ðvyturys, Efeso Artemidës ðventykla, Olimpijos Dzeuso statula ir kabantieji Semiramidës sodai.
Jø skaièius lëmë magiðka septyniukës galia, ribotos þmoniø atminties galimybës, antikinio pasaulio uþimtas plotas ir svarbiausia – tradicijø pastovumas. Kada maþdaug III amþiuje prieð mûsø erà kaip tik ðá septynetà kaþkas paskelbë esant stebuklø etalonu, þmonijos dalis, gyvenusi aplinkui Vidurþemio jûrà, pakluso autoritetui, ir tik kai kurie vietiniai patriotai, neneigdami paties principo, stengësi padaryti vienà kità pataisà. Pavyzdþiui, Romos poetas Marcialis septintuoju pasaulio stebuklu laikë Koliziejø, kiti – Aleksandrijos bibliotekà, dar kiti – Pergamo altoriø.
Netrukus stebuklai vienas po kito pradëjo nykti. Jau Romos keliautojas nebûtø pamatæs visø septyniø. O iki mûsø dienø iðliko tik vienas, kuris – kad ir labai paradoksalu – yra visø seniausias, bûtent Egipto piramidës.
Pirmasis stebuklas
EGIPTO PIRAMIDËS
Egipto piramidës – þinomiausi Þemës statiniai. Áþymesniø nerasi. Be to, ir seniausi ið visø áþymiøjø. Ketvirtosios Egipto dinastijos faraonø Chufaus(Cheopso) ir Chafros(Chefreno) milþiniðki antkapiai pastatyti maþdaug prieð penkis tûkstantmeèius, ir nei laikas, nei uþkariautojai nieko negalëjo jiems padaryti. Po to Egipto valstybë gyvavo beveik tris tûkstanèius metø: keitësi faraonai ir karaliai, taèiau piramidës, pastatytos Egipto civilizacijos pradþioje, tebëra impozantiðkiausi ðalies, kartu ir viso pasaulio statiniai. Ðiandien, sakydami, jog 1889 m. Cheopso piramidë nustojo bûti aukðèiausias pasaulio pastatas ir pirmenybæ uþleido Eifelio bokðtui, mes, gretindami abstrakèius negyvus skaièius, tiesiog nutylime, kad ðie statiniai nepalyginami. Aukðtis – tik viena ið piramidës charakteristikø. 137 metrø milþinas (anksèiau piramidë buvo 147 metrø, taèiau jos virðûnë nugriuvo) sukrautas ið 2 300 000 kruopðèiai aptaðytø klintiniø luitø, kuriø kiekvienas sveria daugiau kaip dvi tonas. Tiesiog be jokiø mechanizmø, vien pleiðtais ir kûjais. Luitai bûdavo iðkertami akmens skaldyklose kitapus Nilo, vietoje apdailinami, paskui papirusiniais lynais atvelkami prie vandens, perplukdomi, atitempiami á statybos aikðtelæ ir su piramide augusios kalvos nuoþulniu ðlaitu uþtempiami á virðø. Herodotas tvirtina, kad ði piramidë buvo statoma dvideðimt metø, vienu laiku statyboje dirbo 100 000 þmoniø, kurie bûdavo pakeièiami kas trys mënesiai, ir kiek jø per ðiuos tris mënesius likdavo gyvø, galëjo pasakyti tik faraono raðtininkai – mes nebeþinome, kiek gyvybiø reikëjo paaukoti piramidei, kol ji tapo vieno þmogaus kapu. Á tamsiàjà mirties karalystæ faraonas iðsivedë deðimtis, greièiausiai ðimtus tûkstanèiø valdiniø. Uþtat gerai þinoma, kad ðiame dvideðimt metø trukusiame tautos þygdarbyje, kuris, atrodo, beprasmiðkas, taèiau didingas, niekas daugiau nedalyvavo, tik egiptieèiai ir vergai ið gretimø ðaliø. Kiekvienà statybos etapà uþfiksavo dailininkai, o mûsø dienomis patvirtino archeologai. Prireikus ðià piramidæ bûtø galima pastatyti ið naujo, tiksliai nukopijavus visus statytojø veiksmus: akmens skaldyklose rasta papirusiniø lynø, kuriais ið ten bûdavo iðvelkami luitai, ir akmenskaldþiø árankiø.
Mes þinome, kuo vardu buvo ir netgi kaip atrodë tasai genijus, ko gero pirmasis þmonijos istorijoje paminëtas genijus. Já pripaþino gyvà ir neuþmirðo tûkstanèius metø po mirties. O jeigu taip, tai ir mums reikia þinoti jo vardà – Imchotepas. Leonardas da Vinèis turëjo didá pirmtakà.
Antrasis stebuklas
BABILONO SODAI
Kabantieji Babilono sodai jaunesni uþ piramides. Jie atsirado tuo metu, kai jau buvo sukurta “Odisëja” ir statomi Graikijos miestai. Ir vis dëlto sodai kur kas artimesni senovës Egipto pasauliui negu Graikijos. Sodai þenklina Asirijos-Babilonijos valstybës, senovës Egipto amþininkës ir jos varþovës, saulëlydá.
Kai á Babilonà áþengë Aleksandro Makedonieèio kariuomenë, jis nebebuvo didelës valstybës sostinë, nes uþkariautojai persai já buvo padaræ vienos satrapijos centru. Nors Aleksandras Makedonietis ir nesukûrë në vieno ið pasaulio stebuklø, vis dëlto jis yra þmogus, sudrebinæs visus Rytus ir padaræs didesnæ ar maþesnæ átakà didiesiems praeities paminklams, jø sukûrimui arba þuvimui.
Árengti ðiuos sodus Babilonijos karaliø Nabuchodonosarà paskatino kilnus despoto ágeidis. Nabuchodonosaras mylëjo savo jaunà þmonà – Medijos princesæ, kuri dulkiname ir visai neturinèiame augmenijos Babilone ilgëjosi tyro oro ir medþiø oðimo. Babilono karalius neperkëlë sostinës prie þaliøjø Medijos kalvø, o padarë tai, ko neástengtø kiti mirtingieji. Èia, karðto slënio centre, jis sukûrë tø kalvø iliuzijà.
Statyti sodø – karalienës prieglobsèio – buvo sutelktos visos senosios karalystës pajëgos, visas jo statytojø ir matematikø patyrimas. Babilonas visam pasauliui árodë, kad gali sukurti pirmàjá istorijoje paminklà meilei. Babilono statytojø árengti sodai buvo keturaukðèiai. Aukðtø skliautus rëmë 25 metrø aukðèio kolonos. Aukðtø platformos, sudëtos ið plokðèiø akmens luitø, buvo iðklotos meldø sluoksniu, uþlietu asfaltu ir uþdengtu ðvino lakðtais, kad vanduo neprasisunktø á
þemesná aukðtà. Ant viso to buvo uþpiltas sluoksnis þemës – tokio storumo, kad èia galëtø augti dideli medþiai. Terasomis kylanèius aukðtus jungë platûs nuolaidûs laiptai, iðkloti spalvotomis plytelëmis.