TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………3
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS ISTORIJA………………………………………………………………4
1.1. APSKAITA VERGOVINĖJE SANTVARKOJE……………………………………………………4
1.2. APSKAITA FEODALIZMO EPOCHOJE…………………………………………………………….5
1.3. APSKAITOS RAIDA KAPITALISTINĖJE SANTVARKOJE……………………………….6
2. DVEJYBINIO ĮRAŠO ATSIRADIMO REIKŠMĖ……………………………………………………..7
3. BUHALTERINIŲ SĄSKAITŲ ESMĖ……………………………………………………………………….8
4. BUHALTERINIŲ SĄSKAITŲ SANDARA IR RŪŠYS……………………………………………….8
4.1. SĄSKAITOS……………………………………………………………………………………………………..9
5. SINTETINĖS BEI ANALITINĖS SĄSKAITOS IR SUBSĄSKAITOS…………………………10
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………..11
LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………12
ĮVADAS
Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje
ir Galilėjaus bei Niutono
sistemų sukūrimo idėjos buvo
vienodai reikšmingos.
Kerneris Sombartas
Buhalterinė apskaita
BUHALTERINĖS APSKAITOS ISTORIJA
Apskaitos istorija siekia iki 4000 pr. m. e., kai buvo pradėta registruoti finansines ir kitas operacijas. Maždaug tuo metu įvairūs apskaitos būdai į Europą atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir arabų šalių.
Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje. Tada kiekvienas žmogus atsimindavo kiek ir ko jisai turi. Atsiradus gentims, svarbesnius procesus pradėjo registruoti ir analizuoti genčių vadai ir to pasekoje priimti sprendimus. Kuo labiau dalinosi darbais, ir kuo daugiau atsirasdavo bendro inventoriaus, to labiau iškildavo apskaitos reikšmė.
Labai didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas. Plėtojantis ūkiui atsirado raštas, skaičiai ir pati apskaita. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą.
Tobulėjant apskaitos technologijoms ir kylant pragyvenimo lygiui didėjo apskaitos reikšmė.
Apskaita vergovinėje santvarkoje
Apie apskaitą yra išlikę duomenų senojo Egipto, Babilono, antikinės Romos, Graikijos, Žydų, Uralų, Finikijos, Persijos, Indijos, Centrinės Amerikos ir kitų valstybių rašytiniuose šaltiniuose. Daugiausiai duomenų yra išlikę apie apskaitą senovės Graikijoje ir Romos imperijoje.
Graikijoje buvo keturi apskaitos objektai: prekių apyvarta, banko indėliai, gyventojų turtas ir šventyklų turtas. Didžiausią įtaką apskaitos atsiradimui ir plėtojimui senovės Graikijoje turėjo bankų veikla ir spartus pramonės ir prekybos tobulėjimas. Senovės Graikijoje 420 m. pr. m. e. buvo išleistas Atėnų piniginis įstatymas. Jame nurodyta, kad kas kaldins miestuose savo sidabrines monetas, ir jeigu naudosis ne Atėnų monetomis, svoriais ir matais bet kitomis monetomis, svoriais ir matais, tie bus baudžiami. Šiame įstatyme numatyta, kad kitatautės monetos turi būti pajamuojamos sudarant specialų sąrašą.
Didelį vaidmenį senovės Graikijos apskaitai padarė šventyklos ir bankai. Kai kurių šventyklų ir gerai įrengtų bankų apskaitos duomenys buvo skelbiami. Apskaitos duomenims skelbti buvo naudojamos medinės ar marmurinės lentelės ant kurių rašoma įrėžiant ar užrašan dažais. Apskaitos duomenis kontroliavo specialus asmenys. Romos imperijoje buvo išvystyti registrai. Romos imperijoje buhalterijos knygos buvo naudojamos pradedant provincijomis ir baigiant imperatoriaus rūmais. Imperatoriaus rūmai turėjo savo apskaitos skyrių. Jame dirbę kasininkai ir sąskaitininkai buvo vadinami logografais. Romėnų pirkliai turėjo įrengtus kambarius, kuriame buvo rašomos namų ūkio pajamų – išlaidų knygos.
Romos imperijoje buvo siekiama nustatyti ūkinės veiklos rezultatus. Tai buvo daroma inventorizuojant turimą turtą. Romėnai turėjo dvi inventorines knygas: brevarium (brevarium imperi) ir libellum. Pirmoje knygoje buvo apskaitomas valstybei priklausantis turtas, miškai, bankai, armija ir kt., o antroje privatiems asmenims priklausantis turtas. Rinkti mokesčius ir jų apskaitai buvo statomi specialus namai – pajamų vilos.
Iš Romos imperijos laikų yra išlikę apskaitos terminai, pvz., aria – kasa, ratio – sąskaita, liber – knyga, nomen facere- įrašyti straipsnį arba skolą į knygą ir kt. Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje buvo naudojamos matų ir svorių sistemos, sukurti pirmi skaičiavimo prietaisai, romėniškoji numeracija. Apskaitoje pradėta nurodyti kas ir kokias išlaidas padarė. Senovės Graikija ir Romos imperija padarė didelę įtaką apskaitos raidai kituose senovės valstybėse.
Apskaita feodalizmo epochoje
Žlugus Romos imperijai žlugo vergovė ir klestėjo amatai. Kartu suprastėjo ir išvystyta apskaita. Maždaug apie XI – XV a. amatai atsiskyrė
nuo žemės ūkio ir pradėjo plėtotis miestai, prekyba, amatai ir pinigų sistema ir to pasekoje apskaita, pradėtas naudoti dvejybinis įrašas.
Svarbų įnašą į apskaitą įnešė krikščioniškoji cerkvė. Cerkvė užsiiminėjo ūkine veikla, bankininkyste, prekyba. Daugelyje knygų operacijos chronologiškai registruojamos. Pagrindinis apskaitos objektas buvo skolos. Atidavus skolą įrašas buvo išbraukimas bet tai buvo labai ne patogu jei skola buvo atiduodama dalimis, todėl chronologiška tvarka pradėta registruoti ir skolos atidavimas. Įprastai įrašai buvo rašomo juodraštyje, atminčiai. Iš čia atsirado atmintinės knyga, arba memorialas (lot. memoria – atmintis). Buvo įrašų formulės, pvz., cia dato – jis davė mums ir pan. diabire – jis privalo turėti. Asmenims su kuriais buvo dažnai vykdomos ūkinės operacijos, knygose buvo skiriami atskiri puslapiai. Feodalizmo laikotarpyje pradėta naudoti arabiška skaičių sistema, knygų spausdinimo išradimas skatino apskaitą. Sparčiai tobulėjo apskaitos knygos ir jose daromų įrašų technika. Ypač palčiai buvo naudojamos įvairios knygos Italijoje. Pajamas pradėta rašyti vienuose knygos puslapiuose, išlaidas kituose. Apskaitos knygos skyrėsi pagal įrišimo būdą ir spalvą. Pvz., buvo žinomos Juodoji knyga, Baltasis pirmasis sąsiuvinis, Geltonoji antroji knyga ir t. t.