Nematerialaus turto apskaita
5 (100%) 1 vote

Nematerialaus turto apskaita

TURINYS

1.Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………..2

2. Nematerialiojo turto pripažinimas…………………………………………………………………………………..3

3. Nematerialiojo turto įsigijimo registravimas apskaitoje……………………………………………………..6

4. Nematerialiojo turto sukūrimo registravimas apskaitoje…………………………………………………….8

5. Nematerialiojo turto eksploatavimo ir kitų vėlesnių išlaidų apskaita………………………………….10

6. Nematerialaus turto amortizacija…………………………………………………………………………………..11

7. Nematerialaus turto vertės sumažėjimas ir nurašymas……………………………………………………..14

8. Baigiamosios nuostatos………………………………………………………………………………………………..16

9. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios

formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir

netiesioginės ekonominės naudos.

Fizinės daiktinės struktūros neturintis turtas, kuris nėra nei pinigai, nei pinigų ekvivalentas, priskiriamas nematerialiam turtui. Tokiam turtui priskiriami prekių ženklai, patentai ir licenzijos, autorių ir gretutinės teisės, taip pat atliktų plėtros darbų išlaidos, įsigytos kompiuterių programos ir įsigytas prestižas. Nematerialaus turto apskaitą ir atspindėjimą finansinėje atskaitomybėje reglamentuoja 13-asis VAS „Nematerialusis turtas“, priimtas 2004 m. gruodžio 18 d. Šis standartas nėra taikomas teisių į mineralinius išteklius, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių tyrinėjimo ir gavybos išlaidų apskaitai, taip pat atidėtųjų mokesčių turto, prestižo, finansinių popierių, gauto pagal draudimo įmonių ir draudėjų sandorius nematerialaus turto bei įsigyto perleidimo tikslais nematerialaus turto apskaitai.

NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą

ir šiuos pripažinimo kriterijus:

1. pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;

Nematerialusis turtas yra ilgalaikio turto sudedamoji dalis. Nematerialiuoju turtu

pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo

įmonė disponuoja, kuris gali būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti

tiesioginės ar netiesioginės ekonominės naudos. Nors standarte nenurodoma turto

naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik tas turtas, kuris naudojamas

įmonėje ilgiau nei vienerius metus.

2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta

nuo kito turto vertės;

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti

patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės

nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai

nustatyti nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami

pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o pasigaminimo savikaina gali

būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos

ir kitų gaminant turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.

3. įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis

kitiems.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:

– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo tikslams, nuomoti,

parduoti, išmainyti ir t.t.;

– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą,

taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis.

Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo

turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik

formalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.

Įvertinti būsimąją nematerialiojo turto ekonominę naudą yra sudėtinga dėl didelio šio

turto objektų neapibrėžtumo. Vieni nematerialiojo turto objektai siejami su produktų

tobulinimu ir gamyba (patentai, autorių teisės, plėtros darbai), kiti – su paklausos kūrimu

ir laikymu (prekių, paslaugų ženklai). Būsimoji ekonominė nauda, kurios nei dydis, nei

gavimo laikas dažnai nėra apibrėžtas, gali būti ir labai didelė, ir lygi nuliui.

Būsimąją ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių

ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įmonės

naudojamo nematerialiojo turto.

Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė.

Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudos

bei uždrausti kitiems ja naudotis. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą

ir jo
teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tai gali būti

autorių ar panašios teisės.

Dažniausiai įmonės gali kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą

turėdamos tam juridines teises, kurios gali būti priverstinai įgyvendinamos įstatymų

nustatyta tvarka.

Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti:

1. prekių ženklai;

2. patentai ir licencijos;

3. autorių ir gretutinės teisės;

4. teisė demonstruoti kino filmus;

5. plėtros darbai;

6. kompiuterių programos;

7. prestižas.

Jei įmonė įgyja patentą, jis apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto dalyje, tačiau

dažniau patentai neparduodami – patento savininkas suteikia teisę naudotis patentuotu

išradimu. Tokiu atveju pirkėjo apskaitoje registruojamas nematerialusis turtas – teisės ar

licencijos. Jei patentas sukuriamas įmonės viduje (įmonė užpatentuoja gaminį ar gamybos

būdą, technologiją), jo savikainą turėtų sudaryti tik išradimo patentabilumo įrodymo

išlaidos ir registravimo mokesčiai. Visos patentuojamo gaminio ar gamybos būdo

sukūrimo išlaidos į patento įsigijimo savikainą neįskaitomos ir nurašomos į sąnaudas

kaip tyrimo darbų išlaidos, nors kartais gali būti pripažįstamos plėtros darbais, jei atitinka

šio standarto 30 ir 31 straipsniuose nurodytus reikalavimus.

Jei įmonė įgyja licenciją, pvz., valstybės suteikiamą leidimą užsiimti tam tikra veikla, ir

licencijos įsigijimo savikaina yra reikšminga, įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kurį

amortizuoja per licencijos galiojimo laikotarpį, o jei licencija yra suteikta neribotam laikui,

įmonė turėtų amortizuoti ją per laikotarpį, kuriuo numato užsiimti licencijuojama veikla.

Jei įmonė įgyja licenciją iš kitų įmonių kaip sutartinę teisę naudotis patentuotu gamybos

būdu, technologija ir t.t., apskaitoje pripažįstamas nematerialusis turtas.

Įmonės įsigytos kompiuterių programos (apskaitos, gamybos procesų valdymo ir t.t.),

duomenų bazės pripažįstamos nematerialiuoju turtu, tačiau jei įmonė pati susikuria šias

programas ketindama naudoti savo veikloje, jų sukūrimo išlaidos dažniausiai

pripažįstamos sąnaudomis.

Įmonė gali susikurti interneto tinklalapį. Toks tinklalapis gali būti naudojamas įvairiems

tikslams, tokiems kaip įmonės produkcijai ir paslaugoms propaguoti ir reklamuoti,

elektroninėms paslaugoms teikti, produktams realizuoti ir t.t. Sukurtas tinklalapis turėtų

būti pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jeigu įmonė įvykdo ne tik bendruosius

pripažinimo ir pirminio įvertinimo, bet ir šio standarto 31 straipsnio reikalavimus.

Plėtros veikloje gali būti sukurti ar pagaminti bandomieji pavyzdžiai, kurie turi

materialią formą, tačiau šiuo atveju materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes

pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą, todėl šios išlaidos priskiriamos

nematerialiajam turtui.

Apskaitoje yra ir kitų objektų, kurie neturi materialios formos, – tai debitorinės skolos,

būsimųjų laikotarpių sąnaudos, vertybiniai popieriai ir pan. Kai kurie nematerialiojo

turto objektai formaliai turi materialią išraišką, tačiau ši savybė yra antrinė. Tokiems

objektams galima priskirti plėtros veikloje sukurtus ir pagamintus bandomuosius

pavyzdžius, turinčius materialią formą. Jų kūrimo ir gamybos išlaidos priskiriamos

nematerialiajam turtui, nes pagrindinis tikslas kuriant ir gaminant bandomuosius

pavyzdžius yra produktą tobulinti, t.y. nematerialumo požymis yra svarbesnis nei

materialiojo turto požymis.

Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito

jos turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas

atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamas

nuo kito turto ir kuria būsimąją ekonominę naudą tik kartu su kitu turtu, jis gali būti

pripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią būsimąją ekonominę naudą ji

gaus iš to nematerialiojo turto.

Nematerialiojo turto apibrėžime, be nematerialumo, nurodomi kiti du svarbūs

nematerialiojo turto pripažinimo kriterijai – tai turi būti identifikuojamas ir nepiniginis

turtas. Požymis „nepiniginis“ leidžia atskirti nematerialųjį turtą nuo kitų turto grupių

(pvz., finansinio turto). Identifikuojant turtas įvardijamas ir atskiriamas nuo kitų turto

rūšių. Nematerialųjį turtą galima atskirti nuo kito turto, jei įmonė gali jį nuomoti, parduoti,

iškeisti, neprarandant ateities ekonominės naudos iš kito turto, naudojamo toje pačioje

veikloje. Tačiau atskirumas nėra būtina nematerialiojo turto identifikavimo sąlyga, nes jį

galima identifikuoti ir kitais būdais.

Įmonės darbuotojų kvalifikacija, vidaus išlaidos, patirtos siekiant sukurti / sudaryti

pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonės

patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašaus

pobūdžio išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jos negali

būti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų, todėl jos negali būti pripažįstamos kaip

atskiras nematerialusis turtas.

Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos

sąnaudomis jų susidarymo metu. Išlaidų, kurios pripažįstamos
tik

jos patiriamos, pavyzdžiai:

1. veiklos pradžios išlaidos (pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos, tokios kaip išlaidos

teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos, išlaidos naujai

gamyklai atidaryti, naujam verslui ar veiklai pradėti, tokios kaip išlaidos iki atidarymo,

veiklos ar gamybos pradžios);

2. darbuotojų mokymo;

3. reklamos ir reprezentacinės;

4. įmonės ar įmonės dalies perkėlimo ar reorganizavimo.

Įmonė gali patirti išlaidų, kurios vėliau sukuria tam tikras teises ir privilegijas. Kadangi

apskaitoje negalima patikimai įvertinti šių teisių ir privilegijų įsigijimo (pasigaminimo)

savikainos, patirtų išlaidų negalima atskirti nuo verslo plėtros ir palaikymo išlaidų,

negalima nustatyti sukurtų teisių ir privilegijų naudingo tarnavimo laiko, tokios išlaidos

pripažįstamos veiklos sąnaudomis.

Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės

viduje.

Įmonė gali įsigyti nematerialųjį turtą iš išorės šaltinių (pirkdama iš kitų fizinių ar juridinių

asmenų, gaudama nemokamai, mainais į kitą turtą ar paslaugas, išleidžiamus nuosavybės

vertybinius popierius (akcijas) ir pan.). Visas atskirai įsigytas nematerialusis turtas

pripažįstamas turtu, nes visada tikėtina, kad įmonė gaus to turto teikiamą ekonominę

naudą, ir jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Nematerialusis turtas gali

būti sukurtas ir įmonės viduje, tačiau ne visi viduje sukurti nematerialieji objektai

pripažįstami turtu apskaitoje (pavyzdžiui, nepripažįstami viduje sukurti prekių ženklai,

klientų sąrašai ir panašūs straipsniai).

NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina.

Nematerialusis turtas apskaitoje turi būti įvertintas įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina. Turto įvertinimas įsigijimo savikaina parodo realią sandorio vertę, kuri gali

būti patikrinta. Įsigijimo savikaina sandorio metu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriai

rinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosios nematerialiojo

turto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų, kompetentingų ir ketinančių šį

sandorį įvykdyti šalių, remiantis kiek galima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitus

rinkos sąlygoms panašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turto

įsigijimo savikaina neturi būti perkainojama.

Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo įsigijimo savikaina

gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu.

Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikainą,

nes turto įsigijimą liudija atitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtu

sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina

gali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo

jėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.

Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar

mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus

negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos

tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimai

už teisines paslaugas).

Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro

jo:

-pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas, įskaitant

negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz., negrąžintiną pridėtinės vertės

mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės

veiklos sąnaudas.

– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu ir

paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines,

konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.).

Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos, taip pat

palūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti.

Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojant nematerialiojo turto

įsigijimo savikainos sąskaitas ir kredituojant atitinkamas turto ar įsipareigojimų sąskaitas:

Kai nematerialiojo turto objektas įsigyjamas išsimokėtinai, brangiau nei jo tikroji vertė,

ir kai mokėjimo laikotarpis viršija 12 mėnesių, o sutartyje palūkanos nenumatytos arba

jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, toks turtas apskaitoje turi

būti registruojamas tikrąja verte, be palūkanų. Todėl įsigijimo savikaina apskaičiuojama

diskontuojant visą mokėtiną sumą iki tikrosios vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

Skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės pripažįstamas palūkanų sąnaudomis,

kurias įmonė nurašys į finansinės veiklos sąnaudas visą mokėjimo laikotarpį.

Įsigyjant verslą, įsigyjančioji įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kuris atitinka

šiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus, net jei šis turtas nebuvo pripažintas

įsigyjamosios įmonės finansinėje atskaitomybėje. Jei nematerialiojo turto, įsigyto

sujungus
verslą, įsigijimo savikaina (t.y. tikroji vertė) negali būti patikimai įvertinta,

šis turtas nepripažįstamas kaip atskiras nematerialusis turtas.

Įsigyjamosios įmonės nematerialiojo turto objektai dėl įvairių priežasčių gali būti

nepripažinti turtu jos finansinėje atskaitomybėje. Tai dažniausiai yra įmonės viduje

sukurtas nematerialusis turtas, kurį pripažinti draudžia šio standarto nuostatos,

pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklai, klientų sąrašai ir pan. Kartais pačios įmonės dėl

vienokių ar kitokių priežasčių nepripažįsta nematerialiojo turto, nors pagal šio standarto

nuostatas jį galima pripažinti, pavyzdžiui, plėtros darbų, sukurto prekybos internetu

tinklalapio ir pan. Kadangi įsigyjančioji įmonė šį turtą gali identifikuoti, jos finansinėje

atskaitomybėje jis turi būti įvertintas ir parodytas tikrąja verte.

Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą.

Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas ne tik atsiskaitant pinigais ar jų ekvivalentais,

bet ir mainais į kitą nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, finansinį turtą, atsargas, paslaugas.

Jei nematerialusis turtas yra įsigytas mainais į išleidžiamus nuosavybės

vertybinius popierius, jo įsigijimo savikaina yra šių nuosavybės vertybinių popierių

tikroji vertė.

Vertybinių popierių, kurie kotiruojami Vertybinių popierių biržoje arba kuriais prekiaujama

kitose reguliuojamose nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose, tikroji vertė

yra rinkos kaina. Kitų vertybinių popierių, kuriais neprekiaujama vertybinių popierių

rinkose, tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į nuosavą kapitalą, tenkantį vienai akcijai,

numatomą grynąjį pelną, tenkantį vienai akcijai, kainą, kuria buvo prekiaujama panašių

įmonių akcijomis ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vertybinių popierių tikrajai vertei.

Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų

sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas.

Kai mainomo turto vertė nurodyta mainų sutartyje, mainais gauto nematerialiojo turto

įsigijimo savikaina nustatoma prie sutartyje numatytos turto vertės pridedant su mainais

susijusias išlaidas, taip pat tiesiogines turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidas.

Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas

įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turtą, kuris

panašiai naudojamas toje pačioje verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo

savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)

iš mainų sandorio neatsiranda.

Jei sudarius mainų sutartį atsiskaitoma turtu ir pinigais, toks sandoris vertinamas

kaip nepanašios paskirties turto mainų sandoris.

Jei sudarius mainų sandorį atsiskaitoma turtu ir pinigais, įsigyto nematerialiojo turto

įsigijimo savikaina lygi mainų sutartyje nurodytai vertei, o jei ji nenurodyta – atiduoto

turto tikrajai vertei, pakoreguotai kiekviena gauta (gautina) ar sumokėta (mokėtina)

pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, pridėjus visas su mainais susijusias išlaidas ir gauto

turto paruošimo naudoti išlaidas. Apskaitoje registruojamas mainų pelnas ar nuostoliai,

lygūs mainų sutartyje nurodytos arba atiduoto turto tikrosios vertės ir jo balansinės

vertės skirtumui.

NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Kuriant turtą įmonės viduje, išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros

išlaidas. Jei įmonė negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos

priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo

laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Įmonė savo jėgomis gali susikurti nematerialiojo turto objektus. Dažnai sudėtinga įvertinti,

ar viduje sukurtas nematerialusis turtas atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus,

nes sunku įvertinti:

– ar šis turtas yra identifikuojamas;

– ar šis turtas kurs būsimąją ekonominę naudą;

– kada šis turtas atsiranda;

– kokia šio turto pasigaminimo savikaina.

Dažnai nematerialiojo turto kūrimo išlaidų negalima atskirti nuo viso įmonės verslo

plėtros, viduje sukurto prestižo palaikymo ir didinimo išlaidų.

Vertindama, ar viduje sukurtas nematerialusis turtas atitinka pripažinimo kriterijus, įmonė turto kūrimo procesą turi klasifikuoti į:

– tyrimų etapą;

– plėtros etapą.

Jeigu įmonė negali atskirti tyrimo išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos pripažįstamos

sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos. Tyrimo išlaidas atskirti nuo

plėtros išlaidų sudėtinga, kai jau tyrimo etape sukuriamos naujos technologijos, sistemos,

produktai ir pan.

Tyrimų išlaidų pavyzdžiai gali būti:

1. veikla, skirta įgyti naujų žinių;

2. gautų žinių įvertinimas ir jų pritaikymas;

3. alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar paslaugų

ieškojimas.

Tyrimai – tai originali suplanuota veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikos

žinių, kurios galbūt bus naudingos kuriant naujus gaminius, paslaugas ir panašiai.

Tyrimai būna fundamentiniai, kuriais nesiekiama gauti konkrečių praktinių rezultatų, ir

taikomieji, kuriais siekiama gauti konkrečius rezultatus.

Plėtros

išlaidų pavyzdžiai gali būti:

1. pavyzdžių ir modelių projektavimas, konstravimas ir išbandymas prieš pradedant

gaminti ar naudoti;

2. instrumentų, įrankių pavyzdžių, formų ir atspaudų projektavimas pagal naujas

technologijas;

3. bandomosios įrangos, kuri skirta ne komercinei gamybai, projektavimas,

konstravimas ir eksploatavimas;

4. pasirinktų naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų ar

paslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.

Plėtra – tyrimų rezultatų ar kitų žinių bei patirties taikymas planuojant arba kuriant naujus

ar iš esmės pagerintus produktus (medžiagas, įrengimus, gaminius, procesus, sistemas

ar paslaugas) prieš pradedant komercinę jų gamybą ar naudojimą.

Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti pripažįstamos

tada ir tik tada, kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:

1. ji turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti plėtros darbus;

2. ji ketina baigti kurti nematerialųjį turtą ir jį naudoti arba parduoti;

3. ji sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;

4. nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;

5. ji gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas.

Norint plėtros etape susidariusias išlaidas pripažinti nematerialiuoju turtu, turi būti

patenkinamos visos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Įmonė turi įrodyti, kad ji

ketina užbaigti kurti nematerialųjį turtą, gali ir turi išteklių tai atlikti, sukurtas nematerialusis

turtas teiks įmonei tiesioginę ar netiesioginę ekonominę naudą ateityje.

Kol įmonė negali patenkinti bent vienos iš pateiktų sąlygų, plėtros darbų išlaidos

nepripažįstamos nematerialiuoju turtu ir nurašomos į veiklos sąnaudas.

Įmonės viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina yra suma

išlaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai nematerialusis turtas pirmą kartą

atitiko šiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus. Įmonės viduje sukurto

nematerialiojo turto išlaidomis gali būti:

1. išlaidos medžiagoms ir paslaugoms, naudojamoms ar suvartojamoms kuriant

turtą;

2. darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių kuriant turtą, darbo užmokestis ir su juo

susiję mokesčiai;

3. kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto kūrimu, tokios kaip juridinių teisių

registravimo rinkliavos ir kuriant turtą naudojamų patentų bei licencijų amortizacija;

4. pridėtinės išlaidos, kurios kuriant turtą yra būtinos, gali būti patikimai įvertintos

ir pagrįstai priskirtos tam turtui. Pridėtinių išlaidų paskirstymas atliekamas tais

pačiais būdais kaip ir gaminant materialųjį turtą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3234 žodžiai iš 6466 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.