Ilgalaikio turto apskaita
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikio turto apskaita

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBASTURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………….

……………………………………………………………..3

1. ILGALAIKIO TURTO

ESMĖ………………………………………………………………

………………………….4

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS

TURTAS…………………………………………………………….

………….5

2.1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto

apskaita……………………………………………..6

2.1.1 Ilgalaikio materialiojo turto

įvertinimas………………………………………………………..

…7

Įsigijimo

savikaina………………………………………………………….

……………………………….7

Perkainota

vertė……………………………………………………………..

……………………………….9

2.2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo

apskaitos principai………………10

2.3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų

apskaita…………………11

Tiesiogiai proporcingas

būdas……………………………………………………………..

……………14

Produkcijos

būdas……………………………………………………………..

…………………………….15

Metų skaičiaus

būdas……………………………………………………………..

………………………..15

Dvigubai mažėjančios vertės

būdas……………………………………………………………..

…….16

2.4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo

apskaita…………………………………………………………..

17

2.4.1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo

ypatumai………………………………………….17

2.4.2. Ilgalaikio materialiojo turto

nurašymas………………………………………………………..183. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO

APSKAITA………………………………….20

3. 1. „X“ įmonės charakteristika

………………………………………………………………….

………………….20

3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita

………………………………………………..20

3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo

apskaita…………………………….21

IŠVADOS IR

SIŪLYMAI…………………………………………………………..

………………………………………26

LITERATŪRA…………………………………………………………

………………………………………………………..27

PRIEDAI……………………………………………………………

……………………………………………………………..28

ĮVADAS

Buhalterinė apskaita, privaloma visoms įmonėms.

Apskaita – nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų

analizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas.

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros

sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis

kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius

rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina

ilgalaikis turtas- pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių

dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šis per vieną

gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu

ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį

tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir

parduotų prekių savikainą.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės

kiekviename versle turi būti saugomas ir vertinamas.

Ilgalaikis turtas- turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai

gauti ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės

nusistatytą.

Šio darbo tikslas – atskleisti ilgalaikio materialaus turto apskaitą.

Darbo objektas – „X“ įmonės ilgalaikio materialaus turto apskaita.

Uždaviniai:

1) Apibūdinti ilgalaikį materialųjį turtą;

2) Išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą;

3) Nustatyti ilgalaikio materialiojo turto netekimo, perleidimo ir

nurašymo apskaitą;

Metodologija:

✓ Mokslinė literatūra;

✓ Dokumentai;

✓ Spauda.

1. ILGALAIKIO TURTO ESMĖ

Įmonės įsigytu turtu laikomas ne tik nusipirktas, bet ir pačios įmonės

pasigamintas naujas (įskaitant pastatytą) turtas. Be to, turtas gali būti

įsigyjamas ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais nuosavybės teisės

įsigijimo pagrindais (pavyzdžiui, įgyjamąja senatimi ir kt.) (Kvedarienė

A., 2002,p18)

Pagal Kvedarienę (2002) ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas

vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius

metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už nustatytą kainą. Šio turto

įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo

arba amortizacijos laikotarpį.

Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną

apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Būtina pažymėti, kad ilgalaikiu

turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį

ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį- laikotarpį, per

kurį uždirbamas pelnas. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį

visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas

nesunaudojamas- ilgalaikiu turtu.

Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairovė

kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo

ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina

sugrupuoti- suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtas

suskirstytas į penkias dideles grupes: formavimo savikaina, nematerialusis

turtas, materialusis ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir po

vienerių metų gautinos sumos. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu,

atsiradusiu formuojant įmonę- kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos

įmonės veiklą, keičiant jos veiklos profilį ir pan. Nematerialusis turtas

išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, kiek įmonė turi teisių ir kitų

panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol

egzistuoja pati įmonė. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek

įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus

dydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti

skolų bankui ar tiekėjams grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir

akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės

sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu

ilgalaikio materialiojo turto kainą iš tikrųjų veikia tik infliacija.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad

atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitose

įmonėse. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius

trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. (Kalčinskas G., 1997,p212-214)

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Pagal Kalčinską ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai

reikšmingą vaidmenį daugelio įmonių veikloje, nes jo neturint galima nebent

teikti paslaugas. (2003)

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Žemė |

| | |Pastatai |

| | |Gamtiniai ištekliai |

| | |Kitas nekilnojamasis |

| | |turtas |

| |Kilnojamasis (aktyvus) |Įrengimai |

| | |Baldai |

| | |Transporto priemonės |

| | |Kitas kilnojamasis turtas|

Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį ir

nekilnojamąjį turtą. Kilnojamasis turtas- tai daiktai, kurie gali būti

lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Nekilnojamasis turtas- daiktai,

susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jų esmės ir nesumažinus jų vertės. Įmonė už nekilnojamąjį turtą

privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. (Ivanauskienė A., 2004,p174)

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui,

jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

1) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais

laikotarpiais;

3) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4) perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

(Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti,

naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį

turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.)

Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti, nors ir

neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p101-102)

1. Įsigyjamo ir

turimo ilgalaikio materialiojo turto apskaitaBuhalterinė apskaita privaloma visoms įmonėms. Apskaita- nuoseklus

įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjų

įvykių prognozavimas. (Kaip tvarkyti, 1995,p5)

Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,

kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu

turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą

pagal paskirtį. Visas materialusis ilgalaikis turtas balanse fiksuojamas

tokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės,

kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas

(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai

apmokėjimai. Šitaip suskirsčius įmonėje lengviau kaupti informaciją apie

skirtingas funkcijas atliekantį materialųjį ilgalaikį turtą ir prireikus tą

informaciją operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį

sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto

likvidumo mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu- žeme ir

baigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.

Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A

skyriaus trečiojoje grupėje:

Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga

tuo, jog vienintelė iš materialiojo ilgalaikio turto nenudėvima. Apskaitoje

užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosi

ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant. Visais

atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos

įsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias padaro įmonė.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už

juos tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis. Jeigu pastatai

perkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta

kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti,

vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus

pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos

išlaidos, susijusios su pastato pastatymu. Balanso straipsnyje statiniai ir

mašinos parodomi įmonės pasistatyti ar nupirkti statiniai, sumontuotos

konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilgą laiką

gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinę vertę taip pat

įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu.

Transporto priemonės- tai lengvieji arba krovininiai automobiliai,

autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Jas įmonė įsigyja, kad

naudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės

darbuotojus. Pridėtinė vertė apskaitoje turi būti apskaičiuojama pridėjus

prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto priemonių

pirkimu. Tas pats pasakyta ir apie kitus įrenginius ir įrankius.

Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas

materialusis ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios

nuomos sutarčių pagrindu. Atvaizduojamos visos anksčiau aptartos

materialiojo ilgalaikio turto rūšys. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir

įmonės suteikto nemokamai disponuoti materialiojo ilgalaikio turto vertė.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms

išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje

veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis

turtas neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos

visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonės

gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti ir pati

įmonė.

Taigi materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visada turi

būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina, užfiksavus ją

apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. (Kalčinskas G.,

1997,p217-219)

1. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis pripažinimo kriterijus, jį

įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką,

jis gali būti apskaitomas vienu šių būdų:

1) įsigijimo savikaina;

2) perkainota verte

Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi įvertinimo būdai.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p102)

Įsigijimo savikaina

Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas

apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte

(įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas).

Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinė

įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą.Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina- sumokėta (mokėtina) pinigų ar

pinigų ekvivalentų suma ar kito
atiduoto ar sunaudoto turto, kuris

naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą galima apskaičiuoti taip:

PIRKIMO KAINA

– PIRKIMO NUOLAIDA

+ PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS

= ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

Papildomos įsigijimo išlaidos- tai visos išlaidos, susijusios su

ilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą, pakrovimo,

iškrovimo, transportavimo, komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir kt.

išlaidos, bei visos išlaidos ruošiant naudoti. Jei už tą pačią sumą

įsigyjami du skirtingi daiktai, juos apskaitoje būtina išskirti. Tokiais

atvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti,

kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui.

Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina neįskaitomas

pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės

mokestis yra negrąžinimas.

Įsigyjant turtą, gali būti pasinaudota banko paskolomis. Palūkanos į

įsigijimo savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių

sąnaudomis. (Ivanauskienė A., 2004,p175-176)

Pagal Zakalskienę (2002, p6-7) ilgalaikiam turtui įsigyti skolintų lėšų

palūkanos, susikaupusios:

• Iki to turto naudojimo pradžios, apskaitoje kapitalizuojamos kaip

formavimo savikaina.

Perdavus turtą naudoti, palūkanos pridedamos prie turto įsigijimo

savikainos ir amortizuojamos per to turto naudingo eksploatavimo laiką.• Kitais laikotarpiais (perdavus naudoti) priskiriamos ataskaitinio

laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.

Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.

Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turto

gamyboje sunaudotų žaliavų, medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimo

savikaina, tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Į tokio turto

įsigijimo savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos

sąnaudos. (Ivanauskienė A., 2004)

Perkainota vertė

Įmonės gali taikyti ilgalaikio turto vertei teisingai parodyti ir

perkainotos vertės būdą. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti

šio perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas

įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas

perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte,

atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės pokytį. Jei įmonė visą

ilgalaikį turtą ar jo grupę apskaito perkainotos vertės būdu pagal savo

nustatytą apskaitos politiką, nepriklausomi specialistai- trečiųjų šalių

atstovai, perkainoti turi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Jei tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė nuolat reikšmingai kinta,

tokį turtą reikia perkainoti dažniau.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo schema

Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė padidėja, toks

padidėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto

vertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas (rezultatai), bet jei

ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė sumažėja, toks

sumažėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto

vertės sumažėjimas ir pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl

turto vertės sumažėjimo, jei šis turtas anksčiau nebuvo perkainotas

didinant jo vertę. Jei ilgalaikio turto vienetas anksčiau buvo perkainotas

ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, sumažėjus turto

vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas

perkainojimo rezervas. Jei jo turto perkainojimo rezervo suma yra mažesnė

už turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimo

rezervo sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto

vertės sumažėjimo. Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė

padidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvo

pripažintos sąnaudos, apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p104-105)

2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo apskaitos

principaiIlgalaikio turto vertė gali didėti ne tik įsigyjant šį turtą, bet ir

kai kuriais kitais atvejais. Kartais įmonės gali patirti tam tikrų išlaidų,

susijusių su jau naudojamo ilgalaikio materialiojo turto tobulinimu. Tai

ilgalaikio turto rekonstrukcijos- įvairūs pertvarkymo bei kitokio

tobulinimo darbai, ar šio turto remontų sąlygojamos išlaidos.

Ilgalaikio turto eksploatavimo metu gali būti daromos įvairios

išlaidos, susijusios su šio turto priežiūra bei jo tobulinimu. Atliekant

rekonstrukciją- esminius ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo ar

tobulinimo darbus- gali ne tik pailgėti turto naudojimo laikas, bet ir

pasikeisti ar tobulėti jo atliekamos funkcijos, kitaip tariant, padidėti

ilgalaikio turto naudingumas arba netgi pasikeisti tą turtą naudojant

uždirbamų pajamų pobūdis.

Kita ilgalaikio
tobulinimo kryptis- turto savybių atkūrimas,

atstatymas tų jo savybių, kurias turėjo iki jo naudojimo pradžios. Atlikus

didelius ilgalaikio materialiojo turto remonto ar atnaujinimo darbus,

paprastai pailgėja turto eksploatavimo laikas, tačiau pats turtas iš esmės

lieka toks pat. Tokios paskirties išlaidų suma nedidina pradinės turto

vertės, tačiau mažina suremontuoto ar atnaujinto turto nusidėvėjimą, dėl to

taip pat padidėja turto likutinė vertė bei gali pailgėti rekonstruoto turto

nusidėvėjimo laikas.

Remonto, kuris iš esmės nepailgina ilgalaikio turto naudojimo laiko ar

yra atliekamas profilaktikos tikslais ilgalaikio turto būklei palaikyti ar

saugumui užtikrinti (jis vadinamas einamuoju remontu), išlaidų sumos

priskiriamos prie ataskaitinio laikotarpio sąnaudų. Tokio remonto suma

atspindima sąnaudų klasės sąskaitos Nr. 6111 remontas ir eksploatacija

debete.

Ilgalaikio materialiojo turto vertė gali didėti ne tik rekonstruojant

ar remontuojant šį turtą. Jo vertė gali didėti, pavyzdžiui, dėl infliacinių

procesų šalyje. (Kalčinskas G., 2003,p456-258)3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų

apskaitaĮmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje

apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir

nevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo bei sąlygotumo pradas,

todėl be rimto teorinio pasirengimo šio proceso pavaizduoti buhalterinės

apskaitos priemonėms nepavyktų. Juolab kad egzistuojant per ilgesnį laiką

vis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra vadinamas ir moralinis,

kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staiga

pasensta, nes jos funkcijas gali atlikti sukurta nauja- našesnė, pigesnė ar

tobulesnė kokiais nors kitais parametrais. (Kalčinskas G., 2003,p460)

Pagal Ivanauskienę nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto

nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą

planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto

ekonominės vertės kitimą. (2004)

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą

metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo

naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip

nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo

sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi ir

kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas

turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė,

kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol

galiausiai Nudėvėjimo (-) sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Vadinasi,

ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina per visą jo naudojimo

laikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją ar

paslaugas, sudėtį.

Apskaitoje užregistruotas nusidėvėjimas kartais neatitinka ilgalaikio

turto fizinio nusidėvėjimo, todėl netiksliai parodo, kokia tam tikro turto

dalis jau nudėvėta per visą to turto naudojimo laiką. Kartais susidaro

situacija, kai dar visiškai tinkamo naudoti daikto likutinė vertė vos

keletas litų. Taip atsitinka todėl, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas-

ekonominis, o ne fizinis procesas. (Kalčinskas G., 2003,p461-462)

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto

vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne

didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. (Kvedarienė A., 2002.p 20)

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto

nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į

eksploataciją dienos. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuoti

paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo

sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po

to, kai turtas baigiamas eksploatuoti. Ilgalaikio materialiojo turto

nusidėvėjimo maksimalūs ekonominiai normatyvai, kurie galioja nuo 2000m.

sausio 1d. iki šiol ir kurių įmonės viršyti neturi teisės, nes sumažintų

apmokestinamojo pelno dydį. (Kalčinskas G., 2003,p462)|Ilgalaikis materialusis turtas |

|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |

| | |nusidėvėjimo |

| | |normatyvai |

|1. |Gamybiniai ir kiti negyvenamieji pastatai |10 |

|2. |Gyvenamieji namai |20 |

|3. |Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)
|

|4. |Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus |8 |

| |kompiuterinius tinklus) | |

|5. |Mašinos ir įrengimai |3 |

|6. |Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, |2 |

| |jų tinklai ir įranga) | |

|7. |Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, |7 |

| |cisternos), laivai | |

|8. |Vamzdynai, lėktuvai, ginklai |15 |

|9. |Autotransporto priemonės | |

| |9.1. Lengvieji automobiliai |3 |

| |9.2. Autobusai ir krovininiai automobiliai, kurių |5 |

| |keliamoji galia iki 2t |4 |

| |9.3. Krovininiai automobiliai, kurių keliamoji galia |7 |

| |daugiau kaip 2t | |

| |9.4. Priekabos ir puspriekabės | |

|10. |Inventorius, įrankiai, baldai ir kitas materialusis |2 |

| |turtas | |

(Naudinga informacija buhalteriams., 2004,p35)

Įmonėms draudžiama nudėvėti turtą per trumpesnį, bet ne per ilgesnį

laiką nei nurodyta šioje lentelėje. Čia reglamentuotas ne metų, per kuriuos

skaičiuojamas nusidėvėjimas, maksimumas, bet didžiausia metinė nudėvimos

turto pradinės vertės dalis. (Kalčinskas G., 2003,p463)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis

metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto

naudojimo aplinką, naudingų turto savybių kitimą per visą jo naudingo

tarnavimo laiką;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo

turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p106)

Turtas, kurį mokesčių tikslais draudžiama nudėvėti:

1) žemės;

2) pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas

nuosavybės teisės perėjimas, perduoto ilgalaikio turto;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3254 žodžiai iš 6505 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.