ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITA
APSKAITOS KURSINIS DARBASTURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………….
……………………………………………………………..3
1. ILGALAIKIO TURTO
ESMĖ………………………………………………………………
………………………….4
2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS
TURTAS…………………………………………………………….
………….5
2.1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto
apskaita……………………………………………..6
2.1.1 Ilgalaikio materialiojo turto
įvertinimas………………………………………………………..
…7
Įsigijimo
savikaina………………………………………………………….
……………………………….7
Perkainota
vertė……………………………………………………………..
……………………………….9
2.2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo
apskaitos principai………………10
2.3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų
apskaita…………………11
Tiesiogiai proporcingas
būdas……………………………………………………………..
……………14
Produkcijos
būdas……………………………………………………………..
…………………………….15
Metų skaičiaus
būdas……………………………………………………………..
………………………..15
Dvigubai mažėjančios vertės
būdas……………………………………………………………..
…….16
2.4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo
apskaita…………………………………………………………..
17
2.4.1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo
ypatumai………………………………………….17
2.4.2. Ilgalaikio materialiojo turto
nurašymas………………………………………………………..183. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO
APSKAITA………………………………….20
3. 1. „X“ įmonės charakteristika
………………………………………………………………….
………………….20
3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita
………………………………………………..20
3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo
apskaita…………………………….21
IŠVADOS IR
SIŪLYMAI…………………………………………………………..
………………………………………26
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………………..27
PRIEDAI……………………………………………………………
……………………………………………………………..28
ĮVADAS
Buhalterinė apskaita, privaloma visoms įmonėms.
Apskaita – nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų
analizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas.
Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros
sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis
kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius
rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina
ilgalaikis turtas- pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių
dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šis per vieną
gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu
ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį
tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir
parduotų prekių savikainą.
Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės
kiekviename versle turi būti saugomas ir vertinamas.
Ilgalaikis turtas- turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai
gauti ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės
nusistatytą.
Šio darbo tikslas – atskleisti ilgalaikio materialaus turto apskaitą.
Darbo objektas – „X“ įmonės ilgalaikio materialaus turto apskaita.
Uždaviniai:
1) Apibūdinti ilgalaikį materialųjį turtą;
2) Išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą;
3) Nustatyti ilgalaikio materialiojo turto netekimo, perleidimo ir
nurašymo apskaitą;
Metodologija:
✓ Mokslinė literatūra;
✓ Dokumentai;
✓ Spauda.
1. ILGALAIKIO TURTO ESMĖ
Įmonės įsigytu turtu laikomas ne tik nusipirktas, bet ir pačios įmonės
pasigamintas naujas (įskaitant pastatytą) turtas. Be to, turtas gali būti
įsigyjamas ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais nuosavybės teisės
įsigijimo pagrindais (pavyzdžiui, įgyjamąja senatimi ir kt.) (Kvedarienė
A., 2002,p18)
Pagal Kvedarienę (2002) ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas
vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius
metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už nustatytą kainą. Šio turto
įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo
arba amortizacijos laikotarpį.
Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną
apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Būtina pažymėti, kad ilgalaikiu
turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme.
Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį
ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį- laikotarpį, per
kurį uždirbamas pelnas. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį
visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas
nesunaudojamas- ilgalaikiu turtu.
Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairovė
kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo
ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina
sugrupuoti- suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.
Metinėje finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtas
suskirstytas į penkias dideles grupes: formavimo savikaina, nematerialusis
turtas, materialusis ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir po
vienerių metų gautinos sumos. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu,
atsiradusiu formuojant įmonę- kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos
įmonės veiklą, keičiant jos veiklos profilį ir pan. Nematerialusis turtas
išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, kiek įmonė turi teisių ir kitų
panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol
egzistuoja pati įmonė. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek
įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus
dydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti
skolų bankui ar tiekėjams grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir
akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės
sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu
ilgalaikio materialiojo turto kainą iš tikrųjų veikia tik infliacija.
Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad
atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitose
įmonėse. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius
trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. (Kalčinskas G., 1997,p212-214)
2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS
Pagal Kalčinską ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai
reikšmingą vaidmenį daugelio įmonių veikloje, nes jo neturint galima nebent
teikti paslaugas. (2003)
|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Žemė |
| | |Pastatai |
| | |Gamtiniai ištekliai |
| | |Kitas nekilnojamasis |
| | |turtas |
| |Kilnojamasis (aktyvus) |Įrengimai |
| | |Baldai |
| | |Transporto priemonės |
| | |Kitas kilnojamasis turtas|
Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį ir
nekilnojamąjį turtą. Kilnojamasis turtas- tai daiktai, kurie gali būti
lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Nekilnojamasis turtas- daiktai,
susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitą
nepakeitus jų esmės ir nesumažinus jų vertės. Įmonė už nekilnojamąjį turtą
privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. (Ivanauskienė A., 2004,p174)
Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui,
jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:
1) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienus metus;
2) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais
laikotarpiais;
3) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
4) perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
(Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti,
naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį
turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.)
Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti, nors ir
neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu.
(Bagdžiūnienė V., 2004,p101-102)
1. Įsigyjamo ir
turimo ilgalaikio materialiojo turto apskaitaBuhalterinė apskaita privaloma visoms įmonėms. Apskaita- nuoseklus
įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjų
įvykių prognozavimas. (Kaip tvarkyti, 1995,p5)
Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,
kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu
turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.
Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą
pagal paskirtį. Visas materialusis ilgalaikis turtas balanse fiksuojamas
tokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės,
kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas
(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai
apmokėjimai. Šitaip suskirsčius įmonėje lengviau kaupti informaciją apie
skirtingas funkcijas atliekantį materialųjį ilgalaikį turtą ir prireikus tą
informaciją operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį
sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto
likvidumo mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu- žeme ir
baigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.
Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A
skyriaus trečiojoje grupėje:
Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga
tuo, jog vienintelė iš materialiojo ilgalaikio turto nenudėvima. Apskaitoje
užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosi
ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant. Visais
atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos
įsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias padaro įmonė.
Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už
juos tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis. Jeigu pastatai
perkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta
kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti,
vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus
pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos
išlaidos, susijusios su pastato pastatymu. Balanso straipsnyje statiniai ir
mašinos parodomi įmonės pasistatyti ar nupirkti statiniai, sumontuotos
konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilgą laiką
gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinę vertę taip pat
įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu.
Transporto priemonės- tai lengvieji arba krovininiai automobiliai,
autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Jas įmonė įsigyja, kad
naudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės
darbuotojus. Pridėtinė vertė apskaitoje turi būti apskaičiuojama pridėjus
prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto priemonių
pirkimu. Tas pats pasakyta ir apie kitus įrenginius ir įrankius.
Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas
materialusis ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios
nuomos sutarčių pagrindu. Atvaizduojamos visos anksčiau aptartos
materialiojo ilgalaikio turto rūšys. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir
įmonės suteikto nemokamai disponuoti materialiojo ilgalaikio turto vertė.
Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms
išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje
veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis
turtas neatsižvelgiant į jo pobūdį.
Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos
visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonės
gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti ir pati
įmonė.
Taigi materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visada turi
būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina, užfiksavus ją
apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. (Kalčinskas G.,
1997,p217-219)
1. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas
Ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis pripažinimo kriterijus, jį
įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką,
jis gali būti apskaitomas vienu šių būdų:
1) įsigijimo savikaina;
2) perkainota verte
Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi įvertinimo būdai.
(Bagdžiūnienė V., 2004,p102)
Įsigijimo savikaina
Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas
apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte
(įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas).
Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinė
įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą.Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina- sumokėta (mokėtina) pinigų ar
pinigų ekvivalentų suma ar kito
atiduoto ar sunaudoto turto, kuris
naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.
Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą galima apskaičiuoti taip:
PIRKIMO KAINA
– PIRKIMO NUOLAIDA
+ PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS
= ĮSIGIJIMO SAVIKAINA
Papildomos įsigijimo išlaidos- tai visos išlaidos, susijusios su
ilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą, pakrovimo,
iškrovimo, transportavimo, komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir kt.
išlaidos, bei visos išlaidos ruošiant naudoti. Jei už tą pačią sumą
įsigyjami du skirtingi daiktai, juos apskaitoje būtina išskirti. Tokiais
atvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti,
kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui.
Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina neįskaitomas
pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės
mokestis yra negrąžinimas.
Įsigyjant turtą, gali būti pasinaudota banko paskolomis. Palūkanos į
įsigijimo savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių
sąnaudomis. (Ivanauskienė A., 2004,p175-176)
Pagal Zakalskienę (2002, p6-7) ilgalaikiam turtui įsigyti skolintų lėšų
palūkanos, susikaupusios:
• Iki to turto naudojimo pradžios, apskaitoje kapitalizuojamos kaip
formavimo savikaina.
Perdavus turtą naudoti, palūkanos pridedamos prie turto įsigijimo
savikainos ir amortizuojamos per to turto naudingo eksploatavimo laiką.• Kitais laikotarpiais (perdavus naudoti) priskiriamos ataskaitinio
laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.
Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.
Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turto
gamyboje sunaudotų žaliavų, medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimo
savikaina, tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Į tokio turto
įsigijimo savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos
sąnaudos. (Ivanauskienė A., 2004)
Perkainota vertė
Įmonės gali taikyti ilgalaikio turto vertei teisingai parodyti ir
perkainotos vertės būdą. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti
šio perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas
įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas
perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte,
atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės pokytį. Jei įmonė visą