Nervų sistemos ontogenezėOntogenezė – nuoseklus individo vystymąsis. Nuo atskiro individo atsiradimo
iki jo mirties.
Embriogenezė – embriono vystymasis.
Embriogenezė
Zigota gastrulation 1.ektoderma: 1.centrinė nervu sistema
2.periferinė nervų sistema
3.
epidermis
2.mezoderma: 1. griaučiai
2.
raumenys
3.
kraujagyslės
3. endoderma: 1. kepenys
2.
žarnynas
3. blužnis
Nervų sistemos vystymasis4 – 6 nėštumo mėnesiais kūdikis turi aiškias galvos ir nugaros smegenis.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais kūdikio smegenys tik auga. 5; 7; 11 nėštomo
savaitėmis toksinės medžiagos, patekusios per placentą, gali pakenkti
kūdikiui, nes jis dar neturi apsaugos. Moterimis reikia rūpintis nėštumo
pradžioje.
Iki 6 metų: vystosi smegenys.
Apie 10 gyvenimo metus susiformuoja užtvara tarp galvos smegenų ir stuburo,
kuri praleidžia reikiamas medžiagas į smegenis. Iki tol vaikai yra labai
pažeidžiami. Galvos smegenyse yra gaminamos nervinės ląstelės. Jų
pagaminama 250 tūkst. nervinių ląstelių. Po mėnesio iš jų lieka 1/100
nervinių ląstelių, o po metų apie 10% nervinių ląstelių.
21 gyvenimo metais galutinai išsivysto nervų sistema.
Iki 35 metų reikia apsirūpinti palikuonimis.
Nuo 45 metų prasideda senėjimo procesas.
Nervinis audinys
Nervinės ląstelės skirstomos į:
Vienpolinis neuronas – turi vieną ataugą.
Bipolinis neuronas – turi dvi ataugas.
Daugiapolinis neuronas.
Pažeidus neuroną abu jo galai sustorėja, vyksta uždegiminė reakcija. Per
parą suauga 1 – 4 mm.
Neurono sandara ir savybės
|Visos ląstelės |Neuronai |
|Membrana |Sąveikauja tarpusavyje |
|Citoplazma |Protoplazminės ataugos |
| |(skaidulos) |
|Branduolys |Turi sinapses ir |
| |neuromediatorius |
|Mitochondrijos |Dirginimas pereina į |
| |susijaudinimo būklę, sužadina |
| |impulsus ir juos perduoda |
| |neurofibrilėms |
|Organoidai |Citoplazmoje randama tigroidinė |
| |medžiaga – Nislio kūneliai |
|Aksonas |Dendritas |
|Perduoda informaciją iš ląstelės kūno |Atneša informaciją į ląstelės kūną |
|Neturi ribosomų |Turi ribosomas |
|Turi mielino apvalkalą |Neturi mielino apvalkalo |
|Gali labai nutolti nuo ląstelės kūno |Yra netoli ląstelės kūno |
|Lygus paviršius |Nelygus paviršius |
|Ląstelė turi vieną aksoną |Ląstelė turi daug dendritų |
Sinapsių rūšys
Centrinė nervų sistema
Užtikrina kontaktą tarp centrinės nervų sistemos ir nervinių ląstelių.
Periferinė nervų sistema
1. Mioneuralinės – kontaktas tarp aksono ir raumeninių skaidulų;
2. Neuroepitelinės – reguliuoja liaukinio aparato veiklą.Pagal impulso kilimo rūšį sinapsės skirstomos į:
1. chemines – nervinio impulso perdavime dalyvauja bioaktyvi medžiaga –
mediatorius;
2. elektrines – nervinis impulsas pereina elektrinių signalų pavidalu.
Hoškinso eksperimentas
Į du indus patalpintos dvi širdys. Pirmajame inde širdis patalpinta į
fiziologinį tirpalą ir prie jos prijungtos žarnelės. Antrame inde buvo
širdis, kuriai nieko nebuvo prijungta. Šie du indai buvo sujungti žarnele,
per kurią buvo varinėjamas skystis iš vieno indo į kitą. Buvo sudirginta
pirmoji širdis, kurios veiksmus po kurio laiko atkartojo antroji širdis.
Pirmoji širdis išskirdavo medžiagą, kuri vadinasi mediatoriumi, ir per
žarnelę ta medžiaga patekdavo į antrąjį indą.
Nervinė ląstelė
Ramybės potencialas: be mielino: su mielinu:
+ + + + + – + – + – + – + +
+ + +
___________ _ _ _ _ _
_ _ _ _ _ _
– – – – – – – + – + – + – + –
– – – –
___________ _ _ _ _ _
_ _ _ _ _ _Mediatoriumi vadiname biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perduoda
impulsą iš neurono į neuroną arba organą. Mediatorius gaminamas nervinės
ląstelės branduolyje arba kai kurių ląstelių aksonuose ir kaupiasi aksono
terminalinio arba galinių galūnių pūslelėse. Ramybės metu
pūslelėms
sąveikaujant su membrana, pūslelės sprogsta ir į galūnę bei sinptinį plyšį
išsiskiria tam tikras kiekis mediatoriaus, kurį ramybės metu neutralizuoja
esanti kita medžiaga – antimediatorius.
Atėjus nerviniam impulsui, suaktyvinamas pūslelių sukibimas, todėl galūnėje
išsiskiria daugiau mediatoriaus nei įprasta. Susidaręs perteklius patenka į
sinaptinį plyšį, iš kurio per postsinaptinje galūnėje receptorius taip pat
tos pačios rūšies mediatoriaus prteklių, kuris vėliau perdirbamas į nervinį
impulsą be jokio papildomopadirginimo į raumenis.Mediatoriaus skirstymas:
1. smulkiamolekulinis, kuriems priklauso acetilcholinas (universalus). Jo
randama periferinėje ir centrinėje nervų sistemose. Pagrindinė
funkcija: tonuso palaikymas. Nesant acetilcholino, susilpnėja
raumenys. Taip pat šiai grupei priklauso dofaminas ir noradrenalinas.
Dofaninas dalyvauja raumenų tonuso, dėmesio, emocijų palaikyme.
Sumažėjus jo, vystosi Parkinsono liga, silpnėja dėmesio koncentracija.
Manoma, kad dalyvauja šizofrenijos išsivystime. Noradrenalinas
dalyvauja reguliuojant kraujagyslių spindį ir aktyvinant simpatinės
nervų sistemos veiklai.
2. aminorūgštys. Labiausiai paplitusi: piraminas, kuris gali sukelti
kraujospūdžio padidėjimus, insultus. Naudojamas: depresijų gydymui.
3. peptidai. Baltyminės kilmės medžiagos. Populiariausias antinkščių
išskyrimas: enkepalinas, lytinių liakų gonadtropinas arba MAD, kurie
veikia kaip smulkiamolekuliniai skaidytojai, aktyvina koncentraciją
neuronuose, naudojamas depresijai, raumenų nusilpimo gydymui.
Neuroglija
Neuroglija – tai sudedamoji nervinio audinio dalis, kurią sudaro ląstelės –
gliocitai. Neuroglija sudaryta iš įvairių formų ir dydžių ląstelių, kurios
skirstomos į:
1. makrogliją. Sudaro centrinės nervų sistemos aparatą, iškloja galvos
smegenų skilvelius. Kai kurios makroglijos ląstelės atlieka
fagocitavimo funkciją, t. y. sunaikina žuvusias ląsteles.
2. olegodendrija. Gaubia neuronų kūnus centrinėje ir periferinėje nervų
sistemose, įeina į mielino sudėtį.
3. mikroglija. Mažos, judrios, fagocituojančios ląstelės.
4. Švano ląstelės. Gamina mieliną periferinėje nervų sistemoje.
Jungiamasis audinys
Jungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo
homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Įeina į
galvos ir nugaros smegenų apvalkalus. Periferiniuose nervuose sudaro
nervinių kamienų ir atskirų skaidulų apvalkalus. Jame gausu kraujagyslių,
kurios maitina periferinius nervus. Funkcija: apsauginė ir maitinamoji.
Nugaros smegenys
Visa nervų sistema skirstoma į CNS ir PNS. CNS sudaro galvos ir
nugaros smegenys. PNS sudaro nervinio audinio dalys, esančios už smegenų
ribos. Stuburas skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryžminę
dalis. Atitinkamai yra skirstoma ir nugaros smegenys. Vyrų nugaros smegenys
yra api 45 cm, o moterų apie 43cm. Nugaros smegenys po gimimo į ilgį auga
nedaug, auga tik slanksteliai.
Nugaros smegenų struktūra: nugaros smegenų priekiniame ir
užpakaliniame paviršiuose per vidurį tęsiasi vagos; priekinė vaga gilesnė
už užpakalinę. Šios vagos dalija nugaros smegenis į dvi simetriškas dalis.
Kiekvienos dalies šoniniame paviršiuje matyti mažiau ryškios priekinė ir
užpakalinė šoninės vagos, pro kurias išeina priekinės ir užpakalinės
nervinės šaknelės, t. y. nervai. Priekinės šaknelės sudarytos iš
išcentrinių judinamųjų skaidulų. Priekinės ir užpakalinės šaknelės
tarpslankstelinių angų pradžioje susijungia tarpusavyje ir sudaro mišrius
nugarinius nervus. Netoli jungties vietos kiekvienoje užpakalinėje
šaknelėje yra nedidelis sustorėjimas, vadinamas nugariniu mazgu.
Pilkoji medžiaga sudaryta iš neuronų kūno. Joje galima išskirti du
priekinius ir du užpakalinius ragus. Visuose raguose randamos smulkios
nervinės ląstelės. Į rago gilumą randama akytoji medžiaga, o pilkosios
medžiagos centre stebimas nugarinės smegenų kanalas, kuriuo cirkuliuja
likvoras (smegenų skystis). Pilkoji medžiaga, jungianti priekinius ir
užpakalinius ragus, vadinama tarpiniu ruožu. Pilkosios medžiagos centre
eina siauras centrinis kanalas.
Užpakalinių ragų pagrinde randamas krūtininis branduolys, kurį sudaro
įterptiniai neuronai ir juntamieji branduoliai. Įterptinių neuronų dėka
perduodama informacija.
Šoniniuose raguose randamas simpatinės nervų sistemos vegetacinės
dalies centrai, kurie jungiasi į atskiras nervinių ląstelių grupes,