Cns
5 (100%) 1 vote

Cns

Nervų sistemos ontogenezėOntogenezė – nuoseklus individo vystymąsis. Nuo atskiro individo atsiradimo

iki jo mirties.

Embriogenezė – embriono vystymasis.

Embriogenezė

Zigota gastrulation 1.ektoderma: 1.centrinė nervu sistema

2.periferinė nervų sistema

3.

epidermis

2.mezoderma: 1. griaučiai

2.

raumenys

3.

kraujagyslės

3. endoderma: 1. kepenys

2.

žarnynas

3. blužnis

Nervų sistemos vystymasis4 – 6 nėštumo mėnesiais kūdikis turi aiškias galvos ir nugaros smegenis.

Paskutiniais nėštumo mėnesiais kūdikio smegenys tik auga. 5; 7; 11 nėštomo

savaitėmis toksinės medžiagos, patekusios per placentą, gali pakenkti

kūdikiui, nes jis dar neturi apsaugos. Moterimis reikia rūpintis nėštumo

pradžioje.

Iki 6 metų: vystosi smegenys.

Apie 10 gyvenimo metus susiformuoja užtvara tarp galvos smegenų ir stuburo,

kuri praleidžia reikiamas medžiagas į smegenis. Iki tol vaikai yra labai

pažeidžiami. Galvos smegenyse yra gaminamos nervinės ląstelės. Jų

pagaminama 250 tūkst. nervinių ląstelių. Po mėnesio iš jų lieka 1/100

nervinių ląstelių, o po metų apie 10% nervinių ląstelių.

21 gyvenimo metais galutinai išsivysto nervų sistema.

Iki 35 metų reikia apsirūpinti palikuonimis.

Nuo 45 metų prasideda senėjimo procesas.

Nervinis audinys

Nervinės ląstelės skirstomos į:

Vienpolinis neuronas – turi vieną ataugą.

Bipolinis neuronas – turi dvi ataugas.

Daugiapolinis neuronas.

Pažeidus neuroną abu jo galai sustorėja, vyksta uždegiminė reakcija. Per

parą suauga 1 – 4 mm.

Neurono sandara ir savybės

|Visos ląstelės |Neuronai |

|Membrana |Sąveikauja tarpusavyje |

|Citoplazma |Protoplazminės ataugos |

| |(skaidulos) |

|Branduolys |Turi sinapses ir |

| |neuromediatorius |

|Mitochondrijos |Dirginimas pereina į |

| |susijaudinimo būklę, sužadina |

| |impulsus ir juos perduoda |

| |neurofibrilėms |

|Organoidai |Citoplazmoje randama tigroidinė |

| |medžiaga – Nislio kūneliai |

|Aksonas |Dendritas |

|Perduoda informaciją iš ląstelės kūno |Atneša informaciją į ląstelės kūną |

|Neturi ribosomų |Turi ribosomas |

|Turi mielino apvalkalą |Neturi mielino apvalkalo |

|Gali labai nutolti nuo ląstelės kūno |Yra netoli ląstelės kūno |

|Lygus paviršius |Nelygus paviršius |

|Ląstelė turi vieną aksoną |Ląstelė turi daug dendritų |

Sinapsių rūšys

Centrinė nervų sistema

Užtikrina kontaktą tarp centrinės nervų sistemos ir nervinių ląstelių.

Periferinė nervų sistema

1. Mioneuralinės – kontaktas tarp aksono ir raumeninių skaidulų;

2. Neuroepitelinės – reguliuoja liaukinio aparato veiklą.Pagal impulso kilimo rūšį sinapsės skirstomos į:

1. chemines – nervinio impulso perdavime dalyvauja bioaktyvi medžiaga –

mediatorius;

2. elektrines – nervinis impulsas pereina elektrinių signalų pavidalu.

Hoškinso eksperimentas

Į du indus patalpintos dvi širdys. Pirmajame inde širdis patalpinta į

fiziologinį tirpalą ir prie jos prijungtos žarnelės. Antrame inde buvo

širdis, kuriai nieko nebuvo prijungta. Šie du indai buvo sujungti žarnele,

per kurią buvo varinėjamas skystis iš vieno indo į kitą. Buvo sudirginta

pirmoji širdis, kurios veiksmus po kurio laiko atkartojo antroji širdis.

Pirmoji širdis išskirdavo medžiagą, kuri vadinasi mediatoriumi, ir per

žarnelę ta medžiaga patekdavo į antrąjį indą.

Nervinė ląstelė

Ramybės potencialas: be mielino: su mielinu:

+ + + + + – + – + – + – + +

+ + +

___________ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _

– – – – – – – + – + – + – + –

– – – –

___________ _ _ _ _ _

_ _ _ _ _ _Mediatoriumi vadiname biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perduoda

impulsą iš neurono į neuroną arba organą. Mediatorius gaminamas nervinės

ląstelės branduolyje arba kai kurių ląstelių aksonuose ir kaupiasi aksono

terminalinio arba galinių galūnių pūslelėse. Ramybės metu
pūslelėms

sąveikaujant su membrana, pūslelės sprogsta ir į galūnę bei sinptinį plyšį

išsiskiria tam tikras kiekis mediatoriaus, kurį ramybės metu neutralizuoja

esanti kita medžiaga – antimediatorius.

Atėjus nerviniam impulsui, suaktyvinamas pūslelių sukibimas, todėl galūnėje

išsiskiria daugiau mediatoriaus nei įprasta. Susidaręs perteklius patenka į

sinaptinį plyšį, iš kurio per postsinaptinje galūnėje receptorius taip pat

tos pačios rūšies mediatoriaus prteklių, kuris vėliau perdirbamas į nervinį

impulsą be jokio papildomopadirginimo į raumenis.Mediatoriaus skirstymas:

1. smulkiamolekulinis, kuriems priklauso acetilcholinas (universalus). Jo

randama periferinėje ir centrinėje nervų sistemose. Pagrindinė

funkcija: tonuso palaikymas. Nesant acetilcholino, susilpnėja

raumenys. Taip pat šiai grupei priklauso dofaminas ir noradrenalinas.

Dofaninas dalyvauja raumenų tonuso, dėmesio, emocijų palaikyme.

Sumažėjus jo, vystosi Parkinsono liga, silpnėja dėmesio koncentracija.

Manoma, kad dalyvauja šizofrenijos išsivystime. Noradrenalinas

dalyvauja reguliuojant kraujagyslių spindį ir aktyvinant simpatinės

nervų sistemos veiklai.

2. aminorūgštys. Labiausiai paplitusi: piraminas, kuris gali sukelti

kraujospūdžio padidėjimus, insultus. Naudojamas: depresijų gydymui.

3. peptidai. Baltyminės kilmės medžiagos. Populiariausias antinkščių

išskyrimas: enkepalinas, lytinių liakų gonadtropinas arba MAD, kurie

veikia kaip smulkiamolekuliniai skaidytojai, aktyvina koncentraciją

neuronuose, naudojamas depresijai, raumenų nusilpimo gydymui.

Neuroglija

Neuroglija – tai sudedamoji nervinio audinio dalis, kurią sudaro ląstelės –

gliocitai. Neuroglija sudaryta iš įvairių formų ir dydžių ląstelių, kurios

skirstomos į:

1. makrogliją. Sudaro centrinės nervų sistemos aparatą, iškloja galvos

smegenų skilvelius. Kai kurios makroglijos ląstelės atlieka

fagocitavimo funkciją, t. y. sunaikina žuvusias ląsteles.

2. olegodendrija. Gaubia neuronų kūnus centrinėje ir periferinėje nervų

sistemose, įeina į mielino sudėtį.

3. mikroglija. Mažos, judrios, fagocituojančios ląstelės.

4. Švano ląstelės. Gamina mieliną periferinėje nervų sistemoje.

Jungiamasis audinys

Jungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo

homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Įeina į

galvos ir nugaros smegenų apvalkalus. Periferiniuose nervuose sudaro

nervinių kamienų ir atskirų skaidulų apvalkalus. Jame gausu kraujagyslių,

kurios maitina periferinius nervus. Funkcija: apsauginė ir maitinamoji.

Nugaros smegenys

Visa nervų sistema skirstoma į CNS ir PNS. CNS sudaro galvos ir

nugaros smegenys. PNS sudaro nervinio audinio dalys, esančios už smegenų

ribos. Stuburas skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryžminę

dalis. Atitinkamai yra skirstoma ir nugaros smegenys. Vyrų nugaros smegenys

yra api 45 cm, o moterų apie 43cm. Nugaros smegenys po gimimo į ilgį auga

nedaug, auga tik slanksteliai.

Nugaros smegenų struktūra: nugaros smegenų priekiniame ir

užpakaliniame paviršiuose per vidurį tęsiasi vagos; priekinė vaga gilesnė

už užpakalinę. Šios vagos dalija nugaros smegenis į dvi simetriškas dalis.

Kiekvienos dalies šoniniame paviršiuje matyti mažiau ryškios priekinė ir

užpakalinė šoninės vagos, pro kurias išeina priekinės ir užpakalinės

nervinės šaknelės, t. y. nervai. Priekinės šaknelės sudarytos iš

išcentrinių judinamųjų skaidulų. Priekinės ir užpakalinės šaknelės

tarpslankstelinių angų pradžioje susijungia tarpusavyje ir sudaro mišrius

nugarinius nervus. Netoli jungties vietos kiekvienoje užpakalinėje

šaknelėje yra nedidelis sustorėjimas, vadinamas nugariniu mazgu.

Pilkoji medžiaga sudaryta iš neuronų kūno. Joje galima išskirti du

priekinius ir du užpakalinius ragus. Visuose raguose randamos smulkios

nervinės ląstelės. Į rago gilumą randama akytoji medžiaga, o pilkosios

medžiagos centre stebimas nugarinės smegenų kanalas, kuriuo cirkuliuja

likvoras (smegenų skystis). Pilkoji medžiaga, jungianti priekinius ir

užpakalinius ragus, vadinama tarpiniu ruožu. Pilkosios medžiagos centre

eina siauras centrinis kanalas.

Užpakalinių ragų pagrinde randamas krūtininis branduolys, kurį sudaro

įterptiniai neuronai ir juntamieji branduoliai. Įterptinių neuronų dėka

perduodama informacija.

Šoniniuose raguose randamas simpatinės nervų sistemos vegetacinės

dalies centrai, kurie jungiasi į atskiras nervinių ląstelių grupes,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1128 žodžiai iš 3734 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.