Atliekos tai viena iš didžiausių problemų pasaulyje. Su atliekų problema susiduria beveik kiekviena šalis. Kai žemėje gyveno pirmykščiai žmonės atliekų kiekis buvo nedidelis, tačiau bėgant laikui žmonių populiacija vis didėjo ir kartu su jais atliekų. Miestuose yra jų ypač didelės santaupos, todėl yra įvairios atliekų perdirbimo būdai :
§ Pakartotinis panaudojimas (Kur įmanoma, gamintojai turėtų teikti pirmenybę pakartotinai panaudojamoms medžiagoms, pakuotėms bei produktams, o vartotojai taipogi turėtų rinktis pastaruosius gaminius)
§ Atliekų perdirbimas (Atlieku panaudojimas kaip pirminiu ar antriniu žaliavų šaltinis turėtų būti viena svarbiausių atliekų tvarkymo priemonių)
§ Kompensavimas (Kompostavimas, biodujų gamybą ir deginimas gali kompensuoti kai kurių tipų atliekas. Deginti reikėtų tik tokias atliekas ir medžiagas, kurios nebegali būti pakartotinai panaudotos ar perdirtos net pačia geriausią prieinam technologija. Neturėtų būti deginamos jokios medžiagos turinčios chloro, o taip pat turėtų būti kruopščiai išnagrinėta chemine emisija)
§ Išvežimas į šiukšlynus (Į šiukšlyną turėtų būti verčiamos tik tokios atliekos, kurių nebeįmanoma apdoroti jokiais kitais metodais.šiukšlynų statyba turėtų atitikti aukščiausius saugumo ir teisinius standartus)
Valstybines institucijos yra atsakingos už visų atliekų tvarkymo įstatymų paruošimą ir visapusiška atliekų tvarkymo politikos bei programų vystymą. Tai apima bendras atliekų tvarkymo priemones ir principus (pvz.: įstatymus, potvarkius, nuostatas, taisykles, įsakymus ir t.t.) bei įvairius kitus instrumentus (pvz.: valstybinius mokesčius, subsidijas, susitarimus) ir monitoringo bei priežiūros sistemas.
Formuojant valstybinę buitinių (municipaliniu) atliekų utilizacijos politiką, pasirenkamas vienas iš dviejų galimų variantų – atliekų deginimas specialiose įmonėse arba jų saugojimas tam tikslui įrengtuose savartynuose. Ir vienas, ir kitas šios daugialypės problemos sprendimo būdas reikalauja didelių kapitaliniu įdėjimų, nes yra susije su bendrais aplinkosaugos klausimais, kuriuos dažniausiai tenka vertinti ne vien ekonomiškai. Antra vertus, abu būdai gali (ir turi) duoti ekonominę naudą, nes buitines atliekos, kurių 50-70 proc. tūrio sudaro degios arba biologiškai yrančios medžiagos, gali buti pigus netradiciniu energetiniu ištekliu šaltinis. Savartynai ar atliekų deginimas – šiandien diskutuojamas klausimas ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieni specialistai (technikai) mano, kad atliekų deginimas išsprendžia apie 80 proc. jų utilizavimo problemas, kiti (ekologai) – kad deginimas gamtosaugos kontekste yra išvis nepriimtinas sprendimas.