ERKĖS
Erkės yra smulkūs, dažniausiai mikroskopinio dydžio (iki 5mm) voragyviai. Nemažai erkių yra kultūrinių ir dekoratyvinių augalų kenkėjų, grūdų ir jų produktų gadintojų, žmogaus ir gyvūnų parazitų.
Paprastai tarp galvakrūtinės ir pilvelio nėra suaugimo žymės. Kai kurių erkių pilvelis nariuotas. Burnos organai priklausomai nuo mitybos būdo būna duriamieji, siurbiamieji ar graužiamieji – siurbiamieji. Erkės vystosi keliomis fazėmis: Kiaušinio, lervos, pronimfos, nimfos ir suaugėlio (imago). Kai kurių erkių rūšių pronimfos nepalankiomis sąlygomis gali virsti hipopusais, kurie yra atsparūs nepalankioms erkei oro sąlygoms. Neretai parazitinių erkių lervos minta smulkių graužikų krauju, nimfos – kiškių, voveraičių, o suaugusios – stambių žinduolių ir žmogaus krauju.
Labiausiai paplitusios erkės:
Šuninė erkė (Ixodes ricinus) ir taiginė erkė (Ixodes persulcatus) – perneša encefalito virusą; niežinė erkė (Sarcoptes scabiei) – parazituoja žmogų odoje išgrauždama takus; folikulinė erkė (Demodex foliculorum) – parazituoja žmonių blakstienų ir kitų plaukų riebalinėse liaukutėse; miltinė erkė (Tyroglyphus farinae) – sugadina maisto produktus.
Erkių žala ir jų vystymosi ciklas
Iksodinės erkės Ixodes dammini, gyvena Rytuose, o Ixodes ricinus, gyvena Vakaruose. Erkės yra nariuotakojai; joms būdingos kelios raidos stadijos (kiaušinėlis, lerva nimfa, suaugėlis).
Erkės augimo bei vystymosi etapai
Suaugusios šios erkės maitinasi ir poruojasi parazituodamos baltauodegius elnius. Rudenį patelės žemėje padeda kiaušinėlius, pavasarį iš jų išsirita lervos. Šios dažniausiai minta baltakojų žiurkėnų audiniais, Jeigu žiurkėnas yra apsikrėtęs Borrelia burgdorfei bakterijomis, jomis užsikrečia ir lerva. Užaugusi lerva žiemoja, o kitą pavasarį virsta nimfa, kuri atsitiktinai gali įsisiurbti ir žmogui. Įsisiurbus erkei, bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą, ir toks žmogus gali susirgti Laimo liga (simptomai panašūs į artrito). Užaugusios nimfos virsta suaugėliais, ir ciklas prasideda iš naujo.
Erkių platinamos infekcijos
Žmonėms erkės sukelia grėsmę susirgti erkiniu encefalitu, Laimo liga, tuliaremija, babezioze, erlichioze, grįžtamąja ir dėmėtąja karštlige. Lietuvoje aptinkamos erkės iki šiol platino tik erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus.
Šunims erkės gali perduoti Laimo ligos, babeziozės, erlichiozės, hemabartoneliozės, hepatozoonozės; galvijams – anaplazmozės, babeziozės, teileriozės ir Laimo ligos, o katėms – hemabartoneliozės, hepatozoonozės, cytoksozoonozės sukėlėjus.
Erkinio encefalito virusu erkės gali užkrėsti žmogų ir beveik visus šiltakraujus gyvūnus, tačiau tik žmogui pasireiškia ligos požymiai. Be to ne visi suserga. Ligą lemia imuninės sistemos būklė, įvairios lėtinės ligos, erkės infekuotumo lygis ir kt.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje
Nuo 1992 metų erkiniu encefalitu ir Laimo liga suserga vis daugiau žmonių. 1998 metais erkiniu encefalitu susirgo 548, Laimo liga – 1498 Lietuvos gyventojai.
Daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno mieste ir rajone (erkiniu encefalitu susirgo 79 miesto ir 22 rajono gyventojai, Laimo liga – atitinkamai 480 ir 61). Gana daug susirgo Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojų.
Kaip apsisaugoti nuo erkių pernešamų ligų
Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugos skiepai. Geriausia pradėti skiepytis žiema. Tada iki pavasario – erkių aktyvumo pradžios – organizme susidarys imuninė apsauga. Patikimiausia ir ilgiausia apsauga garantuoja 3 skiepų dozės: 97 proc. paskiepytų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui mažiausiai 3 metams. Jei erkė įkando neskiepytam žmogui, ligos išvengti padeda imunologas. Šis preparatas veiksmingas, jei po erkės įsisiurbimo praėjo ne daugiau kaip 96 valandos.
Nuo Laimo ligos Lietuvoje vakcinos dar nėra.
Jeigu prisisiurbė erkė…
Jeigu prisiurbė erkė ir Jums pavyko ištraukti ją gyvą bei nesužalotą, erkę galima gan greitai ištirti, ar ji nėra užsikrėtusi LAIMO LIGĄ sukeliančiais mikrobais. Tai nustačius būtų skirtas trumpas prevencinio gydymo kursas, apsaugantis nuo ligos. Geriausia, kad erkė būtų traukiama specialiu prietaisu – tai nemokamai atliekama visuose mūsų firmos filialuose. Tačiau tai galima atlikti ir pačiam, už keletą litų nusipirkus tokį prietaisą vaistinėje. Nesant erkės, apie užsikrėtimą Laimo liga, dar prieš prasidedant ligai galima sužinoti ištyrus Jūsų kraują . Pirmą kraujo mėginį reikia paimti kuo anksčiau (ne vėliau kaip per 5 dienas po erkės įsisiurbimo), o antrą – po 3-4 savaičių. Palyginus abiejų tyrimų rezultatus ir nustačius, kad antroje kraujo porcijoje jau atsirado (ar padaugėjo) specifinių antikūnų nuo Laimo ligos sukėlėjo – borelijos, bus konstatuotas užsikrėtimas ir didelė ligos pasireiškimo tikimybė. Tokiu atveju taip pat būtų paskirtas prevencinio gydymo kursas. Vienkartinis kraujo tyrimas, atliktas po 3-4 sav. po erkės įsisiurbimo, taip pat gali parodyti, kad ką tik užsikrėsta, tačiau nežinant pirmojo kraujo mėginio duomenų kartais galima ir apsirikti. Visa tai taikytina tik Laimo ligai, nes jos pradžia neretai būna nepastebima, o ir pasireikšti ji gali tik po vieno kito mėnesio ar net metų.
Erkių perduodamų ligų
galima išvengti!
Visuose Lietuvos rajonuose yra erkių, turinčių erkinio encefalito virusą arba Laimo ligos sukėlėjų – borelijų. Nustatyta, kad vidutiniškai kas 10 Lietuvos erkė (tiksliau – 10,1%) yra užsikrėtusi vienu ar net abiem minėtų ligų sukėlėjais. Erkės įsisiurbimo žmogus nejaučia ir po dienos kitos, prisisiurbusi jo kraujo, erkė nukrinta. Todėl apie trečdalį ligonių teigia, kad jam nebuvo įsisiurbusi erkė. Minėtomis ligomis Lietuvoje vien 2003 metais susirgo 4451 žmogus.