Turinys
1.
Impresionizmas………………………………………………….
…………………………………. 3
2. Tapymas
lauke…………………………………………………………
…………………………… 5
3. Batinjolio
grupė…………………………………………………………
…………………………. 6
4. Revoliucija spalvų
pasaulyje……………………………………………………..
……………. 7
5. Impresionizmo
krizė…………………………………………………………
…………………… 8
6. Pasaulinis
imresionizmas………………………………………………….
……………………. 9
7. Japonijos
įtaka…………………………………………………………
………………………….. 10
8. Klodas
Mone………………………………………………………….
…………………………… 11
9. Pjeras Ogiustas
Renuaras………………………………………………………
……………… 12
10. Edgaras
Dega………………………………………………………….
………………………….. 13
11.
Literatūra……………………………………………………..
…………………………………….. 14
Impresionizmas
XIX amžius – komplikuotas ir permainingas žmonijos gyvenimo tarpsnis.
Bręstanti Prancūzijos revoliucija ir jos eiga, Napoleono valdymas karai, –
visas šis fonas dailėje formavo monumentalumo ir didybės siekį. Atsigrežta
į antiką, stegtasi atgaivinti tokias meno formas, kurios primintų Romos
imperijos galybę ir kartu šlovintų ir kartu šlovintų Napoleono karinius
žygdarbius. Prancūzijoje revoliucijos laikotarpiu antikiniai siužetai buvo
siejami su aktuoaliniais įvykiais, pabrėžiama kova dėl laisvės idealų.
Visą šį laikotarpį veikė socialinės Švietimo epochos idėjos
susiformavusios Prancūzijoje ir vėliau paplitusios po visą Europą.
Šviečiamoji filosofija analizavo valstybės sandarą ir jos socialines
funkcijas, aptarė ekonominę padėtį ir įvairias žmogaus veiklos sritis.
Švietėjų ideologija nebuvo vienalytė, – reiškėsi materialitinės ir
idealistinės tendencijos. Prancūzų švietėjai didesnį dėmesį skyrė žmogaus
socialiniams santykiams, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
Vokiečių filosofai linko abstrakčiau gvildenti žmogaus vidinį pasaulį,
žmonijos auklėjimo ir jos sąmoningumo ugdymo sritį, daug pastangų skyrė
bendrosios kultųros formavimuisi. Imanuelis Kantas meną iškėlė kaip
aukščiausią dvasinės ir praktinės veiklos sritį, galinčią harmonizuoti
asmenybės ir visuomenės plėtotę. Vokiečių švietimo veikiama, išsisklaidė
romantizmo dvasia.
XIX amžiuje sparčiai tempais vystėsi gamtos mokslai ir technika.
Pritaikius elektros energiją, suklestėjo daugelis pramonės šakų. Technikos
plėtotė, pramonės augimas skatino miestų plėtrą, fabrikų, geležinkelio
stočių, tiltų statybas. Greitėjantis gyvenimo tempas turėjo įtakos
komunikacinių susisiekimo priemonių – telefono, telegrafo, garinės
laivybos, geležinkelių – raidai. Išstumdama rankų darbą, vis labiau
įsigalėjo mašininė pramonė, kuri spartino kapitalizmą, o kartu ir
antagonistinių klasių atsiradimą bei naujos dialektinio materializmo
teorijos pradžią. Materialistinė ideologija itin aiškiai atsispindi
realistinėje dailėje.
Prieštaringa ir permaininga buvo ir šio laikotarpio dailė. Baigėsi ta
nuosekli tvarka, kai vienas meno stilius keitė kitą. Dabar kur kas greičiau
formavosi naujos kryptys, vienu metu galėjo egzistuoti kelios meno srovės.
Svarbiausi XIX amžiaus dailės atradimai susiję su prancūzija, – tai
Prancūzijos meno dominavimo amžius. Daugelyje Europos šalių buvo įkurtos
dailės akademijos. Ypatingą svarbą įgijo prie Prancūzijos dailės akademijos
įsteigtas Paryžiaus salonas, kuriame vykdavo svarbiausios parodos, buvo
perkami kūriniai muziejams, kunkuliavo meninis gyvenimas. Vis didesnę
reikšmę įgavo meno kritika.
IMPRESIONIZMAS – tai XIX amžiaus pabaigos dailės, muzikos ir literatūros
kryptis, susigrūmusi su konservatyviomis akademinėmis dailės tendencijomis.
IMPRESIONIZMAS kilo iš
realistinio meno. Dabar impresionizmas priskiriamas
prie populiariausių Vakarų meno srovių, šio termino kilmė susijusi su
noru įžeisti – apibūdinti kūrinių, kurie atrodė neįtikėtinai
eskiziški ir nebaigti, parodą. Šiuos kūrinius sukūrusius
dailininkus vienijo tai, kad jie atmetė pasenusį, „nuobodų“ meną,
kurį skatino oficialusis Salonas, bet jų meniniai siekiai skyrėsi.
Impresionistai turėjo du pagrindinius tikslus: vaizduoti modernų
gyvenimą ir tapyti atvirame ore. Bet net tokie grupės pavadinimai nėra
tikslūs. Pavyzdžiui, Alfredą Sislėjų domino beveik vien tik
peizažai, o Edgaras Dega karštai priešinosi tapymui lauke.
Nepaisant skirtumų, Klodas Monė, Berta Morizo, Ogiustas Renuaras,
Kamilis Pisaro, Alfredas Sislėjus, Giustavas Kalbotas, Edgaras Dega
ir Merė Kasa suformavo naują aplinkinio pasaulio vaizdavimo būdą
ir kartu su kitais dailininkais savo kūrybą eksponavo impresionistų