Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška
5 (100%) 2 votes

Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška

2.3. ELEKRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ INFORMACIJOS IŠTEKLIAI

Tema: Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška.

Užduotis: Atlikti paiešką bet kokioje elektroninėje enciklopedijoje kompaktiniame diske arba online. pagal vieną, kelis (mokytojo nurodytus) ar visus galimus paieškos požymius. Kiekvienas mokinys pasirenka norimą duomenų bazę ir paieškos objektus arba atlieka moktojo nurodytas užduotis.



Atlikimo sąlygos: šią užduotį galima atlikti klasėje per pamokas arba skirti ją kaip savarankišką darbą, kurį mokinys atliktų savo pasirinktu laiku, naudodamasis viešai prieinamais mokyklų (gal kitų) bibliotekų kompaktinias diskais, asmeniniais ar kitais jam prieinamais kompiuteriniais informacijos ištekliais. Kompaktinių diskų naudojimas leistų taupyti mokyklos internetinio laiko sąnaudas. Darbui atlikti reikėtų skirti dviejų ar kelių savaičių atsiskaitymo terminą, kad kiekvienas mokinys galėtų neskubėdamas pasinaudoti kompiuterinės paieškos priemonėmis. Mokytojas prieš skirdamas užduotį pats turėtų įsitikinti, kokios priemonės prieinamos ar turimos pačių mokinių ir atsižvelgdamas į tai individualizuoti užduotis ir formuluoti reikalavimus..



Pasirengimas. Mokiniams reikia pateikti elementarių žinių apie elektronines enciklopedijas, paaiškinti skirtumus nuo tradicinių, jų paskirtį, realizavimo priemones, paieškos galimybes, apžvelgti jų raidą, bei ypatybes. Pagalbinė mokomoji medžiaga nurodyta literatūros sąraše, pateikiama šiame darbe ir jos rasite konkrečių elektroninių enciklopedijų pratarmėse ar pristatymuose.

Kartu su mokiniais pravartu išnagrinėti, kurios nors vienos enciklopedijos sandarą ir ypatybes, paieškos galimybes, kt

Reikia išsiaiškinti, ar mokiniai supranta elektroninių enciklopedijų įvairiose laikmenose paieškos skirtumus, ar moka naudotis kompaktiniais diskais, ar geba suformuluoti konkrečius paieškos uždavinius ir pan.

Pradėdamas paiešką mokinys turi atidžiai susipažinti su konkrečios enciklopedijos turinio ypatybėmis, jos pobūdžiubei paskirtimi..

Reikia apsispręsti dėl paieškos rezultatų išvedimo formos ir turinio(tik tekstas,ar su iliustracijomis žemėlapiais, natomis; komputerinė laikmena, popierius ir pan.).



Ataskaita (paieškos rezultatų pateikimas) analogiški ankstesnėms užduotims, tačiau elektroninių enciklopdijų ištekliai tokie įspūdingi, kad nereikėtų vengti jų viešo pristatymo, o pačią užduotį vertėtų derinti su kitų dalykų užduotimis, integruojant į jas temos ar dalyko kompiuterinių išteklių analizę ir pristatymą. Žemiau pateikiame paieškos elektroninėje enciklopedijoje ataskaitos pavyzdį,kuris, be abejo, būtų daug įdomesnis demonstrojamas ekrane ir su žodiniu komentaru.

Papildomi klausimai. Mokinys turėtų įsitikinti, kad elektroninės enciklopedijos yra labai reikšmingas ir modernus informacijos šaltinis, jau dabar akivaizdžiai konkuruojantis su tradicinėmis spausdintomis enciklopedijomis ne tik turinio turtingumu,bet ir išskirtinėmis informacijos pateikimo ir paieškos galimybėmis, kurios susiklostė tobulėjant informacijos technologijai.. taip pat ir lietuviškos knygos (spaudos) duomenų bazės, nuolat papildomos ir atnaujinamos. Tuo pat metu tai modernios informacijos išteklių paieškos priemonės.

Apibendrindami užduoties rezultatus atsakykite į šiuos papildomus klausimus:

1.Kada Lietuvoje išleista pirmoji enciklopedija?

2.Išvardinkite kelias šiuolaikines lietuviškas šakines enciklopedijas.

3.Kokiomis elektroninėmis enciklopedijomis teko naudotis? Kaip jas vertinate?

4.Kuo skiriasi paieška spausdintoje ir elektroninėje enciklopedijoje?

5.Atnaujinkite ir papildykite duomenis apie jums prieinamas enciklopedijas, pateiktus apžvalgoje šio darbo prieduose.

6.Ar reikia elektroninių enciklopedijų mūsų mokyklos bibliotekai, kiek ir kokių.?

7.Palyginkite kompiuterinių katalogų, duomenų bazių ir elektroninių enciklopedijų informacijos išteklius.



2.3.2. MOKOMOJI MEDŽIAGA

ENCIKLOPEDIJŲ RAIDA

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBA

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ SANDARA IR YPATYBĖS

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ APŽVALGA



Enciklopedijų raida

Žodis enciklopedija kilęs iš graikų kalbos “enkyklios” ir “paideia” kas lietuviškai reiškia bendrasis švietimas ar visuotinis auklėjimas. Antikos visuomenėje žodis “enciklopaideia” reiškė visai ne tai kuo mes laikome šiuolaikinę enciklopediją, tai – žinių ciklas, privalomas laisvam, lygiateisiui visuomenės nariui.

XX amžiaus enciklopedijų leidyba gausi ir įvairi, todėl enciklopedijas pradėta skirstyti pagal tipus: visuotinės, apimančios visas mokslo šakas ir visą pasaulį, bei regioninės, skirtos vienam žemynui, šaliai ar miestui. Pagal turinį jos gali būti: universalios (bendrosios), daugiašakės, šakinės (specialios), teminės. Pagal paskirtį: įvairių sričių specialistams, vaikams, jaunimui, moterims ir kt. Pagal apimtį: mažosios (vieno ar kelių tomų) ir didžiosios (keliolikos ar keliasdešimties tomų). Šiuo metu greta mokslinių akademinių enciklopedijų paplitusios ir populiariosios enciklopedijos, skirtos savišvietai, įvairiems pomėgiams.

Medžiagos išdėstymo būdas enciklopedijose gali būti : sisteminis (senosiose

enciklopedijose), abėcėlinis (dažniausiai naudojamas šiais laikais), teminis (retai naudojamas, dažniausiai vaikų enciklopedijose). Informacija enciklopedijose pateikiama straipsniuose, kurie gali būti įvairūs: nuo išsamių apžvalginių, nuodugniai aiškinančių dalyko esmę, istoriją iki trumpų dviejų – trijų eilučių straipsnių, atsakančių į konkrečius klausimus.

Apie 1990 metus bendrieji enciklopedijų sudarymo principai pasaulyje buvo vienodi:

· jos rašomos tos šalies, kurioje yra išleista, kalba;

· straipsniai išdėstyti abėcėlės tvarka;

· straipsniai rašomi specialistų;

· kolektyvinis darbas – straipsnių autoriai įdarbinami redakcijoje arba tampa bendraautoriais;

· į enciklopedijas įtraukiamos gyvų žmonių biografijos;

· tekstą iliustruojamas paveikslais, žemėlapiais, planais, etc;

· prie didesnių straipsnių yra bibliografiniai priedai, literatūros nurodymas;

· enciklopedijas papildo žmonių, vietovių ir kitų mažiau reikšmingų objektų sąrašai ar rodyklės;

· reguliariai leidžiami papildymai;

· tekste yra kryžminės nuorodos.

Tačiau ne visada šiais principais parengtų enciklopedijų pavadinimuose nurodoma, kad tai yra enciklopedija dažnai naudojami žodžiai – žodynas (lexicon, dictionary, dictionnaire, słownik) arba enciklopedinis žodynas.

Enciklopedijos istoriniai formos ir turinio pokyčiai turėjo įtakos atsirasti naujoms enciklopedijoms elektroninėje laikmenoje.. Joms atsiradus spausdintos enciklopedijos neišnyksta, elektroninės enciklopedijos jas tarsi papildo. Tačiau apie enciklopedijas elektroninėse laikmenose kalbama žymiai dažniau nei apie spausdintas.



Elektroninių enciklopedijų leidyba

Elektroninės enciklopedijos plinta gana sparčiai ir tampa prieinamos vis didesniam pasaulio informacinių technologijų vartotojų ratui. Apie naujas enciklopedijų formas kalbėta jau 1945 metais, kai V. Bushas, rašydamas apie galimus pokyčius informacijos technologijoje pasiūlė mechaninį asmeninės bibliotekos arba bylų aptarnavimo įrenginį memex. Jis nuspėjo, kad atsiras visiškai naujos enciklopedijų formos, kurios bus pagamintos iš atskirų kortelių turinčių savo sistemą ir atpažinimo galimybes, o sudėjus visa tai į memex bus pagarsintos. Nuo to laiko, maždaug per keturiasdešimt metų būta ir kitų ateities enciklopedijų vizijų Viena iš jų – pasaulinės enciklopedijos sukūrimas. Aštuntajame dešimtmetyje suvokta, kad kad hipertekstas gali paskatinti vystymą ir apibūdino jį kaip Pasaulio informacijos sintezės ir enciklopedijos ryšį.

Dabartinėse online enciklopedijose galima pilno teksto paieška, spausdinimas, leidžiama vartotojui atlikti paiešką pagal tam tikrą žodį ar frazę. Online enciklopedijoms būdinga griežtai nustatyta laukų struktūra, jos gali rūšiuoti abėcėlinius arba skaitmeninius duomenis tam tikruose ir specifiniuose laukuose, atlikti įvestų skaitmeninių duomenų apskaičiavimus ir kt. Susidomėjimas hipertekstu paskatino pagalbinių technologijų atsiradimą, kurios efektyviai naudojamos kuriant elektronines enciklopedijas.

Dažniausiai elektroninės enciklopedijos yra leidžiamos kompaktiniuose diskuose ir online, o taip pat DVD (digital video disk) diskuose. leidžiančios elektronines. Elektroninių enciklopedijų kompaktiniame diske versijos skiriasi nuo tinklinės tuo, kad kompaktiniame diske kaupiama daugiau garso, vaizdo, iliustracijų, animacijos įrašų, o tinklinei versijai būdingas informacijos operatyvumas (enciklopedijos papildomos nauja informacija kas savaitę, mėnesį ar ketvirtį) bei didelis nuorodų skaičius

Pirmoji elektroninė enciklopedija, skirta plačiajai rinkai, Academic American Encyclopedia tinkle pasirodė dar 1983 metais, 1994 metais pirmą kartą Internete “America Online” Pradėjo.veikti, skirta tik prenumeratoriams Britannica Online, kurią sudarė pilnatekstė duomenų bazė su tūkstančiu iliustracijų ir “vartais” į WWW su tiesioginėmis nuorodomis į išorinius informacijos šaltinius

Greičiausiai ir akivaizdžiausiai išsivystė mažos enciklopedijos kompaktiniuose diskuose skirtos dažniausiai jaunesniems skaitytojams. Gana įprasta elektroninės enciklopedijos raida, kai pirmiausiai išleidžiama versija, susidedanti tik iš teksto, Vėliau – tekstinę versiją papildė nejudančios iliustracijos, garso ir video įrašais 1993–iais Microsoft Corporation išleido kompaktiniame diske savo Microsoft Encarta Multimedia Encyclopedia, su grafikos, garso bei video įrašais, 1995 metais pasirodė World Book dviejuose kompaktiniuose diskuose.

Elektroninės enciklopedijos tobulėja labai greitai – greta pilnateksčių duomenų bazių atsiranda ne tik iliustracijos, bet ir vaizdo, garso, animacijos, multimedijos įrašai, hipertekstas, žaidimai, 360 laipsnių kampo vaizdai, žodynai, tyrimų organizatoriai, nuorodos į WWW ir t.t. Tokias enciklopedijas pradėta vadinti multimedijos enciklopedijomis.

Didžiausiomis akademinėmis elektroninėmis enciklopedijomis laikomos Encyclopaedia Britannica ir Encyclopedia Americana. Nuolat konkuruoja Compton’s, Microsoft Encarta, Grolier ir World Book enciklopedijos. Pasaulyje yra ir daugiau elektroninių enciklopedijų, tačiau jas nustelbia anksčiau išvardintos(žiūr. Apžvalgą).

Elektroninių enciklopedijų

ateitis siejama su hiperteksto ateitimi, hipertekstas leidžia konstruoti skirtingas nuorodas.Elektroninių enciklopedijų pokyčiai siejami ir su kitų naujų technologijų atsiradimu. Elektronines enciklopedijas pradėta leisti DVD diskuose Juose telpa dešimt kartų daugiau informacijos, negu paprastuose kompaktiniuose diskuose.

Pastebimas elektroninių enciklopedijų kainų mažėjimas. Kai kurie vertintojai mano, kad rinkoje išliks tik 3 ar 4 enciklopedijų leidėjai,nes vyksta leidėjų kooperavimasis. Kinta ir pačios enciklopedijos: leidėjai vis dažniau jungia į vieną enciklopedijų tekstus, vaizdus, atlasus, žodynus bei įvairią kitą pagalbinę informaciją. Tokios enciklopedijos tampa nepanašios į savo pirmtakes, greičiau jas galima vadinti virtualiomis bibliotekomis. Laukiama elektroninių enciklopedijų, naudojančių virtualios realybės galimybes. Įžengęs į tokią enciklopediją pasijustum esantis enciklopedijos pasaulio gyventojas, o ne stebėtojas.



Elektroninių enciklopedijų sandara ir ypatybės

Visoms elektroninėms duomenų bazėms, taigi ir elektroninių enciklopedijų, būdinga: informacijos turinys; informacijos struktūra (kaip informacijos vienetai yra išdėstyti ir kokie jų loginiai ryšiai); valdymas; vaizdinės ir techninės priemonės (Balčytienė, 1998, p. 72). Tačiau kiekvieno elektroninio dokumento turinys ir struktūra yra skirtingi.

Būtent dėl išlikusių tradicinės enciklopedijos turinio ir struktūros elektroninėje enciklopedijoje pastarosios yra vadinamos enciklopedijomis, o ne informaciniais žinynais ar žodynais. Valdymas ir vaizdinės bei techninės priemonės yra bendros ir vadinamos viena sąvoka sąsaja (angl. interface). Enciklopedijos informacijos turinys tai vartotojui skirta informacija: straipsniai, vaizdai, garsai ir etc. Informacijos struktūra tai informacijos išdėstymo principas. Visos elektroninės enciklopedijos laikosi panašių informacijos išdėstymo principų ir būtent jie bei informacijos turinys leidžia nustatyti, kad tai yra enciklopedija. Sąsaja turi apjungti vartotojo, naudojančio enciklopediją atliekamus veiksmus ir enciklopedijoje pateikiamą medžiagą, o tiksliau enciklopedijos sąsaja turi garantuoti lengvai valdomą ir greitą informacijos paiešką.

Remiantis šiomis ypatybėmis elektroninės enciklopedijos vertinamos pagal tokius kriterijus:

Informacijos turinio išsamumas, vaizdingumas, informacijos kiekis, vaizdų spalvų ir garso kokybė, ar neperkrauta, ar skatina mokytis, savišvietą, tolesnį žinių gilinimą.

Informacijos struktūros nuoseklumas, logiškumas, vartotojo sugebėjimas susigaudyti joje, patrauklumas.

Paieškos efektyvumas, paprastumas, galimybė pasirinkti paieškos būdą, atsispausdinti, redaguoti, tvarkyti medžiagą, lengvumas naudotis eiliniam vartotojui, nesusipažinusiam su tokiomis duomenų bazėmis.



Elektroninės enciklopedijos išlaiko daugelį tradicinės enciklopedijos savybių ir enciklopedijų sudarymo principų. Rengiant elektronines enciklopedijas dalyvauja nauja grupė žmonių, dirbančių programuotojo, maketuotojo, WWW svetainės prižiūrėtojo (angl. webmaster), elektroninių leidinių dizainerio darbą.

I šnyksta informacijos išdėstymo problema. Tą pačią informaciją galima išdėstyti įvairiais būdais: sisteminiu, abėcėliniu ar teminiu. Vartotojas gali pasirinkti priimtiniausią būdą. Pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas yra abėcėlinis straipsnių pavadinimų sąrašas, jį galima peržiūrėti arba ieškoti straipsnio pavadinimo pirmojo žodžio. Populiarus yra ir sisteminis, parengtas pagal tam tikrą klasifikaciją informacijos išdėstymo būdas. Sistemiškai išdėstytos informacijos ieškoma pradedant nuo bendriausių ir baigiant specifinėmis temomis.

Teminis išdėstymo būdas dažniausiai naudojamas enciklopedijos papildomam aparatui, kuris susideda iš kelių aktualių temų. Tokioms temoms skiriamas didelis dėmesys, jas iliustruoja daugybė vaizdinės ir garso medžiagos. Nuo informacijos išdėstymo enciklopedijoje priklauso paieškos galimybės.

Informacija ekrane pateikiama informacijos vienetais, kuriuos gali sudaryti straipsnis, vaizdas, garsas, nuorodos, pagalbiniai įrankiai ir kt. Straipsniai ir garso bei vaizdo įrašai gali būti pateikti atskirai. Ilgi straipsniai kartais suskaidomi į temines dalis, į kurias galima patekti per nuorodas esančias straipsnio tekste arba per straipsnio turinį, parengtą hipernuorodų principu.

Straipsnių tipai įvairūs: referatiniai, apžvalginiai, trumpi apibrėžimai. Kai kuriose nemokamose elektroninėse enciklopedijose vietoje straipsnių pateikiami tik apibrėžimai, kaip paprastame terminų žodyne, ir tai nėra tikros enciklopedijos. Kai kurios online enciklopedijos skelbia, kad tai nėra galutinis enciklopedijos variantas ir pateikia sąrašą terminų ar pavadinimų be nuorodų į straipsnius.

Elektroninėse enciklopedijose skiriama žymiai daugiau dėmesio nei tradicinėse vaizdinei ir papildomai ir pagalbinei medžiagai. Vaizdinę medžiagą be tradicinių iliustracijų sudaro paveikslų reprodukcijos, fotografijos, grafikai, statistinės lentelės, vėliavos, politiniai ir fiziniai žemėlapiai, garso įrašai, žymių žmonių kalbos, video įrašai, ištraukos iš kino filmų, animacija, erdvinės iliustracijos (360 laipsnių kampo vaizdai), virtualūs miestų,
įmonių, žmonių pristatymai ir taip toliau. Pastebima tendencija, kad tokios vaizdinės ir garso medžiagos gausėja, kaip ir. papildomos ir pagalbinės medžiagos kiekis. Be žodynų, tezaurų indeksų ir kasmetinių papildymų atsirada almanachai, žemėlapiai, vietovardžių rodyklės, tyrimų organizatoriai, virtualios išvykos ir demonstracijos. Į vieną apjungiama anksčiau leisti atskirai atlasai, enciklopedijos, kompiuteriniai žaidimai ir kt.

Elektroninės enciklopedijos tampa nepanašios į savo pirmtakes ir todėl neretai vadinamos virtualiomis bibliotekomis.

Elektroninės enciklopedijos dažniausiai turi tam tikrą hipertekstinę struktūrą. Daugumoje taikoma medžio struktūra, didesnėse enciklopedijose galima aptikti ir daug parengimo laiko reikalaujančią tinklo struktūrą. Kai nuorodų tinklas jau yra sukurtas, jis gali būti surastas skirtingais keliais.. Vartotojas gali sekti nuorodas Tinklas gali būti surastas pasitelkus sakinio, temos dalį ar reikšminį žodį arba naudojantis specialiais grafiniais paieškos langais, parodančiais tinklo pavadinimą. Paieškos langas parodo dalį arba visą hiperdokumentą

Elektroninėje enciklopedijoje hiperteksto pagalba vartotojas žymiai lengviau randa tekstinę ar grafinę informaciją. Vartotojas tiesiog išsirenka sau įdomų objektą ir ekrano apačioje atsiranda trumpa anotacija. Vartotojai gali tęsti skaitymą prašydami išsamesnės informacijos pasirinkta tema. Keliaujant informaciniais kanalais galima lengvai grįžti ten kur pradėjai. Vartotojai taip pat gali pasirinkti norimą tekstą ar grafiką iš sąrašų. Hiperteksto pagalba galima jungtis su kitomis online duomenų bazėmis.

Elektroninių enciklopedijų apžvalga

Compton’s Encyclopedia

Kaip ir daugelis minėtų enciklopedijų, 1998 metais ši enciklopedija taip pat turi du leidimus: Compton’s Interactive Encyclopedia 1998 Deluxe Edition (dviejuose kompaktiniuose diskuose) ir Compton’s Interactive Encyclopedia 1998 Standart Edition viename kompaktiniame diske Deluxe leidimas turi žymiai daugiau vaizdinės medžiagos ir “Ask the Librarian” komandą. Ši komanda leidžia nusiųsti elektroninį laišką su iškilusia tam tikro dalyko nagrinėjimo problema į Compton’s enciklopedijos leidyklą, kuri atsakymą atsiunčia per dvi darbo dienas su išsamiom nuorodom į tam tikrus WWW puslapius ar tam tikras knygas.

Enciklopedijoje yra apie 6600 nuorodų į WWW puslapius, iš jų 4000 nuorodų yra išsamiai anotuotos ir suklasifikuotas pagal temas ir potemes. Kiekvienas WWW puslapis yra įvertintas pagal tam tikrą klasifikaciją, o tai leidžia tėvam ir mokytojam nukreipti vaikus nuo netinkamos informacijos. Enciklopedija 1998 metais įtraukė daugiau politinių žemėlapių, bet vis dar neturi demografinių ir klimato žemėlapių. Žemėlapiai yra susieti su tam tikrais straipsniais. Vienintelė Compton’s enciklopedija turi tezaurą su 21500 įrašų. Ji taip pat turi ir žodyną su 78000 žodžių. Paspaudus ant nežinomo žodžio straipsnio tekste galima gauti žodžio apibrėžimą. Taip pat enciklopedija turi įdomią programą “ShowMaker”, kurioje, panašiai kaip Microsofto programoje “Power Point”, galima susidėlioti straipsnius ir vaizdus norima tvarka ir surengti skaidrių pristatymą. Enciklopedija turi netradicinį skyrių “Planetarium”, kuris leidžia susirasti žvaigždę, esančią danguje bet kuriuo paros metu, bet kokioje vietoje ir matoma iš bet kokios pozicijos (pagal miestą, kuriame matoma ar pagal platumos ir ilgumos koordinates). Nei viena kita enciklopedija neturi panašių programų į “ShowMaker” ar “Planetarium”, todėl enciklopedija turi specifinį privalumą lyginant su enciklopedijomis Grolier ar Encarta.

Online enciklopedijų apžvalga

Britannica Online

Jos adresas Internete – http://www.eb.com. Enciklopedija yra mokama: prenumerata mėnesiui – 8,50$, metam – 85$. Britannica Online galima pasinaudoti septynias dienas nemokamai ir neprenumeratoriams prieš tai užsiregistravus ir gavus slaptažodį, tačiau neprenumeratorių paieškos galimybės yra apribojamos.

1994 metais Britannica Online buvo pirmoji spausdinta daugiatomė enciklopedija prieinama Internete. WWW tinkle ji pateikia 10–ojo spausdinto leidinio archyvą; informaciją apie pasaulio tautas su straipsniais, vėliavom, žemėlapiais ir statistika iš 196 šalių; žodyną “Merriam Webster’s Collegiate Dictionary”; žodžių žaidimą “Hapax Legomena”; nuorodas į naujausius įvykius, įvykusius paskutinės savaitės laikotarpyje “Week in Review”; straipsnius iš 1926 metais išleisto spausdinto Encyclopedia Britannica leidimo – “Britannica Classics”; biografijas , suskirstytas pagal gimimo datą kalendoriaus forma “Britannica Lives”; gausias nuorodas į susijusią su straipsniais informaciją WWW serveriuose “Britannica Internet guide by Encyclopedia Britannica” (galima naudotis neužsiprenumeravus); naujus straipsnius, išleidžiamus kas metų ketvertį – “Spotlight”; populiarų skyrelį “Šekspyras ir žmonija: anksčiau ir dabar”. Tokią kolekciją yra būtina apžiūrėti, juolab kai gali nemokamai beveik viską apžiūrėti per septynias dienas.

“Spotlight” archyve galima rasti įvairiausius pasaulio įvykius – nuo Olimpijos iki dabartinių prezidento rinkimų. Dažnai naudojama Nobelio premijų laureatų bazė. Abi
duomenų bazės yra nemokamos.

Britannica Online sudaro daugiau nei 72,000 straipsnių; iš jų naujausi 3,000 straipsnių, kurių nėra spausdintoje versijoje; 12,000 nuotraukų, piešinių, žemėlapių bei vėliavų. Čia galima rasti daugiau nei 17,000 nuorodų iš straipsnių į WWW puslapius (1994 metais jų viso buvo tik 400). Atskirame puslapyje “Britannica Internet Guide” yra net 65,000 nuorodų, iš kurių apie 85% nurodytų puslapių yra verti dėmesio. Nuorodos yra atrinktos ir įvertintos trijų žvaigždučių klasifikacija. Apie 15% visų puslapių yra rekomenduojami (*), mažiau nei vienas procentas išskirtiniai (**), o 40 pripažinti geriausiais visame tinkle (***).

Elektroninėje enciklopedijoje nauji straipsniai papildomi reguliariais intervalais, čia yra atskiras skyrelis apibūdinantis naujus ir papildytus senuosius straipsnius. Informacija gana operatyvi, nes jau 1997 metų spalio mėnesyje straipsniai apie Motiną Teresę ir princesę Dianą (mirė rugsėjo mėnesį) buvo su mirties datomis. Be turtingos tekstinės informacijos privalumo galima dar pabrėžti, kad šis puslapis yra estetiškai patrauklus, o su kitais puslapiais gali lenktyniauti savo aiškumu ir elegantiškumu. Puslapio maketavimas pastovus ir neprieštaraujantis, su lengvai atrandama ir naudojama navigacijos ir identifikacijos informacija.

Paieška enciklopedijoje vykdoma skirtingais keliais. Puslapio viršuje esanti užklausos dėžutė atskiria natūraliąją kalbą nuo bulio operatorių, puslapio apačioje yra paaiškinimas kaip naudotis bulio operatoriais. Paieškos terminu gali būti žodis, frazė ar natūraliosios kalbos klausimas. Vartotojas gali gauti atsakymą į užklausą – nuo 2 iki 200 antraščių, kurios yra išdėstytos mažėjančio relevantumo tvarka; kiekvieną kartą pateikiama po dešimt antraščių. Kokybiška paieška, kuri gali būti įtraukta į užrašų knygelę “Bookmarks”, leidžia vartotojui pasirinkti kaip surūšiuoti atsakymus į užklausas. Vartotojas gali naudoti kitą paieškos būdą – peržiūrėti straipsnių pavadinimų sąrašą su visais straipsnių, žodyno, iliustracijų, biografijų, “Yearbooks”, “Knowledge in Depth” (“Mokslo gylumo”) (700 didelių straipsnių), rubrikų , iliustruotų straipsnių ir geografijos pavadinimais. Paieška peržiūrint straipsnių pavadinimų sąrašą yra visai nauja – pateikta 1997 metų rugsėjo mėnesį, taip pat naujas “Temų planas” (“Site map”) būdas, kuris teikia vienai paieškai kelias galimybes ir formatus. “Temų planas” hiperteksto nuorodomis vartotoją nukreipia nuo vieno straipsnio ar rubrikos prie kito – didesnio ar papildančio straipsnio, vaizdo ir nuorodų į kitus Interneto puslapius. Tarp daugelio naujų ypatybių yra britų–amerikiečių kalbų rašybos patikrinimas, atsiradęs dėl 1994 metais vertintojų išsakyto susirūpinimo dėl skirtigos rašybos panaudojimo enciklopedijoje. Vertintojai kritikavo tai, kad žemėlapiai, vėliavos, lentelės neturi savo mažesnio atvaizdo didesniuose straipsniuose, pvz.: peržiūrint informaciją apie vakarų tapytojus nerasta nei vieno nuorodinio atvaizdo. Dabar klaida jau pataisyta – ieškant tos pačios informacijos gali atrasti daug su tema susijusių mažųjų nago dydžio atvaizdų, ant kurių spūstelėjus pelės klavišą patenki į atskirą straipsnelį (Another…, 1997).

Interneto nuorodos gali būti prie straipsnių arba išdėstytos atskiru sąrašu. Visi straipsniai turi skirtingą nuorodų skaičių, pvz.: “Olimpinės žaidynės” turi 14 nuorodų įskaitant nuorodą apie Sidnėjaus vasaros olimpines žaidynes, kurios įvyks 2000 metais, tačiau “Impresionizmas” turi tik 4 nuorodas, o “AIDS” neturi nei vienos nuorodos, kai tuo tarpu paskutinį kartą patikrinus vertintojams Encyclopedia Americana turėjo net 30 nuorodų į tą pačią temą. Vertintojai siūlo didinti nuorodų skaičių į oficialius valstybinius puslapius.

Enciklopedijos pasididžiavimas tai “Britannica Classic” puslapis. Kai kurie enciklopedijos straipsniai yra parašyti labai įžymių asmenybių, savo srities ekspertų, tokių kaip A. Enstein’as, S. Freud’as, O. Wright’as. Bibliotekos jau nebeturi senųjų spausdintų Encyclopedia Britannica leidimų, kuriuose buvo pirmą kartą įtraukti šių žmonių straipsniai. Taigi šis puslapis tokiems esė suteikia didesnį prieinamumą.

Lyginant su dviejų metų senumo Encyclopedia Americana Online, Britannica Online yra turiningesnė bei vizualiai patrauklesnė. Tačiau Americana turi daugiau Interneto nuorodų – daugiau nei 100,000.

Americana Online

Šios enciklopedijos adresas Internete –http://ea.grolier.com. Norint išbandyti šią enciklopediją, reikia siųsti elektroninį laišką su užklausimu (nemokamai leido naudotis daugiau nei mėnesį), o prenumeratą užsisakyti gali tik bibliotekos, mokyklos, universitetai, koledžai; privatūs asmenys negali naudotis enciklopedija. Ji sukurta spausdintos Encyclopedia America pagrindu. Elektroninė enciklopedija turi savo versiją kompaktiniame diske, kuri pimą kartą debiutavo 1995 metais. Tai puikus šaltinis nepaisant vaizdinės medžiagos trūkumo. Enciklopedija turi 100000 nuorodų į kitus WWW serverius. Ji skirta aukštųjų mokyklų studentams ir vyresnio amžiaus skaitytojams.

Enciklopediją sudaro 45000 spausdintos versijos straipsnių. Taip pat čia pateikti nauji straipsniai

pasaulio naujausius įvykius bei dar neįtraukti į kompaktinio disko versiją. Elektroninės enciklopedijos versija tinkle turi 800 žemėlapių, 1000 lentelių, 1200 iliustracijų, 275 vėliavas. Kelia nusivylimą iliustracijų trūkumas, ypač tokiuose straipsniuose kaip „Impresionizmas“ ar „Iliuminuoti rankraščiai“, tačiau šį trūkumą papildo gausios nuorodos į kitus WWW serverius, pvz.: straipsnyje „Impresionizmas“ pateikiama daugybė nuorodų į spalvotų Claude Monet paveikslų WWW puslapius.

Enciklopedijos informacija atnaujinama kas metų ketvertį, tačiau trūksta naujausių duomenų apie vyriausybių ir šalių pavadinimų pasikeitimą. „Amerikos literatūros“ straipsnis žymiai pilnesnis nei spausdintoje versijoje, „Kosmoso pasiekimų“ straipsnio lentelėje apie kosmoso tyrimus duomenys apima įvykius iki 1992 metų, o straipsnyje apie Borisą Jelciną įvykiai apima tik 1993 metus.

Paiešką galima vykdyti trimis būdais: paieška, peržiūra ir teminė paieška. „Paieškoje“ vartotojas gali ieškoti pagal straipsnio pavadinimą arba pilną tekstą, taip pat galima naudoti bulio operatorius. „Peržiūros“ paieškoje vartotojas gali peržiūrėti abėcėlinę straipsnių pavadinimų rodyklę–sąrašą. „Teminė paieška“ yra labiausiai pažengusi paieškos galimybė, leidžianti vartotojui sukurti paieškos eilutę su terminų kombinacija iš skirtingų rodyklių: dalyko, formos, vietos ir laiko – visi gali būti ieškomi vienu metu.

Dalyko rodyklė apima tokias plačias temas kaip menas, istorija ar mokslas. Vietos rodyklė leidžia vartotojui siaurinti paiešką pagal geografinę vietovę; laiko – leidžia vartotojui įvesti metus arba apibrėžti metų ribas. Formos rodyklė siūlo pasirinkti pagal tokias sritis: biografijos, dinastijos, apdovanojimai, apeigos, žemynai, veikla. Temos, vietovės ir kai kurios formos klasifikuojamos hierarchiškai, pvz.: pasirenkant „meną“ kaip teminę rubriką suklasifikuojama taip: „vaidybos menas“, „vizualus menas“, „piešimas ir tapyba“ ir etc.; formos rodyklėje galima susiaurinti biografinės informacijos paiešką tiksliai apibrėžiant terminą „moteris–Amerikos azijiečiai“.Taip pat paiešką galima vykdyti pilname tekste pagal temą „teminėje paieškoje“. Kombinuojant keturias „teminės paieškos“ rubrikas su paieškos terminu, vartotojas gali sudaryti užklausą maksimum iš penkių terminų. „Teminė paieška“ teikia labai tobulos paieškos galimybę, kuri filtruoja beveik visą nerelevančią informaciją, pvz.: paieškos eilutėje įvedus žodžius: piešimas ir tapyba, biografija, JAV, 1800–1900 ir terminą „Impresionizmas“ gauname dešimties Amerikos impresionizmo tapytojų sąrašą. Paieškos rezultatų sąraše pateikiamos straipsnių pirmosios eilutės atitinkančios užklausos parametrus, o norint atrinkti reikalingą straipsnį reikia tiesiog jį atsiversti. Strapsnių viduje esanti įrankių eilutė leidžia pasinaudoti tokia vaizdine medžiaga: turiniu, žemėlapiais, vėliavomis, lentelėmis ir nuorodomis. Paspaudus ant kurios nors turinio dalies galima nueiti į norimą straipsnio vietą. Navigaciją po ilgą straipsnį palengvina piktogramos „sekantis“ ir „ankstyvesnis“. Nuorodos į Internetą, hipernuorodomis sujungti straipsniai sutrumpina navigacijos laiką. Jos panaudotos taip pat kaip ir spausdintoje versijoje, pvz.: „Impresionizmas“ turi nuorodas į impresionizmą, muzikos impresionizmą, literatūros impresionizmą, tačiau neturi į Cezanne’ą, Monet, Renoir’ą.

Su spausdintos enciklopedijos pagrindu Encyclopedia Americana Online yra patikimas, autoritetingas informacijos šaltinis. Tačiau dar daug kas turėtų būti patobulinta: nuorodos neturi taip paprastai atspindėti spausdintos versijos, teksto papildymas neturėtų būti atrankinis (Encyclopedia Americana…, 1997). Iš kitos pusės, puslapis yra gana patrauklus ir „draugiškas“, pajėgus paieškos variklis, o nuorodos į kitus Interneto puslapius suteikia priėjimą į didžiulius informacijos šaltinius. Enciklopedija rekomenduojama bibliotekoms, kurioms svarbi tiek solidaus šaltinio ypatybė tiek nuorodos į relevančius WWW puslapius.

Didžiausi Americana Online enciklopedijos privalumai yra dažnas informacijos papildymas, nors ir atliekamas daugiau potencialiai nei aktualiai ir nuorodų gausumas, padedantis veltui neklaidžioti po Internetą ir surasti patikimą informaciją. Trūkumus galima pateisinti tuo, kad ši elektroninė enciklopedija egzistuoja dar tik porą metų.

Encarta Concise Encyclopedia

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 4134 žodžiai iš 7579 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.