Elektronines komercijos pletra Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Elektronines komercijos pletra Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

I DALIS. E.KOMERCIJA IR INFORMACINĖ VISUOMENĖ 6

1. Skyrius. E.komercijos sąvoka ir jos charakteristikos 6

1.1. E.komercija ir e.verslas 6

1.2. E.komercijos formos 9

1.3. E.komercijos nauda 15

2. Skyrius. Informacinė visuomenė ir e.komercijos plėtra 19

2.1. Informacinės visuomenės sąvoka 19

2.2. Valstybės vaidmuo plėtojant informacinę visuomenę ir e.komerciją 22

2.3. E.komercijos plėtra JAV 24

II DALIS. E.KOMERCIJOS ANALIZĖ LIETUVOJE 29

1. Skyrius. E. komercijos aplinkos analizė 29

1.1. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje 29

1.2. E.valdžios koncepcijos įgyvendinimo analizė 36

1.3. Informacinės visuomenės paslaugų teisinis reglamentavimas 41

1.4. Elektroninių nusikaltimų problema 42

2. Skyrius. E.komercijos paslaugų analizė 45

2.1. Elektroninės bankininkystės Lietuvoje analizė 45

2.2. Elektroninės prekybos ir aukcionų Lietuvoje analizė 47

2.3. E.paslaugų verslui analizė 50

2.4. Reklamos internete analizė 53

III DALIS. E.KOMERCIJOS BŪKLĖS IR PLĖTROS SĄLYGŲ TYRIMAS 55

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI E.KOMERCIJOS PLĖTRAI SKATINTI 63

LITERATŪROS SĄRAŠAS 66

SANTRAUKA 69

SUMMARY 71

PRIEDAI 73

1 Priedas. Tyrimo apklausos rezultatų suvestinė 73

2 Priedas. Tyrimo apklausos anketa 76

ĮVADAS

Vaizduotė ir idėjos yra daugelio nuostabių pasaulio kūrinių ir reiškinių priežastis. Ne išimtis ir informacinės technologijos(IT) bei jų plėtra kasdieniniame gyvenime. Globalizacija, arši konkurencija politikos, ekonomikos, finansų ir socialinėje rinkoje lėmė tai, kad būtent technologinis, informacinis valstybių ir visuomenės išsivystymas lemia išlikimą ir pranašumo kriterijų. Informacinių technologijų pažanga atvėrė naują puslapį valstybės ir verslo administravime bei visuomenės socialinėje raidoje. Kompiuteriniai tinklai panaikino atstumo ir laiko barjerus, kurie stabdė tiek ekonomikos plėtrą tiek ir socialinę integraciją. IT diegimo ir naudojimo dėka supaprastėjo daugelis operacijų ir pasiekiamas efektyvumo kriterijus.

Verslas įvertinto šių procesų įtaką ir savo veiklą pradėjo grįsti IT . Ko pasekoje prieš dešimtmetį gimė e.komercija. Pažangiosiomis technologijomis vykdoma komercija, egzistencijos pradžioje nešusi didžiulį pelną, vėliau puolė į krizę, tačiau ją įveikusi , dabar įgauna didžiulį plėtros pagreitį. 2004 metais e.komercijos apyvarta pasiekė 6.8 trilijonų JAV dolerių ribą. Lydere šioje srityje yra Šiaurės Amerika, kurios apyvarta sudaro 3.5 trilijonų, tai yra daugiau nei pusę viso pasaulinio rodiklio . Auganti konkurencija, tarptautinė prekyba ir sandoriai vis labiau skatins prekybą internete, e.sandorius, o kartu ir e.komercijos plėtrą. Šie faktai liudija apie e.komercijos plėtros aktualumą šių dienų realijoje. Didžiosios Britanijos Premjeras Tonis Blairas apie IT ir e.komerciją yra pasakęs:“jei jūs nesuvokiate interneto kaip naujų galimybių, tai gali būti grėsmė. Tačiau jei jūs nesuvokiate e.komercijos svarbos, jūsų verslas gali bankrutuoti“ .

E.komercija įmonėms tapo svarbiu įrankiu, mažinant transakcinius kaštus susijusius su prekyba. Be to bendradarbiavimas su partneriais tampa daug efektyvesnis, įmonė tampa lengviau pasiekiama potencialiems klientams. Jungtinių Tautų Organizacija e.komerciją įvardija kaip vieną pagrindinių eksporto skatinimo priemonių . IT tampa tarptautinės ekonomikos ir prekybos platforma.

Technologijų ir ekonomikos mokslai e.komercijos objektą aktyviau analizuoti pradėjo tik pastarąjį penkmetį. Todėl, autoriaus nuomone, darbo pasirinkta tema yra aktuali praktiniais bei teoriniais aspektais.

Gilintis į pasirinktą temą, paskatino ir tai ,kad Lietuvoje e.komercijos galimybės nėra pakankamai įvertintos. Interneto paieškos sistemose galima rasti tik 4 elektroninės bankininkystės paslaugų teikėjus, 2 elektroninius aukcionus bei apie 50 elektroninių parduotuvių. E.aukcionų populiarumas pasaulyje yra milžiniškas, todėl nesėkminga šių projektų veikla Lietuvoje kelia nuostabą. Be to e.prekybos stagnacija stabdo vidaus vartojimo augimą bei užsienio pirkėjų pritraukimą. Taip pat yra keista, kai žvelgiant į įmonių katalogus, net kai kurios eksportu užsiimančios kompanijos neturi savo internetinės svetainės. Akivaizdu, kad tai neigiamai veikia įmonių savęs pateikimą ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

E.komercija yra įvardijama kaip pažangių ir išsivysčiusių valstybių požymis. Šalies e.komercijos ir IT sektoriaus plėtra yra palankios investicinės aplinkos elementai. Todėl svarbu, kad valstybėje būtų sukurta palanki inovacinė aplinka. Vyriausybei atitenka pagrindinis vaidmuo skatinant nacionalinę e.komerciją. Todėl dauguma valstybių įgyvendina programas susijusias su elektroninėmis reformomis. „e.Europa action“ programa skirta ES informacinės visuomenės, e.valdžios ir e.komercijos plėtrai skatinti. Lietuva kaip ES narė ir besivystanti valstybė, nuo 2001 m. siekia įgyvendinti elektronines reformas valstybės valdyme ir skatinti e.komercijos plėtrą. Šiais tikslais, yra įgyvendinamos e.valdžios ir informacinės visuomenės plėtros koncepcijos, kurios paskatintų IT integraciją į viešąjį ir privatųjį sektorių bei visuomenę.

Lietuvos atkurta nepriklausomybė ne ką vyresnė nei e.komercija. Todėl natūralu, kad mūsų informacinės visuomenės brandos,
viešųjų ir komercinių e.paslaugų lygis yra gerokai žemesnis nei išsivysčiusių valstybių. Besiplečianti IT infrastruktūra, augantis interneto vartotojų skaičius yra optimistiniai rodikliai e.komercijai. Tačiau mūsų valstybė e.komercijos srityje atsilieka ne tik nuo tokių valstybių kaip Danija ar Didžioji Britanija, bet ir nuo mūsų kaimynų- lenkų, estų ar latvių . Todėl peršasi išvada, kad vyriausybė nepakankamai skiria dėmesio sudaryti palankias sąlygas e.komercijai, o e.paslaugų administravimas nėra pakankamai efektyvus.

Darbo tikslas- atlikti e.komercijos aplinkos bei plėtros analizę, išryškinti pagrindines problemas bei pateikti išvadas ir pasiūlymus e.komercijos plėtrai skatinti.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti e.komercijos sąvoką.

2. Išanalizuoti informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtros santykį.

3. Atlikti e.komercijos aplinkos Lietuvoje analizę .

4. Atlikti e.komercijos paslaugų analizę.

5. Atlikti e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų tyrimą.

Tyrimo objektas- e.komercijos plėtra Lietuvoje.

Hipotezė- e.komercijos plėtrą Lietuvoje stabdo tam nepalanki aplinka bei netinkamas e.komercijos paslaugų administravimas.

Tyrimo metodai:aprašomasis, teorinis modeliavimas, lyginamoji analizė, analogų analizė, socialinis tyrimas, statistikos, literatūros ir dokumentų analizė.

Darbo metu analizuojant e.komercijos aplinką, bus vadovaujamasi metodika, kurią bendrai priėmė ir naudoja Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Švedija, Didžioji Britanija ir JAV . Ši metodika remiasi atskirų e.komercijos aplinką įtakojančių indikatorių analize: visuomenės, verslo bei vyriausybės.

E.komercijos plėtrai palanki visuomenė yra apibūdinama kaip visuomenė, kuriai IT ir prieiga prie interneto yra pigus ir prieinamas produktas, moka ir naudojasi IT, pasitiki e.komercija ir IT bei išleidžia pakankamai pinigų e.paslaugoms.

E.komercijos plėtrai palanki verslo situacija yra tokia, kuri sąlygoja aukštą kompiuterizacijos lygį, aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadybos egzistavimą.

E.komercijos plėtrai palanki vyriausybės politika yra tokia, kuri informacinės visuomenės, e.valdžios ir e.komercijos plėtrą laiko prioritetiniais uždaviniais ir yra užtikrinamas kokybiškas e.projektų koordinavimas.

Pirmoje darbo dalyje išanalizuosime e.komercijos sąvoką, jos formas, skirtumą nuo e.verslo ir teikiamus privalumus. Taip bus gilinamasi į informacinės visuomenės sąvoką, vyriausybės vaidmenį ją plėtojant bei tos plėtros įtaką e.komercijai. Be to įvertinsime e.komercijos plėtrą JAV, kuri buvo pasirinkta, nes šios valstybės e.komercijos apyvarta sudaro daugiau nei pusę visos e.komercijos apyvartos. Antrojoje dalyje analizuosime e.komercijos aplinką Lietuvoje. Remiantis statistika, jau atliktais tyrimais įvertinsime Lietuvos informacinės visuomenės brandos lygį, informacinės visuomenės plėtros koncepcijos įgyvendinimą bei IT infrastruktūrą. Taip pat išanalizuosime atskirų e.komercijos formų ir paslaugų administravimo kokybę ir būseną. Trečioje dalyje bus analizuojami e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų atlikto tyrimo duomenys. Tyrimo analizės metu bus siekiama įvertinti žmonių požiūrį ir pasitikėjimą IT ir e.komercija, kaip jie vertina e.komercijos produktus. Galiausiai bus pateiktos išvados ir pasiūlymai e.komercijos plėtrai skatinti.

I DALIS. E.KOMERCIJA IR INFORMACINĖ VISUOMENĖ

1. Skyrius. E.komercijos sąvoka ir jos charakteristikos

1.1. E.komercija ir e.verslas

Elektroninės komercija apima plačias ūkinės veiklos sritis, nuo elektroninės prekybos iki reklamos internete. Komercija internetu pradėta plėtoti palyginti neseniai, tačiau jau nemažai žmonių, turinčių ar galinčių naudotis kompiuteriais, ją jau laiko įprasta prekybos forma. Internautai renkasi internetą kelionių, draudimo, informacinėms ir kitoms paslaugoms ir pirkdami knygas, drabužius, kompiuterinę, programinę įrangą bei kitas prekes, nes tai yra patogus ir gana greitas pirkimo būdas. Tačiau tai ne vienintelis pirkimo internetu privalumas. Elektroninėse parduotuvėse siūlomas prekes ir paslaugas galima pirkti bet kuriuo paros metu ir iš bet kurio pasaulio taško. Elektroninėje parduotuvėje galima praleisti tiek laiko, kiek reikia susipažinti su prekėmis. Čia pateikiami išsamūs jų aprašymai su nuotraukomis, rekomendacijos, kitų pirkėjų atsiliepimai ir atitinkamos srities naujienos. Ne kiekvienas, nors ir puikiai pasirengęs pardavėjas realioje parduotuvėje galėtų suteikti tiek informacijos, kiek jos randa internete.

Elektroninės komercijos sąvoka apibūdinama kaip prekyba elektroninėje erdvėje – bendrai, atskleidžiant jos esminius bruožus ir ypatumus, išryškinant jos skirtumus lyginant su prekyba realioje erdvėje.

Kalbant apie elektroninę komerciją, ją analizuojant, mažai skiriama dėmesio jos sąvokos tiksliam suformulavimui. Todėl tikslinga pateikti bent kelis elektroninės komercijos apibrėžimus. Nepaisant to, kad įvairių autorių elektronines komercijos apibrėžimai yra skirtingi, tikslinga juos tarpusavyje palyginti ir praplėsti elektroninės komercijos suvokimo ribas :

 elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir paslaugomis, vykdoma internetu, bendraujant su pirkėju ar klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais (I. T.
Balabanov);

 elektroninė komercija – tai verslo aktyvumo vaisius, kai procesai vyksta naudojant skaitmeninius ryšių tinklus (N. Vulkan);

 elektroninė komercija – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais;

 elektroninė komercija – santykių, susijusių su ūkinių, nacionalinių ir tarptautinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: apimanti pirkimą, pardavimą, užsakymus, konsultavimą, tiekimą, reklamą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

Elektroninėje komercijoje praktiškai sutapo naujieji poreikiai ir naujausios technologijos, todėl šie veiksniai sukėlė tikrą revoliuciją kalbant apie tradicinius verslo būdus. Elektroninė komercija, būdama sudedamąja verslo dalimi, apibūdinama kaip prekybinių santykių forma, kurioje tarpusavyje susijusios šalys sąveikauja elektroniniu būdu naudodamos informacines technologijas. E.verslas yra elektroninio pirkimo, pardavimo ir bendradarbiavimo palengvinimas, grindžiamas įmonės aplikacijomis . Daugeliu atveju elektroninė komercija sutapatinama su elektroniniu verslu ir šios sąvokos naudojamos kaip sinonimai. Tačiau praktikoje šios sąvokos yra skirtingos. E.komercijos vietą e.versle iliustruoja 1pav.

1 pav. E.verslas ir e.komercija

E.komercija yra tik pagalbinė priemonė pardavimams ir paslaugų vartojimui skatinti. E.verslui yra būdinga tam pritaikyta valdymo ir administravimo struktūra, o visa veikla yra nukreipta tik į elektroninius sandorius. Paveikslas ne tik iliustruoja skirtumus tarp e.komercijos ir e.verslo, bet ir įvardija e.komercijos kategorijas. Elektroninę komerciją atsižvelgiant į jos dalyvių ypatumus bei charakteristikas, visuotinai priimta skirstyti į šias pagrindines kategorijas :

1) verslas verslui (B2B); iki šiol pati sėkmingiausia ir labiausiai progresuojanti elektroninės komercijos dalis; tokios elektroninės komercijos pavyzdžiu galėtu būti elektroninis prekių užsakymas, tarpininkavimo paslaugos, sertifikavimo paslaugos; 2002 m. balandį Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl būtinybes skatinti sąžiningumą verslas verslui sektoriuje. Esminis dėmesys skiriamas pasitikėjimo stokai, kaip esminei e-verslo plėtros kliūčiai;

2) verslas visuomenei (B2C); tokios elektronines komercijos pavyzdžiu galėtu būti knygynas internete);

3) verslas valstybinėms institucijoms (B2G); tokios elektroninės komercijos pavyzdžiu galėtu būti viešieji pirkimai);

4) visuomenė visuomenei (C2C); pvz., aukcionai (www.ebay.com) ir pan.);

5) visuomenė verslui (C2B);

6)valstybė verslui(G2B); pvz., elektroninė tranzito deklaravimo sistema;

7)valstybė visuomenei(G2C); pvz., elektroninė deklaravimo sistema;

Pagrindiniai modeliai yra B2C ir B2B, kurie teikią akivaizdžią ekonominę naudą. Verslo įmonės, parduodančios produktus vartotojams per internetą plečia distribucinius kanalus, ir taip didina savo pardavimus. B2B aplikacijos skirtos ryšių tarp klientų ir tiekėjų pagerinimui, yra naudingos faktiškai visoms kompanijoms, vykdančioms komercinę veiklą pasaulinėje ekonomikoje.

Elektroninė komercija gali remtis tradicinės prekybos struktūra, o elektroninių tinklų naudojimas suteikia jai lankstumo. Elektroninė komercija, kaip ir įprastas verslas, pasižymi trimis sudėtiniais elementais:

 dalyviais: valstybe, vartotojais, partneriais (gamintojais, tiekėjais ir kitais rinkos dalyviais bei verslo infrastruktūra);

 procesais: technologiniais, logistiniais, tyrimo, analizės ir kitais;

 tinklais: interneto, korporaciniais, komerciniais ir kitais universaliais, specializuotais ar žinybiniais.

Komercijos transformacija į e.komerciją turi daug formų, kurioms yra taikomi tie patys reikalavimai ir principai kaip ir įprastai komercijai .

1.2. E.komercijos formos

Elektroninės komercijos objektas – visų ūkinių komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių ir vietinių sandorių sudarymu, vykdymu ir kontrole, visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis. Verslo įmonės, namų ūkis, atskiri vietiniai gyventojai ir valstybinės institucijos yra pagrindiniai rinkos dalyviai: vieni siūlo prekes ir paslaugas, kiti jas perka.

Didelė IT sektoriaus teikiamų paslaugų įvairovė ir organizacinės techninės komercijos galimybės leidžia siūlyti įvairios formos ir paskirties paslaugas per internetą, kurios apima :

 elektronines parduotuves:elektroninę parduotuvę sudaro internetinė svetainė, prekių katalogas, elektroninio atsiskaitymo sistema, prekių pristatymo sistema;

 elektroninę bankininkystę;

 elektronines paslaugas: finansinės, deklaravimo, registracijos ir kt.;

 elektroninį aukcioną;

 elektronines atsiskaitymo sistemas:bankinės kortelės, SMS mokėjimo sistemos;

 elektroninius reklamą;

 elektroninę žiniasklaidą;

 elektroninę prekybą akcijomis;

 elektroninę komunikaciją;

Elektroninė prekyba. Prekyba internete, kurios pradininke yra laikoma „kibernetinė revoliucionierė“ „Amazon.com“ švenčia savo dešimtąjį gimtadienį. Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nes elektroninė prekyba, operuodama kompiuterių tinklų skaitmenine
palengvina žmonių bendradarbiavimą. E.parduotuvė suteikia galimybes minimaliomis sąnaudomis pristatyti ir parduoti prekę ne tik nacionalinėje, bet ir užsienio šalių vartotojams. Be to, e.parduotuvė atlieka ir kitą, nemažiau svarbią, prekių katalogo funkciją . Šios galimybės naudingos ne tik verslo skatinimui, bet ir vartotojui. E.parduotuvių svetainėse pateikiama išsami informacija apie prekes, bet to nesvarbu kur yra parduotuvės buvimo vieta.

Pastebėta, kad interneto tinklapiai ar elektroninės parduotuvės padeda pritraukti papildomų klientų į įprasto tipo parduotuves. E.parduotuvės ir parduotuvės palyginimai pateikti 1 lentelėje.

Tradicinė parduotuvė Elektroninė parduotuvė

Prekybos salė

Pirkėjo vaikščiojimas po prekybos salę ir prekių apžiūrėjimas

Individualus pirkėjo konsultavimas

Prekės išrinkimas

Prekės užsakymas

Sąskaitos išrašymas

Apmokėjimas parduotuvės kasoje arba kortele Virtuali parduotuvė

Tinklapių peržiūrėjimas

Pardavėjas konsultuojamas per kompiuterių tinklą arba telefonu

Prekės išrinkimas

Prekės užsakymas

Sąskaitos persiuntimas per kompiuterinius tinklus

Sąskaitos apmokėjimas per kokią nors elektroninių mokėjimų sistemą

1 lentelė. Tradicinės ir elektroninės parduotuvės palyginimai

Didžiausią naudą iš e.prekybos išgauna didmeninės prekybos atstovai. Didmenines prekybos per internetą atveju, papildomai reikalinga turėti klientu duomenų bazę, kurioje laikomi duomenys apie kiekvienam klientui suteiktas kainų nuolaidas, bei slaptažodžiai, kad registruoti klientai galėtų užsakyti prekes savo kainomis ir jiems nereiktų kiekvieną kartą užsakant prekes įvesti savo duomenų .

Kaip alternatyva elektroninėms parduotuvėms, gali būti sukuriami ir panaudojami elektroniniai kioskai . Šios sistemos veikimo principas labai paprastas. Sukuriamas automatinis e.kioskas su monitoriumi, klaviatūra ir specialia vieta kreditinei kortelei nuskaityti. Per turimą tinklą šis kioskas yra pajungtas prie pagrindinės prekybos įmonės tarnybinės stoties. Tarnybinė stotis laiko visą informaciją apie prekes, kainas, prekių nuotraukas, o taip pat grafinę prekių pirkimo sąsają.

E.bankininkystė. Elektroninė bankininkystė yra labai sparčiai plintantis reiškinys. Ji siejama su globaliniais finansų rinkos procesais bei naujų produktų teikimu vartotojams. E.bankininkystė suteikia naują atsiskaitymo formą, bei yra e.komercijos variklis .

Vartotojai gali greičiau ir lengviau palyginti įvairių bankų siūlomas paslaugas. Ypatingai tai pasireiškia, kai kaina yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vartotojo pasirinkimą. Pasitelkę elektroninės bankininkystės priemones vartotojai labai lengvai gali keisti banką, su kuriuo jie nori bendradarbiauti. Tokio pakeitimo sąnaudos mažos. Elektroninės paslaugas daro finansų rinkas skaidresnes, aktyvesnes, labiau likvidžias.

Elektroninės bankininkystės dalys. Elektroninės bankininkystės sąvoka gali būti vartojama ir banko teikiamų paslaugų požiūriu. Gali būti išskiriamos šios pagrindinės paslaugos rūšys: internetinė bankininkystė, , telefoninė ir SMS bankininkystė. Banko mokėjimo kortelės taip pat priskiriamos prie e.bankininkystės veiklos. .

Elektroninė bankininkystė apibrėžiama kaip banko kliento sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos neatvykstant į banką. Elektroninė bankininkystė atkartoja banko filialuose teikiamas paslaugas: praneša sąskaitų likučius, valiutų kursus, perveda pinigus, moka mokesčius ir kt., tam naudojant elektronines priemones ir taip taupant klientų lėšas ir laiką. Šiomis elektroninėmis priemonėmis gali būti kompiuteris su interneto ryšiu, fiksuoto ryšio ar mobilusis telefonas. Tuo būdu yra išskiriamos kelios elektroninės bankininkystės rūšys:

 internetinė bankininkystė. Klientas sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį gali naudotis banko e.paslaugomis prie kompiuterio su interneto prieiga. Dažniausiai e.bankininkystės terminalai stovi ir bako skyriuose.

 telefoninė bankininkystė. Klientas, paskambinęs į banką specialiu telefonu, gali sužinoti informaciją apie savo sąskaitą, jos istoriją pasikeitimus, atlikti pavedimus , o tam tereikia turėti banke suteiktą slaptažodį ir atpažinimo kodą;

 mobilioji (SMS) bankininkystė. Mobilųjį telefoną galima gauti informaciją apie valiutos kursus, sąskaitos likutį, pokyčius, nusiuntus į banką sąskaitos numerį bei kliento atpažinimo slaptažodį.;

Interneto bankininkystė – įvairių bankinių operacijų atlikimas interneto pagalba. Tai patogi, taupanti laiką technologija, vis labiau naudojama pasaulyje ir Lietuvoje. Yra vis naujos internetinės bankininkystė paslaugos. Mūsų didžiausi šalie bakai teikia platau asortimento e.paslaugas bei aktyviai investuoja į informacines sistemas. Vilniaus ir Hansa bankų elektroninės aptarnavimo sistemos klientai gali atlikti šias operacijas :

 sužinoti visų savo banko ir mokamųjų kortelių likučius;

 gauti sąskaitų išrašus ir sužinoti atliktų operacijų istoriją;

 atlikti vietinį ir tarptautinį pinigų pervedimą;

 atlikti periodinį pinigų pervedimą;

 sumokėti už komunalinius patarnavimus, telefoną, kabelinę televiziją, draudimo,
įstaigų ir kitas paslaugas;

 pasitikrinti ir apmokėti iš paslaugų teikėjų gautas elektronines sąskaitas;

 naudotis investavimo paslaugomis internetu, prekiauti akcijomis ir investicinių fondų vienetais, matyti ir analizuoti informaciją apie savo turimą vertybinių popierių portfelį;

 sužinoti investicijų į pensijų fondus vertę;

 sužinoti investicijų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis vertę ir keisti investavimo kryptis;

 sužinoti banko ir Lietuvos banko valiutų kursus ir keisti valiutą.

Elektroniniai kontraktai. Plėtojantis elektroninei prekybai ir siunčiant tarnybinę informaciją kompiuteriniu būdu reikia užfiksuoti tam tikras būsenas, patvirtinti faktus, užfiksuoti šalių teises, pareigas bei atsakomybę, gauti patvirtinimus, garantijas ir panašiai. Tai reiškia, jog elektroninė informacija turi atlikti įprasto rašytinio kontrakto funkcijas. Tokia elektroninė informacija yra vadinama elektroniniu kontraktu. Elektroninis kontraktas pateikiamas kaip įrodymas teisme vienam arba kitam faktui pagrįsti. Kaip ir rašytinis dokumentas, elektroninis kontraktas turi turėti atitinkamus rekvizitus, garantuojančius jų galiojimą.

Elektroniniai kontraktai – plačiąja prasme apibrėžtini kaip apimantys tiek sandorius, sudarytus ir vykdytinus elektroninėmis, optinėmis ar panašiomis priemonėmis, tiek atviruose, globaliuose kompiuteriniuose tinkluose . Bet koks el.kontraktas, sudarytas internete turi būti pasirašytas skaitmeniniu ar elektroniniu būdu. Kad kontraktas būtų galiojantis, parašas turi atitikti el.kontrakto sudarymo vietos įstatymus.

Elektroninė prekyba vertybiniais popieriais. Elektroninė prekyba akcijomis ar obligacijomis tampa vis populiaresnė ne tik pasaulyje bet ir Lietuvoje. Vis daugiau investuotojų teikia pirmenybę interaktyviam prekybos vertybiniais popieriais metodui, kuris leidžia gauti rinkos informaciją per realų laiką ir siųsti savo brokeriui vertybinių popierių pardavimo arba pirkimo užsakymus naudojantis kompiuteriu, o ne perduodant juos telefonu. Lietuvoje vykdant prekybą vertybiniais popieriais internetu, klientai gali sužinoti naujausią vertybinių popierių kainą ir rinkos tendencijas Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB), pateikti pavedimus pirkti ir parduoti akcijas, taupymo lakštus, investicinių fondų vienetus, matyti ir analizuoti informaciją apie visų savo turimų vertybinių popierių portfelį. Tokias paslaugas teikia bankų ir finansų makleriai.

E.aukcionas. Populiariausių e.aukcionų prekyboje vyrauja labai platus prekių asortimentas. Žaidėjai susibūrę į internetines varžytuves sėkmingai ir pelningai vykdo prekybą. E.aukcionų neaplenkia ir individualūs prekeiviai, ir smulkūs verslininkai, ir garsios kompanijos. Aukcionų dalyviai netgi buriasi į atskirus klubus ir bendruomenes .

E-aukcionai veikia taip: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, už prekės paskelbimą aukcione, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialus pirkėjai siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti. Norint dalyvauti aukcionuose, reikia tapti vienu iš aukciono www-tarnybinių stočių klientu ir pateikti pardavimui savo prekę (arba pareikšti norą įsigyti prekę) per internetą. Po registravimo vartotojas pasirenka slaptažodį ir (arba) atidaro savo aukcioną arba prisijungia prie bet kurio jau veikiančio aukciono. Parduodant prekę reikia užpildyti atitinkamą formą ir patvirtinti savo siūlymą. Prekės skelbiamos www-tarnybinėje stotyje nemokamai.

Kiekvienas aukciono dalyvis gali klausinėti pardavėjo bet kokios informacijos apie parduodamą prekę. Pardavėjas perduoda pirkėjui dominančią informaciją elektroniniu paštu arba kitu būdu. Elektroniniai (internetiniai) aukcionai apibūdinami priklausomai nuo to, kurioje srityje jie taikomi:

Sėkmingiausiu ligšioliniu elektroninės prekyvietės pavydžiu galima laikyti firmos „eBay“ aukcionų internetiniais vartais, kurie, analitikų teigimu, praktiškai tapo pasauliniu kolekcinių prekių rinkos centru. Šiame elektroniniame aukcione prekiaujama daugiausia nuo automobilių iki suvenyrų ir žaislų.

Elektroninės varžytynės yra labai panašios į tradicines – dalyviai varžosi dėl tam tikros prekės, siūlydami savo kainas. Pardavėjas už kiekvieną pasiūlytą prekę sumoka kompanijai tarpininkei nedidelį mokestį. Varžytynių pabaigoje yra paskelbiamas laimėtojas, kuris prekę ar paslaugą nusiperka už per varžytynes nustatytą didžiausią kainą.

Elektroninių aukcionų rūšys :

 pastovus aukcionas. Tai populiariausia aukciono rūšis. Pardavėjas nustato minimalią sumą, kurią nori gauti už prekę, o kai tik pasiūloma aukščiausia kaina, varžytynės baigiasi;

 rezervuotos kainos aukcionas. Pardavėjas gali nustatyti didžiausią kainą, už kurią nori parduoti šią prekę. Paskelbus nustatytą kainą, žmogus, pasiūlęs šią kainą, tampa šios prekės savininku. Jeigu norima kaina nebuvo paskelbta, pardavėjas pasilieka sau teisę nepardavinėti šios prekės arba parduoti ją už paskutinę pasiūlytą kainą, tuo atveju, jeigu ji jam tinka. Maksimali kaina lieka paslaptyje nuo visų varžytynių dalyvių iki varžytynių
�šių parduotuvių aukcionas. Pardavėjas varžytynėse pateikia tam tikros prekės atitinkamą kiekį. Tokioms varžytynėms įgyvendinti reikia surengti keletą aukcionų ir kiekviename jų pateikti po vieną šios prekės egzempliorių. Aukcionas vyksta iki tol, kol nebus parduotos visos siūlomos prekės arba pats pardavėjas neatsiims likusių pasiūlymų. Kaina, už kurią bus parduotas pirmas prekės egzempliorius, tampa didžiausia visiems kitiems prekių egzemplioriams. Be to, pardavėjas turi teisę sumažinti didžiausią kainą, atitinkamai pranešęs kitiems varžytynių dalyviams.

Dauguma kompanijų ir pardavėjų elektroninių aukcionų tinklalapius organizuoja per Didžiosios Britanijos aukcionus. Kaina aukcione pastoviai didinama iki to momento, kol liks tik vienas aukciono dalyvis. Naudojami ir taip vadinami olandiški aukcionai, kai kaina krenta iki to momento, kol liks keli pardavėjai, sutinkantis parduoti prekę ar paslaugą už siūlomą kainą. Dar vienas dažnai pasitaikantis elektroninių aukcionų tipas – tai uždari aukcionai, kai pirkėjai sutinka su kaina, nežinodami, kokią kainą siūlo kitas aukciono dalyvis.

Pagrindinės elektroninių aukcionų taisykles:

 būtinas dalyvių registravimas. Dalyviai privalo būti pilnamečiai, be to, būtina pateikti savo bankų sąskaitas, kaip prekių apmokėjimo garantiją;

 dalyviai, nusipirkę prekę, privalo jas apmokėti, nes kitaip pardavėjas turi teisę kreiptis į teismą;

 dalyviai, pateikę savo pasiūlymus, neturi teisės jų atsiimti iki varžytynių pabaigos.

Elektroninis aukcionas savo valdymu yra pranašesnis už tradicinį – savininkui nereikia stebėti sistemos veikimo, ištisą parą nuolat skelbiami laimėtojus. Be to, yra daug įvairių patobulinimų, dar labiau supaprastinančių varžytynių procesą. Daugelyje tinklapių yra speciali vartotojams skirta programinė įranga – „siūlytojas padėjėjas” (proxy bidder), kuris automatiškai vietoje savininko pasiūlo naują kainą, kai tik ši pakyla aukščiau ankstesnės. Naudojantis „padėjėju“, pakanka nustatyti didžiausią kainą, o „padėjėjas“ ją iš lėto kels iki nustatytos ribos ir varžysis su kitais dalyviais. Vartotojui beliks tik laukti aukciono pabaigos, kada paaiškės, ar kas nors kitas neviršijo jo nustatytos didžiausios kainos.

1.3. E.komercijos nauda

Visas komercinio sandorio, įskaitant reklamą, užsakymą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir mokėjimą, ciklas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Ekonominę naujų technologijų taikymo versle naudą galima nusakyti tokiais kriterijais :

1) kaštų sumažinimu;

2) kontrakto sudarymui skirto laiko taupymu;

3) produkcijos pateikimu naujose rinkose;

4) tarptautinių kontraktų sudarymo galimybėmis;

5) galimybe suteikti paslaugas (sudaryti sutartis) 366 dienas 24 val.per parą.

Šių dienų realijoje, kai yra jaučiamas didėjantis kvalifikuotų specialistų trūkumas, reikia paminėti, kad e.komercijos galimybes leidžia sumažinti operacijų bei transakcinius kaštus iki 60%, o tai įmonėms padeda samdyti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą .

Potencialiai elektroninė komercija gali visiškai sutvarkyti tiekimą verslo proceso dalyviams, nepaisant dalyvių geografinės padėties ir laiko zonose. E.komercija galimybės laiduoja:

Pasaulinę prieigą / pasaulinį pasirinkimą. Elektroninės komercijos ribos nėra nustatytos pagal geografinę ar valstybinę padėtį, bet greičiau pagal kompiuterių tinklų išplitimą. Elektroninė komercija suteikia galimybę ne tik smulkiems tiekėjams būti pasauliniame tinkle, bet ir verstis verslu pasauliniu mastu. Vartotojų naudos požiūriu, tai yra pasaulinis pasirinkimas – vartotojas gali išsirinkti iš visų potencialių tiekėjų reikalingiausią prekę arba paslaugą, nepaisydamas geografinės padėties.

Didesnis konkurencingumas / aptarnavimo kokybė. Elektroninė komercija suteikia tiekėjams galimybę efektyviau konkuruoti bendraujant su klientais. Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnį pardavimo aptarnavimą, suteikti daugiau informacijos apie produktą ir greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus. Todėl klientai geriau ir greičiau aptarnaujami.

Vartotojų skaičius/ Reikalinga prekė ir paslauga. Elektroniniu būdu tiekėjai gali greitai surinkti detalią informaciją apie kiekvieno kliento norus ir juos įvykdyti. Be to, klientui reikalingas produktas tiekėjų bus pasiūlytas rinkos kaina. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kaip tinkle esantis vienas žurnalas kiekvienam skaitytojui yra padaręs priėjimą prie jų dominančių straipsnių, o jo perskaitytus straipsnius ištrina.

Greičiausia tiekimo grandinė/greitas atsakymas į pageidavimus. Elektroninė komercija leidžia sutrumpinti tiekimo grandinę. Keletas pavyzdžių: prekės iš gamyklos yra siunčiamos tiesiai vartotojui, t. y. nereikia perpardavinėtojų (mažmenininkų) paslaugų ir jų antkainio. (Paprasčiausiai nėra elektroninės komercijos mokesčio, bet ieškant produkto kitu būdu, t. y. laikraščiuose, kataloguose, telefonais ir kt. būdais, tai kainuoja ir užtrunkama daug laiko). Tinkamiausias pavyzdys būtų tų produktų ir paslaugų, kuriuos galima tiesiogiai elektroniniu būdu atsiųsti, vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įrangą, įvairi informacija ir kt. Taigi elektroniniu būdu gaunant prekes ir
paslaugas tiekimo grandinė gali būti visiškai panaikinama. Atitinkamai ir vartotojui yra iš to nauda, nes galima greitai įsigyti norimą produktą, apeinant bendravimą su kitomis įmonėmis ir vietiniais tiekėjais.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4481 žodžiai iš 8793 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.