Elektronines komercijos pletra Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Elektronines komercijos pletra Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

I DALIS. E.KOMERCIJA IR INFORMACINĖ VISUOMENĖ 6

1. Skyrius. E.komercijos sąvoka ir jos charakteristikos 6

1.1. E.komercija ir e.verslas 6

1.2. E.komercijos formos 9

1.3. E.komercijos nauda 15

2. Skyrius. Informacinė visuomenė ir e.komercijos plėtra 19

2.1. Informacinės visuomenės sąvoka 19

2.2. Valstybės vaidmuo plėtojant informacinę visuomenę ir e.komerciją 22

2.3. E.komercijos plėtra JAV 24

II DALIS. E.KOMERCIJOS ANALIZĖ LIETUVOJE 29

1. Skyrius. E. komercijos aplinkos analizė 29

1.1. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje 29

1.2. E.valdžios koncepcijos įgyvendinimo analizė 36

1.3. Informacinės visuomenės paslaugų teisinis reglamentavimas 41

1.4. Elektroninių nusikaltimų problema 42

2. Skyrius. E.komercijos paslaugų analizė 45

2.1. Elektroninės bankininkystės Lietuvoje analizė 45

2.2. Elektroninės prekybos ir aukcionų Lietuvoje analizė 47

2.3. E.paslaugų verslui analizė 50

2.4. Reklamos internete analizė 53

III DALIS. E.KOMERCIJOS BŪKLĖS IR PLĖTROS SĄLYGŲ TYRIMAS 55

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI E.KOMERCIJOS PLĖTRAI SKATINTI 63

LITERATŪROS SĄRAŠAS 66

SANTRAUKA 69

SUMMARY 71

PRIEDAI 73

1 Priedas. Tyrimo apklausos rezultatų suvestinė 73

2 Priedas. Tyrimo apklausos anketa 76

ĮVADAS

Vaizduotė ir idėjos yra daugelio nuostabių pasaulio kūrinių ir reiškinių priežastis. Ne išimtis ir informacinės technologijos(IT) bei jų plėtra kasdieniniame gyvenime. Globalizacija, arši konkurencija politikos, ekonomikos, finansų ir socialinėje rinkoje lėmė tai, kad būtent technologinis, informacinis valstybių ir visuomenės išsivystymas lemia išlikimą ir pranašumo kriterijų. Informacinių technologijų pažanga atvėrė naują puslapį valstybės ir verslo administravime bei visuomenės socialinėje raidoje. Kompiuteriniai tinklai panaikino atstumo ir laiko barjerus, kurie stabdė tiek ekonomikos plėtrą tiek ir socialinę integraciją. IT diegimo ir naudojimo dėka supaprastėjo daugelis operacijų ir pasiekiamas efektyvumo kriterijus.

Verslas įvertinto šių procesų įtaką ir savo veiklą pradėjo grįsti IT . Ko pasekoje prieš dešimtmetį gimė e.komercija. Pažangiosiomis technologijomis vykdoma komercija, egzistencijos pradžioje nešusi didžiulį pelną, vėliau puolė į krizę, tačiau ją įveikusi , dabar įgauna didžiulį plėtros pagreitį. 2004 metais e.komercijos apyvarta pasiekė 6.8 trilijonų JAV dolerių ribą. Lydere šioje srityje yra Šiaurės Amerika, kurios apyvarta sudaro 3.5 trilijonų, tai yra daugiau nei pusę viso pasaulinio rodiklio . Auganti konkurencija, tarptautinė prekyba ir sandoriai vis labiau skatins prekybą internete, e.sandorius, o kartu ir e.komercijos plėtrą. Šie faktai liudija apie e.komercijos plėtros aktualumą šių dienų realijoje. Didžiosios Britanijos Premjeras Tonis Blairas apie IT ir e.komerciją yra pasakęs:“jei jūs nesuvokiate interneto kaip naujų galimybių, tai gali būti grėsmė. Tačiau jei jūs nesuvokiate e.komercijos svarbos, jūsų verslas gali bankrutuoti“ .

E.komercija įmonėms tapo svarbiu įrankiu, mažinant transakcinius kaštus susijusius su prekyba. Be to bendradarbiavimas su partneriais tampa daug efektyvesnis, įmonė tampa lengviau pasiekiama potencialiems klientams. Jungtinių Tautų Organizacija e.komerciją įvardija kaip vieną pagrindinių eksporto skatinimo priemonių . IT tampa tarptautinės ekonomikos ir prekybos platforma.

Technologijų ir ekonomikos mokslai e.komercijos objektą aktyviau analizuoti pradėjo tik pastarąjį penkmetį. Todėl, autoriaus nuomone, darbo pasirinkta tema yra aktuali praktiniais bei teoriniais aspektais.

Gilintis į pasirinktą temą, paskatino ir tai ,kad Lietuvoje e.komercijos galimybės nėra pakankamai įvertintos. Interneto paieškos sistemose galima rasti tik 4 elektroninės bankininkystės paslaugų teikėjus, 2 elektroninius aukcionus bei apie 50 elektroninių parduotuvių. E.aukcionų populiarumas pasaulyje yra milžiniškas, todėl nesėkminga šių projektų veikla Lietuvoje kelia nuostabą. Be to e.prekybos stagnacija stabdo vidaus vartojimo augimą bei užsienio pirkėjų pritraukimą. Taip pat yra keista, kai žvelgiant į įmonių katalogus, net kai kurios eksportu užsiimančios kompanijos neturi savo internetinės svetainės. Akivaizdu, kad tai neigiamai veikia įmonių savęs pateikimą ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

E.komercija yra įvardijama kaip pažangių ir išsivysčiusių valstybių požymis. Šalies e.komercijos ir IT sektoriaus plėtra yra palankios investicinės aplinkos elementai. Todėl svarbu, kad valstybėje būtų sukurta palanki inovacinė aplinka. Vyriausybei atitenka pagrindinis vaidmuo skatinant nacionalinę e.komerciją. Todėl dauguma valstybių įgyvendina programas susijusias su elektroninėmis reformomis. „e.Europa action“ programa skirta ES informacinės visuomenės, e.valdžios ir e.komercijos plėtrai skatinti. Lietuva kaip ES narė ir besivystanti valstybė, nuo 2001 m. siekia įgyvendinti elektronines reformas valstybės valdyme ir skatinti e.komercijos plėtrą. Šiais tikslais, yra įgyvendinamos e.valdžios ir informacinės visuomenės plėtros koncepcijos, kurios paskatintų IT integraciją į viešąjį ir privatųjį sektorių bei visuomenę.

Lietuvos atkurta nepriklausomybė ne ką vyresnė nei e.komercija. Todėl natūralu, kad mūsų informacinės visuomenės brandos,
viešųjų ir komercinių e.paslaugų lygis yra gerokai žemesnis nei išsivysčiusių valstybių. Besiplečianti IT infrastruktūra, augantis interneto vartotojų skaičius yra optimistiniai rodikliai e.komercijai. Tačiau mūsų valstybė e.komercijos srityje atsilieka ne tik nuo tokių valstybių kaip Danija ar Didžioji Britanija, bet ir nuo mūsų kaimynų- lenkų, estų ar latvių . Todėl peršasi išvada, kad vyriausybė nepakankamai skiria dėmesio sudaryti palankias sąlygas e.komercijai, o e.paslaugų administravimas nėra pakankamai efektyvus.

Darbo tikslas- atlikti e.komercijos aplinkos bei plėtros analizę, išryškinti pagrindines problemas bei pateikti išvadas ir pasiūlymus e.komercijos plėtrai skatinti.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti e.komercijos sąvoką.

2. Išanalizuoti informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtros santykį.

3. Atlikti e.komercijos aplinkos Lietuvoje analizę .

4. Atlikti e.komercijos paslaugų analizę.

5. Atlikti e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų tyrimą.

Tyrimo objektas- e.komercijos plėtra Lietuvoje.

Hipotezė- e.komercijos plėtrą Lietuvoje stabdo tam nepalanki aplinka bei netinkamas e.komercijos paslaugų administravimas.

Tyrimo metodai:aprašomasis, teorinis modeliavimas, lyginamoji analizė, analogų analizė, socialinis tyrimas, statistikos, literatūros ir dokumentų analizė.

Darbo metu analizuojant e.komercijos aplinką, bus vadovaujamasi metodika, kurią bendrai priėmė ir naudoja Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Švedija, Didžioji Britanija ir JAV . Ši metodika remiasi atskirų e.komercijos aplinką įtakojančių indikatorių analize: visuomenės, verslo bei vyriausybės.

E.komercijos plėtrai palanki visuomenė yra apibūdinama kaip visuomenė, kuriai IT ir prieiga prie interneto yra pigus ir prieinamas produktas, moka ir naudojasi IT, pasitiki e.komercija ir IT bei išleidžia pakankamai pinigų e.paslaugoms.

E.komercijos plėtrai palanki verslo situacija yra tokia, kuri sąlygoja aukštą kompiuterizacijos lygį, aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadybos egzistavimą.

E.komercijos plėtrai palanki vyriausybės politika yra tokia, kuri informacinės visuomenės, e.valdžios ir e.komercijos plėtrą laiko prioritetiniais uždaviniais ir yra užtikrinamas kokybiškas e.projektų koordinavimas.

Pirmoje darbo dalyje išanalizuosime e.komercijos sąvoką, jos formas, skirtumą nuo e.verslo ir teikiamus privalumus. Taip bus gilinamasi į informacinės visuomenės sąvoką, vyriausybės vaidmenį ją plėtojant bei tos plėtros įtaką e.komercijai. Be to įvertinsime e.komercijos plėtrą JAV, kuri buvo pasirinkta, nes šios valstybės e.komercijos apyvarta sudaro daugiau nei pusę visos e.komercijos apyvartos. Antrojoje dalyje analizuosime e.komercijos aplinką Lietuvoje. Remiantis statistika, jau atliktais tyrimais įvertinsime Lietuvos informacinės visuomenės brandos lygį, informacinės visuomenės plėtros koncepcijos įgyvendinimą bei IT infrastruktūrą. Taip pat išanalizuosime atskirų e.komercijos formų ir paslaugų administravimo kokybę ir būseną. Trečioje dalyje bus analizuojami e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų atlikto tyrimo duomenys. Tyrimo analizės metu bus siekiama įvertinti žmonių požiūrį ir pasitikėjimą IT ir e.komercija, kaip jie vertina e.komercijos produktus. Galiausiai bus pateiktos išvados ir pasiūlymai e.komercijos plėtrai skatinti.

I DALIS. E.KOMERCIJA IR INFORMACINĖ VISUOMENĖ

1. Skyrius. E.komercijos sąvoka ir jos charakteristikos

1.1. E.komercija ir e.verslas

Elektroninės komercija apima plačias ūkinės veiklos sritis, nuo elektroninės prekybos iki reklamos internete. Komercija internetu pradėta plėtoti palyginti neseniai, tačiau jau nemažai žmonių, turinčių ar galinčių naudotis kompiuteriais, ją jau laiko įprasta prekybos forma. Internautai renkasi internetą kelionių, draudimo, informacinėms ir kitoms paslaugoms ir pirkdami knygas, drabužius, kompiuterinę, programinę įrangą bei kitas prekes, nes tai yra patogus ir gana greitas pirkimo būdas. Tačiau tai ne vienintelis pirkimo internetu privalumas. Elektroninėse parduotuvėse siūlomas prekes ir paslaugas galima pirkti bet kuriuo paros metu ir iš bet kurio pasaulio taško. Elektroninėje parduotuvėje galima praleisti tiek laiko, kiek reikia susipažinti su prekėmis. Čia pateikiami išsamūs jų aprašymai su nuotraukomis, rekomendacijos, kitų pirkėjų atsiliepimai ir atitinkamos srities naujienos. Ne kiekvienas, nors ir puikiai pasirengęs pardavėjas realioje parduotuvėje galėtų suteikti tiek informacijos, kiek jos randa internete.

Elektroninės komercijos sąvoka apibūdinama kaip prekyba elektroninėje erdvėje – bendrai, atskleidžiant jos esminius bruožus ir ypatumus, išryškinant jos skirtumus lyginant su prekyba realioje erdvėje.

Kalbant apie elektroninę komerciją, ją analizuojant, mažai skiriama dėmesio jos sąvokos tiksliam suformulavimui. Todėl tikslinga pateikti bent kelis elektroninės komercijos apibrėžimus. Nepaisant to, kad įvairių autorių elektronines komercijos apibrėžimai yra skirtingi, tikslinga juos tarpusavyje palyginti ir praplėsti elektroninės komercijos suvokimo ribas :

 elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir paslaugomis, vykdoma internetu, bendraujant su pirkėju ar klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais (I. T.
Balabanov);

 elektroninė komercija – tai verslo aktyvumo vaisius, kai procesai vyksta naudojant skaitmeninius ryšių tinklus (N. Vulkan);

 elektroninė komercija – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais;

 elektroninė komercija – santykių, susijusių su ūkinių, nacionalinių ir tarptautinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: apimanti pirkimą, pardavimą, užsakymus, konsultavimą, tiekimą, reklamą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

Elektroninėje komercijoje praktiškai sutapo naujieji poreikiai ir naujausios technologijos, todėl šie veiksniai sukėlė tikrą revoliuciją kalbant apie tradicinius verslo būdus. Elektroninė komercija, būdama sudedamąja verslo dalimi, apibūdinama kaip prekybinių santykių forma, kurioje tarpusavyje susijusios šalys sąveikauja elektroniniu būdu naudodamos informacines technologijas. E.verslas yra elektroninio pirkimo, pardavimo ir bendradarbiavimo palengvinimas, grindžiamas įmonės aplikacijomis . Daugeliu atveju elektroninė komercija sutapatinama su elektroniniu verslu ir šios sąvokos naudojamos kaip sinonimai. Tačiau praktikoje šios sąvokos yra skirtingos. E.komercijos vietą e.versle iliustruoja 1pav.

1 pav. E.verslas ir e.komercija

E.komercija yra tik pagalbinė priemonė pardavimams ir paslaugų vartojimui skatinti. E.verslui yra būdinga tam pritaikyta valdymo ir administravimo struktūra, o visa veikla yra nukreipta tik į elektroninius sandorius. Paveikslas ne tik iliustruoja skirtumus tarp e.komercijos ir e.verslo, bet ir įvardija e.komercijos kategorijas. Elektroninę komerciją atsižvelgiant į jos dalyvių ypatumus bei charakteristikas, visuotinai priimta skirstyti į šias pagrindines kategorijas :

1) verslas verslui (B2B); iki šiol pati sėkmingiausia ir labiausiai progresuojanti elektroninės komercijos dalis; tokios elektroninės komercijos pavyzdžiu galėtu būti elektroninis prekių užsakymas, tarpininkavimo paslaugos, sertifikavimo paslaugos; 2002 m. balandį Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl būtinybes skatinti sąžiningumą verslas verslui sektoriuje. Esminis dėmesys skiriamas pasitikėjimo stokai, kaip esminei e-verslo plėtros kliūčiai;

2) verslas visuomenei (B2C); tokios elektronines komercijos pavyzdžiu galėtu būti knygynas internete);

3) verslas valstybinėms institucijoms (B2G); tokios elektroninės komercijos pavyzdžiu galėtu būti viešieji pirkimai);

4) visuomenė visuomenei (C2C); pvz., aukcionai (www.ebay.com) ir pan.);

5) visuomenė verslui (C2B);

6)valstybė verslui(G2B); pvz., elektroninė tranzito deklaravimo sistema;

7)valstybė visuomenei(G2C); pvz., elektroninė deklaravimo sistema;

Pagrindiniai modeliai yra B2C ir B2B, kurie teikią akivaizdžią ekonominę naudą. Verslo įmonės, parduodančios produktus vartotojams per internetą plečia distribucinius kanalus, ir taip didina savo pardavimus. B2B aplikacijos skirtos ryšių tarp klientų ir tiekėjų pagerinimui, yra naudingos faktiškai visoms kompanijoms, vykdančioms komercinę veiklą pasaulinėje ekonomikoje.

Elektroninė komercija gali remtis tradicinės prekybos struktūra, o elektroninių tinklų naudojimas suteikia jai lankstumo. Elektroninė komercija, kaip ir įprastas verslas, pasižymi trimis sudėtiniais elementais:

 dalyviais: valstybe, vartotojais, partneriais (gamintojais, tiekėjais ir kitais rinkos dalyviais bei verslo infrastruktūra);

 procesais: technologiniais, logistiniais, tyrimo, analizės ir kitais;

 tinklais: interneto, korporaciniais, komerciniais ir kitais universaliais, specializuotais ar žinybiniais.

Komercijos transformacija į e.komerciją turi daug formų, kurioms yra taikomi tie patys reikalavimai ir principai kaip ir įprastai komercijai .

1.2. E.komercijos formos

Elektroninės komercijos objektas – visų ūkinių komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių ir vietinių sandorių sudarymu, vykdymu ir kontrole, visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis. Verslo įmonės, namų ūkis, atskiri vietiniai gyventojai ir valstybinės institucijos yra pagrindiniai rinkos dalyviai: vieni siūlo prekes ir paslaugas, kiti jas perka.

Didelė IT sektoriaus teikiamų paslaugų įvairovė ir organizacinės techninės komercijos galimybės leidžia siūlyti įvairios formos ir paskirties paslaugas per internetą, kurios apima :

 elektronines parduotuves:elektroninę parduotuvę sudaro internetinė svetainė, prekių katalogas, elektroninio atsiskaitymo sistema, prekių pristatymo sistema;

 elektroninę bankininkystę;

 elektronines paslaugas: finansinės, deklaravimo, registracijos ir kt.;

 elektroninį aukcioną;

 elektronines atsiskaitymo sistemas:bankinės kortelės, SMS mokėjimo sistemos;

 elektroninius reklamą;

 elektroninę žiniasklaidą;

 elektroninę prekybą akcijomis;

 elektroninę komunikaciją;

Elektroninė prekyba. Prekyba internete, kurios pradininke yra laikoma „kibernetinė revoliucionierė“ „Amazon.com“ švenčia savo dešimtąjį gimtadienį. Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nes elektroninė prekyba, operuodama kompiuterių tinklų skaitmenine
palengvina žmonių bendradarbiavimą. E.parduotuvė suteikia galimybes minimaliomis sąnaudomis pristatyti ir parduoti prekę ne tik nacionalinėje, bet ir užsienio šalių vartotojams. Be to, e.parduotuvė atlieka ir kitą, nemažiau svarbią, prekių katalogo funkciją . Šios galimybės naudingos ne tik verslo skatinimui, bet ir vartotojui. E.parduotuvių svetainėse pateikiama išsami informacija apie prekes, bet to nesvarbu kur yra parduotuvės buvimo vieta.

Pastebėta, kad interneto tinklapiai ar elektroninės parduotuvės padeda pritraukti papildomų klientų į įprasto tipo parduotuves. E.parduotuvės ir parduotuvės palyginimai pateikti 1 lentelėje.

Tradicinė parduotuvė Elektroninė parduotuvė

Prekybos salė

Pirkėjo vaikščiojimas po prekybos salę ir prekių apžiūrėjimas

Individualus pirkėjo konsultavimas

Prekės išrinkimas

Prekės užsakymas

Sąskaitos išrašymas

Apmokėjimas parduotuvės kasoje arba kortele Virtuali parduotuvė

Tinklapių peržiūrėjimas

Pardavėjas konsultuojamas per kompiuterių tinklą arba telefonu

Prekės išrinkimas

Prekės užsakymas

Sąskaitos persiuntimas per kompiuterinius tinklus

Sąskaitos apmokėjimas per kokią nors elektroninių mokėjimų sistemą

1 lentelė. Tradicinės ir elektroninės parduotuvės palyginimai

Didžiausią naudą iš e.prekybos išgauna didmeninės prekybos atstovai. Didmenines prekybos per internetą atveju, papildomai reikalinga turėti klientu duomenų bazę, kurioje laikomi duomenys apie kiekvienam klientui suteiktas kainų nuolaidas, bei slaptažodžiai, kad registruoti klientai galėtų užsakyti prekes savo kainomis ir jiems nereiktų kiekvieną kartą užsakant prekes įvesti savo duomenų .

Kaip alternatyva elektroninėms parduotuvėms, gali būti sukuriami ir panaudojami elektroniniai kioskai . Šios sistemos veikimo principas labai paprastas. Sukuriamas automatinis e.kioskas su monitoriumi, klaviatūra ir specialia vieta kreditinei kortelei nuskaityti. Per turimą tinklą šis kioskas yra pajungtas prie pagrindinės prekybos įmonės tarnybinės stoties. Tarnybinė stotis laiko visą informaciją apie prekes, kainas, prekių nuotraukas, o taip pat grafinę prekių pirkimo sąsają.

E.bankininkystė. Elektroninė bankininkystė yra labai sparčiai plintantis reiškinys. Ji siejama su globaliniais finansų rinkos procesais bei naujų produktų teikimu vartotojams. E.bankininkystė suteikia naują atsiskaitymo formą, bei yra e.komercijos variklis .

Vartotojai gali greičiau ir lengviau palyginti įvairių bankų siūlomas paslaugas. Ypatingai tai pasireiškia, kai kaina yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vartotojo pasirinkimą. Pasitelkę elektroninės bankininkystės priemones vartotojai labai lengvai gali keisti banką, su kuriuo jie nori bendradarbiauti. Tokio pakeitimo sąnaudos mažos. Elektroninės paslaugas daro finansų rinkas skaidresnes, aktyvesnes, labiau likvidžias.

Elektroninės bankininkystės dalys. Elektroninės bankininkystės sąvoka gali būti vartojama ir banko teikiamų paslaugų požiūriu. Gali būti išskiriamos šios pagrindinės paslaugos rūšys: internetinė bankininkystė, , telefoninė ir SMS bankininkystė. Banko mokėjimo kortelės taip pat priskiriamos prie e.bankininkystės veiklos. .

Elektroninė bankininkystė apibrėžiama kaip banko kliento sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos neatvykstant į banką. Elektroninė bankininkystė atkartoja banko filialuose teikiamas paslaugas: praneša sąskaitų likučius, valiutų kursus, perveda pinigus, moka mokesčius ir kt., tam naudojant elektronines priemones ir taip taupant klientų lėšas ir laiką. Šiomis elektroninėmis priemonėmis gali būti kompiuteris su interneto ryšiu, fiksuoto ryšio ar mobilusis telefonas. Tuo būdu yra išskiriamos kelios elektroninės bankininkystės rūšys:

 internetinė bankininkystė. Klientas sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį gali naudotis banko e.paslaugomis prie kompiuterio su interneto prieiga. Dažniausiai e.bankininkystės terminalai stovi ir bako skyriuose.

 telefoninė bankininkystė. Klientas, paskambinęs į banką specialiu telefonu, gali sužinoti informaciją apie savo sąskaitą, jos istoriją pasikeitimus, atlikti pavedimus , o tam tereikia turėti banke suteiktą slaptažodį ir atpažinimo kodą;

 mobilioji (SMS) bankininkystė. Mobilųjį telefoną galima gauti informaciją apie valiutos kursus, sąskaitos likutį, pokyčius, nusiuntus į banką sąskaitos numerį bei kliento atpažinimo slaptažodį.;

Interneto bankininkystė – įvairių bankinių operacijų atlikimas interneto pagalba. Tai patogi, taupanti laiką technologija, vis labiau naudojama pasaulyje ir Lietuvoje. Yra vis naujos internetinės bankininkystė paslaugos. Mūsų didžiausi šalie bakai teikia platau asortimento e.paslaugas bei aktyviai investuoja į informacines sistemas. Vilniaus ir Hansa bankų elektroninės aptarnavimo sistemos klientai gali atlikti šias operacijas :

 sužinoti visų savo banko ir mokamųjų kortelių likučius;

 gauti sąskaitų išrašus ir sužinoti atliktų operacijų istoriją;

 atlikti vietinį ir tarptautinį pinigų pervedimą;

 atlikti periodinį pinigų pervedimą;

 sumokėti už komunalinius patarnavimus, telefoną, kabelinę televiziją, draudimo,
įstaigų ir kitas paslaugas;

 pasitikrinti ir apmokėti iš paslaugų teikėjų gautas elektronines sąskaitas;

 naudotis investavimo paslaugomis internetu, prekiauti akcijomis ir investicinių fondų vienetais, matyti ir analizuoti informaciją apie savo turimą vertybinių popierių portfelį;

 sužinoti investicijų į pensijų fondus vertę;

 sužinoti investicijų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis vertę ir keisti investavimo kryptis;

 sužinoti banko ir Lietuvos banko valiutų kursus ir keisti valiutą.

Elektroniniai kontraktai. Plėtojantis elektroninei prekybai ir siunčiant tarnybinę informaciją kompiuteriniu būdu reikia užfiksuoti tam tikras būsenas, patvirtinti faktus, užfiksuoti šalių teises, pareigas bei atsakomybę, gauti patvirtinimus, garantijas ir panašiai. Tai reiškia, jog elektroninė informacija turi atlikti įprasto rašytinio kontrakto funkcijas. Tokia elektroninė informacija yra vadinama elektroniniu kontraktu. Elektroninis kontraktas pateikiamas kaip įrodymas teisme vienam arba kitam faktui pagrįsti. Kaip ir rašytinis dokumentas, elektroninis kontraktas turi turėti atitinkamus rekvizitus, garantuojančius jų galiojimą.

Elektroniniai kontraktai – plačiąja prasme apibrėžtini kaip apimantys tiek sandorius, sudarytus ir vykdytinus elektroninėmis, optinėmis ar panašiomis priemonėmis, tiek atviruose, globaliuose kompiuteriniuose tinkluose . Bet koks el.kontraktas, sudarytas internete turi būti pasirašytas skaitmeniniu ar elektroniniu būdu. Kad kontraktas būtų galiojantis, parašas turi atitikti el.kontrakto sudarymo vietos įstatymus.

Elektroninė prekyba vertybiniais popieriais. Elektroninė prekyba akcijomis ar obligacijomis tampa vis populiaresnė ne tik pasaulyje bet ir Lietuvoje. Vis daugiau investuotojų teikia pirmenybę interaktyviam prekybos vertybiniais popieriais metodui, kuris leidžia gauti rinkos informaciją per realų laiką ir siųsti savo brokeriui vertybinių popierių pardavimo arba pirkimo užsakymus naudojantis kompiuteriu, o ne perduodant juos telefonu. Lietuvoje vykdant prekybą vertybiniais popieriais internetu, klientai gali sužinoti naujausią vertybinių popierių kainą ir rinkos tendencijas Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB), pateikti pavedimus pirkti ir parduoti akcijas, taupymo lakštus, investicinių fondų vienetus, matyti ir analizuoti informaciją apie visų savo turimų vertybinių popierių portfelį. Tokias paslaugas teikia bankų ir finansų makleriai.

E.aukcionas. Populiariausių e.aukcionų prekyboje vyrauja labai platus prekių asortimentas. Žaidėjai susibūrę į internetines varžytuves sėkmingai ir pelningai vykdo prekybą. E.aukcionų neaplenkia ir individualūs prekeiviai, ir smulkūs verslininkai, ir garsios kompanijos. Aukcionų dalyviai netgi buriasi į atskirus klubus ir bendruomenes .

E-aukcionai veikia taip: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, už prekės paskelbimą aukcione, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialus pirkėjai siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti. Norint dalyvauti aukcionuose, reikia tapti vienu iš aukciono www-tarnybinių stočių klientu ir pateikti pardavimui savo prekę (arba pareikšti norą įsigyti prekę) per internetą. Po registravimo vartotojas pasirenka slaptažodį ir (arba) atidaro savo aukcioną arba prisijungia prie bet kurio jau veikiančio aukciono. Parduodant prekę reikia užpildyti atitinkamą formą ir patvirtinti savo siūlymą. Prekės skelbiamos www-tarnybinėje stotyje nemokamai.

Kiekvienas aukciono dalyvis gali klausinėti pardavėjo bet kokios informacijos apie parduodamą prekę. Pardavėjas perduoda pirkėjui dominančią informaciją elektroniniu paštu arba kitu būdu. Elektroniniai (internetiniai) aukcionai apibūdinami priklausomai nuo to, kurioje srityje jie taikomi:

Sėkmingiausiu ligšioliniu elektroninės prekyvietės pavydžiu galima laikyti firmos „eBay“ aukcionų internetiniais vartais, kurie, analitikų teigimu, praktiškai tapo pasauliniu kolekcinių prekių rinkos centru. Šiame elektroniniame aukcione prekiaujama daugiausia nuo automobilių iki suvenyrų ir žaislų.

Elektroninės varžytynės yra labai panašios į tradicines – dalyviai varžosi dėl tam tikros prekės, siūlydami savo kainas. Pardavėjas už kiekvieną pasiūlytą prekę sumoka kompanijai tarpininkei nedidelį mokestį. Varžytynių pabaigoje yra paskelbiamas laimėtojas, kuris prekę ar paslaugą nusiperka už per varžytynes nustatytą didžiausią kainą.

Elektroninių aukcionų rūšys :

 pastovus aukcionas. Tai populiariausia aukciono rūšis. Pardavėjas nustato minimalią sumą, kurią nori gauti už prekę, o kai tik pasiūloma aukščiausia kaina, varžytynės baigiasi;

 rezervuotos kainos aukcionas. Pardavėjas gali nustatyti didžiausią kainą, už kurią nori parduoti šią prekę. Paskelbus nustatytą kainą, žmogus, pasiūlęs šią kainą, tampa šios prekės savininku. Jeigu norima kaina nebuvo paskelbta, pardavėjas pasilieka sau teisę nepardavinėti šios prekės arba parduoti ją už paskutinę pasiūlytą kainą, tuo atveju, jeigu ji jam tinka. Maksimali kaina lieka paslaptyje nuo visų varžytynių dalyvių iki varžytynių
�šių parduotuvių aukcionas. Pardavėjas varžytynėse pateikia tam tikros prekės atitinkamą kiekį. Tokioms varžytynėms įgyvendinti reikia surengti keletą aukcionų ir kiekviename jų pateikti po vieną šios prekės egzempliorių. Aukcionas vyksta iki tol, kol nebus parduotos visos siūlomos prekės arba pats pardavėjas neatsiims likusių pasiūlymų. Kaina, už kurią bus parduotas pirmas prekės egzempliorius, tampa didžiausia visiems kitiems prekių egzemplioriams. Be to, pardavėjas turi teisę sumažinti didžiausią kainą, atitinkamai pranešęs kitiems varžytynių dalyviams.

Dauguma kompanijų ir pardavėjų elektroninių aukcionų tinklalapius organizuoja per Didžiosios Britanijos aukcionus. Kaina aukcione pastoviai didinama iki to momento, kol liks tik vienas aukciono dalyvis. Naudojami ir taip vadinami olandiški aukcionai, kai kaina krenta iki to momento, kol liks keli pardavėjai, sutinkantis parduoti prekę ar paslaugą už siūlomą kainą. Dar vienas dažnai pasitaikantis elektroninių aukcionų tipas – tai uždari aukcionai, kai pirkėjai sutinka su kaina, nežinodami, kokią kainą siūlo kitas aukciono dalyvis.

Pagrindinės elektroninių aukcionų taisykles:

 būtinas dalyvių registravimas. Dalyviai privalo būti pilnamečiai, be to, būtina pateikti savo bankų sąskaitas, kaip prekių apmokėjimo garantiją;

 dalyviai, nusipirkę prekę, privalo jas apmokėti, nes kitaip pardavėjas turi teisę kreiptis į teismą;

 dalyviai, pateikę savo pasiūlymus, neturi teisės jų atsiimti iki varžytynių pabaigos.

Elektroninis aukcionas savo valdymu yra pranašesnis už tradicinį – savininkui nereikia stebėti sistemos veikimo, ištisą parą nuolat skelbiami laimėtojus. Be to, yra daug įvairių patobulinimų, dar labiau supaprastinančių varžytynių procesą. Daugelyje tinklapių yra speciali vartotojams skirta programinė įranga – „siūlytojas padėjėjas” (proxy bidder), kuris automatiškai vietoje savininko pasiūlo naują kainą, kai tik ši pakyla aukščiau ankstesnės. Naudojantis „padėjėju“, pakanka nustatyti didžiausią kainą, o „padėjėjas“ ją iš lėto kels iki nustatytos ribos ir varžysis su kitais dalyviais. Vartotojui beliks tik laukti aukciono pabaigos, kada paaiškės, ar kas nors kitas neviršijo jo nustatytos didžiausios kainos.

1.3. E.komercijos nauda

Visas komercinio sandorio, įskaitant reklamą, užsakymą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir mokėjimą, ciklas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Ekonominę naujų technologijų taikymo versle naudą galima nusakyti tokiais kriterijais :

1) kaštų sumažinimu;

2) kontrakto sudarymui skirto laiko taupymu;

3) produkcijos pateikimu naujose rinkose;

4) tarptautinių kontraktų sudarymo galimybėmis;

5) galimybe suteikti paslaugas (sudaryti sutartis) 366 dienas 24 val.per parą.

Šių dienų realijoje, kai yra jaučiamas didėjantis kvalifikuotų specialistų trūkumas, reikia paminėti, kad e.komercijos galimybes leidžia sumažinti operacijų bei transakcinius kaštus iki 60%, o tai įmonėms padeda samdyti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą .

Potencialiai elektroninė komercija gali visiškai sutvarkyti tiekimą verslo proceso dalyviams, nepaisant dalyvių geografinės padėties ir laiko zonose. E.komercija galimybės laiduoja:

Pasaulinę prieigą / pasaulinį pasirinkimą. Elektroninės komercijos ribos nėra nustatytos pagal geografinę ar valstybinę padėtį, bet greičiau pagal kompiuterių tinklų išplitimą. Elektroninė komercija suteikia galimybę ne tik smulkiems tiekėjams būti pasauliniame tinkle, bet ir verstis verslu pasauliniu mastu. Vartotojų naudos požiūriu, tai yra pasaulinis pasirinkimas – vartotojas gali išsirinkti iš visų potencialių tiekėjų reikalingiausią prekę arba paslaugą, nepaisydamas geografinės padėties.

Didesnis konkurencingumas / aptarnavimo kokybė. Elektroninė komercija suteikia tiekėjams galimybę efektyviau konkuruoti bendraujant su klientais. Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnį pardavimo aptarnavimą, suteikti daugiau informacijos apie produktą ir greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus. Todėl klientai geriau ir greičiau aptarnaujami.

Vartotojų skaičius/ Reikalinga prekė ir paslauga. Elektroniniu būdu tiekėjai gali greitai surinkti detalią informaciją apie kiekvieno kliento norus ir juos įvykdyti. Be to, klientui reikalingas produktas tiekėjų bus pasiūlytas rinkos kaina. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kaip tinkle esantis vienas žurnalas kiekvienam skaitytojui yra padaręs priėjimą prie jų dominančių straipsnių, o jo perskaitytus straipsnius ištrina.

Greičiausia tiekimo grandinė/greitas atsakymas į pageidavimus. Elektroninė komercija leidžia sutrumpinti tiekimo grandinę. Keletas pavyzdžių: prekės iš gamyklos yra siunčiamos tiesiai vartotojui, t. y. nereikia perpardavinėtojų (mažmenininkų) paslaugų ir jų antkainio. (Paprasčiausiai nėra elektroninės komercijos mokesčio, bet ieškant produkto kitu būdu, t. y. laikraščiuose, kataloguose, telefonais ir kt. būdais, tai kainuoja ir užtrunkama daug laiko). Tinkamiausias pavyzdys būtų tų produktų ir paslaugų, kuriuos galima tiesiogiai elektroniniu būdu atsiųsti, vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įrangą, įvairi informacija ir kt. Taigi elektroniniu būdu gaunant prekes ir
paslaugas tiekimo grandinė gali būti visiškai panaikinama. Atitinkamai ir vartotojui yra iš to nauda, nes galima greitai įsigyti norimą produktą, apeinant bendravimą su kitomis įmonėmis ir vietiniais tiekėjais.

Išlaidų mažinimas / geresnės kainos. Bet koks verslas, kuris įtraukia bendravimą su žmonėmis, reikalingas tam tikrų išlaidų, tačiau bendraujant elektroniniu būdu galima sumažinti išlaidas ir dėl to pasiūlyti vartotojams mažesnes produktų ir paslaugų kainas.

Naujos verslo galimybės / Nauji produktai ir paslaugos. Elektroninė komercija apima ne tik esamų prekių ir paslaugų rinką, bet ir suteikia galimybę visiškai naujiems produktams ir naujoms paslaugoms įeiti į rinką. Pavyzdžiui, naudojimasis tinklu ir aptarnavimo paslaugos, direktorijos, bendradarbiavimus elektroniniu būdu ir daugelis kitų informacijos teikimo paslaugų. Daugelis galimybių ir reikalavimų yra skirtingi, bet iš dalies ir tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, didėjanti konkurencija pagerins aptarnavimo kokybę, o sutrumpinta tiekimo grandinė sumažins papildomas išlaidas ir sumažins kainas.

E. komercijos teikiamą naudą galima nagrinėti ir atskiriems rinkoms segmentams: gamintojams, didmeninei ir mažmeniniai prekybai, paslaugų teikėjams ir bankininkystei.

Nauda gamintojams. Gamintojams elektronines komercijos sistema leidžia patogiau pristatyti savo prekes ir priimti užsakymus iš didmenines ir mažmenines prekybos įmonių. Kadangi dažnai atsiskaitymas tarp tokiu įmonių pagristas sutartimis, tai nekyla problemų dėl atsiskaitymu per internetą. Gamybinėms įmonėms e-komercijos sistema padeda: sumažinti sąnaudas savo gaminių reklamai ir užsakymų priėmimui iš klientų, geriau aptarnauti savo klientus, leidžiant jiems greičiau ir pigiau užsakyti prekes, peržiūrėti savo užsakymus internete, sekti užsakymo vykdymo eigą. Gamintojai , sukūrė savo prekių katalogą internete galėtų leisti jį persirašyti į savo elektronines komercijos sistemas savo klientams- didmenininkams ir parduotuvėms, tuo pačiu mažindami jų išlaidas savos e-komercijos sistemos sukūrimui ir palaikymui.Iš to būtų nauda abiem pusėms, nes gamintojo prekės būtų reklamuojamos ne vienoje –savo interneto svetainėje, o daugelyje pardavėjų svetainių.Tuo pačiu didėtų klientu lojalumas gamintojui.

Nauda didmeninės prekybos įmonėms. Analogišką naudą duoda e-komercijos sistemos įdiegimas ir didmenininkui. Nemažos sąnaudos savo elektroninio katalogo sukūrimui, atsiperka su kaupu mažinant užsakymų priėmimo išlaidas, didinant klientų lojalumą.

Nauda mažmeninės prekybos įmonėms. Mažmenines prekybos įmonėms didžiausią naudą iš interneto parduotuvės įdiegimo šiuo metu būtų reklamoje. Jau daugelis klientų, prieš eidami apsipirkti, pirma ieško informacijos apie prekes internete. Ši tendencija ateityje vis stiprės. Kai kurios prekes jau ir dabar sėkmingai parduodamos per internetą gyventojams ir mažoms įmonėms pardavimas per internetą ypač patogus, jei norima parduoti prekę toli nuo įmonės esantiems ar gyvenantiems klientams. Todėl elektroninė komercija šiuo metu gali pasidaryti aktuali daugeliui įmonių, kurios nori prekiauti su kitomis ES šalimis, tai yra išplėsti savo pardavimo rinkas.

Nauda paslaugas teikiančioms įmonėms. Paslaugas parduodančioms įmonėms e-komercijos sistema visų pirma gali padėti geriau aptarnauti savo klientus, kadangi pateikti užsakymą žymiai lengviau internetu , negu skambinti telefonu.Tokia sistema padėtu įmonei taupyti savo darbuotojų laiką užsakymų priėmimui ir registracijai , sekti užsakymus.

Nauda bankininkystei. Bankams elektroninių paslaugų diegimas suteikia galimybę aprėpti visus interneto vartotojus (potencialiu klientu gali tapti praktiškai bet kuris interneto vartotojas) . Elektroninės paslaugos taupo klientų laiką, suteikia jiems didesnį patogumą ir neretai žemesnes bankų paslaugų kainas. Tai ugdo klientų lojalumą. Bankams elektroninių paslaugų diegimas naudingas, nes mažėja klientų aptarnavimo išlaidos, nyksta eilės banko skyriuose, elektroninės paslaugos pritraukia naujų klientų. Bankinių paslaugų internete pigumas susijęs su tuo, kad įprastų filialų sistema yra labai brangi. Patalpos, įranga, darbuotojai sudaro apie 50 % eksploatacinių išlaidų. Elektroninių bankų technologija leidžia dvigubai sumažinti šias išlaidas. Kartu elektroninė veikla bankams leidžia klientams pasiūlyti pigesnes paslaugas. Kainos tampa mažesnės, nes mažėja paieškos ir sandėrių sudarymo išlaidosi. Elektroninių produktų sukūrimas ir įvedimas į rinką užima daug mažiau laiko ir atsieina pigiau, nei bet kurie kiti bankiniai produktai ar paslaugos. T. Mayer, J. S.Dusseenbery ir R. Z.Aliber akcentuoja bankų rinkų plėtrą pasitelkiant elektroninės bankininkystės galimybes. Bankams, norint eiti į naujas rinkas, jau nebereikia statyti naujų pastatų. Vadinasi, galima užimti naujas rinkas su labai nedidelėmis sąnaudomis. Elektroninių banko paslaugos leidžia efektyviau bendrauti bankui su klientais. Atvira elektroninės bankininkystės struktūra individualiems vartotojams, įmonėms ir bankui leidžia lengviau ir greičiau susieti naują ir esamą informaciją. Trumpėja naujų produktų kūrimo, gamybos ir įvedimo į rinką laikas. Efektyviau bendraujant mažėja klaidų, sukčiavimų tikimybė. Įdiegus elektronines
paslaugas, didinamos banko paslaugų vartojimo galimybės.

Apibendrinant skyrių reikia išskirti e.verslą ir e.komerciją.E.komercija yra sudedamoji e.verslo dalis. E.verslas turi savo valdymo struktūrą, logistikos kanalus, o e.komercija kaip sudedamoji dalis, tik skatina pardavimus ir patį verslą. Apibendrinant e.komercijos apibrėžimus galima teigti, kad e.komercija visų pirma siejama su IT, santykių, susijusių su ūkinių, nacionalinių ir tarptautinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: apimanti pirkimą, pardavimą, užsakymus, konsultavimą, tiekimą, reklamą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas. Svarbiausios e.komercijos modeliai yra B2B ir B2C. Pagrindinės e.komercijos formos: e.prekyba, e.aukcionai, e.kontraktai, e.bankininkystė ir e.komunikacija. Šių komponentų teikiama nauda akivaizdi: kaštų sumažinimas, tarptautinių kontraktų galimybės, eksporto skatinimas, paslaugų teikimas visą parą ir t.t.

2. Skyrius. Informacinė visuomenė ir e.komercijos plėtra

2.1. Informacinės visuomenės sąvoka

Globalinėje pasaulio aplinkoje, informuotumas, mokėjimas susirasti, apdoroti informaciją, naudoti naujausias technologijas tampa pagrindiniu kriterijumi, kuris lemia žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje, gebėjimą adaptuotis prie aplinkos dinaminių pokyčių. Šios savybės ir tokių piliečių visuma lemia informacinės visuomenės sąvokos atsiradimą. Tik tokios visuomenės buvimas sąlygoja prielaidas atsirasti informacinei, elektroninei arba IT valdymu grindžiamai valstybei, verslui ir komercijai. Egzistuojant informacinei visuomenei, kuri savo veikloje sugebės ir naudosis pažangiausiomis technologijomis, egzistuos ir e.komercijos poreikis.

Informacinė visuomenė nėra dirbtinis dalykas, sugalvotas informacinių technologijų specialistų ar kurių nors šalių vyriausybių. Iš principo tai yra pasaulinė raidos tendencija, kuri veikia visas šalis ir prasidėjo kartu su labai sparčia informacinių technologijų raida. Būtent informacinių technologijų paplitimas ir buvo tas veiksnys, iš esmės paskatinęs globalizaciją bei visuotinį informacijos prieinamumą.

Informacinės visuomenės sąvoka turi ne vieną apibrėžimą:

 informacinė visuomenė – tai tokia visuomenė, kurioje visi piliečiai prieina prie žinių išteklių ir sugeba pasigaminti reikiamą informaciją savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenės srityse (Kuhlen).

 informacinė visuomenė t.y. visuomenė, kurioje plačiai naudojama palyginti nebrangi informacija bei ICT (Informacinės komunikacinės technologijos) arba kaip žinių visuomenė (pagrindiniai faktoriai – žinios ir kūrybiškumas).

 informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – tiek paprasti gyventojai, tiek visų lygių vadovai – turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies ir pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, – priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją .

IT ir informacinės visuomenės plėtrą vaizdžiai apibrėžia A. Tofflerio trečiosios bangos teorija :

• Pirmoji banga – tada, kai susiformavo agrarinė visuomenė (maždaug nuo 8000 m. prieš mūsų erą iki XVIII mūsų eros amžiaus)

• Tuo metu pradėjo vyrauti Antroji banga, vadinama industrine visuomene. Ji gyvavo gerokai trumpiau už Pirmąją. Industrinė visuomenė keičiasi, “skęsta” praeityje

• Kyla Trečioji banga. Nesvarbu kaip ją pavadinsime – Technine revoliucija, Globaliniu kaimu, Komunikacijos amžiumi. Niekas kol kas negali tiksliai apibūdinti šio proceso.Tačiau naujoji epocha prasidėjo. Mes turime suvokti savo vietą joje.

• Tofflerio žodžiais: “žmonija pasiruošusi šuoliui į ateitį.Ji stovi prieš didžiausią visų laikų socialinį perversmą ir kūrybinį restruktūrizavimą. Mes esame įpareigoti kurti nuostabią civilizaciją nuo pačių pamatų, nors dar daug ko nesuvokiame iki galo. Tai ir yra Trečiosios bangos esmė”.

Informacinė, žinių visuomenė yra plačiai interpretuojami terminai. Galima būtų išskirti kelis pagrindinius galimus aspektus nagrinėjant informacijos visuomenę: technologinį, ekonominį, profesinį, erdvinį ir kultūrinį .

Technologinis informacinės visuomenės aspektas. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai užtikrina labai spartų jų plitimą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Kompiuteriai, informacinės telekomunikacijos priemonėmis sujungti į duomenų perdavimo tinklus, kurie gali kiekvienam gyventojui ar institucijai užtikrinti efektyvią ir kokybišką informacijos gamybą, perdavimą, saugojimą ir panašiai.

Ekonominis informacinės visuomenės aspektas. Jau nuo 1960 m. ėmė ryškėti tendencija, kai žinios tampa modernios šalies ekonomikos pagrindu. Nagrinėjant valstybės bendrą nacionalinį produktą (BNP), ryškėja ir kita tendencija – vis didesnė jo dalis sukuriama įmonėse, kurių veikla tiesiogiai susijusi su informacinių technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu.
požiūriu informacinėje visuomenėje pagrindinės ekonominės veiklos kryptys yra siejamos su informacinių paslaugų teikimu. Tai realizuoja valstybinės ir privačios institucijos. Vystantis šiuolaikinėms technologijoms, plečiantis jų naudojimui prekybai ir pan., iškyla kai kurios teisinės problemos, susijusios su elektroninės prekybos plitimu.

Profesinis informacinės visuomenės aspektas. Galima tvirtinti, jog informacinėje visuomenėje gyvensime tada, kai šalies piliečiai mokės ir galės efektyviai naudoti informacines technologijas visose veiklos srityse. Manoma, jog vyraujančios profesijos bus susijusios su informacinėmis technologijomis. Apskaičiuota, kad JAV nuo 1860 iki 1980 m. maždaug kas 20 m. padvigubėdavo informacinį darbą dirbančių žmonių skaičius.

Profesijos, kurios siejasi su informacijos kaupimu, apdorojimu ir paskirstymu, gali būti suskirstytos į dvi grupes: pirmajai priklauso darbuotojai, kurie kuria, vysto, diegia ir valdo informacines technologijas bei telekomunikacijas, antrajai – kurie tiesiogiai susiję su žinių (duomenų) kaupimo, apibendrinimo ir perdavimo veikla.

Erdvinis informacinės visuomenės aspektas. Kompiuterių tinklai jungia atskiras įvairių lygių ir tipų institucijas, regionus, valstybes ir turi esminę įtaką visos veiklos organizavimui laiko ir erdvės požiūriu. Gali būti akcentuojami keturi perėjimo į informacinę visuomenę momentai:

1. informacija yra pagrindiniai ištekliai, nuo kurių priklauso pasaulinės ekonomikos organizavimas;

2. informacinės technologijos įgalina sukurti efektyvią informacijos apdorojimo ir platinimo infrastruktūrą, kuri užtikrintų prekybos ir ekonomikos kilimą, visuomeninių ir politinių reikalų sprendimą bei valdymą;

3. prekybos ir finansų sektoriai tampa svarbūs ekonomikoje ir dėl to yra radikaliai reorganizuojama pasaulio finansų sistema;

4. ekonomikos informatizavimas skatina, unifikuoja ir palengvina nacionalinių bei regioninių ūkio šakų integraciją – ūkis tampa globalus.

Kultūrinis informacinės visuomenės aspektas. Šiuolaikinėje visuomenėje pagrindiniu veiksniu, įtakojančiu vienokį ar kitokį veikimą ar neveikimą, yra žiniasklaidos priemonės, jų skleidžiama informacija. Mums nuolat teikiama informacija, į kurią reaguojame arba ne. Gyvenimas informacija prisotintoje aplinkoje dažnai laikomas informacinės visuomenės pradžia. Informacijos srautai veikia atskirų tautų kultūras, aktuali atskirų nacionalinių kultūros elementų perėmimo, atmetimo ar suvienodėjimo sparta.

Kultūrinė informacijos visuomenės samprata iš esmės yra nulemta komunikacijos ir informacijos, vykstančios kaip informacijos, žinių pasikeitimo, sukūrimo, keitimo procesai, daugiausia nulemti žiniasklaidos, įvairių marketingo priemonių bei interneto.

Viena pagrindinių informacinės visuomenės kūrimo problemų yra ta, kad procesas yra dinamiškas. Jis vystosi ir plėtojasi taip greitai, jog sunku rasti laiko rimtiems sociologiniams, kultūriniams proceso vystymosi ir galimų rezultatų bei pasekmių tyrimams. Informacinės visuomenės kūrimas tampa visuomeniniu reiškiniu ir tiesiogiai ar netiesiogiai palies visus šalies gyventojus, todėl būtina analizuoti šio proceso keliamas šalies visuomenei ir atskiroms institucijoms problemas siekiant išryškinti veiklos prioritetus ir geriau spręsti iškylančius uždavinius.

Informacinės visuomenės kūrimąsi apsprendžia :

 Tinklai, perduodantys informaciją

 Paslaugos, kurias teikia kompiuterių tinklai

 Konkretūs informacinių technologijų taikymai

 Kompiuterinio raštingumo lygis

 Teisinių aktų sistema, reglamentuojanti informacinių technologijų kūrimą, platinimą, taikymą

Šie faktoriai lemiantys informacinės visuomenės kūrimąsi, visų pirma turi būti įtakojami valstybės bei valstybės ir verslo kooperacija.

2.2. Valstybės vaidmuo plėtojant informacinę visuomenę ir e.komerciją

Valstybė gali būti svarbiausia jėga, kuri skatina ir sudaro sąlygas inovacijoms diegti. Jeigu valstybė, jos valdžia praranda interesą plėtoti technologijas ir kelti šalies technologinį lygį arba nebesugeba skatinti minėtų procesų, sustingęs inovacijų modelis veda į stagnaciją.Ta pati šalies kultūra gali sukurti labai skirtingas technologinės plėtros trajektorijas priklausomai nuo to, koks bus bendradarbiavimas tarp valstybės, valstybinės valdžios ir visuomenės.

Viešojo sektoriaus kompiuterizacija paskatins elektroninės komercijos ir informacinės visuomenės plėtrą. E-verslo klientų skaičių lemia visuomenės aktyvumas internete.. Kita vertus, dažnas vartotojas mano, kad jam namuose nereikalingas kompiuteris ir nėra tikslo jį naudoti, kadangi nėra paslaugų ir prekių, kurias būtų galima įsigyti per internetą, pasirinkimo.Logiška, kad žmonės, naudojantys internetą ir gaunantys valstybės institucijų paslaugas internetu, reikalaus ir tokio paslaugų teikimo ir iš verslo. O tai reiškia vartotojų skaičiaus ir internetu teikiamų paslaugų paklausos didėjimą. Todėl e.komercijos ir informacinės visuomenės plėtra yra neatsiejama nuo vyriausybės vykdomų reformų, skatinančių elektroninį viešąjį administravimą ir visuomenės švietimą ir naudojimąsi IT.

Formuojant informacinę visuomenę valstybė gali užimti tris vaidmenis :

 Vykdytojo

 Skatintojo

 Lyderio

Vykdytojo vaidmenyje
tiesiogiai dalyvauja IT gamyboje, plėtojime, infrastruktūros kūrime bei paslaugų teikime. Kadangi IT gamyba ir inovaciniai procesai reikalauja didžiulių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, valstybė ne visada yra pasirengusi efektyviai atlikti šį vaidmenį.

Kitas būdas plėtoti informacinę visuomenę, yra sudaryti tam palankią aplinką. Valstybės stabili makroekonomika, fiskalinė politika, teisinė bazė ir efektyvi švietimo sistema skatina investicijas, IT plėtrą ir visuomenės švietimą.

Lyderio pozicijoje valstybė informacinę visuomenę plėtoja, įgyvendinant e.valdžios ir informacinės visuomenės plėtros politiką, planuojant IT infrastruktūros plėtrą, formuojant IT plėtros strategiją ir vykdant ją kaip prioritetinę. Valstybė priklausomai nuo aplinkybių gali vykdyti kompleksines priemones skatinančias informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtrą.

Išvystyta e.valdžia, e.verslas ir e.komercija yra pažangios valstybės bruožai(2 pav.). Iš paveikslo matome ryšį tarp informacinės visuomenės ir e.komercijos. Tik visuomenė, kuri moka ir naudojąsis IT, sąlygoja e.komercijos plėtrą. Akivaizdu ir tai, kad e.komercija ir jos ekspansija už valstybės ribų bei tarptautinai e.sandoriai yra vieni pagrindinių bruožų, apibūdinančių išsivysčiusią valstybę. IT strategija, IT teisinė bazė, e.valdžios įgyvendinimas ir kiti bruožai yra vyriausybės vykdomos politikos objektai. Todėl informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtra yra neatsiejama nuo valstybės iniciatyvos, kuriant šiems reiškiniams palankią aplinką.

Apibendrinant galima teigti, kad IT plėtra keičia ne tik gamybos ar komunikacijos procesus, bet ir formuoja informacinę visuomenę, kuri savo veiklą grindžia informacija, yra išsilavinusi, moka ir naudojasi pažangiausiomis informacinėmis technologijomis. Nuo to kaip aktyviai visuomenė naudojasi internetu, pasitiki IT, priklauso ir tiesioginis e.komercijos vartotojų, klientų skaičius. Kadangi e.komercija teikia ekonominę naudą ir yra išsivysčiusių valstybių bruožas, valstybė turi būti varomoji jėga, skatininėti ir sudaranti palankia aplinką e.komercijai.

Besivystančių valstybių bruožai

Telekomunikacijos kanalai

Interneto prieiga

Informacinis švietimas

Visuomenės kompiuterizacija

IT plėtros strategija

Legalios programinės įrangos paplitimas

Valstybinė kalbos diegimas į programinę įrangą

E.valdžios įgyvendinimas

IT teisinė bazė

Saugumas

Išsivysčiusių ir industrinių lyderių valstybių bruožai Identifikacija ir sertifikavimas tinkle

Plačiajuostis internetas

IT pramonė

E.komercija

E.mokėjimo sistema

Vartotojų apsauga

Tarptautinis sertifikavimas

Intelektualinės nuosavybės teisės apsauga

Privatumas

2 pav. Besivystančių ir išsivysčiusių valstybių bruožai

2.3. E.komercijos plėtra JAV

E.komercijos plėtra labiausiai yra pastebima pažangiausiose valstybėse, kur skiriamas ypatingas dėmesys inovacijoms ir IT plėtrai. Šių valstybių e.komercijos sukuriama BVP dalis nuolatos didėja. Ypatingas dėmesys e.komercijai skatina ir šalių tarptautinės prekybos ir sandorių ekspansiją, vidaus vartojimą, o kartu ir ekonomikos augimą.

Šiandien tarp palankiausių sąlygų plėtoti e.komercija laikomos Didžioji Britanija, JAV ir Skandinavijos valstybės. Bendrovė „The Economist Intelligence Unit“ palankumo plėtoti e.komerciją kritėjais įvardija mobiliųjų telefonų augančią paklausą, spartėjantį bei pigesnį interneto ryšį ir IT produktų naudojimo paprastėjimą. Tačiau daugiausiai įtakos e.komercijos plėtros sąlygoms, daro vyriausybės, skatinančios elektroninę komunikaciją tarp valdžios institucijų, tarp vadžios ir verslo ir tarp valdžios ir piliečių .

Detaliau pažvelgsime į JAV e.komercijos plėtrą. Galima teigti, kad būtent JAV gimė e.komercija ir iki šiol pirmauja pasaulyje. E.komercijos sėkmę lydėjo ir daugybė duobių. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio iki 1999 m. e.komercija sparčiai plėtojosi ir nešė didelį pelną e.įmonėms ir investuotojams. Tačiau 2000 m. pradžioje e.komercijos sėkmės burbulas sprogo. Tam įtakos turėjo JAV ekonomikos nuosmukis ir IT korporacijų skandalai. Įveikus krizę, e.komercija ne tik atsigavo, bet jos plėtra įgavo ir nemenką pagreitį . Tai geriausiai iliustruoja e.prekybos apyvartos augimas(3 pav.).

3 pav. JAV e.prekybos apyvartos augimas. US commerce department

Taip pat prognozuojama, kad 2005 m. elektroniniai prekybai turėtų atitekti 7.7% visų JAV vartotojų išlaidų.

JAV e.komercijos plėtros strategija remiasi šiais principais:

 Kuo mažesnis valstybės vaidmuo reguliuojant e.komerciją;

 IT infrastruktūros plėtojimas;

 Saugumas

 Intelektinės nuosavybės apsauga;

 Privatumas

Komercijos departamentas yra JAV e.komercijos koordinatorius. Šio departamento veikla, atitinka e.komercijos plėtros strategiją, minimaliai dalyvaujant reguliuojant e.komerciją. Tačiau labai svarbu tai, kad valstybinės institucijos teikia plataus asortimento elektronines paslaugas ir taip skatina informacinės visuomenės plėtrą, o kartu ir elektroninių paslaugų paklausą. Taip yra sukuriama palankios sąlygos plėtoti e.komerciją. Vien Komercijos departamento internetiniame puslapyje galima rasti nuorodas į elektroninę patentų i licenzijų
sistemas, elektroninę darbo paieškos sistemą, elektroninę muitinės sistemą, Nacionalinės virtualios informacijos tarnybą ir kitas valstybines elektronines sistemas . Tai parodo apie sėkmingą JAV e.valdžios principų įgyvendinimą, kas sąlygoja palankią e.komercijos aplinką.

JAV dėmesys e.valdžios projektų įgyvendinimui, inovacijoms ir IT plėtrai atspindi ir valstijų informacinės visuomenės brandos lygį. JAV pirmauja pasaulyje pagal interneto vartotojų skaičių tenkantį 10000 gyventojų(4 pav.)

4 pav. Interneto vartotojai pasaulyje 10000 gyventojų 2003 m.Eurostat duomenys

Kaip matome JAV lenkia interneto vartotojų skaičiumi 10000 gyventojų ir išsivysčiusių šalių rodiklį. Tai sąlygoja palankia aplinką IT integraciją į visas gyvenimo sritis. Tuo pat metu tai užtikrina ir e.komercijos paslaugų paklausą. Be to informacinė visuomenė užtikrina verslui darbo jėgą, kuri savo veikloje moka ir sugeba naudoti naujausias technologijas.

Įmonių veiklos kompiuterizacija yra svarbus reiškinys prisitaikant prie aplinkos, globalizacijos procesų. Verslo administravimas grindžiamas IT yra neatsiejamas reiškinys šiame technologijų amžiuje. Be to B2B operacijos sudaro daugumą e.komercijos sandorių. JAV virš 90% įmonių turi prieigą prie interneto ir savo pašto dėžutę. Interneto panaudojimas yra labai platus(5 pav.).

5 pav. Įmonių interneto panaudojimo tikslai(%);Dauguma įmonių naudojančių internetą, naudoją jį reklamuodamos save, savo produkciją ir paslaugas. Jupitermedia korporacija paskelbė, kad 2005 m. JAV verslo išlaidos reklamai turėtų sudaryti apie 3.2 milijardo dolerių 26% daugiau nei prieš metus . Šie skaičiai liudija, kad internetinės reklamos auditorija didėja ir tokia reklama tampa itin efektinga.

Kitas e.komercijos sėkmės faktorius yra ir pačių e.kompanijų teisinga strategija ar tinkamas e.komercijos administravimas. JAV įsikūrusi EBay kompanija yra vienas iš sėkmingiausių e.komercijos projektų. Tai didžiausias pasaulio elektroninis aukcionas. Tikriausiai ne vienas Lietuvoje riedantis amerikietiškas automobilis buvo įgytas ir perparduotas iš šio aukciono. EBay turi daugiau nei 150 milijonų registruotų vartotojų iš viso pasaulio, o metinės prekybos apimtys siekia 40 milijardų JAV dolerių. 2005 m. II ketvirčio EBay kompanijos pelnas buvo 291 milijonų. Tai yra apie 53% daugiau nei tuo pačiu periodu prieš metus .

Apie EBay faktai kalba patys už save:

 EBay vartotojai išleidžia 894 dolerius per sekundę;

 Dauguma vartotojų yra privatūs asmenys ir smulkieji verslininkai, kurie parduoda nuo lėlių, DVD grotuvų iki Mercedes automobilių;

 Kiekvieną diena aukcionui pateikiama daugiau nei 2 milijonai naujų prekių ir prisiregistruoja daugiau nei 100000 naujų vartotojų;

 EBay einamuoju laiku vykdo apie 19 milijonų aukcionų, suskirstytų daugiau nei į 45000 skirtingų kategorijų;

 Viena kompanija EBay aukcionuose per metus parduoda biliardo stalų daugiau nei už 5 milijonus dolerių. Prekyba EBay sistemoje jiems tapo tokia pelninga, kad jie uždarė mažmeninės prekybos parduotuves ir prekiauja produkcija tik internete.

 Net Dell Computers ir IBM atrado, kad EBay yra nuostabi vieta platinti savo produkciją.

Kas lėmė fenomenalią EBay sėkmę. Yra daugybė faktorių, o vienas pagrindinių-investicijos. Silikono slėnis neseniai išleido programinę įrangą, kurios pagalba EBay vartotojai gali jungtis prie aukciono mobiliojo telefono pagalba. Be to per telefoną vartotojams bus teikiamos žinutės apie aukcionų eigą. EBay nemažai investuoja ir į e.prekybos saugumo sistemą.

Įmonės strategija nukreipta į vartotojus visiškai pasiteisina. Vartotojų lojalumas ir entuziazmas kompanijai leidžia išlikti didžiausiu elektroniniu aukcionu. Kompanija taiko skatinimo programas aktyviausiems aukciono prekeiviams. Tinklalapis administruojamas atsižvelgiant į pateikiamų aukcionui prekių kiekį ir asortimentą. Kompanijos reputacija Wall street‘e yra nuostabi, o akcijų paklausa pastoviai auga. Analizuojant EBay veiklą, tampa akivaizdu, kad e.komercija kaip ir komercija reikalauja investicijų, inovacijų ir efektyvios vadybos.

II DALIS. E.KOMERCIJOS ANALIZĖ LIETUVOJE

1. Skyrius. E. komercijos aplinkos analizė

1.1. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje

E.komercijai plėtrai yra būtina tam palanki aplinka, kurią sudaro informacinės visuomenės branda, e. valdžios plėtra, teisinė aplinka ir kiti elementai.

Informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimo Lietuvoje pagrindiniai aspektai yra išdėstyti Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, kuri buvo patvirtinta 2001 metais LR vyriausybės. Apibendrinant koncepcijos tikslus, galima teigti, kad koncepcijos tikslai yra modernizuoti valstybės valdymą, plėtoti žiniomis ir IT pagrindu grindžiamą verslą bei suformuoti tokią visuomenę, kuri būrų išsilavinusi, savo veiklą grįstų žiniomis, mokėtų ir naudotųsi IT savo kasdieninėje veikloje.

Valstybės valdymo modernizavimo aspektus analizuosime atskirai, nagrinėjant e.valdžios koncepcijos įgyvendinimą. Pagrindiniai informacinės visuomenės plėtros uždaviniai, e.komercijos atžvilgiu yra :

 sudaryti sąlygas vartoti e.parašą ir užtikrinti, kad
funkcionuotų e.atsiskaitymo sistemos;

 skatinti privatųjį sektorių perkelti verslą į elektroninę terpę – sudaryti palankias sąlygas diegti informacines technologijas, panaudoti naujausius mokslo laimėjimus ir pašalinti apribojimus, varžančius e.komercijos vartojimą;

Elektroninio parašo ir elektroninio atsiskaitymo galimybes paanalizuosime šiek tiek vėliau. Iš pradžių panagrinėsime bendrą informacinės visuomenės plėtros situaciją šalyje. E.komercijos veiklos principai yra grindžiami IT panaudojimu. Todėl akivaizdu, kad aprūpinimas personaliniais kompiuteriais ir prieiga prie interneto sąlygoja informacinės visuomenės gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis, o kartu ir e.komercijos plėtrą. Kartu šis faktorius atspindi ir išsivysčiusių valstybių požymius. Lietuva pagal interneto vartotojų skaičių 100 gyventojų yra Europos Sąjungos autsaiderė(6 pav.). 2004 metais Lietuvos rodiklis buvo 12 interneto vartotojų 100 gyventojų. Nors 2005 II ketvirtį šis skaičius šoktelėjo iki 18.6, yra smarkiai atsiliekama nuo Europos vidurkio ir pagal e.komercijos apimtis pirmaujančios JAV. Lietuva lenkia tik tokias silpnai išsivysčiusias šalis kaip Bulgarija ar Rumunija. Šis faktorius savaime yra nepalankus e.komercijos plėtrai, kadangi potencialių jos vartotojų kiekis yra labai menkas.

6. pav. ES interneto vartotojų skaičius 100 gyventojų 2004 m. Eorostat duomenys

Informacinės visuomenės plėtros koncepcijos uždavinys, suteikti gyventojams galimybę laisvai naudotis internetu yra sunkiai įgyvendinamas. Pradžioje strigusi gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvata jau pradėjo veikti, gyventuojai 2004, 2005, 2006 metais įsigiję kompiuterius ir įrengtą interneto prieigą, galės susigražinti dalį sumokėtų mokesčių. Tačiau kompiuteris turi būti įsigytas su programinę įranga, nors atviro kodo programas galima atsisiųsti iš interneto. Prekybininkai nėra linkę savo lentynuose laikyti programinę įranga, kurios kaina lygi skaitmeinės laikmenos kainai. Todėl dažniausiai,pirkėjai priersti ją įsigyti su populiariaisiais MS Windows, kurie sudaro apie penktadalį viso pirkinio kainos. Nors Lietuva informacine valstybe žada tapti tik 2015 metais, lengvata yra numatyta trims metams. Akivaizdu, kad esama padėtis reikalauja ilgesnio termino.

Kitas faktorius, atspindintis menką Informacinės visuomenės plėtros koncepcijos įgyvendinimą yra informacinio išprusimo ir IT apsirūpinimo skirtumas tarp kaimo ir miesto(7 ir 8 pav.).

7 pav. Namų ūkiai turintys prieigą prie interneto 8 pav. Namų ūkiai turintys kompiuterį

Statistikos departamento duomenys

Pateikti duomenys rodo, kad miesto ir kaimo informacinės infrastruktūros netolygumai nėra išlyginti. Tai rodo nesėkmingą pačios koncepcijos įgyvendinimą bei menką informacinės visuomenės brendimą.

Menkas interneto vartotojų skaičius lemia ir mažą komercinių e.paslaugų poreikį. Lietuvoje 2004 metais tik 3% gyventojų atliko internetinius užsakymus ar pirkimus ir tai ženkliai atsilieka nuo Europos vidurkio(9 pav.)

9 pav. Gyventojų procentas, kurie 2004 m. atliko internetinius užsakymus ir pirkimus.Eurostat duomenys

Lyginant 3. paveikslą (ES interneto vartotojų skaičius 100 gyventojų 2004 m.) ir 6 paveikslą, galima teigti, kad interneto vartotojų skaičius šalyje atspindi ir e.paslaugų poreikį. Tai yra normalus faktorius, kadangi kuo daugiau žmonių turi prieigą prie interneto, tuo daugiau juo naudojasi, pasitiki ir yra linkę naudotis jo privalumais ir e.komercijos paslaugomis. Todėl Lietuvoje investicijos į e.komerciją ir jos plėtros šiuo atžvilgiu aplinka nėra palanki, tačiau progresyviniai rodikliai rodo kai tai yra perspektyvi veikla.

Didžiąją dalį e.komercijos sandorių sudaro B2B operacijos. Todėl būtina įvertinanti ir verslo įmonių informacinę brandą. Skirtingai nei gyventojai, dauguma Lietuvos įmonių turi prieigą prie interneto. 2004 metais 80% įmonių naudojosi internetu, o po metų šis rodiklis pakilo iki 85%. Nors tai nesiekia Europos šalių vidurkio, tačiau tai yra pakankamai neblogas rezultatas.(10 pav.). Lietuvos įmonių prisijungimo prie globalaus tinklo lėmė šio tinklo teikiamos galimybės ir pati verslo aplinka. Dauguma atsiskaitymų, komunikacija su partneriais, prekių užsakymas ar firmos reprezentacija yra grindžiama interneto pagalba. IT naudojimas versle tiesiogiai lemia jo konkurencingumą. Be to Li