Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška
5 (100%) 2 votes

Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška

2.3. ELEKRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ INFORMACIJOS IŠTEKLIAI

Tema: Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška.

Užduotis: Atlikti paiešką bet kokioje elektroninėje enciklopedijoje kompaktiniame diske arba online. pagal vieną, kelis (mokytojo nurodytus) ar visus galimus paieškos požymius. Kiekvienas mokinys pasirenka norimą duomenų bazę ir paieškos objektus arba atlieka moktojo nurodytas užduotis.



Atlikimo sąlygos: šią užduotį galima atlikti klasėje per pamokas arba skirti ją kaip savarankišką darbą, kurį mokinys atliktų savo pasirinktu laiku, naudodamasis viešai prieinamais mokyklų (gal kitų) bibliotekų kompaktinias diskais, asmeniniais ar kitais jam prieinamais kompiuteriniais informacijos ištekliais. Kompaktinių diskų naudojimas leistų taupyti mokyklos internetinio laiko sąnaudas. Darbui atlikti reikėtų skirti dviejų ar kelių savaičių atsiskaitymo terminą, kad kiekvienas mokinys galėtų neskubėdamas pasinaudoti kompiuterinės paieškos priemonėmis. Mokytojas prieš skirdamas užduotį pats turėtų įsitikinti, kokios priemonės prieinamos ar turimos pačių mokinių ir atsižvelgdamas į tai individualizuoti užduotis ir formuluoti reikalavimus..



Pasirengimas. Mokiniams reikia pateikti elementarių žinių apie elektronines enciklopedijas, paaiškinti skirtumus nuo tradicinių, jų paskirtį, realizavimo priemones, paieškos galimybes, apžvelgti jų raidą, bei ypatybes. Pagalbinė mokomoji medžiaga nurodyta literatūros sąraše, pateikiama šiame darbe ir jos rasite konkrečių elektroninių enciklopedijų pratarmėse ar pristatymuose.

Kartu su mokiniais pravartu išnagrinėti, kurios nors vienos enciklopedijos sandarą ir ypatybes, paieškos galimybes, kt

Reikia išsiaiškinti, ar mokiniai supranta elektroninių enciklopedijų įvairiose laikmenose paieškos skirtumus, ar moka naudotis kompaktiniais diskais, ar geba suformuluoti konkrečius paieškos uždavinius ir pan.

Pradėdamas paiešką mokinys turi atidžiai susipažinti su konkrečios enciklopedijos turinio ypatybėmis, jos pobūdžiubei paskirtimi..

Reikia apsispręsti dėl paieškos rezultatų išvedimo formos ir turinio(tik tekstas,ar su iliustracijomis žemėlapiais, natomis; komputerinė laikmena, popierius ir pan.).



Ataskaita (paieškos rezultatų pateikimas) analogiški ankstesnėms užduotims, tačiau elektroninių enciklopdijų ištekliai tokie įspūdingi, kad nereikėtų vengti jų viešo pristatymo, o pačią užduotį vertėtų derinti su kitų dalykų užduotimis, integruojant į jas temos ar dalyko kompiuterinių išteklių analizę ir pristatymą. Žemiau pateikiame paieškos elektroninėje enciklopedijoje ataskaitos pavyzdį,kuris, be abejo, būtų daug įdomesnis demonstrojamas ekrane ir su žodiniu komentaru.

Papildomi klausimai. Mokinys turėtų įsitikinti, kad elektroninės enciklopedijos yra labai reikšmingas ir modernus informacijos šaltinis, jau dabar akivaizdžiai konkuruojantis su tradicinėmis spausdintomis enciklopedijomis ne tik turinio turtingumu,bet ir išskirtinėmis informacijos pateikimo ir paieškos galimybėmis, kurios susiklostė tobulėjant informacijos technologijai.. taip pat ir lietuviškos knygos (spaudos) duomenų bazės, nuolat papildomos ir atnaujinamos. Tuo pat metu tai modernios informacijos išteklių paieškos priemonės.

Apibendrindami užduoties rezultatus atsakykite į šiuos papildomus klausimus:

1.Kada Lietuvoje išleista pirmoji enciklopedija?

2.Išvardinkite kelias šiuolaikines lietuviškas šakines enciklopedijas.

3.Kokiomis elektroninėmis enciklopedijomis teko naudotis? Kaip jas vertinate?

4.Kuo skiriasi paieška spausdintoje ir elektroninėje enciklopedijoje?

5.Atnaujinkite ir papildykite duomenis apie jums prieinamas enciklopedijas, pateiktus apžvalgoje šio darbo prieduose.

6.Ar reikia elektroninių enciklopedijų mūsų mokyklos bibliotekai, kiek ir kokių.?

7.Palyginkite kompiuterinių katalogų, duomenų bazių ir elektroninių enciklopedijų informacijos išteklius.



2.3.2. MOKOMOJI MEDŽIAGA

ENCIKLOPEDIJŲ RAIDA

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBA

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ SANDARA IR YPATYBĖS

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ APŽVALGA



Enciklopedijų raida

Žodis enciklopedija kilęs iš graikų kalbos “enkyklios” ir “paideia” kas lietuviškai reiškia bendrasis švietimas ar visuotinis auklėjimas. Antikos visuomenėje žodis “enciklopaideia” reiškė visai ne tai kuo mes laikome šiuolaikinę enciklopediją, tai – žinių ciklas, privalomas laisvam, lygiateisiui visuomenės nariui.

XX amžiaus enciklopedijų leidyba gausi ir įvairi, todėl enciklopedijas pradėta skirstyti pagal tipus: visuotinės, apimančios visas mokslo šakas ir visą pasaulį, bei regioninės, skirtos vienam žemynui, šaliai ar miestui. Pagal turinį jos gali būti: universalios (bendrosios), daugiašakės, šakinės (specialios), teminės. Pagal paskirtį: įvairių sričių specialistams, vaikams, jaunimui, moterims ir kt. Pagal apimtį: mažosios (vieno ar kelių tomų) ir didžiosios (keliolikos ar keliasdešimties tomų). Šiuo metu greta mokslinių akademinių enciklopedijų paplitusios ir populiariosios enciklopedijos, skirtos savišvietai, įvairiems pomėgiams.

Medžiagos išdėstymo būdas enciklopedijose gali būti : sisteminis (senosiose

enciklopedijose), abėcėlinis (dažniausiai naudojamas šiais laikais), teminis (retai naudojamas, dažniausiai vaikų enciklopedijose). Informacija enciklopedijose pateikiama straipsniuose, kurie gali būti įvairūs: nuo išsamių apžvalginių, nuodugniai aiškinančių dalyko esmę, istoriją iki trumpų dviejų – trijų eilučių straipsnių, atsakančių į konkrečius klausimus.

Apie 1990 metus bendrieji enciklopedijų sudarymo principai pasaulyje buvo vienodi:

· jos rašomos tos šalies, kurioje yra išleista, kalba;

· straipsniai išdėstyti abėcėlės tvarka;

· straipsniai rašomi specialistų;

· kolektyvinis darbas – straipsnių autoriai įdarbinami redakcijoje arba tampa bendraautoriais;

· į enciklopedijas įtraukiamos gyvų žmonių biografijos;

· tekstą iliustruojamas paveikslais, žemėlapiais, planais, etc;

· prie didesnių straipsnių yra bibliografiniai priedai, literatūros nurodymas;

· enciklopedijas papildo žmonių, vietovių ir kitų mažiau reikšmingų objektų sąrašai ar rodyklės;

· reguliariai leidžiami papildymai;

· tekste yra kryžminės nuorodos.

Tačiau ne visada šiais principais parengtų enciklopedijų pavadinimuose nurodoma, kad tai yra enciklopedija dažnai naudojami žodžiai – žodynas (lexicon, dictionary, dictionnaire, słownik) arba enciklopedinis žodynas.

Enciklopedijos istoriniai formos ir turinio pokyčiai turėjo įtakos atsirasti naujoms enciklopedijoms elektroninėje laikmenoje.. Joms atsiradus spausdintos enciklopedijos neišnyksta, elektroninės enciklopedijos jas tarsi papildo. Tačiau apie enciklopedijas elektroninėse laikmenose kalbama žymiai dažniau nei apie spausdintas.



Elektroninių enciklopedijų leidyba

Elektroninės enciklopedijos plinta gana sparčiai ir tampa prieinamos vis didesniam pasaulio informacinių technologijų vartotojų ratui. Apie naujas enciklopedijų formas kalbėta jau 1945 metais, kai V. Bushas, rašydamas apie galimus pokyčius informacijos technologijoje pasiūlė mechaninį asmeninės bibliotekos arba bylų aptarnavimo įrenginį memex. Jis nuspėjo, kad atsiras visiškai naujos enciklopedijų formos, kurios bus pagamintos iš atskirų kortelių turinčių savo sistemą ir atpažinimo galimybes, o sudėjus visa tai į memex bus pagarsintos. Nuo to laiko, maždaug per keturiasdešimt metų būta ir kitų ateities enciklopedijų vizijų Viena iš jų – pasaulinės enciklopedijos sukūrimas. Aštuntajame dešimtmetyje suvokta, kad kad hipertekstas gali paskatinti vystymą ir apibūdino jį kaip Pasaulio informacijos sintezės ir enciklopedijos ryšį.

Dabartinėse online enciklopedijose galima pilno teksto paieška, spausdinimas, leidžiama vartotojui atlikti paiešką pagal tam tikrą žodį ar frazę. Online enciklopedijoms būdinga griežtai nustatyta laukų struktūra, jos gali rūšiuoti abėcėlinius arba skaitmeninius duomenis tam tikruose ir specifiniuose laukuose, atlikti įvestų skaitmeninių duomenų apskaičiavimus ir kt. Susidomėjimas hipertekstu paskatino pagalbinių technologijų atsiradimą, kurios efektyviai naudojamos kuriant elektronines enciklopedijas.

Dažniausiai elektroninės enciklopedijos yra leidžiamos kompaktiniuose diskuose ir online, o taip pat DVD (digital video disk) diskuose. leidžiančios elektronines. Elektroninių enciklopedijų kompaktiniame diske versijos skiriasi nuo tinklinės tuo, kad kompaktiniame diske kaupiama daugiau garso, vaizdo, iliustracijų, animacijos įrašų, o tinklinei versijai būdingas informacijos operatyvumas (enciklopedijos papildomos nauja informacija kas savaitę, mėnesį ar ketvirtį) bei didelis nuorodų skaičius

Pirmoji elektroninė enciklopedija, skirta plačiajai rinkai, Academic American Encyclopedia tinkle pasirodė dar 1983 metais, 1994 metais pirmą kartą Internete “America Online” Pradėjo.veikti, skirta tik prenumeratoriams Britannica Online, kurią sudarė pilnatekstė duomenų bazė su tūkstančiu iliustracijų ir “vartais” į WWW su tiesioginėmis nuorodomis į išorinius informacijos šaltinius

Greičiausiai ir akivaizdžiausiai išsivystė mažos enciklopedijos kompaktiniuose diskuose skirtos dažniausiai jaunesniems skaitytojams. Gana įprasta elektroninės enciklopedijos raida, kai pirmiausiai išleidžiama versija, susidedanti tik iš teksto, Vėliau – tekstinę versiją papildė nejudančios iliustracijos, garso ir video įrašais 1993–iais Microsoft Corporation išleido kompaktiniame diske savo Microsoft Encarta Multimedia Encyclopedia, su grafikos, garso bei video įrašais, 1995 metais pasirodė World Book dviejuose kompaktiniuose diskuose.

Elektroninės enciklopedijos tobulėja labai greitai – greta pilnateksčių duomenų bazių atsiranda ne tik iliustracijos, bet ir vaizdo, garso, animacijos, multimedijos įrašai, hipertekstas, žaidimai, 360 laipsnių kampo vaizdai, žodynai, tyrimų organizatoriai, nuorodos į WWW ir t.t. Tokias enciklopedijas pradėta vadinti multimedijos enciklopedijomis.

Didžiausiomis akademinėmis elektroninėmis enciklopedijomis laikomos Encyclopaedia Britannica ir Encyclopedia Americana. Nuolat konkuruoja Compton’s, Microsoft Encarta, Grolier ir World Book enciklopedijos. Pasaulyje yra ir daugiau elektroninių enciklopedijų, tačiau jas nustelbia anksčiau išvardintos(žiūr. Apžvalgą).

Elektroninių enciklopedijų

ateitis siejama su hiperteksto ateitimi, hipertekstas leidžia konstruoti skirtingas nuorodas.Elektroninių enciklopedijų pokyčiai siejami ir su kitų naujų technologijų atsiradimu. Elektronines enciklopedijas pradėta leisti DVD diskuose Juose telpa dešimt kartų daugiau informacijos, negu paprastuose kompaktiniuose diskuose.

Pastebimas elektroninių enciklopedijų kainų mažėjimas. Kai kurie vertintojai mano, kad rinkoje išliks tik 3 ar 4 enciklopedijų leidėjai,nes vyksta leidėjų kooperavimasis. Kinta ir pačios enciklopedijos: leidėjai vis dažniau jungia į vieną enciklopedijų tekstus, vaizdus, atlasus, žodynus bei įvairią kitą pagalbinę informaciją. Tokios enciklopedijos tampa nepanašios į savo pirmtakes, greičiau jas galima vadinti virtualiomis bibliotekomis. Laukiama elektroninių enciklopedijų, naudojančių virtualios realybės galimybes. Įžengęs į tokią enciklopediją pasijustum esantis enciklopedijos pasaulio gyventojas, o ne stebėtojas.



Elektroninių enciklopedijų sandara ir ypatybės

Visoms elektroninėms duomenų bazėms, taigi ir elektroninių enciklopedijų, būdinga: informacijos turinys; informacijos struktūra (kaip informacijos vienetai yra išdėstyti ir kokie jų loginiai ryšiai); valdymas; vaizdinės ir techninės priemonės (Balčytienė, 1998, p. 72). Tačiau kiekvieno elektroninio dokumento turinys ir struktūra yra skirtingi.

Būtent dėl išlikusių tradicinės enciklopedijos turinio ir struktūros elektroninėje enciklopedijoje pastarosios yra vadinamos enciklopedijomis, o ne informaciniais žinynais ar žodynais. Valdymas ir vaizdinės bei techninės priemonės yra bendros ir vadinamos viena sąvoka sąsaja (angl. interface). Enciklopedijos informacijos turinys tai vartotojui skirta informacija: straipsniai, vaizdai, garsai ir etc. Informacijos struktūra tai informacijos išdėstymo principas. Visos elektroninės enciklopedijos laikosi panašių informacijos išdėstymo principų ir būtent jie bei informacijos turinys leidžia nustatyti, kad tai yra enciklopedija. Sąsaja turi apjungti vartotojo, naudojančio enciklopediją atliekamus veiksmus ir enciklopedijoje pateikiamą medžiagą, o tiksliau enciklopedijos sąsaja turi garantuoti lengvai valdomą ir greitą informacijos paiešką.

Remiantis šiomis ypatybėmis elektroninės enciklopedijos vertinamos pagal tokius kriterijus:

Informacijos turinio išsamumas, vaizdingumas, informacijos kiekis, vaizdų spalvų ir garso kokybė, ar neperkrauta, ar skatina mokytis, savišvietą, tolesnį žinių gilinimą.

Informacijos struktūros nuoseklumas, logiškumas, vartotojo sugebėjimas susigaudyti joje, patrauklumas.

Paieškos efektyvumas, paprastumas, galimybė pasirinkti paieškos būdą, atsispausdinti, redaguoti, tvarkyti medžiagą, lengvumas naudotis eiliniam vartotojui, nesusipažinusiam su tokiomis duomenų bazėmis.



Elektroninės enciklopedijos išlaiko daugelį tradicinės enciklopedijos savybių ir enciklopedijų sudarymo principų. Rengiant elektronines enciklopedijas dalyvauja nauja grupė žmonių, dirbančių programuotojo, maketuotojo, WWW svetainės prižiūrėtojo (angl. webmaster), elektroninių leidinių dizainerio darbą.

I šnyksta informacijos išdėstymo problema. Tą pačią informaciją galima išdėstyti įvairiais būdais: sisteminiu, abėcėliniu ar teminiu. Vartotojas gali pasirinkti priimtiniausią būdą. Pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas yra abėcėlinis straipsnių pavadinimų sąrašas, jį galima peržiūrėti arba ieškoti straipsnio pavadinimo pirmojo žodžio. Populiarus yra ir sisteminis, parengtas pagal tam tikrą klasifikaciją informacijos išdėstymo būdas. Sistemiškai išdėstytos informacijos ieškoma pradedant nuo bendriausių ir baigiant specifinėmis temomis.

Teminis išdėstymo būdas dažniausiai naudojamas enciklopedijos papildomam aparatui, kuris susideda iš kelių aktualių temų. Tokioms temoms skiriamas didelis dėmesys, jas iliustruoja daugybė vaizdinės ir garso medžiagos. Nuo informacijos išdėstymo enciklopedijoje priklauso paieškos galimybės.

Informacija ekrane pateikiama informacijos vienetais, kuriuos gali sudaryti straipsnis, vaizdas, garsas, nuorodos, pagalbiniai įrankiai ir kt. Straipsniai ir garso bei vaizdo įrašai gali būti pateikti atskirai. Ilgi straipsniai kartais suskaidomi į temines dalis, į kurias galima patekti per nuorodas esančias straipsnio tekste arba per straipsnio turinį, parengtą hipernuorodų principu.

Straipsnių tipai įvairūs: referatiniai, apžvalginiai, trumpi apibrėžimai. Kai kuriose nemokamose elektroninėse enciklopedijose vietoje straipsnių pateikiami tik apibrėžimai, kaip paprastame terminų žodyne, ir tai nėra tikros enciklopedijos. Kai kurios online enciklopedijos skelbia, kad tai nėra galutinis enciklopedijos variantas ir pateikia sąrašą terminų ar pavadinimų be nuorodų į straipsnius.

Elektroninėse enciklopedijose skiriama žymiai daugiau dėmesio nei tradicinėse vaizdinei ir papildomai ir pagalbinei medžiagai. Vaizdinę medžiagą be tradicinių iliustracijų sudaro paveikslų reprodukcijos, fotografijos, grafikai, statistinės lentelės, vėliavos, politiniai ir fiziniai žemėlapiai, garso įrašai, žymių žmonių kalbos, video įrašai, ištraukos iš kino filmų, animacija, erdvinės iliustracijos (360 laipsnių kampo vaizdai), virtualūs miestų,
įmonių, žmonių pristatymai ir taip toliau. Pastebima tendencija, kad tokios vaizdinės ir garso medžiagos gausėja, kaip ir. papildomos ir pagalbinės medžiagos kiekis. Be žodynų, tezaurų indeksų ir kasmetinių papildymų atsirada almanachai, žemėlapiai, vietovardžių rodyklės, tyrimų organizatoriai, virtualios išvykos ir demonstracijos. Į vieną apjungiama anksčiau leisti atskirai atlasai, enciklopedijos, kompiuteriniai žaidimai ir kt.

Elektroninės enciklopedijos tampa nepanašios į savo pirmtakes ir todėl neretai vadinamos virtualiomis bibliotekomis.

Elektroninės enciklopedijos dažniausiai turi tam tikrą hipertekstinę struktūrą. Daugumoje taikoma medžio struktūra, didesnėse enciklopedijose galima aptikti ir daug parengimo laiko reikalaujančią tinklo struktūrą. Kai nuorodų tinklas jau yra sukurtas, jis gali būti surastas skirtingais keliais.. Vartotojas gali sekti nuorodas Tinklas gali būti surastas pasitelkus sakinio, temos dalį ar reikšminį žodį arba naudojantis specialiais grafiniais paieškos langais, parodančiais tinklo pavadinimą. Paieškos langas parodo dalį arba visą hiperdokumentą

Elektroninėje enciklopedijoje hiperteksto pagalba vartotojas žymiai lengviau randa tekstinę ar grafinę informaciją. Vartotojas tiesiog išsirenka sau įdomų objektą ir ekrano apačioje atsiranda trumpa anotacija. Vartotojai gali tęsti skaitymą prašydami išsamesnės informacijos pasirinkta tema. Keliaujant informaciniais kanalais galima lengvai grįžti ten kur pradėjai. Vartotojai taip pat gali pasirinkti norimą tekstą ar grafiką iš sąrašų. Hiperteksto pagalba galima jungtis su kitomis online duomenų bazėmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2337 žodžiai iš 7579 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.