TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………..………3
1. FAKTORINGO SAMPRATA………..………….…………………………………….4
2. FAKTORINGO PROCESO DALYVIAI …………………………….….……..……..5
3. FAKTORINGO RŪŠYS …………………………………………………………….…6
4. FAKTORINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ….……….….……………………8
5. FAKTORINGO SUTARTIS ………………………………………………………….10
6. FAKTORINGAS PASAULYJE ………………………………………………………12
7. FAKTORINGO PASLAUGOS LIETUVOJE ………………………………………13
8. ĮMONĖS, TEIKIANČIOS FAKTORINGO PASLAUGAS.……………..………..15
IŠVADOS ……………………………………………………….…………………………..18
LITERATŪRA……………………………………………………………………………….20
PRIEDAI……………………………………………………………………………………..21
ĮVADAS
Faktoringas – gana naujas ūkio subjektų finansinių problemų
sprendimo būdas Lietuvoje. Spaudoje galime rasti rinkos dalyvių pasisakymų,
kuriuose džiaugiamasi augančiomis faktoringo paslaugų apimtimis, tačiau
dažnas įmonės vadovas paklaustas negali paaiškinti, o kas tai yra.
Informacijos trūkumas stabdo šios rūšies bankų teikiamų paslaugų šalies
rinkoje spartesnę plėtrą.
Rinkos dalyviai, kurie sugeba pirmieji įvertinti naujovę ir ją
įdiegti savo ūkinėje veikloje, įgauna konkurencinį pranašumą prieš kitus
rinkos dalyvius. Faktoringas, kuris suprantamas kaip trumpalaikių skolų
perleidimas arba prekybos sandorių kreditavimas, sąskaitų administravimas,
mokumo rizikos mažinimas, yra pritaikomas kasdieninei įmonės veiklai, jos
finansavimui ir yra puiki galimybė verslo plėtimui.
Augant suprantančių šio finansų instrumento naudą rinkos dalyvių
ratui, auga ir faktoringo paslaugas teikiančių įmonių skaičius, pinga ši
paslauga.
Nors faktoringas pasižymi daugeliu privalumų, dalis rinkos dalyvių
jį vertina įtariai, nes ne visi nori į dviejų ūkio subjektų tarpusavio
santykius įsileisti faktoringo įmonės (banko ar lizingo kompanijos). Bet
Civiliniame kodekse numatyta, kad jei įmonė perleidžia reikalavimo teisę,
tai užtenka pranešti klientui, tačiau nemažai prekes ar paslaugas perkančių
įmonių to nenori. Faktoringo įmonei perėmus reikalavimą, automatiškai
griežtėja reikalavimas laikytis atsiskaitymo terminų, o ne visi pirkėjai
yra drausmingi [1].
Suprasdama šio finansinio instrumento svarbą ekonomikos plėtrai,
faktoringą remia šalies Vyriausybė bei Centrinis bankas.
Faktoringo paslaugos sparčiai auga visame pasaulyje, o šios
paslaugos rinka Vidurio Europoje plečiasi itin sparčiai. Eksporto
faktoringas yra vienas iš veiksmingiausių eksporto finansavimo priemonių,
didinanti Lietuvos verslininkų konkurencingumą užsienio rinkose. Lietuvai
ruošiantis integruotis į Europos rinkas, tarptautinis faktoringas tampa
svarbia tarptautinės prekybos priemone.
1. FAKTORINGO SAMPRATA
Ekonomikos terminų žodyne pateikiamas toks faktoringo apibrėžimas:
„Faktoringas (faktorijos operacijos) – finansavimo sistema, kuri
paprastai naudojama užsienio prekyboje, kai prekių tiekėjas perleidžia
faktoringo kompanijai trumpalaikius įsipareigojimus pagal prekių tiekimo
sandorius, o iš jos gaudamas didžiąją sumos dalį bei likusios dalies
visiško sumokėjimo garantiją; taip pat banko įsigytą (nupirktą iš kliento)
teisė išreikalauti priklausančias skolas be teisės pateikti tam tikrais
atvejais kuriuos nors reikalavimus klientui; tačiau bankas gauna už tai
komisinį atlyginimą, priklausomai nuo perimtų skolų dydžio.” [4,52]
Kitais žodžiais, faktoringą galima apibrėžti kaip paslaugų visumą
(pardavėjo finansavimas, sąskaitų administravimas, mokumo rizikos
mažinimas), kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas, kai klientas
perleidžia bankui piniginius reikalavimus pagal pirkėjams (paslaugų
gavėjams) pateiktas PVM sąskaitas – faktūras.
1.1. Faktoringas – finansavimo paslauga.
Ši paslauga įmonei yra naudinga, kai ji neturi pakankamai garantijų,
t.y. hipotekos lakšto, registruoto užstato ir pan. Neturėdama tokių
garantijų, įmonė negali gauti iš banko paskolos.
Dažnai įmonės, plečiančios savo veiklą, įgyvendina investicinius
projektus. Tokių projektų įgyvendinimui reikalingas finansavimas. Todėl
įmonė rezervuoja turimas garantijas investicijų finansavimui gauti. Tokioje
įmonėje susidarę debitoriniai įsiskolinimai gali būti finansuojami
pasinaudojant faktoringu.
Patys brangiausi finansiniai ištekliai debitoriniams įsiskolinimams
finansuoti (kartu ir kito turto įsigijimui finansuoti) yra nuosavos įmonių
lėšos. Čia vėl gali pagelbėti faktoringas.
Iš
išorinių finansinių šaltinių vieni pigiausių išteklių yra tiekėjų
suteikti mokėjimo terminai, tačiau jie dažnai yra per trumpi, nes nuo
prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos pagaminimo bei realizavimo gali
praeiti gana daug laiko (pavyzdžiui, gamyboje). Štai dar viena priežastis,
kuri kalba faktoringo naudai.
Taigi, galima sakyti, kad faktoringas leidžia gauti tiesioginį
pirkimo ar pardavimo finansavimą su garantija arba be jos.
1.2. Faktoringas – sąskaitų administravimo paslauga.
Sąskaitų administravimas leidžia pardavėjui sutaupyti laiko ir
papildomas darbo sąnaudas, kurios reikalingos įplaukoms užtikrinti,
stebėjimams bei pinigų srautų planavimui.
Faktoringo sutartyje turi būti aprašytos administravimo, apskaitos
paslaugos susijusios su piniginiai reikalavimais.
Sąskaitų administravimas apima:
– sąskaitų peržiūrėjimą ir tikrinimą, ar jos atitinka pirkimo-
pardavimo sutarčiai ir įstatymams;
– pirkėjo rizikos limito apskaičiavimą;
– įplaukų iš pirkėjų rinkimą ir stebėjimą (pranešimų, priminimų ir
delspinigių sąskaitų siuntimą ir pan.);
– pirkėjų finansinės padėties kontrolę;
– mėnesinių ataskaitų (bendromis sumomis ir pagal konkrečias
sąskaitas) siuntimą pardavėjui.
1.3. Faktoringas – rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis,
mažinimas.
Suinteresuota parduoti savo prekes ar paslaugas įmonė dažnai
netikrina savo pirkėjų mokumo bei finansinės padėties, todėl tai gali
sukelti sunkumų. Faktoringo paslaugų teikėjas gali įvertinti riziką,
susijusią su įvairiomis įmonėmis ir įmonių grupėmis, nes turi išsamią
duomenų bazę, klientų tinklą.
2. FAKTORINGO PROCESO DALYVIAI
Faktoringo dalyviai dažniausiai yra trys šalys.
Viena šalis – tai prekes ar paslaugas parduodanti įmonė
(pardavėjas). Pavyzdžiui, pardavėjas gali būti Lietuvos Respublikoje
registruotas ūkio subjektas, kuris faktoringo sutartimi perduoda faktoringo
įmonei reikalavimą į pirkėjo debitorinį įsiskolinimą bei faktoringo
sutartimi nustatyta tvarka prisiima visą arba dalį rizikos dėl pirkėjo
pareigų pagal sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo.
Antra šalis – minėtas prekes ar paslaugas perkanti įmonė (pirkėjas).
Pirkėjas gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka iš pardavėjo
prekes ar paslaugas.
Trečia šalis – bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo,
įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą
(faktorius). Faktoringo sutartimi faktoringo paslaugas teikianti įmonė
perduoda pardavėjui pinigus mainais už pardavėjo piniginį reikalavimą,
susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam
asmeniui (pirkėjui).
Ši finansavimo forma, leidžia patenkinti stambių ir smulkių įmonių
augančius apyvartinių lėšų poreikius.
Faktoringo naudotojų grupės:
Didmenininkai, kurių klientai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių
tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai,
reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.
Gamintojai, kuriems tiekėjai suteikia mokėjimo terminus, tačiau jie
dažnai būna per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos
pagaminimo bei realizavimo gali praeiti gana daug laiko. Todėl
apsidraudžiant, pardavimų finansavimui naudojamas faktoringas.
Tiekėjai, kurie parduoda prekes ar žaliavas gamintojams. Jiems
problemų kelia mokėjimo terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų
papildomų garantijų trūkumas.
Eksportuojančios įmonės, kurių ūkinė veikla priklauso nuo klientų ir
šalių, į kurias prekės ar paslaugos parduodamos (eksportuojamos). Pirkėjų
įsiskolinimų finansavimas, bendravimas su partneriais yra sudėtingesnis.
Naudojantis faktoringu galima išvengti šių sunkumų, nes pati įmonė dažnai
negali įvertinti su partneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl
didelių atstumų.
Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Svarbiausia
įmonių grupė, kurioms reikia visų faktoringo teikiamų paslaugų.
Didelių projektų vykdytojai. Esant konkurencijai, vienas iš
pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus prekių pardavimo
apimtims, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius ir
vienas iš tokių šaltinių yra faktoringas.
3. FAKTORINGO RŪŠYS
Faktoringas pagal operacijų pobūdį gali būti vidaus ir tarptautinis.Vidaus faktoringo operacija yra atliekama tada, kai faktoringo
dalyviai yra vienoje šalyje. Vidaus faktoringo funkcionavimo schema
pateikiama 1-me priede.
1) Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui toje
pačioje šalyje ir išrašo PVM sąskaitą – faktūrą.
2) Vieną PVM sąskaitos – faktūros egzempliorių pardavėjas pateikia
faktoringo įmonei.
3) Faktoringo įmonė sumoka pardavėjui avansą pagal akceptuotą
(patvirtintą) PVM sąskaitą – faktūrą, dažniausiai 70-90%
sąskaitoje
nurodytos sumos.
4) Faktoringo įmonė renka reikalavimus iš pirkėjo (PVM sąskaitas –
faktūras).
5) Pirkėjas faktoringo įmonei sumoka visą sumą už pardavėjo
parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.
6) Faktoringo įmonė sumoka pardavėjui likusią sumą (10-30%).
Tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai
vienas iš faktoringo dalyvių yra kitoje šalyje. Šios operacijos dalyviai
yra prekių ar paslaugų pardavėjas, prekių ar paslaugų pirkėjas užsienyje,
Lietuvoje esanti faktoringo įmonė, užsienio šalies faktoringo įmonė.
Tarptautinio faktoringo funkcionavimo schema pateikiama 2-me priede.
1) Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui ir
pateikia PVM sąskaitas – faktūras.
2) Pardavėjas savo reikalavimus per Lietuvoje esančią faktoringo
įmonę perleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei, kuri prisiima pirkėjo
mokumo riziką.
3) Lietuvoje esanti faktoringo įmonė pardavėjui sumoka sutartą
avansą pagal akceptuotas (patvirtintas) PVM sąskaitas – faktūras.
4) Užsienio šalies faktoringo įmonė savo šalyje renka reikalavimus
iš pirkėjo.
5) Pirkėjas moka užsienio šalies faktoringo įmonei, kuris perveda
gautas sumas Lietuvoje esančiai faktoringo įmonei.
6) Lietuvoje esanti faktoringo įmonė perveda likusią sumą
pardavėjui.
Tuo atveju, jei pirkėjas tampa nemokus, užsienio šalies faktoringo
įmonė įsipareigoja per 90 dienų po sąskaitos apmokėjimo termino (t. y. nuo
datos, iki kurios turėjo būti apmokėta sąskaita pagal sutartį), atlikti
garantinį mokėjimą Lietuvoje esančios faktoringo įmonės naudai. Tai
reiškia, kad pardavėjas gali gauti šimtaprocentinę pirkėjo mokumo
garantiją.
Esminė tarptautinio faktoringo ypatybė yra ta, kad debitorinio
įsiskolinimo riziką prisiima faktoringo paslaugų teikėjas, esantis toje
pačioje šalyje, kaip ir pirkėjas, mokantis kalbą, žinantis vietines
tradicijas, įstatymus, bendrą šalies padėtį. Taip geriau atstovaujami ir
ginami eksportuotojo (pardavėjo) interesai, jam lengviau sudaryti
prekybinius sandorius visame pasaulyje, sumažėja pirkėjų skolų
administravimo kaštai. Pirkėjui tai irgi naudinga, nes patogiau mokėti
valstybės viduje negu į užsienio įmonės atsiskaitomąją sąskaitą.