1. EKONOMIKA
1. EKONOMIKOS SAVOKA. Ekonomika – tai mokslas padedantis iš visų ribotų
išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausia. Ekonomikos teorija
: mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomika nagrineja pagrindinių
ekonomiką sudarančių elementų individualiujų vartotojų, įmonių išteklių
savininkų, ekonomikos šakų. Makroekonomika tiria bendrą eonomikos veikimą
naudodamasi tokiais suvestiniais rodikliais kaip bendrasis nacionalinis
produktas, infliacijos tempas, nedarbo lygis, valstybes biudžieto
deficitas.
2. EKONOMIKOS SAVOKOS. Ekonominė gerybė- realios tikrovės objektas,
tenkinantis žmonių poreikius. Gerybes gali buti laisvosios. Poreikiai –
tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės
vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Poreikiai : materialiniai,
dvasiniai, socialiniai, gamybiniai, negamybiniai,. Įštekliai – visa tai,
kas naudojama prekių ir paslaugų gamyboje. Ištekliai: ekonominiai,
riboti, gamybos veiksniai (žeme,darbas,kapitalas). 4 gamybos veiksnių
grupes: 1 darbas – bet kokia fizinė ar protinė žmonių veikla, sukurianti
visuomenei naudingą gėrybę; 2 žemė – naturalus gamybos veiksnys, kuris
yra gamtos duotas ir pats savaime nėra žmonių veiklos rezultatas; 3
kapitalas : realusis ir finansinis kap; realusis kapitalas – tai
įrenginiai, pastatai, gamyklos ir kitos aukščiau pagamintos prekės,
naudojamos kitų prekių gamyboje; finansinis kapitalas – tai fondai
realiojo kapitalo įsigijimui: a) piniginis; b) nominalusis; žmogiškasis
kapitalas – tai mokymusi, darbu ir praktiniu patyrimu sukauptos žinios,
bei meistriškumas, kurie didina žmonių veiklų produktyvumą. 4 verslumas –
naujų verslo galimybių paieškos procesas, naujų kapitalo įdejimo sferų
naudojamasis, sferų tereotipų ir ribų įveikimas.
3. ŪKINĖ VEIKLA. Ūk veik išskiriami 4 jos tipai: 1.gamyba; 2.paskirstymas;
3.mainai; 4.vartojimas. Materialinė gamyba – tai technologinis procesas,
kuriuo metu gaunamos ekonominės gerybes t. y. prekės ir paslaugos. Yra 3
ekonomines šakos: 1.pirminės šakos; 2.antrinės šakos; 3.tretinės šakos.
Paskirstymas – tai , kai pajamos, gautos realizavus rinkoje produktą,
paskirstomą visiems gamyboje dalyvavusiems veiksniams. Mainai – kai
kiekvienas darbuotojas dalį savo pagamintų produktų iškeičia į kitus jam
reikalingusdaiktus,naudodamas pinigus. Vartojimas – pasiektas gamybos
tikslas, jis yra gamibinis ir asmeninis. Bendrasis įm pelnas (BPL) – tai
skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų (BK), susidarančių
gaminant ir parduodant produkciją. BPL=BPJ-BK BPJ – bendros pajamos.
Vidutinis pelnas (VPL) – tai bendrojo pelno dalis, atitenkanti pagamintos
produkcijos vnt-ui. Normalus pelnas – minimalus pelnas, kuris būtinas
kapitalui tam tikroje veiklos srityje sukaupti ir išlaikyti. Ekonominis
pelnas – tai bendrojo pelno dalis , kuria jis viršija normalujį pelną.
4. PAGRINDINĖ EKONOMIKOS PROBLEMA. Pasirinkimo problema: KĄ gaminti? KAIP
gaminti? KAM paskirstyti produktus? Alternatyvieji kaštai – išteklių
naudojimo alternatyva, kuriuo atsisakome gamindami tam tikrą produktą.
5. EKONOMIKOS SISTEMOS. – tai būdas tirti trukumo ir pasirinkimo klausimus.
Ekon. sistemų tipai: 1. papročių ekonomika – joje problemos sprendžiamos
remiantis religiniais ar socialiniais papročiais ir tradicijomis. 2.
rinkos arba laisvosios verslinynkystės ek. – remiasi privačia nuosavybe,
individu laisve. Valstybės organai ar kitos grupes nesikiša į ekonomiką.
3. komandinė ek. – jos salygomis visus sprendimus apie tai, ka, kaip ir
kam gaminti lemia vienas centras ar grupė. Ši sistema remiasi kolektyvine
nuosavybe. 4. mišrioji ek. – tai dviejų ekonominių sistemų rinkos ir
komandines ek derinys. Joje viešpatauja ekonomine laisve.
2. RINKA .
1. RINKOS SISTEMA IR VYRIAUSYBES VAIDMUO. Rinka – tai visuma mainų
santykių, pasireiškinčių pirkimo-pardavimo aktais tarp pardavejų ir
pirkejų, kurių sprendimai ir perkamoji galia formuoja paklausą ir pasiūlą
bei jų tarpusavio ryšį. Rinkos ekonominiai subjektai: 1.namų ūkis – tai
ekonominis vnt-as, kuris sudaro vienas ar keli asmenis ir kuris laisvai
priima sprendimus, yra kokio nors gamybos veiksnio savininkas. 2. įmonė –
tai ekonominis vnt-as kuris: a) laisvai priima sprendimus; b) stengiasi
maksimizuoti pelną c) naudoja gamybos veiksnius produkcijos gamybai ir
pardavimui. 3. valstybė – tai valstybinės įstaigtos turinčios juridinę ir
politinę valdžią , kad galėtų vykdyti ūkinių subjektų rinkos kontrole,
siekiant bendrų, visuomeninių tikslų. Rinkos f-jos: 1. užtikrina
racionalų gamybos veiksnių paskirstymą ekonomikoje; 2. rinka kaip
tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų susieja gamybą ir vartojimą į
vientisą reprodokcijos procesą; 3.suderina gamintojo ir vartotjo
interesus; 4. rinkoje išriškėja prekių ir paslaugų visuomenės naudingumas
irjų gamybos sanaudų visuomeninis pripažinimas; 5. rinka gerina ek-kos
būklę, nes
pašalina nuostuolingas nekonkureciškas įmonės; 6.rinka per
kainų mechanizmą, kad gamintojų apimtis ir strūktura atitiktų vartotojų
paklausą; 7. rinka skatina techninępažangą, nes sukelia konkurenciją tarp
gamintojų.
2. KONKURENCIJA. RINKOS STRŪKTURA MODELIS. Konkurencija – tai rinkos