Turinys
Įžanga…………………………………………………………………………………………………………………………3
Įmonių rūšys ir jų klasifikavimas……………………………………………………………………………………4
Individualios įmonės……………………………………………………………………………………………………..5
Tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės 6
Žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės 7
Įmonių tikslai, įmonių valdymo funkcijos 8
Įmonių planai 9
Įmonių kontrolė, įmonių valdymo organai ir organizacinė valdymo struktūra 10
Įmonių ir jų steigėjų teisės, pareigos ir apribojimai įmonėms 13
Įmonėms taikomos sankcijos, bendrosios įmonių steigimo taisyklės 14
Patentai, licencijos 15
Mokesčiai 16
Išvados 17
Literatūra 18
Įžanga
Šią temą pasirinkome todėl, kad mes studijuojame verslo vadybą ir ateityje galbūt steigsime savo įmonę, todėl norėjome susipažinti su Lietuvoje veikiančių įmonių tipais ir jų veiklos ypatybėmis. Galvojame, kad tai bus naudinga mūsų praktinei veiklai.
LR įmonių įstatymo 6 str. nurodyta, kokių rūšių įmonės gali veikti Lietuvos Respublikoje. Tai individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Individualios (personalinės) įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės sudaro didžiausią visų Lietuvoje veikiančių mažųjų įmonių dalį – daugiau kaip 90%.
Šiame darbe aptarėme:
• Įmonių rūšis;
• Veiklos tikslus;
• Valdymo funkcijas;
• Valdymo organus ir organizacinę valdymo struktūrą;
• Įmonių ir jų steigėjų teises, pareigas ir apribojimus įmonėms;
• Įmonių steigimo taisykles (patentus, licencijas, mokesčius).
Įmonių rūšys
Lietuvoje veikiantys įstatymai numato tokias įmonių rūšis: individualiosios (personalinės), akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos. Visos įmonės skirstomos į dvi grupes: turinčios juridino asmens teises (juridiniai asmenys) ir neturinčios juridinio asmens teisių (fiziniai asmenys).
Įmonių rūšys ir jų klasifikavimas pagal juridinį statusą
Individualios (personalinės) įmonės
Individualioji (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios privatinės nuosavybės teise. Šios įmonės neturi juridinio asmens teisių, jų turtas neatskirtas nuo įmonininko turto.
Individualiosios įmonės pavadinime, būtina įvardinti jos savininką. Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.). Įmonė dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Įmonė gali būti likviduojama paties savininko arba teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių.
Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų: 1) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jo šeimos narių darbu; 2) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.
Šios įmonės turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų.
Teigiami bruožai yra šie:
1.Individuali įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai;
2.Paprasta įsteigti, nėra nustatytas minimalus kapitalo dydis, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčių tarifai;
3.Savininkas bet kada gali nutraukti savo įmonės veiklą, kaip ir pradėti.Neigiami bruožai yra šie:
1.Nėra galimybės samdyti aukštos kvalifikacijos darbininkus;
2.Įmonės savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo turtu;
3.Nėra veiklos tęstinumo (savininkui mirus įmonė uždaroma).
Individualių įmonių statusą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir LR įmonių įstatymas. Kodekse yra tik vienas 221 straipsnis, konkrečiai susijęs su individualiomis įmonėmis, numatantis galimybę steigti įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Individuali įmonė priklauso vienam ar keliems fiziniams asmenims jungtinės nuosavybės teise. Individualią įmonę gali turėti ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises.
Asmuo norintis steigti individualią įmonę, atitinkamos savivaldybės rejestro skyriui pateikia pareiškimą įregistruoti įmonę, dokumentą, liudijantį apie žyminio mokesčio
sumokėjimą, patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą įmonės veiklai, firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašą. Minimalios įmonės steigimo išlaidos:
1)rinkliava už firmos vardo įregistravimą – 30 litų;
2)žyminis mokestis už personalinės įmonės įregistravimą – 200 litų
3)leidimas pasigaminti antspaudą – 10 litų.
Individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko turto. Pagal įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu. Šioms įmonėms taikoma supaprastinta buhalterinė apskaitos tvarka.
Personalinių įmonių veikla ir likvidavimo tvarka nėra reglamentuojama atskiru įstatymu. Tokios įmonės likviduojamos pagal LR įmonių įstatymo reikalavimus.
Tikrosios ūkinės bendrijos
Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos ūkinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariai negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Bendrija nėra juridinis asmuo. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Bendrijos turi firmos pavadinimą, kuriame turi būti įvardintas bent vienas jos savininkas.
Bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja šalies civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis.
Komanditinės ūkinės bendrijos
Komanditines ūkines bendrijas sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir komanditoriai. Ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Jų turtas atskirtas nuo komanditorių turto, tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Bendrijos teisės ir pareigos nusakytos “LR ūkinių bendrijų įstatyme”.
Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas.
Bendrijos likvidavimo tvarką reglamentuoja LR įstatymai bei bendrijos jungtinės veiklos sutartis.
Ūkinės bendrijos steigimo dokumentas yra jungtinės veiklos sutartis. Sutartyje nurodomos bendrijos narių dalys bendrojoje nuosavybėje, jų įnašų dydis, pobūdis ir apmokėjimo terminai, pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka, bendrijos valdymo taisyklės, pinigų iš bendrijos kasos paėmimo asmeniniams reikalams tvarka ir kiti klausimai. Jungtinės veiklos sutartis turi būti patvirtinta notaro. Ji gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti LR Civiliniame kodekse.
Minimalios ūkinės bendrijos steigimo išlaidos:
1) jungtinės veiklos sutarties notarinis patvirtinimas – 50 litų:
2) rinkliava už firmos vardo įregistarvimą – 30 litų:
3) žyminis mokestis už ūkinės bendrijos įregistravimą – 400 litų:
4) leidimas pasigaminti antspaudą – 10 litų.
Įstatymai nenumato minimalaus bendrijos kapitalo. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių popierių, tarp jų ir obligacijų, jos negali skolintis pinigų iš fizinių asmenų. Bendrijos prievolės pirmiausia turi būti įvykdytos iš jos turto.
Likvidavimo tvarka. Priklausomai nuo to, kas nusprendžia likviduoti bendriją, likvidatorių skiria bendrijos nariai, teismas arba kreditorių susirinkimas. Paskyrus likvidatorių, bendrijos nariai netenka savo įgaliojimų bendrijos valdyme, jų funkcijas perima likvidatorius. Likvidatoriai u-baigia bendrijos veiklą, išaiškina jos skolininkus ir kreditorius, patenkina jų reikalavimus.
Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotos turtinės atsakomybės įmonės, kurių kapitalas padalintas į akcijas. Bendrovės turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų cirkuliacijos sfera yra uždara.
Akcinės bendrovės veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Pastaruoju metu Lietuvoje akcinės bendrovės kuriamos privatizuojant valstybines įmones bei steigiant naujas įmones. Akcinių bendrovių steigimą sąlygoja tam tikri faktoriai. Pirma, atkurti akcines bendroves ekonomoškai tikslinga, nes į apyvartą įtraukiami laisvi įmonių ir gyventojų pinigai. Antra, atsiveria didžiulės galimybės jas reorganizuoti. Trečia, naudojant sutelktas akcininkų lėšas,mažėja bankų kreditų poreikis. Ketvirta, akcinės bendrovės lėšomis neturi teisės disponuoti niekas kitas, išskyrus pačius akcininkus.
Kad atskiros įmonės bei asmenys susiburtų į akcinę bendrovę ir ji taptų juridiniu asmeniu, reikia atlikti nemažai operacijų. Svarbiausias dokumentas, kurį reikia parengti akcinės bendrovės steigimo etape, yra įstatai. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 tūkst. Lt. Minimalus akcinių bendrovių steigėjų skaičius – vienas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. Jos įstatinis kapitalas negali
būti mažesnis kaip 10 tūkst. Lt. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti perimamos ir parduodamos biržoje, viešai platinamos.
Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi įsigijęs bent vieną bendrovės akciją. Minimalus akcinės bendrovės akcininkų skaičius yra penki, o uždarosios akcinės bendrovės – du asmenys. Bendrovė turi būti įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jos įstatų įregistravimo dienos. Likviduoti bendrovę turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba.
Žemės ūkio bendrovė
Tai tokia įmonė, kurios įplaukos už žemės ūkio produkciją ar paslaugas žemės ūkio gamybai sudaro daugiau kaip 60 proc. visų realizacijos įplaukų.
Lietuvije tokių bendrovių steigimą reglamentuoja Žemės ūkio bendrovių įstatymas. Jos steigiamos žemės ūkio gamybinei ir prekybinei veiklai. Steigia fiziniai asmenys, sujungę savo turtą į bendrąją nuosavybę. Turi steigti ne mažiau kaip du asmenys. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių įnašų – pajų, suteikiančių bendrovės nariams teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti atitinkamą dydį jos pelno. Žemės ūkio bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta įnašų priėmimo tvarka ir už jų priėmimą atsakingi asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už steigiamojo susirinkimo sušaukimą. Įstatyme nereikalaujama, kad steigimo sutartis būtų tvirtinama notariškai. Minimalios steigimo išlaidos:
1) firmos vardo įregistravimas – 30 litų:
2) bendrovės įregistravimas įmonių rejestre – 400 litų:
3) mokestis už leidimą pasigaminti antspaudą – 10 litų.
Bendrovės likvidatoriai gali būti valdyba arba administracija, kiti bendrovės nariai ar pašaliniai asmenys.
Kooperatinės bendrovės
Tai grupės fizinių arba juridinių asmenų įsteigtas ūkinis objektas. Bendrovę sudaro ne mažiau kaip penki asmenys. Kapitalo ir narių sudėtis yra nepastovi. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė.