TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………………..3
Pinigų kilmė…………………………………………………………………….5
Pinigų poreikis………………………………………………………………….7
Kreditinės kortelės……………………………………………………………..8
Išvados………………………………………………………………………….12
Literatūra………………………………………………………………………..13
ĮVADAS
Pastaruoju metu, vykstant sparčiam mokslo progresui ir staigiam technologiniam šuoliui elektronikos bei telekomunikacijų srityje, atsiranda daug galimybių palengvinti ir supaprastinti daugelį dalykų, su kuriais kasdienybėje susiduria kiekvienas žmogus. Daugelis mokslo išradimų gana greitai pritaikomi kasdieniniame gyvenime ir tampa neatsiejama civilizuoto žmogaus gyvensenos dalimi. Juk dar visai neseniai mobilus ryšys buvo tik perspektivi idėja, generuojama moksliniuose projektose, o dabar tai jau kasdienybė.
Mokslo pažangos procesas neaplenkia ir finansų bei bankininkystės sferos. Šiandien jau tikriausiai nebėra tokio banko, kuris atlikdamas visumą finansinių operacijų, apsieitų be elektrononių technologijų pagalbos. Maža to, patys bankai skatina naujovių įdiegimo korteles procesą, kadangi vis dažniau tenka išgirsti apie išleidžiamas naujas kreditines korteles, kurios Lietuvoje įgauna vis didesnį populiarumą.
Naujas atsiskaitymo būdas, nenaudojant grynųjų pinigų, išsyvisčiusiose valstybėse taikomas jau seniai. Lietuvai integruojantis į tarptautinę finansų sistemą ir plečiantis ryšių tinklui su pasaulinėmis finansinėmis institucijomis, ši naujovė, kaip bankų sąveikos rezultatas, atsirado ir pas mus. Dabar daugelis Lietuvos bankų, tokių kaip Vilniaus bankas, Snoras, Hermis, LTB išleidžia į apyvartą keleto rūšių kreditines (debetines) atsiskaitymo korteles (VISA, MasterCard, GLOBUS, American Express ir kt.)
Šių kortelių populiarumas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis vyksta jų įsigyjimas ir koks yra jų funkcinis pranašumas lyginant viena jų rūšį su kita. Ir apskritai, koks žmonių sąmonėje vyrauja supratimas apie elektroninių pinigų pranašumą prieš popierinius. Dauguma žmonių gali laikytis konservatyvumo principo ir nemanyti šią alternatyvą esant verta dėmesio.
Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad tie žmonės, kurių veikla susijusi su finansinėmis procedūromis, nuolatinėmis išvykomis ar dideliais pinigais, mieliau renkasi elektroninius pinigus nei grynus. Dažnas išsivysčiusios valstybės pilietis savo piniginėje nešiojasi keleto ar net keliolikos rūšių elektronines atsiskaitymo korteles su tikslų atlikti finansinę operaciją, panaudojant tam reikalui skirtą konkrečią kortelę, kuri, lyginant su kitomis, leidžia tai padaryti su maksimalia nauda savininkui. Pavyzdžiui, debetinę sąskaitą yra naudingiau atsidaryti įsigyjant tą kortelę, kuri už indėlių laikymą siūlo didžiausias palūkanas. Kortelės su kreditine sąskaita naudingesnės tos, kurių skolintų pinigų palūkanų norma yra mažesnė. Tarptautinės kortelės patogios keliaujant. Taip pat egzistuoja kortelės su valiutine sąskaita, jei savininkas nori išvengti nuostolių dėl nacionalinės valiutos svyravimų ar vykstant į užsienį. Ir, galų gale pati kortelė – tai geriausias būdas išvengti vagystės ir išsipūtusios piniginės.
Iš to kyla logiškas klausimas – ar padaugėjus kortelių panaudojimo vietoms, padidės ir jų populiarumas? Ar vis dėl to žmonės atsargumo dėliai nesurizikuos skirtis su “grynaisiais” litais? Gali atsitikti taip, kad naujų vartotojų skaičius nekompensuos sąnaudų, susijusių su kortėlių išleidimu ir jų konvertavimo sistemos plėtimu.
Šios srities nagrinėjimo aktualumas yra sąlygotas Lietuvos bankų sistemos perėjimu į aukštesnį kokybinį lygį. Padidėjus bankinių paslaugų asortimentui, užsimezgus tarptautiniams tarpbankiniams santykiams ir pasikeitus technologijai, potencialių bankų klientų požiūris į bankus, kaip į patikimas finansines institucijas, turėtų keistis. Juk dar visai neseniai, nuvilnijus per Lietuvą bankų krizei, sąvokos “patikimumas”, ir “bankas” buvo antonimai. Dabar yra ypač svarbu sugrąžinti žmonių pasitikėjimą bankais, kitaip nė viena siuloma nauja paslauga neturės pasisiekimo klientų tarpe. Kitavertus naujos paslaugos įdiegimas gali būti lemtingu faktoriumi, formuojant viso banko įvaizdį, priklausomai nuo to, kaip nauja paslauga prigis klientų tarpe ir kokio atgarsio ji susilauks, priklausys banko veiklos perspektyva, todėl aktualu nagrinėti naujovės sekmingos adaptacijos galimybes.
PINIGŲ KILMĖ
Seniau pasaulyje vyravo tiesioginiai mainai: žmonės vienus daiktus tiesiog keisdavo į kitus, jiems reikalingesnius. Tačiau kadangi tiesioginiai mainai nepatogūs (naudojant tiesioginius mainus atsiranda dalumo problema), todėl atsiranda natūrali tendencija kokį nors daiktą laikyti pinigais.
Neišvengiamo pinigų atsiradimo istorijos pavyzdžiu taip pat gali būti Antrojo pasaulinio karo beleisvių stovykla. Ekonominiai ryšiai tokioje stovykloje buvo primityvūs, prekių kiekis – labai ribotas. Tačiau kai kurių prekių buvo
galima įsigyti. Maisto produktų davinius tiekė vokiečių prižiūrėtojai. Tokias siuntas gaudavo kiekvienas belaisvis; jose būdavo sūrio, džemo, margarino ir cigarečių. Nerūkantieji cigaretes mainydavo į kitas prekes. Taip atsirado sąlygos mainams.
Iš pradžių prekyba buvo labai primityvi, neturint aiškaus vaizdo apie įvairių prekių santykines vertes. Štai kad ir toks atvejis. Belaisvis, pradėjęs vaikščioti aplink stovyklą tik su viena konservų dėžute ir penkiomis cigaretėmis, kartais parnešdavo pilną daiktų dėžę. Tiek daiktų belaisviui pavyko įsigyti todėl, kad jis pirko prekes, kur jos buvo pigios, ir parduodavo jas ten, kur buvo brangios.
Po tam tikro laiko prekių santykinės kainos tapo stabilesnės. Visos kainos buvo išreioškiamos cigaretėmis. Pavyzdžiui, viena konservų dėžutė kainuodavo dvidešimt cigarečių. Cigaretės tapo ne tik kainų matu, bet ir buvo naudojamos kaip visuotinė mainų priemonė (tarpininkas), t.y. prekėms pirkti. Cigaretės tapo karo belaisvių stovyklos pinigais. Tai buvo natūrali evoliucija. Stovykloje nebuvo jokios institucijos, kuri galėjo cigaretes paskelbti pinigais. Kitais laikais ir kitose visuomenėse pinigais buvo įvairios prekės, pavyzdžiui, karoliai, delfino dantys, ryžiai, druska, kriauklės ir net genio kaukolės.