1. Įvadas
Lietuvos valstybės integravimasis į ekonomines pasaulio struktūras, nuolat didėjantis nacionalinio verslo integravimasis verčia geriau pažinti teisės, ekonomikos, socialines bei politines normas, kuriomis vadovaujasi tarptautinis verslas. Esminės ir svarbiausios iš jų dažniausiai reglamentuojamos tarptautiniu mastu.
Apskaitininkai privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kad apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėtų realų įmonių turtą, nuosavybę ir veiklos rezultatus. Norėdami atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos Standartų (TAS) nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus. Pagrindinis TAS kūrimo tikslas buvo sukurti tam tikras visam pasauliui bendras taisykles, pagal kurias būtų galima surinkti vienodą finansinę informaciją.
Kiekviena įmonė, rengianti pilnąją finansinę atskaitomybę, finansiniams metams pasibaigus privalo sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti šias viena kitą papildančias, ir todėl visumą sudarančias ataskaitas:
1) balansą;
2) pelno/nuostolio ataskaitą;
3) nuosavo kapitalo ataskaitą;
4) pinigų srautų ataskaitą;
5) paaiškinamąjį raštą.
Savo darbe aš apžvelgsiu pinigų srautų ataskaitą, kuri yra reglamentuota 7 Tarptautiniame Apskaitos Standarte. Pateiksiu standarto nuostatas ir reikšmę.
2. Pinigų srautų ataskaitos
Finansinės atskaitomybės forma, kurioje nurodoma iš kur ir kiek buvo gauta pinigų, ir kiek bei kam jų išleista, lyginant su uždirbtomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis, vadinama pinigų srautų ataskaita. LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme ši ataskaita vadinama finansiniu būklės pasikeitimų ataskaita. Šios ataskaitos reglamentavimas yra aprašytas 7-ajame tarptautiniame apskaitos standarte ( TAS 7 ). Standartas peržiūrėtas 1992 metais. Šis peržiūrėtas Tarptautinės apskaitos standartas įsigaliojo finansinei atskaitomybei, apimančiai laikotarpius, prasidedančius 1994 m. Sausio 1 d. ir vėliau, bei pakeičia 7-ąjį tarptautinį apskaitos standartą ( TAS 7 ) „Finansinės būklės pasikeitimo ataskaita“.
2.1. Tikslas.
Informacija apie įmonės pinigų srautus yra naudinga finansinės atskaitomybės naudotojams tuo, kad ji suteikia pagrindą vertinti įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei įmonės poreikiams panaudoti šiuos pinigų srautus. Naudotojo priimami ekonominiai sprendimai reikalauja įvertinti įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei jų generavimo trukmę ir užtikrinimo įvertinimą.
Šio standarto tikslas – reikalauti pateikti informaciją apie įmonės praėjusio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus, tam tikslui panaudojant pinigų srautų ataskaitą, kuri klasifikuoja ataskaitinio laikotarpio pinigų srautus pagal įmonės pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą.
2.2. Apimtis.
Įmonė turėtų rengti pinigų srautų ataskaitą remdamasi šiuo standartu ir turi pateikti ją kaip sudėtinę jos finansinės atskaitomybės dalį kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui, už kurį yra pateikiama finansinė atskaitomybė.
Šis standartas pakeičia 7-ąjį tarptautinį apskaitos standartą ( TAS 7 ) „Finansinės būklės pasikeitimo ataskaita“, patvirtintą 1997 m. Liepą.
Įmonės finansinės atskaitomybės naudotojams svarbu žinoti, kaip įmonė generuoja ir panaudoja pinigus ir pinigų ekvivalentus. Taip yra nepriklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio ir nepriklausomai nuo to, ar pinigus galima laikyti produktu, kaip yra finansinių institucijų atveju. Įmonėms pinigai reikalingi iš esmės dėl vienodų priežasčių, tačiau pagrindinė jų veikla, duodanti pajamas gali būti skirtinga. Joms reikalingi pinigai operacijų atlikimui, savo įsipareigojimų apmokėjimui ir garantuoti pelną savo investuotojams. Dėl šių priežasčių šis standartas reikalauja, kad įmonės pateiktų pinigų srautų ataskaitas.
2.3. Pinigų srautų informacijos teikiama nauda.
Pinigų srautų ataskaita, tuo atveju kai naudojama kartu su likusiomis finansinėmis atskaitomybės dalimis, suteikia informaciją, kuri suteikia galimybę naudotojams įvertinti grynojo įmonės turto pasikeitimus, jos finansinę struktūrą (tarp jų ir jos likvidumą bei mokumą) ir jos pajėgumą įtakoti pinigų srautų dydžius bei pasiskirstymą laike su tikslu prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galimybių. Informacija apie pinigų srautus yra naudinga vertinant įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei suteikia galimybę naudotojui sukurti būsimųjų laikotarpių pinigų srautų dabartinės vertės įvertinimo ir palyginimo skirtingose įmonėse modelius. Ji taip pat gerina įmonės veiklos atskaitomybės palyginamumą tarp skirtingų įmonių, kadangi ji eliminuoja skirtingą apskaitos traktavimą tų pačių sandorių ir įvykių atžvilgiu.
Informacija apie ankstesnių laikotarpių pinigų srautus yra dažnai naudojama kaip būsimų pinigų srautų sumų trukmės ir užtikrinimo rodiklis. Ji taip pat yra naudinga tikrinant anksčiau įvertintų būsimų pinigų srautų tikslumą ir tiriant ryšį tarp
pelningumo ir grynojo pinigų srauto bei besikeičiančių kainų poveikio.
2.4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.
Pinigų ekvivalentai yra skirti vykdyti trumpalaikius piniginius įsipareigojimus, o ne investicijai ar kitiems tikslams. Tam, kad investicija būtų priskiriama pinigų ekvivalentui, ji turi būti lengvai iškeičiama į aiškų pinigų kiekį, o rizika, kad pasikeis jos vertė, turi būti nereikšminga. Todėl investicija priskiriama pinigų ekvivalentui tik tuomet, kai ji yra trumpalaikė, pavyzdžiui, trys mėnesiai ar mažiau nuo įsigijimo datos. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams, nebent jos yra pinigų ekvivalentai, pavyzdžiui, privilegijuotos akcijos, įsigytos likus trumpam laikotarpiui iki jų termino pabaigos, kai nurodyta išpirkimo data.
Lėšų skolinimasis iš banko paprastai yra laikomas finansine veikla. Tačiau kai kuriose šalyse, bankinio kredito pereikvojimai, kurie yra padengiami pagal pareikalavimą, sudaro neatskiriamą įmonės pinigų valdymo dalį. Tokiomis aplinkybėmis banko kredito pereikvojimai yra pinigų ar pinigų ekvivalentų komponentai. Tokių bankinių susitarimų bendra ypatybė ta, kad banko sąskaitos likutis dažnai svyruoja nuo teigiamo iki pereikvoto.
Pinigų srautams nepriskiriami judėjimai tarp straipsnių, priskiriamų pinigams ar pinigų ekvivalentams, kadangi šie komponentai yra įmonės pinigų valdymo dalis, o ne jos pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos dalis. Pinigų valdymas apima pinigų perviršio investavimą į pinigų ekvivalentus.
3. Pinigų srautų ataskaitos pateikimas
Pinigų srautų ataskaitoje turėtų būti pateikti pinigų srautai per laikotarpį, suklasifikuoti pagal įmonės pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą.
Įmonė pateikia suklasifikuotus pinigų srautus pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą, kaip tinkamiausia jos verslui. Klasifikavimas pagal veiklą pateikia informaciją, kuri leidžia naudotojams įvertinti tos veiklos įtaką įmonės finansinei būklei ir jos pinigų ir pinigų ekvivalentų sumą. Ši informacija taip pat galėtų būti naudojama įvertinti ryšį tarp kiekvienos atskiros veiklos.
Atskira operacija gali sudaryti pinigų srautus, kurie yra klasifikuojami skirtingai. Pavyzdžiui, kai pinigų paskolos grąžinimas apima tik paskolos palūkanas ir paskolos sumą, palūkanų dalis gali būti klasifikuojama kaip pagrindinė veikla, o paskolos dalis klasifikuojama kaip finansinė veikla.
3.1. Pagrindinė veikla.
Pinigų srautų, atsirandančių iš pagrindinės veiklos, dydis yra pagrindinis rodiklis, parodantis mąstą, kuriuo įmonė savo veikla sukaupė pinigų srautus, pakankamus paskoloms grąžinti, palaikyti įmonės gamybinius pajėgumus, išmokėti dividendus ir daryti naujas investicijas nesinaudojant išoriniais finansavimo šaltiniais. Informacija apie konkrečius įsigijimo pagrindinės veiklos pinigų srautų komponentus, panaudojama kartu su kita informacija, yra naudinga prognozuojant būsimųjų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų srautus.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai iš esmės gaunami iš pagrindinės pajamas generuojančios įmonės veiklos. Todėl jie paprastai atsiranda iš sandorių ir kitų įvykių, kurių pagrindu nustatome grynąjį pelną ar nuostolį. Pagrindinės veiklos pinigų srautų pavyzdžiai yra:
– pinigų įplaukos, pardavus prekes ir suteikus paslaugas;
– pinigų įplaukos už honorarus, mokesčius, komisinius ir iš kitų pajamų;
– pinigų mokėjimai prekių ir paslaugų tiekėjams;
– pinigų išmokėjimai darbuotojams ir jų vardu;
– draudimo įmonės pinigų įplaukos ir išmokos už draudimo premijas ir pareikštas pretenzijas, metines rentas ir kitas draudimo išmokas;
– pinigų išmokos ar grąžinimai susiję su pelno mokesčiais, išskyrus jei jie gali būti konkrečiai priskirti finansinei ar investicinei veiklai;
– pinigų įplaukos ar išmokos, susijusios su darbo ar prekybos sutartimis.
Kai kurie sandoriai, tokie kaip gamyklos įrangos dalies pardavimas, gali turėti įtakos pelnui ar nuostoliui, įtraukiamam nustatant grynąjį pelną ar nuostolį. Tačiau pinigų srautai, susiję su šiuo sandoriu yra investicinės veiklos pinigų srautai.
Įmonė gali turėti vertybinių popierių ar paskolų perpardavimo ar prekybos tikslams, kurie tokiu atveju yra panašūs į atsargas, įsigytas specialiai perpardavimui. Todėl pinigų srautai, susidarantys parduodant ar perkant vertybinius popierius, yra klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai. Panašiai finansų institucijų išankstiniai apmokėjimai ir paskolos paprastai yra klasifikuojamos kaip pagrindinė veikla, kadangi tai yra susiję su pagrindine įmonės pajamas generuojančia veikla.