Pinigų srautų analizė
5 (100%) 1 vote

Pinigų srautų analizė

TURINYS

Įvadas 3

1.Įmonės finansai 4

2.Pinigų srautų judėjimo analizė 4

3.Pinigų srautų ataskaitos rengimas 5

3.1.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita 6

3.2.Pinigų srautų ataskaita 6

4.Pinigų srautų apskaičiavimas 7

4.1.Netiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas 8

4.1.1.Grynųjų pinigų srautų šaltiniai ir jų naudojimas 11

4.2.Tiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas 11

4.3.Pinigų srautų prognozė 12

4.4.Optimalaus pinigų kiekio apskaičiavimas 12

5.Pinigų srautų įvertinimas ir investiciniai projektai 13

6.Vilniaus miškų urėdijos charakteristika ir valdymas 14

6.1.Miškų urėdijos kapitalas, finansai ir pelno paskirstymas 15

Isvados 18

Literatūros sąrašas 19

PRIEDAI 20

Įvadas

Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Pinigų srautai, tai pinigai, kurie per tam tikrą laikotarpį į verslą įplaukia arba iš jo išplaukia.

Pinigų srautų ir kitos ataskaitos rodo ūkio subjekto finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus. Komercinių paslapčių turinčios įmonės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kurios nežinodami negalėsime numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, daugelis finansinių sprendimų bus nepagrįsti. Reikia žinoti, kad dabartiniai sprendimai nulems tiriamos įmonės finansinę ateitį.

Todėl labai svarbu kiekvienai įmonei žinoti kokiais pinigais ji disponuoja, kur juos išleidžia, iš kur jie įplaukia. Tik žinodama, kokie yra tikrieji pinigų srautai, įmonė gali priimti konkrečius sprendimus.

1.Įmonės finansai

Finansai yra viena iš keturių svarbiausių verslo vadybos veiklos sričių. Įmonės finansus sudaro pirminio paskirstymo metu sudaryti atskaitymai į piniginius fondus. Tai pelnas likęs atskaičius mokesčius. Įmonėje likęs pelnas gali būti skirtas piniginiams dividendams išmokėti ir kitiems piniginiams fondams (kaip premijų, materialinio skatinimo, labdaros ir kt.) sudaryti. Jeigu įmonė likusio pelno nepaskirsto, arba tik dalį skiria piniginiams dividendams išmokėti, tada likęs nepaskirstytas pelnas tampa finansiniais ištekliais, kurie skirti investicijoms ir įmonės plėtrai. Tada sakoma, kad įmonė apsirūpinusi nuosavais finansiniais ištekliais (finansuojasi pati) ir jai nereikia skolintis. Finansavimasis iš pelno gali turėti atvirąją ir paslėptąją formas. Atviroji finansavimosi forma yra tokia, kai pelnas dividendams neišmokamas arba išmokama tik jo dalis. Šiuo atveju pelnas lieka savininko sąskaitoje arba patenka į rezervinę sąskaitą. Paslėptoji finansavimosi forma yra tokia, kai yra sudaromi slaptieji rezervai. Šie rezervai sudaromi nevertinant balanso aktyvo straipsnius (pvz., taikant pagreitinto nusidėvėjimo būdą) arba pabranginant buhalterinio balanso pasyvo straipsnius (perkainojant skolas ir rezervus).

Piniginių lėšų ir kapitalo šaltiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai ištekliai, kurie naudojami įmonės investicijoms finansuoti. Yra du pagrindiniai piniginių lėšų šaltiniai, tai paskolos (skolintas kapitalas) ir paprastosios akcijos (savininkų nuosavybė).

Nuosavų finansinių išteklių šaltinius sudaro pelnas ir amortizaciniai atskaitymai.

Skolintų finansinių išteklių šaltinis yra iš bankų ar kitų institucijų skolintas kapitalas (pinigai).

Jeigu įmonė sugeba finansuoti savo poreikius iš nuosavų lėšų, tai tokia finansavimo forma yra geriausia, nes už tai niekam nereikia mokėti palūkanų. Tačiau dažniausiai įmonėms trūksta finansinių išteklių ir jos priverstos skolintis.

Skolinti finansai arba paskolos tai pinigai paskolinti privataus asmens arba institucijos, kuriuos įmonė turi grąžinti sutartu laiku, sumokėdama palūkanas už grąžintiną sumą. Laikotarpis, kuriuo naudojamasi skolintais pinigais, vadinamas kreditavimo periodu, o skolinti pinigai kreditu.

2.Pinigų srautų judėjimo analizė

Pinigų srautų judėjimas analizuojamas pagal ataskaitinius duomenis. Ši analizė labai svarbi įmonei, kurios veikla pelninga, bet ji neturi pinigų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kitais kreditoriais. Su tokia padėtimi susiduria nemažai verslo įmonių. Teoriškai įmonė gali to išvengti, jei nuosekliai ir griežtai sieks, kad už prekes jai būtų sumokama nustatytais terminais. Pirkėjų atsiskaitymų už prekes terminai neturėtų būtu ilgesni nei atsiskaitymų su tiekėjais.

Vakarų valstybių apskaitos analitinėje praktikoje parengta išsami tokios analizės metodika, pagal kurią pinigų srautai analizuojami trimis kryptimis:

• Pagal pagrindinę veiklą;

• Pagal investicinę veiklą;

• Pagal finansinę veiklą.

Pagrindinė veikla – tai gauti pinigai už prekes, avansai tiekėjų sąskaitoms apmokėti, atlyginimų ir palūkanų mokėjimai, atsiskaitymai su biudžetu.

Investicinė veikla – pinigų judėjimas, susietas su materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimu ir pardavimu.

Finansinė veikla – gauti ilgalaikiai kreditai, ilgalaikės ir
trumpalaikės finansinės investicijos, dividendų išmokėjimai, ilgalaikių paskolų grąžinimas, tikslinis finansavimas, neatlygintinai gauti pinigai ir kt.

Tokio metodo esmė aiški – pagal galimybę išskiriamos visos su grynųjų pinigų judėjimu susijusios operacijos. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais, tačiau pasaulinėje praktikoje plačiausiai yra naudojami du pagrindiniai metodai: tiesioginis ir netiesioginis. Šių metodų skirtumas tas, kad nevienodai skaičiuojami pinigų srautų dydžiai iš pagrindinės veiklos.

Naudojant tiesioginį metodą, nuosekliai apskaičiuojamos visos pinigų srautų įplaukos ir mokėjimai, o pagrindinis apskaičiavimo elementas yra pardavimų pajamos.

Taikant netiesioginį metodą, apskaitos operacijos, susietos su pinigų srautų judėjimu, yra identifikuojamos, ir jų dydžiu tikslinama grynojo pelno suma, t.y., pagrindinis elementas šiuo atveju yra pelnas.

3.Pinigų srautų ataskaitos rengimas

Finansinės ataskaitos rodo ūkio subjekto finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus. Komercinių paslapčių turinčios įmonės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kurios nežinodami negalėsime numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, daugelis finansinių sprendimų bus nepagrįsti. Reikia žinoti, kad dabartiniai sprendimai nulems tiriamos įmonės finansinę ateitį.

3.1.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita

Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi ko skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia įmonės statutas, tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą ir akcininkų susirinkimo sprendimai.

Akcinėse bendrovėse pelnas skirstomas į įstatymų numatytus rezervus, kitus rezervus, dividendus ir kitiems poreikiams. Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia labai dažnai didelis dėmesys skiriamas dividendams.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą. Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma parodoma balanse kaip sudėtinė savininkų nuosavybės dalis. Jei įmonė per ataskaitinį (ar per ankstesnius) laikotarpius patiria nuostolį, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi būti nurodyta, iš kokių šaltinių šis nuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei ankstesniais laikotarpiais uždirbto nepaskirstyto pelno. Nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo, kokia įmonės grynojo pelno dalis palikta reinvestavimui, taip pat kokia dalis išmokėta akcininkams dividendais. Toks pelno paskirstymas padeda nustatyti, kaip nepaskirstytasis pelnas kito per daugelį metų. Svarbu įsisąmoninti, kad nepaskirstytasis pelnas yra įmonės akcinio kapitalo dalis ir akcininkai į šį turtą pretenduoja. Kapitalo struktūros sprendimuose nepaskirstytasis pelnas priskiriamas įmonės vidinei nuosavybei.

3.2.Pinigų srautų ataskaita

Pinigų srautų ataskaitą yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, nes ji parodo pinigų įplaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Ši ataskaita parodo, ar įmonė uždirbo pakankamai pinigų, kad būtų galima palaikyti ir plėtoti jos veiklą, išlaikyti ir didinti gamybinius pajėgumus bei išmokėti dividendus, ar sugebės įmonė grąžinti skolas savo veiklos pinigų sąskaita, kur buvo panaudoti pinigai.

Iš šios ataskaitos galima sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiu. Iš jos sužinomi pinigų šaltiniai bei jų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį. Tokia informacija vartotojams būtina, nes tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu, pajamos ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos arba patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo laiką. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindi turimų pinigų sumos padidėjimo (sumažėjimo). Jeigu nebus analizuojami pinigų srautai ir efektyviai dirbanti įmonė (rodanti didžiulį pelną) gali bankrutuoti, nes neturės pinigų atsiskaityti su kreditoriais.

Pinigų srautai atspindi gautinų ir išleistinų pinigų rezultatus. Nepatyrusiam prognozuotojui gali iškilti klausimas: kodėl vietoj to, kad apskaičiuotume vien tik investicijų uždirbtiną pelną, turime atlikti gana sudėtingus papildomus pinigų srautų skaičiavimus? Trumpai galima atsakyti taip – pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripažįstamos kai jos uždirbtos, o išlaidos, kai jos patirtos) neleidžia pilnai įvertinti, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pinigų srautų judėjimas yra daugiau apčiuopiamas, o jų apskaitą nepriklauso nuo buhalterinių taisyklių. Pinigų srautai yra daugiau apčiuopiami ta prasme, kad įmonė, gavusi pinigines
gali įsigyti įrengimus, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, grąžinti skolas, išmokėti atlyginimus, dividendus ir pan.

4.Pinigų srautų apskaičiavimas

Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik momentinę ūkio subjekto finansinę būklę, bet ir pinigų judėjimą per tam tikrą laikotarpį. Pinigai yra mobiliausias finansinis šaltinis. Jų praradimas yra negrąžintinas ekonominis nuostolis. Ūkio subjektai pinigus dažniausiai išleidžia pirkdami medžiagas, darbo jėgos energiją, o gauna, parduodami savo veiklos produktą. Tačiau tarp šių dviejų momentų pinigų kiekis gali būti sumažintas dividendų, palūkanų ir mokesčių mokėjimais bei paskolų grąžinimu, investicijomis arba padidinamas priskaičiuoto nusidėvėjimo sumomis, nepaskirstytu pelnu, įplaukomis iš parduoto ilgalaikio turto, gautomis paskolomis, suformuoto naujo kapitalo sumomis ir pan.

Pinigų srautai yra apskaičiuojami tiesioginiu būdu – kai iš pinigų įplaukų atimamos pinigų išmokos, susijusios su įprastine veikla, investicine ir finansine veikla.

Netiesioginiu būdu apskaičiuojant pinigų srautus, prie grynojo pelno, gauto kaupimo principu per tam tikrą laikotarpį, pridedamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, įvertinami pakitimai ir gauta suma yra grynasis pinigų srautas iš įmonės veiklos:

Grynasis pinigų srautasGrynasis pelnas+/-Nepiniginiai pelno ataskaitos rodikliai, arba

Grynasis pinigų srautasPinigų gavimai – Pinigų išleidimai

Pajamų ataskaitoje nusidėvėjimas priskiriamas gamybos kaštams. Kuo didesnė nusidėvėjimo padengimo norma, tuo mažesnis pelnas. Bet nusidėvėjimo padengimas nereiškia pinigų išleidimo, kaip kiti gamybinių išlaidų kaštai. Didėjant nusidėvėjimui mažėja grynosios pajamos, o dėl mažėjančios mokesčių sumos didėja įmonės pinigų srautas.

Pinigų srautų ir grynųjų pinigų palyginimas:

Tarkime, kad realizavus produkciją pajamos gaunamos grynais pinigais, be to visos išlaidos, išskyrus nusidėvėjimą, taip pat daromos grynaisiais pinigais. Koks pinigų srautas bus gautas ūkinėje veikloje?

Pajamų ataskaita Pinigų srautai

Realizacijos įplaukos 1000 1000

Kaštai be nusidėvėjimo -500 -500

Nusidėvėjimas -300 n.a.

Apmokestinamos pajamos 200 500

Mokesčių suma (15 proc.) -30 -30

Grynosios pajamos 170 ___

___

___

Nusidėvėjimo įskaitymas 300 ___

Grynasis pinigų srautas 470 470

Grynasis pinigų srautas nustatomas nusidėvėjimo sumą 300 Lt pridedant prie 170 Lt grynųjų pajamų.

4.1.Netiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas

Pinigų srautų ataskaita – viena iš sudėtingiausių finansinės atskaitomybės formų tiek ją sudarant, tiek ją suvokiant. Šiuo metu pinigų srautų ataskaitą privalo rengti tik tos įmonės, kurios turi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti pilnąją finansinę atskaitomybę. Šioje ataskaitoje yra labai naudinga informacija, kuri reikalinga valdymo sprendimams priimti, todėl ją vertėtų rengti ir kitoms įmonėms, o ne tik toms, kurios privalo tai daryti pagal įstatymą.

Nutarime nurodyta, kad pinigų srautų ataskaitos forma turi būti rengiama netiesioginiu būdu. Šio būdo esmė ta, kad nustatant pinigų srautus iš pagrindinės įmonės veiklos, grynojo pelno rodiklis perskaičiuojamas į pinigų kiekio pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.Rengti pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu palyginti nesudėtina, tačiau ji turi tam tikrų trūkumų.

Pirmiausia pinigų srautų ataskaitoje pateikiami ne absoliutūs pinigų gavimo ir išleidimo skaičiai, o tik jų kiekio pasikeitimas lyginant su pelnu. Todėl suvokti šiaip pateiktus skaičius sudėtingiau.

Rengiant ataskaitą, susiduriama ir su kita problema: finansinės ir investicinės veiklos rezultatai (gautos ar išmokėtos palūkanos, dividendai) turi būti priskirti atitinkamai finansinei arba investicinei, bet ne pagrindinei veiklai. Taigi rengiant pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu, kai nustatomi pinigų srautai iš pagrindinės veiklos, reikia iš grynojo pelno dar eliminuoti finansinės ir investicinės veiklos rezultatus. Tai kartais gali būti susiję su papildomais sunkumais, nes apskaitoje ne visada būna sukaupta tam reikalingų duomenų.

Netiesioginio metodo esmė ta, kad įmonėje gali būti įvairios pajamos ir išlaidos, kurios daro įtaką pelno dydžiui, bet ne grynųjų pinigų kiekiui. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, tais dydžiais koreguojama pelno suma. Pavyzdžiui, likviduojant pagrindinį turtą, įmonė turės nuostolį, kurio dydis lygus turto likutinei vertei. Grynųjų pinigų kiekis nesikeičia, todėl neamortizuojama turto dalis turi būti pridedama prie grynojo pelno. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dydis neturi įtakos gryniesiems pinigams, todėl ta suma irgi pridedama prie grynojo pelno. Jei per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo pirkėjų įsiskolinimas, vadinasi, gauti grynųjų pinigų srautai buvo mažesni. Todėl iš galutinės pelno sumos turi būti atimamas skirtumas tarp pirkėjų įsiskolinimo laikotarpio pabaigoje ir pradžioje.

Pinigų srautų ataskaitoje gautos pinigų įplaukos bei per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos lyginamos su uždirbtu per tą laikotarpį grynuoju pelnu (arba patirtu nuostoliu). Kaip žinom, didelis per metus uždirbtas grynasis pelnas visiškai nereiškia didelės pinigų sumos metų pabaigoje, nes uždirbti pinigai jau gali būti
išleisti ilgalaikiam turtui įsigyti, sumokėti už būsimas paslaugas, paskolinti kitiems asmenims ir pan. Kadangi apskaita vedama duomenų kaupimo principu, pajamų uždirbimo ir pinigų gavimo, sąnaudų patyrimo bei pinigų išleidimo laikotarpiai gali skirtis. Todėl apskaitoje kaupimo būdu apskaičiuotas grynojo pelno (nuostolio) dydis turi būti pervestas į grynuosius pinigų srautus t.y. į pinigų kiekio per tą laikotarpį padidėjimą ar sumažėjimą. Tam atliekami skaičiavimai, kuriems duomenys imami iš atitinkamų pelno (nuostolio) ataskaitos bei balanso straipsnių.

Skaičiavimai pradedami iš metinės pelno (nuostolio) ataskaitos paimant grynojo pelno (nuostolio) sumą ir ją įrašant į viršutinę pinigų srautų ataskaitos eilutę. Kitas veiksmas – per metus patirtų ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudų suma pridedama prie grynojo pelno sumos. Tai daroma todėl, kad skaičiuojant grynąjį pelną iš uždirbtų per metus pajamų kartu su kitomis patirtomis tuo pačiu laikotarpiu sąnaudomis buvo atimamos ir nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos. Tačiau nudėvint materialųjį turtą ar amortizuojant nematerialųjį pinigų suma nesikeičia, tiesiog laipsniškai šio turto įsigijimo išlaidos tampa laikotarpio sąnaudomis. Todėl ir reikia eliminuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) įtaką pinigų srautams.

Skaičiavimai atliekami vadovaujantis keturiomis pagrindinėmis taisyklėmis:

• Turimo turto metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą (t.y. turtui įsigyti buvo išleisti pinigai, vadinasi, jų sumažėjo(;

• Turimo turto metų pabaigoje sumažėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą (t.y. turtą pardavus pinigų padaugėja);

• Įmonės skolų metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą (t.y. pasiskolinta pinigų iš trečiųjų asmenų – pinigų padaugėjo);

• Įmonės skolų metų pabaigoje sumažėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą (t.y. grąžinant skolas tretiesiems asmenims pinigų mažėja).

I.PINIGŲ SRAUTAI IŠ ĮMONĖS VEIKLOS

I.1. Grynasis pelnas (nuostolis)

+1.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos

+(-)1.3. Užsienio valiutos kurso pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka

+(-)1.4. Ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė)

+(-)1.5. Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas (padidėjimas)

+(-)1.6. Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)1.7. Įvairių įmonės skolų padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)1.8. Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)1.9. Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)

+(-)1.10. Finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (pelnas)

II.PINIGŲ SRAUTAI IŠ INVESTICINĖS VEIKLOS

+(-)II.1. Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)

+(-)II.2. Iš investicijų perleidimo (įsigijimo)

III.PINIGŲ SRAUTAI IŠ FINANSINĖS VEIKLOS

+III.1. Paprastųjų ir privilegijuotų akcijų išleidimas

+III.2. Savų akcijų supirkimas

+III.3. Obligacijų išleidimas

-III.4. Išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimai

+(-)III.5. Skolų bankui padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)III.6.1. Mokėtinų skolų padidėjimas (sumažėjimas)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2700 žodžiai iš 5395 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.