Pinigų srautų analizė
5 (100%) 1 vote

Pinigų srautų analizė

TURINYS

Įvadas 3

1.Įmonės finansai 4

2.Pinigų srautų judėjimo analizė 4

3.Pinigų srautų ataskaitos rengimas 5

3.1.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita 6

3.2.Pinigų srautų ataskaita 6

4.Pinigų srautų apskaičiavimas 7

4.1.Netiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas 8

4.1.1.Grynųjų pinigų srautų šaltiniai ir jų naudojimas 11

4.2.Tiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas 11

4.3.Pinigų srautų prognozė 12

4.4.Optimalaus pinigų kiekio apskaičiavimas 12

5.Pinigų srautų įvertinimas ir investiciniai projektai 13

6.Vilniaus miškų urėdijos charakteristika ir valdymas 14

6.1.Miškų urėdijos kapitalas, finansai ir pelno paskirstymas 15

Isvados 18

Literatūros sąrašas 19

PRIEDAI 20

Įvadas

Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Pinigų srautai, tai pinigai, kurie per tam tikrą laikotarpį į verslą įplaukia arba iš jo išplaukia.

Pinigų srautų ir kitos ataskaitos rodo ūkio subjekto finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus. Komercinių paslapčių turinčios įmonės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kurios nežinodami negalėsime numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, daugelis finansinių sprendimų bus nepagrįsti. Reikia žinoti, kad dabartiniai sprendimai nulems tiriamos įmonės finansinę ateitį.

Todėl labai svarbu kiekvienai įmonei žinoti kokiais pinigais ji disponuoja, kur juos išleidžia, iš kur jie įplaukia. Tik žinodama, kokie yra tikrieji pinigų srautai, įmonė gali priimti konkrečius sprendimus.

1.Įmonės finansai

Finansai yra viena iš keturių svarbiausių verslo vadybos veiklos sričių. Įmonės finansus sudaro pirminio paskirstymo metu sudaryti atskaitymai į piniginius fondus. Tai pelnas likęs atskaičius mokesčius. Įmonėje likęs pelnas gali būti skirtas piniginiams dividendams išmokėti ir kitiems piniginiams fondams (kaip premijų, materialinio skatinimo, labdaros ir kt.) sudaryti. Jeigu įmonė likusio pelno nepaskirsto, arba tik dalį skiria piniginiams dividendams išmokėti, tada likęs nepaskirstytas pelnas tampa finansiniais ištekliais, kurie skirti investicijoms ir įmonės plėtrai. Tada sakoma, kad įmonė apsirūpinusi nuosavais finansiniais ištekliais (finansuojasi pati) ir jai nereikia skolintis. Finansavimasis iš pelno gali turėti atvirąją ir paslėptąją formas. Atviroji finansavimosi forma yra tokia, kai pelnas dividendams neišmokamas arba išmokama tik jo dalis. Šiuo atveju pelnas lieka savininko sąskaitoje arba patenka į rezervinę sąskaitą. Paslėptoji finansavimosi forma yra tokia, kai yra sudaromi slaptieji rezervai. Šie rezervai sudaromi nevertinant balanso aktyvo straipsnius (pvz., taikant pagreitinto nusidėvėjimo būdą) arba pabranginant buhalterinio balanso pasyvo straipsnius (perkainojant skolas ir rezervus).

Piniginių lėšų ir kapitalo šaltiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai ištekliai, kurie naudojami įmonės investicijoms finansuoti. Yra du pagrindiniai piniginių lėšų šaltiniai, tai paskolos (skolintas kapitalas) ir paprastosios akcijos (savininkų nuosavybė).

Nuosavų finansinių išteklių šaltinius sudaro pelnas ir amortizaciniai atskaitymai.

Skolintų finansinių išteklių šaltinis yra iš bankų ar kitų institucijų skolintas kapitalas (pinigai).

Jeigu įmonė sugeba finansuoti savo poreikius iš nuosavų lėšų, tai tokia finansavimo forma yra geriausia, nes už tai niekam nereikia mokėti palūkanų. Tačiau dažniausiai įmonėms trūksta finansinių išteklių ir jos priverstos skolintis.

Skolinti finansai arba paskolos tai pinigai paskolinti privataus asmens arba institucijos, kuriuos įmonė turi grąžinti sutartu laiku, sumokėdama palūkanas už grąžintiną sumą. Laikotarpis, kuriuo naudojamasi skolintais pinigais, vadinamas kreditavimo periodu, o skolinti pinigai kreditu.

2.Pinigų srautų judėjimo analizė

Pinigų srautų judėjimas analizuojamas pagal ataskaitinius duomenis. Ši analizė labai svarbi įmonei, kurios veikla pelninga, bet ji neturi pinigų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kitais kreditoriais. Su tokia padėtimi susiduria nemažai verslo įmonių. Teoriškai įmonė gali to išvengti, jei nuosekliai ir griežtai sieks, kad už prekes jai būtų sumokama nustatytais terminais. Pirkėjų atsiskaitymų už prekes terminai neturėtų būtu ilgesni nei atsiskaitymų su tiekėjais.

Vakarų valstybių apskaitos analitinėje praktikoje parengta išsami tokios analizės metodika, pagal kurią pinigų srautai analizuojami trimis kryptimis:

• Pagal pagrindinę veiklą;

• Pagal investicinę veiklą;

• Pagal finansinę veiklą.

Pagrindinė veikla – tai gauti pinigai už prekes, avansai tiekėjų sąskaitoms apmokėti, atlyginimų ir palūkanų mokėjimai, atsiskaitymai su biudžetu.

Investicinė veikla – pinigų judėjimas, susietas su materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimu ir pardavimu.

Finansinė veikla – gauti ilgalaikiai kreditai, ilgalaikės ir
trumpalaikės finansinės investicijos, dividendų išmokėjimai, ilgalaikių paskolų grąžinimas, tikslinis finansavimas, neatlygintinai gauti pinigai ir kt.

Tokio metodo esmė aiški – pagal galimybę išskiriamos visos su grynųjų pinigų judėjimu susijusios operacijos. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais, tačiau pasaulinėje praktikoje plačiausiai yra naudojami du pagrindiniai metodai: tiesioginis ir netiesioginis. Šių metodų skirtumas tas, kad nevienodai skaičiuojami pinigų srautų dydžiai iš pagrindinės veiklos.

Naudojant tiesioginį metodą, nuosekliai apskaičiuojamos visos pinigų srautų įplaukos ir mokėjimai, o pagrindinis apskaičiavimo elementas yra pardavimų pajamos.

Taikant netiesioginį metodą, apskaitos operacijos, susietos su pinigų srautų judėjimu, yra identifikuojamos, ir jų dydžiu tikslinama grynojo pelno suma, t.y., pagrindinis elementas šiuo atveju yra pelnas.

3.Pinigų srautų ataskaitos rengimas

Finansinės ataskaitos rodo ūkio subjekto finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus. Komercinių paslapčių turinčios įmonės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kurios nežinodami negalėsime numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, daugelis finansinių sprendimų bus nepagrįsti. Reikia žinoti, kad dabartiniai sprendimai nulems tiriamos įmonės finansinę ateitį.

3.1.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita

Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi ko skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia įmonės statutas, tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą ir akcininkų susirinkimo sprendimai.

Akcinėse bendrovėse pelnas skirstomas į įstatymų numatytus rezervus, kitus rezervus, dividendus ir kitiems poreikiams. Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia labai dažnai didelis dėmesys skiriamas dividendams.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą. Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma parodoma balanse kaip sudėtinė savininkų nuosavybės dalis. Jei įmonė per ataskaitinį (ar per ankstesnius) laikotarpius patiria nuostolį, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi būti nurodyta, iš kokių šaltinių šis nuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei ankstesniais laikotarpiais uždirbto nepaskirstyto pelno. Nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo, kokia įmonės grynojo pelno dalis palikta reinvestavimui, taip pat kokia dalis išmokėta akcininkams dividendais. Toks pelno paskirstymas padeda nustatyti, kaip nepaskirstytasis pelnas kito per daugelį metų. Svarbu įsisąmoninti, kad nepaskirstytasis pelnas yra įmonės akcinio kapitalo dalis ir akcininkai į šį turtą pretenduoja. Kapitalo struktūros sprendimuose nepaskirstytasis pelnas priskiriamas įmonės vidinei nuosavybei.

3.2.Pinigų srautų ataskaita

Pinigų srautų ataskaitą yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, nes ji parodo pinigų įplaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Ši ataskaita parodo, ar įmonė uždirbo pakankamai pinigų, kad būtų galima palaikyti ir plėtoti jos veiklą, išlaikyti ir didinti gamybinius pajėgumus bei išmokėti dividendus, ar sugebės įmonė grąžinti skolas savo veiklos pinigų sąskaita, kur buvo panaudoti pinigai.

Iš šios ataskaitos galima sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiu. Iš jos sužinomi pinigų šaltiniai bei jų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį. Tokia informacija vartotojams būtina, nes tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu, pajamos ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos arba patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo laiką. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindi turimų pinigų sumos padidėjimo (sumažėjimo). Jeigu nebus analizuojami pinigų srautai ir efektyviai dirbanti įmonė (rodanti didžiulį pelną) gali bankrutuoti, nes neturės pinigų atsiskaityti su kreditoriais.

Pinigų srautai atspindi gautinų ir išleistinų pinigų rezultatus. Nepatyrusiam prognozuotojui gali iškilti klausimas: kodėl vietoj to, kad apskaičiuotume vien tik investicijų uždirbtiną pelną, turime atlikti gana sudėtingus papildomus pinigų srautų skaičiavimus? Trumpai galima atsakyti taip – pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripažįstamos kai jos uždirbtos, o išlaidos, kai jos patirtos) neleidžia pilnai įvertinti, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pinigų srautų judėjimas yra daugiau apčiuopiamas, o jų apskaitą nepriklauso nuo buhalterinių taisyklių. Pinigų srautai yra daugiau apčiuopiami ta prasme, kad įmonė, gavusi pinigines
gali įsigyti įrengimus, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, grąžinti skolas, išmokėti atlyginimus, dividendus ir pan.

4.Pinigų srautų apskaičiavimas

Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik momentinę ūkio subjekto finansinę būklę, bet ir pinigų judėjimą per tam tikrą laikotarpį. Pinigai yra mobiliausias finansinis šaltinis. Jų praradimas yra negrąžintinas ekonominis nuostolis. Ūkio subjektai pinigus dažniausiai išleidžia pirkdami medžiagas, darbo jėgos energiją, o gauna, parduodami savo veiklos produktą. Tačiau tarp šių dviejų momentų pinigų kiekis gali būti sumažintas dividendų, palūkanų ir mokesčių mokėjimais bei paskolų grąžinimu, investicijomis arba padidinamas priskaičiuoto nusidėvėjimo sumomis, nepaskirstytu pelnu, įplaukomis iš parduoto ilgalaikio turto, gautomis paskolomis, suformuoto naujo kapitalo sumomis ir pan.

Pinigų srautai yra apskaičiuojami tiesioginiu būdu – kai iš pinigų įplaukų atimamos pinigų išmokos, susijusios su įprastine veikla, investicine ir finansine veikla.

Netiesioginiu būdu apskaičiuojant pinigų srautus, prie grynojo pelno, gauto kaupimo principu per tam tikrą laikotarpį, pridedamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, įvertinami pakitimai ir gauta suma yra grynasis pinigų srautas iš įmonės veiklos:

Grynasis pinigų srautasGrynasis pelnas+/-Nepiniginiai pelno ataskaitos rodikliai, arba

Grynasis pinigų srautasPinigų gavimai – Pinigų išleidimai

Pajamų ataskaitoje nusidėvėjimas priskiriamas gamybos kaštams. Kuo didesnė nusidėvėjimo padengimo norma, tuo mažesnis pelnas. Bet nusidėvėjimo padengimas nereiškia pinigų išleidimo, kaip kiti gamybinių išlaidų kaštai. Didėjant nusidėvėjimui mažėja grynosios pajamos, o dėl mažėjančios mokesčių sumos didėja įmonės pinigų srautas.

Pinigų srautų ir grynųjų pinigų palyginimas:

Tarkime, kad realizavus produkciją pajamos gaunamos grynais pinigais, be to visos išlaidos, išskyrus nusidėvėjimą, taip pat daromos grynaisiais pinigais. Koks pinigų srautas bus gautas ūkinėje veikloje?

Pajamų ataskaita Pinigų srautai

Realizacijos įplaukos 1000 1000

Kaštai be nusidėvėjimo -500 -500

Nusidėvėjimas -300 n.a.

Apmokestinamos pajamos 200 500

Mokesčių suma (15 proc.) -30 -30

Grynosios pajamos 170 ___

___

___

Nusidėvėjimo įskaitymas 300 ___

Grynasis pinigų srautas 470 470

Grynasis pinigų srautas nustatomas nusidėvėjimo sumą 300 Lt pridedant prie 170 Lt grynųjų pajamų.

4.1.Netiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas

Pinigų srautų ataskaita – viena iš sudėtingiausių finansinės atskaitomybės formų tiek ją sudarant, tiek ją suvokiant. Šiuo metu pinigų srautų ataskaitą privalo rengti tik tos įmonės, kurios turi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti pilnąją finansinę atskaitomybę. Šioje ataskaitoje yra labai naudinga informacija, kuri reikalinga valdymo sprendimams priimti, todėl ją vertėtų rengti ir kitoms įmonėms, o ne tik toms, kurios privalo tai daryti pagal įstatymą.

Nutarime nurodyta, kad pinigų srautų ataskaitos forma turi būti rengiama netiesioginiu būdu. Šio būdo esmė ta, kad nustatant pinigų srautus iš pagrindinės įmonės veiklos, grynojo pelno rodiklis perskaičiuojamas į pinigų kiekio pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.Rengti pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu palyginti nesudėtina, tačiau ji turi tam tikrų trūkumų.

Pirmiausia pinigų srautų ataskaitoje pateikiami ne absoliutūs pinigų gavimo ir išleidimo skaičiai, o tik jų kiekio pasikeitimas lyginant su pelnu. Todėl suvokti šiaip pateiktus skaičius sudėtingiau.

Rengiant ataskaitą, susiduriama ir su kita problema: finansinės ir investicinės veiklos rezultatai (gautos ar išmokėtos palūkanos, dividendai) turi būti priskirti atitinkamai finansinei arba investicinei, bet ne pagrindinei veiklai. Taigi rengiant pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu, kai nustatomi pinigų srautai iš pagrindinės veiklos, reikia iš grynojo pelno dar eliminuoti finansinės ir investicinės veiklos rezultatus. Tai kartais gali būti susiję su papildomais sunkumais, nes apskaitoje ne visada būna sukaupta tam reikalingų duomenų.

Netiesioginio metodo esmė ta, kad įmonėje gali būti įvairios pajamos ir išlaidos, kurios daro įtaką pelno dydžiui, bet ne grynųjų pinigų kiekiui. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, tais dydžiais koreguojama pelno suma. Pavyzdžiui, likviduojant pagrindinį turtą, įmonė turės nuostolį, kurio dydis lygus turto likutinei vertei. Grynųjų pinigų kiekis nesikeičia, todėl neamortizuojama turto dalis turi būti pridedama prie grynojo pelno. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dydis neturi įtakos gryniesiems pinigams, todėl ta suma irgi pridedama prie grynojo pelno. Jei per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo pirkėjų įsiskolinimas, vadinasi, gauti grynųjų pinigų srautai buvo mažesni. Todėl iš galutinės pelno sumos turi būti atimamas skirtumas tarp pirkėjų įsiskolinimo laikotarpio pabaigoje ir pradžioje.

Pinigų srautų ataskaitoje gautos pinigų įplaukos bei per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos lyginamos su uždirbtu per tą laikotarpį grynuoju pelnu (arba patirtu nuostoliu). Kaip žinom, didelis per metus uždirbtas grynasis pelnas visiškai nereiškia didelės pinigų sumos metų pabaigoje, nes uždirbti pinigai jau gali būti
išleisti ilgalaikiam turtui įsigyti, sumokėti už būsimas paslaugas, paskolinti kitiems asmenims ir pan. Kadangi apskaita vedama duomenų kaupimo principu, pajamų uždirbimo ir pinigų gavimo, sąnaudų patyrimo bei pinigų išleidimo laikotarpiai gali skirtis. Todėl apskaitoje kaupimo būdu apskaičiuotas grynojo pelno (nuostolio) dydis turi būti pervestas į grynuosius pinigų srautus t.y. į pinigų kiekio per tą laikotarpį padidėjimą ar sumažėjimą. Tam atliekami skaičiavimai, kuriems duomenys imami iš atitinkamų pelno (nuostolio) ataskaitos bei balanso straipsnių.

Skaičiavimai pradedami iš metinės pelno (nuostolio) ataskaitos paimant grynojo pelno (nuostolio) sumą ir ją įrašant į viršutinę pinigų srautų ataskaitos eilutę. Kitas veiksmas – per metus patirtų ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudų suma pridedama prie grynojo pelno sumos. Tai daroma todėl, kad skaičiuojant grynąjį pelną iš uždirbtų per metus pajamų kartu su kitomis patirtomis tuo pačiu laikotarpiu sąnaudomis buvo atimamos ir nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos. Tačiau nudėvint materialųjį turtą ar amortizuojant nematerialųjį pinigų suma nesikeičia, tiesiog laipsniškai šio turto įsigijimo išlaidos tampa laikotarpio sąnaudomis. Todėl ir reikia eliminuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) įtaką pinigų srautams.

Skaičiavimai atliekami vadovaujantis keturiomis pagrindinėmis taisyklėmis:

• Turimo turto metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą (t.y. turtui įsigyti buvo išleisti pinigai, vadinasi, jų sumažėjo(;

• Turimo turto metų pabaigoje sumažėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą (t.y. turtą pardavus pinigų padaugėja);

• Įmonės skolų metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą (t.y. pasiskolinta pinigų iš trečiųjų asmenų – pinigų padaugėjo);

• Įmonės skolų metų pabaigoje sumažėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą (t.y. grąžinant skolas tretiesiems asmenims pinigų mažėja).

I.PINIGŲ SRAUTAI IŠ ĮMONĖS VEIKLOS

I.1. Grynasis pelnas (nuostolis)

+1.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos

+(-)1.3. Užsienio valiutos kurso pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka

+(-)1.4. Ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė)

+(-)1.5. Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas (padidėjimas)

+(-)1.6. Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)1.7. Įvairių įmonės skolų padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)1.8. Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)1.9. Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)

+(-)1.10. Finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (pelnas)

II.PINIGŲ SRAUTAI IŠ INVESTICINĖS VEIKLOS

+(-)II.1. Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)

+(-)II.2. Iš investicijų perleidimo (įsigijimo)

III.PINIGŲ SRAUTAI IŠ FINANSINĖS VEIKLOS

+III.1. Paprastųjų ir privilegijuotų akcijų išleidimas

+III.2. Savų akcijų supirkimas

+III.3. Obligacijų išleidimas

-III.4. Išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimai

+(-)III.5. Skolų bankui padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)III.6.1. Mokėtinų skolų padidėjimas (sumažėjimas)

+(-)III6.2. Gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)

-III.7. Išmokėti dividendai

+(-)III.8. Kiti gauti pinigai (išmokėjimai)

IV.PINIGŲ SRAUTAI IŠ YPATINGOS VEIKLOS

+(-)IV.1. Pinigų srautų iš ypatingos veiklos padidėjimas (sumažėjimas)

V.GRYNŲJŲ PINIGŲ SRAUTŲ PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS)

4.1.1.Grynųjų pinigų srautų šaltiniai ir jų naudojimas

PINIGŲ GAVIMAS PINIGŲ IŠLEIDIMAS

• Išaugę kreditiniai įsiskolinimai

• Sumažėję debitiniai įsiskolinimai

• Finansinė komercinė veikla FINANSINĖ

KOMERCINĖ

VEIKLA • Sumažėję kreditiniai įsiskolinimai

• Išaugę debitiniai įsiskolinimai

• Finansinė komercinė veikla

• Nuosavybės pardavimas INVESTICIJOS • Nuosavybės pirkimas

• Išaugusios skolos

• Padidėjęs banko (skolintas ar nuosavas) kapitalas KREDITAVIMAS • Skolų grąžinimas

• Dividendų išmokėjimas

4.2.Tiesioginis pinigų srautų skaičiavimo būdas

Pasaulio praktikoje taikomas ir kitas, vadinamasis tiesioginis pinigų srautų ataskaitos parengimo būdas. Kai kuriose šalyse šis būdas laikomas pranašesniu už netiesioginį, ir pinigų srautų ataskaitą rekomenduojama rengti kaip tik šiuo būdu.

Pinigų srautų ataskaitos parengimo ir pateikimo tiesioginiu būdu esmė ta, kad nustatant pinigų srautus iš įmonės pagrindinės veiklos apskaičiuojama, kiek per ataskaitinį laikotarpį bus gauta ir išleista pinigų. Schemiškai tai galima pavaizduoti šitaip:



Tiek vienu, tiek kitu būdu rengiant pinigų srautų ataskaitą galutinis rezultatas sutampa. Tačiau tiesioginiu būdu parengta ataskaita informatyvesnė, todėl įmonės valdymui gali būti naudingesnė. Tačiau tiesioginiu būdu rengiant pinigų srautų ataskaitą didesnis ir komercinių paslapčių paskleidimo pavojus.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad tarptautiniu mastu apskaitą reglamentuojančios institucijos pastaraisiais metais rekomenduoja taikyti tiesioginį pinigų srautų ataskaitos parengimo būdą.

Svarbiausią pinigų srautų ataskaitos rengimo būdų skirtumą išryškina pinigų srautų iš pagrindinės veiklos nustatymo metodika.
būdu perskaičiuojant pelno rodiklį į pinigų kiekio pasikeitimą naudojami balanso duomenys, kai kur detalizuojami pelno (nuostolio) bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitų duomenys. Pinigų srautų ataskaitą rengiant tiesioginiu būdu naudojami pelno (nuostolio) ataskaitos bei visi balanso duomenys, dėl to kartais jos sudarymas yra komplikuotas.

4.3.Pinigų srautų prognozė

Pinigų srautų prognozės tikslas – numatyti kiekvienam laikotarpiui trumpalaikių banko paskolų dydžius. Pirmiausia prognozuojamos pinigų įplaukos, po to – išlaidos. Skaičiuojant finansavimo poreikį, reikia įvertinti, koks turi būti pinigų kiekis kaip įmonės rezervas įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje, taip pat pinigus, būtinus galimoms, bet iš anksto neprognozuojamoms investicijoms. Rekomenduojama nuolat stebėti ir prognozuoti grynųjų pinigų poreikį.

Pavyzdys. Apskaičiuojamas pirmojo ketvirčio grynųjų pinigų poreikis įmonėje.

(5 priedas).

1.Įmonė vidutiniškai 80 proc. prekių parduoda kreditan, 20 proc. pirkėjai sumoka grynaisiais. Dažnai įmonė tam tikromis lengvatinėmis sąlygomis savo kontrahentams suteikia 30 dienų kreditą, tačiau skaičiavimo patogumo dėlei jų neįvertina. Statistika rodo, kas 70 proc. mokėjimų kontrahentai apmoka laiku, o 30 proc. tik kitą mėnesį.

2.Numatoma tokia pardavimų apimtis: sausio mėn. – 35 000, vasario – 37 000, ir kovą – 42 000 litų. Lapkričio mėnesį įmonė pardavė produkcijos už 30 000, gruodžio – už 32 000 litų.

4.4.Optimalaus pinigų kiekio apskaičiavimas

Įmonės pinigines lėšas sudaro pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje. Gali kilti klausimas, kodėl šie pinigai laisvi, o nepanaudojami pirkti vertybinius popierius, kurie duotų naudą įmonei. Atsakymas paprastas: pinigai likvidesni už vertybinius popierius. Įvairios turto rūšys turi skirtingą likvidumą. Pinigai yra likvidžiausi, bet jų laikymas susijęs su tam tikromis išlaidomis, kurias praktiškai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti.

Todėl priimta grynųjų pinigų laikymo kainą skaičiuoti kaip pajamas, kurias įmonė galėtų gauti investuodama į vertybinius popierius. Šis skaičiavimas remiasi prielaida, kad toks investavimas turi minimalią riziką. Taigi pinigai ir valstybės vertybiniai popieriai turi vienodą rizikos laipsnį, todėl galima sulyginti ir jų teikiamą naudą (pajamas). Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau grynųjų pinigų yra įmonėje, tuo geriau. Aišku, daugėjant grynųjų pinigų, padidėja turto likvidumas, todėl dažnai jų įplaukos įmonei naudingos.

Tačiau turint pakankamai grynųjų pinigų, jų didėjimas nepageidaujamas.

Apskaičiuojant grynųjų pinigų kiekį, jų poreikis įvertinamas trims tikslams:

1. Pinigai sąskaitoms apmokėti;

2. Pinigų atsargos, reikalingos nenumatytoms išlaidoms padengti;

3. Tikslinga turėti tam tikrą sumą laisvų pinigų, būtinų veiklai arba įmonės finansinėms galimybėms padidinti.

Optimizuojant pinigų kiekį įmonėje, reikėtų:

1. Apskaičiuoti bendrą grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų dydį;

2. Numatyti, kiek turto turi būti laikoma grynaisiais pinigais, kiek – vertybiniais popieriais;

3. Numatyti, kada ir kokiais kiekiais turi vykti jų transformacijos procesas iš vieno būvio į kitą.

Vakarų valstybių praktikoje šiems tikslams plačiausiai naudojami keli modeliai. Pirmasis parengtas 1952 metais V.Baumolo, o antrasis – 1966 metais M.Milero ir D.Oro. kol kas sudėtinga šiuos metodus taikyti Lietuvos įmonėse, kai ūkyje dideli „šešėlinės ekonomikos“ mastai, neprognozuojami Vyriausybės veiksmai, monopolinių struktūrų savivaliavimas, dideli įvairūs biurokratinių struktūrų barjerai, nepatikima bankų veikla, neišplėtota vertybinių popierių rinka.

5.Pinigų srautų įvertinimas ir investiciniai projektai

Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Pinigų srautai, tai pinigai, kurie per tam tikrą laikotarpį į verslą įplaukia arba iš jo išplaukia.

Projekto grynieji pinigų srautai yra po pelno mokesčio sumokėjimo likusio pelno ir nusidėvėjimo lėšų suma. Šie srautai ir nulemia investicijos naudingumą. Kiekvieno investicinio projekto pinigų srautai turi būti tik iš gamybinės – komercinės veiklos ir po mokesčių. Taip apskaičiuoti pinigų srautai yra diskontuojami ir diskonto tarifas yra ne kas kita, o finansavimo kaštų rodiklis.

Piniginių lėšų planavimo procese domimasi tik pinigų srauto padidėjimu, nes visi kiti pinigų srautai gali būti panaudojami nepriklausomai nuo to ar projektas būtų pasirinktas ar ne. Pavyzdžiui, jei planuojama pakeisti seną įrengimą nauju, tai šio projekto pinigų srautą reikia suprasti kaip skirtumą tarp seno ir naujo įrengimo pinigų srautų. Yra palyginamos dviejų įrengimų seno ir naujo pinigų srautų projekcijos, ir nustatomas skirtumas, kaip finansinis rezultatas naujo įrengimo efekto. Prisimintina, kad yra neatsižvelgiama darant investicinį sprendimą į nepadengtas išlaidas, jeigu senam įrengimui buvo imta paskola ir ji dar negrąžinta, tai į tai nebus atsižvelgta darant įrengimo pakeitimo nauju, pinigų srautus. Atsižvelgiama tik į tokias su projektu susijusias išlaidas, kurios bus ateityje, jeigu projektas bus vykdomas.

Grynieji pinigų srautai (grynasis pelnas plius turto nusidėvėjimas) paskutiniaisiais projekto veikimo
padidėja padengtuoju trumpalaikio turto dydžiu. (Trumpalaikis turtas – tai apyvartinės lėšos, o grynosios apyvartinės lėšos yra trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas). Apyvartines lėšas apima tokios veiklai palaikyti būtinos kapitalo rūšys, kaip gamybos atsargos ir pirkėjų įsiskolinimas. Paprastai didesnei pardavimų apimčiai reikia papildomų apyvartinių lėšų, kurios dažniausiai finansuojamos iš trumpalaikių paskolų. Paprastai pradinės pinigų sąnaudos projektui padidėja (sumažėja), bet kokiu lygiu, padidinant (sumažinant) grynąjį trumpalaikį turtą, projekto įgyvendinimo pradžioje. Tačiau visas papildomai įdėtas trumpalaikis kapitalas projekto naudojimo laikotarpiu turi būti padengtas.

6.Vilniaus miškų urėdijos charakteristika ir valdymas

Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu vokiečių okupacinė valdžia neleido organizuoti vietinės miškų ūkio ir medžio apdirbimo administracijos. Po karo, atgavus nepriklausomybę, 1918 m. kovo 5 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės įstatymu, kuriame buvo siekiama sustabdyti miškų naikinimą, valdžios žinion perėjo visi valstybiniai miškai ir negrįžusių į Tėvynę privačių savininkų miškai. Perimtieji valstybiniai miškai buvo paskirstyti į 16 urėdijų ir 68 girininkijas. 65 % miškų pasiliko dvarininkų ir stambiųjų ūkių nuosavybėje. Žinių apie Vilniaus miškų urėdijos įsteigimą neaptikta. Lenkų okupacijos metu Vilniaus krašte miškų administraciniai vienetai buvo panašūs į Lietuvos, tik mažesni.

1939 m. atgavus Vilniaus kraštą miškai buvo priimti nenormaliomis sąlygomis. Dauguma dokumentacijos buvo sunaikinta. Vilniaus miškų urėdija buvo atkurta 1939 m. tuoj po Vilniaus krašto susigrąžinimo. Dabartinę Vilniaus miškų urėdiją tuo laiku sudarė Vilniaus, Naujosios Vilnios ir Kenos urėdijos bendro 38 tūkstančių hektarų ploto.

Vilniaus miškų urėdija, viena iš 42 Lietuvos Respublikos urėdijų, valdo valstybinės reikšmės miškus Vilniaus rajone, kurie iš visų pusių supa Lietuvos sostinę – Vilnių.

Miškų urėdijos veiklą apibrėžia valstybės valdžios, mokslo institucijų ir projektavimo organizacijų dokumentai.

2001 metų balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atlikęs didelį paruošiamąjį darbą, priėmė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymą. Tai aktualizuotas 1994 m. Priimto įstatymo tekstas, įtvirtinęs valstybinio atskyrimo, Miškų įstatymo vykdymo, kontrolės, valstybinio miškų ūkio ekonominio reguliavimo, privačių miškų tvarkymo, tarptautinio bendradarbiavimo principus. Įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m. Liepos 1 d.

Iš LR Miškų įstatymo:

2 straipsnis.

14. Miškų urėdija – valstybės įmonė, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.

6.1.Miškų urėdijos kapitalas, finansai ir pelno paskirstymas

MU įstatiniu kapitalu laikomas LR Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas MU turimas kapitalas. Įvertinant MU kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. MU įstatinis kapitalas naudojamas, didinamas bei mažinamas LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka. MU valstybės kapitalą naudoja už palūkanas, mokamas iš pelno. Naudojasi vidiniais ir išoriniais finansinių išteklių šaltiniais. Vidiniams šaltiniams priskiriami amortizaciniai atskaitymai ir pelnas. Išoriniams šaltiniams priskiriamos skolinto kapitalo lėšos, valstybės įnašai, taip pat iš kitur gauta finansinė parama. Turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo normatyvus MU nustato, atsižvelgdama į šio turto efektyvumo realų kitimą ir į LR Vyriausybės nustatytus minimalius bei maksimalius ekonominius svyravimus. MU sudaro pelno rezervą, taikant ne mažesnius kaip 5 procentų metinius atskaitymus iš pelno, kuris liko, sumokėjus privalomuosius mokesčius. Rezervas kasmet papildomas, kol jo dydis pasiekia 1/20 MU įstatinio kapitalo.

MU ūkinės veiklos nuostoliai ir įsiskolinimai padengiami iš:

1. MU nepaskirstyto pelno;

2. pelno rezervo lėšų;

3. gaunamų dotacijų iš valstybės tais atvejais, kada LR Vyriausybė ar Generalinė miškų urėdija nustato MU privalomas užduotis, produkcijos bei paslaugų kainas, įkainius, tarifus.

MU pareigūnai, dėl kurių veiklos ar neveikimo buvo prarastas valstybės turtas, pažeista nustatyta amortizacinių atskaitymų ar pelno paskirstymo tvarka, neteisingai sumokėti mokesčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

MU pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 2 mėnesius po ūkinių metų pabaigos. MU pelnas skiriamas:

1. įstatymų nustatytiems mokesčiams į biudžetą;

2. draudimo įmokoms už MU turimą valstybės kapitalą;

3. atskaitymams į MU pelno rezervą.

Likusi pelno dalis skiriama: 30 procentų MU įstatiniam kapitalui didinti ir 70 procentų – kitoms reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms priemonėms finansuoti bei rezervams sudaryti). Jei MU nesumokėjo įstatymų nustatytų mokesčių, ji neturi teisės naudoti pelno kitiems tikslams. Premijos darbuotojams gali būti išmokamos kiekvieną ketvirtį, jeigu gauta pakankamai pelno. Draudžiama iš pelno mokėti premijas darbuotojams, jeigu per nustatytus terminus neatsiskaityta
kreditoriais.

MU pranešimai darbuotojams apie praėjusių metų veiklos rezultatų, pelno paskirstymo, ateinančių metų veiklos planų ir perspektyvų, apie kitų aktualių klausimų nagrinėjimą skelbiami ne vėliau kaip prieš 10 dienų viešai MU padaliniuose.

Isvados

Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, nes ji parodo pinigų įplaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Ši ataskaita parodo, ar įmonė uždirbo pakankamai pinigų, kad būtų galima palaikyti ir plėtoti jos veiklą, išlaikyti ir didinti gamybinius pajėgumus bei išmokėti dividendus, ar sugebės įmonė grąžinti skolas savo veiklos pinigų sąskaita, kur buvo panaudoti pinigai.

Iš šios ataskaitos galima sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiu. Iš jos sužinomi pinigų šaltiniai bei jų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį. Tokia informacija vartotojams būtina, nes tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu, pajamos ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos arba patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo laiką. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindi turimų pinigų sumos padidėjimo (sumažėjimo). Jeigu nebus analizuojami pinigų srautai ir efektyviai dirbanti įmonė (rodanti didžiulį pelną) gali bankrutuoti, nes neturės pinigų atsiskaityti su kreditoriais.

Pinigų srautai atspindi gautinų ir išleistinų pinigų rezultatus. Nepatyrusiam prognozuotojui gali iškilti klausimas: kodėl vietoj to, kad apskaičiuotume vien tik investicijų uždirbtiną pelną, turime atlikti gana sudėtingus papildomus pinigų srautų skaičiavimus? Trumpai galima atsakyti taip – pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripažįstamos kai jos uždirbtos, o išlaidos, kai jos patirtos) neleidžia pilnai įvertinti, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pinigų srautų judėjimas yra daugiau apčiuopiamas, o jų apskaitą nepriklauso nuo buhalterinių taisyklių. Pinigų srautai yra daugiau apčiuopiami ta prasme, kad įmonė, gavusi pinigines įplaukas, gali įsigyti įrengimus, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, grąžinti skolas, išmokėti atlyginimus, dividendus ir pan.

Literatūros sąrašas

1. Buckūnienė O. Įmonių finansai. Vilnius, 2002.

2. Gaidienė Z. Finansų valdymas. Kaunas, 1998.

3. Juozaitienė L. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Šiauliai, 2000.

4. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius, 1998.

5. Mayer T., Duesenberry J.S.,Aliber R.Z. Pinigai, bankai ir ekonomika. Vilnius, 1995.

PRIEDAI

1 priedas

VMU Pelno (nuostolio) ataskaita, tūkst. Lt

Praėjusiais finansiniais metais Finansiniais metais

Pardavimų pajamos 1,648 2,142

Parduotų prekių savikaina 1,125 1,500

Bendrasis pelnas 523 642

Veiklos sąnaudos 444 577

Veiklos pelnas 79 65

Kitos pajamos 6 8

Palūkanos 21 30

Pelnas prieš apmokestinimą 64 43

Pelno mokestis 26 16

Grynasis pelnas 38 27

Pastaba: išmokėti dividentai 21 21

Nusidėvėjimas 12 10

2 priedas

VMU Balansų palyginimas gruodžio 31 d., tūkst.. Lt

Praėjusiais finansiniais metais Finansiniais metais

Ilgalaikis turtas

Pastatai 91 100

Įrengimai 29 35

Kitas turtas 1 12

Ilgalaikis turtas, iš viso: 131 147

Trumpalaikis turtas

Pinigai 31 12

Pirkėjų įsiskolinimas 543 706

Atsargos 400 525

Trumpalaikis turtas, iš viso: 974 1243

TURTAS, IŠ VISO: 1105 1390

Kapitalas ir įsipareigojimai

Akcininkų nuosavybė

Privilegijuotosios akcijos 9 9

Paprastosios akcijos 105 105

Nepaskirstytas pelnas 230 236

Savininkų nuosavybė, iš viso: 344 350

Ilgalaikiai įsipareigojimai 126 140

Ilgalaikė paskola 126 140

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Banko paskola 230 410

Įsiskolinimas tiekėjams 224 290

Sukauptos išlaidos 30 42

Šių metų pelno mokesčiai 8 5

Ilgalaikė skola, kurią reikia grąžinti ataskaitiniais metais 1 6

Atidėti mokesčiai 142 147

Trumpalaikiai įsipareigojimai, iš viso: 635 900

Įsipareigojimai, iš viso: 761 1040

KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO: 1105 1390

3 priedas

VMU Grynųjų pinigų srautų ataskaitos apskaičiavimas netiesioginiu metodu

Grynasis pelnas 27

+Nusidėvėjimas 10

Nepiniginės išlaidos (atidėtas mokestis) +5

Pirkėjų įsiskolinimas (163)

Gautinos paskolos

Atsargos (125)

Kitas trumpalaikis turtas

Įsiskolinimas tiekėjams 66

Sukauptos išlaidos 12

Pelno ir kiti mokesčiai (3)

Numatyti paskolos mokėjimai (1)

Grynieji pinigų srautai iš įprastinės įmonės veiklos (172)

Dividentų mokėjimas (21)

Kitas ilgalaikis turtas (7)

Ilgalaikis materialus turtas (19)

Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos (47)

Pinigai iš akcijų 6

Banko paskola 180

Ilgalaikė paskola 14

Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos 200

Grynųjų pinigų pasikeitimas (19)

4 priedas

VMU Tiesioginiu metodu apskaičiuoti grynųjų pinigų srautai

Pardavimų pajamos, tūkst. Lt 2,142

Pirkėjų įsiskolinimas (163)

Pinigai iš pardavimų 1,979

Parduotų prekių savikaina (1,500)

Atsargos (125)

Įsiskolinimas tiekėjams 66

Grynieji gamybos kaštai (1,559)

Pinigų pasikeitimas 420

Veiklos sąnaudos (567)

Iš anksto apmokėtos išlaidos

Sukauptos išlaidos 12

Veiklos išlaidos (555)

Pinigai iš veiklos (139)

Kitos pajamos 8

Sumokėti pelno mokesčiai (14)

Grynieji pinigai iš veiklos (133)

Palūkanos (30)

Sumokėti dividendai / savininko išėmimai (21)

Finansavimo išlaidos (51)

Grynasis pelnas (192)

Ilgalaikė skola, kurią reikia grąžinti ataskaitiniais metais (1)

Pinigai išmokėjus paskolą (193)

Ilgalaikio materialiojo turto pirkimas (19)

Ilgalaikės investicijos (7)

Grynųjų pinigų poreikis (perteklius) (219)

Trumpalaikė paskola 180

Ilgalaikė paskola 14

Akcinis kapitalas 6

Bendras finansavimas 200

Pinigai po finansavimo (19)

Faktinis pinigų kiekio pasikeitimas (19)

5 priedas

VMU Pinigų įplaukų ir pirkėjų įsiskolinimo dinamika

Rodikliai, tūkst.. Lt Sausis Vasaris Kovas

1.Pirkėjų įsiskolinimas iki periodo pradžios (a) 15,0 17,9 20,2

2.Pardavimų pajamos, iš viso (b)

iš jų kreditan parduotos prekės 35,0

28,0 37,0

29,6 42,0

33,6

3.Grynųjų pinigų įplaukos, iš viso (c)

20proc. už šio mėnesio parduotas prekes

70proc. už praėjusį mėnesį kreditan parduotas prekes

30proc. už ankstesnįjį mėnesį kreditan parduotas ir laiku neapmokėtas prekes 32,1

7,0

17,9

7,2 34,7

7,4

19,6

7,7 37,5

8,4

20,7

8,4

4.Pirkėjų įsiskolinimas laikotarpio pabaigoje (a+b+c) 17,9 20,2 24,7

Prognozuojamų pinigų poreikis, tūkst. Lt

Rodiklis Sausis Vasaris Kovas

Pinigų įplaukos:

Iš pardavimų

Kitos įplaukos

Iš viso įplaukų

32,1

2,9

35,0

34,7

1,4

36,1

37,5

5,8

43,3

Pinigų išmokėjimai:

Kreditinių įsiskolinimų padengimas

Kiti mokėjimai

Mokėjimų iš viso

29,6

3,8

33,4

34,5

4,2

38,7

39,5

5,8

45,3

Pinigų perteklius (trūkumas) 1,6 (2,6) (2,0)

Trumpalaikio finansinio poreikio paskaičiavimas, tūkst. Lt

Rodiklis Sausis Vasaris Kovas

Grynųjų pinigų likutis periodo pradžioje 2,0 3,6 1,0

Pinigų kiekio pasikeitimas 1,6 (2,6) (2,0)

Grynųjų pinigų likutis periodo pabaigoje 3,6 1,0 (1,0)

Būtinas grynųjų pinigų minimumas atsiskaitomojoje sąskaitoje 3,0 3,0 3,0

Įmonei reikalinga trumpalaikė paskola – 2,0 4,0