KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA FINANSAI
SVEIKATOS DRAUDIMAS: SĄVOKA IR ESMĖ
Referatas
4 NF studentė
LAIMA JURGUTYTĖ
Dėstytoja
ALEKSANDRA LEZGOVKO
Klaipėda 2003
TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………..…3
1. PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS…………………………………..4
1.1. Privaloma sveikatos draudimas……………………………………………..…..4
1.2. Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų………………………………5
1.3. Atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą…………………………………6
2. PAPILDOMAS ( SAVANORIŠKAS ) SVEIKATOS DRAUDIMAS……………6
2.1. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų……………………………..7
2.1.1.Nelaimingo atsitikimo sąvoka…………………………………………………..7
2.1.2.Nedraudžiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai………………………8
2.2. Ligos gydymo išlaidų draudimas………………………………………….…….9
2.3. Medicininių išlaidų kelionėje draudimas………………………………………..10
Išvados……………………………………………………………………………….12
Literatūros sąrašas…………………………………………………………………….13
Įvadas
Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai.
Visų pirma netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo bei
pasitikėjimo jausmu. Be to, atsitikus draudiminiam įvykiui, yra
patenkinamas dėl šio įvykio atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio atskirais
atvejais ( pvz., sunki šeimos maitintojo liga, invalidumas ar mirtis )
priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir jų aplinkinių likimas. Todėl
draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo. <…> Draudimas teikia
ne tik saugumo jausmą bei tenkina dėl draudiminio įvykio atsiradusi
poreikį, bet dažnai būna ir lėšų kaupimo forma ( pvz., kaupiamasis gyvybės
draudimas ).
Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtų
nustumti į skurdą, tuo pačiu tapdami našta visuomenei. Todėl socialiniu
požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerbūvio palaikymo bei
turtinių skirtumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė.
Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina vystymosi bei klestėjimo
sąlyga. Jeigu nebūtų draudiminės apsaugos, dalis rentabilių projektų būtų
atsisakyta, dalis kreditų įmonėms būtų nesuteikta ir krovinių, saugantis
galimų nuostolių, nepervežta. Tiek ką tik paminėtas, tiek ir kitas,
netikrumo jausmo sąlygotas ūkio subjektų šalies ekonomikos vystymąsi. [ 1,
43 psl. ].
Šio darbo tikslas:
• išanalizuoti privalomąjį sveikatos draudimą ( privalomasis
draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; privalomas sveikatos
draudimas );
• išanalizuoti papildomą sveikatos draudimą ( draudimas nuo
nelaimingų atsitikimų, draudimas ligos atveju, kelionės
draudimas ).
1. PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS
Valstybinį socialinį draudimą Lietuvoje reglamentuoja LR valstybinio
socialinio draudimo įstatymas, LR valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto sandaros įstatymas, LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymas, LR ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatymas, LR valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymas,
taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas
nustato kategorijas, kurie yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu
draudimu.
1.1. Privalomas sveikatos draudimas
Privalomas sveikatos draudimas yra valstybės nustatyta asmens
sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti
privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros
paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą.
Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos
piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat
gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
Įstatymu yra numatytos trys privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios
institucijos, o būtent privalomojo sveikatos draudimo taryba prie LR
vyriausybės ( toliau privalomojo sveikatos draudimo taryba ), Valstybės
ligonių kasa bei Teritorinės ligonių kasos.
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiška
Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į
valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Valstybinio privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro apdraustųjų privalomojo sveikatos
draudimo įmokos, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus
valstybės lėšomis, institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą,
veiklos pajamos, papildomai valstybės biudžeto priežiūros įskaitų
Teritorinių ligonių kasų išieškotos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens
sveikatos priežiūros paslaugas.
Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 3 % darbo užmokesčio dydžio
privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo
sutartis ar narystės pagrindais renkamose institucijose ir gaunančius
atlyginimą už darbą. Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka ne mažiau kaip
30 % fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos dydžio privalomojo sveikatos
draudimo įmokas už asmenis, gaunančius pajamas, susijusias su darbo
santykiais LR teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose
bei užsienyje esančiose LR įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Įstatyme
yra numatyti draudimo įmokų tarifai, taikytini ūkinėms bendrijoms,
individualioms (personalinėms) įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims,
ūkininkams bei jų šeimos nariams. Pavyzdžiui, ūkininkai už save ir už
pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, turi mokėti 10 % jų pačių
deklaruotos pajamų sumos ( ne mažesnės už įstatymų nustatytą minimalų darbo
užmokestį ) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Draudžiamųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos
vadovaujantis Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigos
sutartimi. Teritorinės ligonių kasos privalo sudaryti sutartis su valstybės
ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bei
pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti Vyriausybės nustatyta tvarka
akredituotomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis leidimą
verstis asmens sveikatos priežiūra. Teritorinės ligonių kasos privalo
apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis ji yra sudariusi
sutartis, pateiktas sąskaitas, sutartyje numatytomis sąlygomis.
Jei teismas nustato, kad draudiminius įvykius lėmė draudžiamojo
neteisinė veikla, Teritorinė ligonių kasa įstatymų nustatyta tvarka gali
išsiieškoti iš draudžiamojo jam suteiktų privalomojo sveikatos draudimo
garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, išskyrus
būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas.
Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra įstatymo
numatyti bei gydytojo diagnozuoti draustų asmenų sveikatos sutrikimai ar
sveikatos būklė, kuri yra pagrindas teikti asmenims sveikatos priežiūros
paslaugas.
Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra apmokamos šios
asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba,
atstatomoji medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės
paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, ir
asmens sveikatos ekspertizė. <…> Įstatymas numato vaistų ir medicinos
pagalbos priemonių įsigijimo bei sanatorinio – kurortinio gydymo išlaidų
kompensavimo draudžiamiesiems tvarką. [ 1, 307 – 311 psl. )
1.2. Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
LR žmonių saugos darbe įstatyme yra numatyta, kad nelaimingas
atsitikimas – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio
darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas
netenka darbingumo vienai dienai. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus
nuo nelaimingų atsitikimų darbe vadovaujantis LR draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų darbe įstatymu.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama pašalpoms
suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitomis išmokomis,
numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme, Valstybinio
socialinio draudimo įstatymu yra įteisintas kaip atskira valstybinio
socialinio draudimo rūšis.
Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie nelaimingų atsitikimų dažnį
ir sunkumą, darbuotojų darbo sąlygas bei įdiegtas darbo saugos priemones,